de614de2-a2b9-4db4-a7d4-aaf3ce36ec3e · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-99/2014Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos, H.

A. K., G. U. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1014-324/2012 pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, H. A. K., G. U. dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, turto perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kur tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarė B.

G..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, H. A. K., G. U., praÅ¡ydamas:panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymÄ Nr. A-5362 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 23 d.

įsakymÄ Nr. 02-01-12585 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“, panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 23 d. įsakymÄ Nr. 02-01-579 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo ir pardavimo“;pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 4 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintÄ Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės B. G. (notarinio registro Nr. 1-900), kuria pardavėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo P. S., pardavė, o pirkėjai H.

A. K. ir G. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise už 31 060,52 Lt kainÄ nupirko 0,1027 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 4 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktÄ Nr. 57, kuriuo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas P. S. perdavė, o pirkėjai H. A. K. ir G. U. priėmė pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį   Nr. 1-900, sudarytÄ 2008 m. vasario 4 d., parduotÄ valstybinės žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini),taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti atsakovus H.

A. K. ir G. U. 0,1027 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti į valstybinį žemės fondÄ , o Lietuvos RespublikÄ Ä¯pareigoti grÄ Å¾inti atsakovams už žemės sklypÄ sumokėtÄ pinigų sumÄ , atitinkamai H. A. K. – 13 254,7 Lt, G. U. – 17 805,82 Lt.Savo reikalavimus ieÅ¡kovai grindė tuo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d įsakymu Nr. A-5362 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane nurodyta žemės sklypo paskirtis ir pasiÅ«lymas Kauno apskrities virÅ¡ininkui žemės sklypÄ parduoti privatinės nuosavybės teise fiziniams asmenims, Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 02-01-12585 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ nustatyti kadastro duomenys, Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 02-01-579 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo ir pardavimo“, 2008 m. vasario 4 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinta Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės B. G. (notarinio registro Nr. 1-900), ir 2008 m. vasario 4 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 57 prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 2 straipsnio, 4 straipsnio 4 dalies 2, 6 punktų, 11 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Anot prokuroro, atsižvelgiant į ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusiÄ teisinę reglamentacijÄ , žemės sklypo detaliajame plane, nustatomuose kadastro duomenyse turėjo bÅ«ti fiksuotos 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės naudmenos, kurių perleidimas privačion nuosavybėn buvo draudžiamas dėl iÅ¡imtinės valstybinės miestuose esančių miÅ¡kų nuosavybės teisės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.

Panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymÄ Nr. A-5362 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 23 d. įsakymÄ Nr. 02-01-12585 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“, Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 23 d. įsakymÄ Nr. 02-01-579 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo ir pardavimo“;

Pripažino negaliojančia 2008 m. vasario 4 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintÄ Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės B. G. (notarinio registro Nr. 1-900), kuria pardavėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo P. S., pardavė, o pirkėjai nupirko – H. A. K. už 13254,70 Lt 0,0483 ha, G. U. – už 17805,82 Lt 0,0544 ha – (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypÄ , kurio bendras plotas 0,1027 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Pripažino negaliojančiu 2008 m. vasario 4 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktÄ Nr. 57, kuriuo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas P. S. perdavė, o pirkėjai H. A. K. ir G. U. priėmė pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-900, sudarytÄ 2008 m. vasario 4 d., parduotÄ valstybinės žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini); Nusprendė taikyti restitucijÄ â€“ 0,1027 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti į valstybinį žemės fondÄ , priteisti iÅ¡Â Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos 13 254,7 H.

A. K. ir 17 805,82 G. U..Priteisė valstybei iš atsakovų H. A. K. 465,50 Lt žyminio mokesčio ir   43,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš G. U. – 601,50 žyminio mokesčio ir 43,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. vasario 14 d. pažymos Nr. PI 102-24351 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. vasario 14 d. pažymos Nr. 24350 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, LR aplinkos ministerijos 2012 m. rugsėjo 14 d. pažymos        Nr. (12-2)-D8-7998 ir 2012 m. rugsėjo 11 d. valstybinės miškų tarnybos pažymos Nr. 25793 pagrindu teismas nustatė, kad ginčo 0,1027 ha ploto žemės sklype Lietuvos Respublikos valstybės kadastre yra 0,05 ha 45 kvartalo valstybinės reikšmės miško plotas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (tuo metu valstybinės reikšmės miško atsakovų sklype buvo 0,08 ha) ir patikslintas 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.869 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (plotas sumažintas iki 0,05 ha).Teismas sprendė, kad prokuroras nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatyto 1 mėnesio termino ieškinyje nurodytai teisei ginti.

Pažymėjo, kad nors prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos praneÅ¡imo Nr. (16-1)-D8-2088 nebuvo pridėta jokių iÅ¡dėstytus faktus pagrindžiančių duomenų, jų surinkimas per dvi savaites yra protingas terminas tam, kad ieÅ¡kovas galėtų įvykdyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, teikiant ieÅ¡kinį teismui. Teismas atmetė atsakovų teiginius, kad prokuroro siekiamas apginti interesas nėra vieÅ¡as, kad prokuroro ginamas interesas neiÅ¡reiÅ¡kia pamatinių visuomenės vertybių, kurias gina Konstitucija ir pripažino, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ginti tautos Å«kio dalį - iÅ¡imtinę valstybės nuosavybės teisę, įtvirtintÄ pagrindiniame Å¡alies įstatyme - Konstitucijoje.

Teismas atmetė atsakovų teiginius dėl ieÅ¡kovo reikalavimo nepagrįstumo dėl to, kad ieÅ¡kinyje nurodomas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kad atsakovų sklypo 0,05 dydžio dalį prie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko priskiriantys LR Vyriausybės nutarimai prieÅ¡tarauja MiÅ¡kų įstatymui bei kad, iÅ¡duodant detaliojo planavimo sÄ lygas, ieÅ¡kinio pagrindu esanti miÅ¡kų schema nebuvo patvirtinta, todėl ja nereikėjo vadovautis.

Teismas pažymėjo, kad tai, jog MiÅ¡kų valstybės kadastras nėra pagrindinis valstybės kadastras, savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡io kadastro duomenys nėra teisingi. Teismo vertinimu, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko sklypo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre savaime nepaneigia faktinės aplinkybės, kad atsakovams nuosavybėn perleistame sklype yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko. Tai, kad ieÅ¡kinio dalyku esančio žemės sklypo detaliojo planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo metu 2005 m. sausio 19 d. miÅ¡kų schema nebuvo patvirtinta, vertinant Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d.

įsakymo Nr. A-5362 teisėtumÄ , anot teismo, neturi reikÅ¡mės, nes ginčijamas civilines teisines pasekmes sukėlė ne detaliojo planavimo sÄ lygų iÅ¡davimas, o 1027 kv. m. žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimas. Teismas pažymėjo, kad Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas, neatsižvelgiant į planuojamoje teritorijoje esančių valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, kurie pastariesiems buvo priskirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765.

Be to, teismo vertinimu, svarbu tai, kad miÅ¡kas planuojamoje teritorijoje buvo pažymėtas ir Kauno m. savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 patvirtintame Kauno m. savivaldybės teritorijos bendrajame plane. Teismo vertinimu, ginčo žemės sklypo detalųjį planÄ patvirtinusi valstybės institucija privalėjo vadovautis aukÅ¡tesnės galios teritorijų planavimo dokumentais, galiojusiais plano tvirtinimo metu (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2,3 dalys, 26 str. 3 d.).

Teismas nesutiko su atsakovų teiginiu, kad H. A. K. ir G. U. nuosavybėn perleistos žemės sklypo dalies priskyrimo prie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų pagrindu esantys LR Vyriausybės nutarimai prieÅ¡tarauja MiÅ¡kų įstatymui. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-14-499/2004, pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ tam tikros teritorijos priskyrimas miÅ¡kui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendiniais; teritorija yra miÅ¡kas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.

Todėl nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad ginčo teritorija yra miÅ¡kas pagal įstatymÄ , faktinę padėtį, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas – pagal teritorijų planavimo dokumentus, teismas atmetė atsakovų argumentus dėl nepagrįsto Å¡ios teritorijos dalies priskyrimo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui. Aplinkybė, jog 0,05 ha dydžio ginčo plote yra du medžiai, anot teismo, teritorijos statuso nekeičia. Teismas atmetė atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentus dėl realių teisinių pasekmių nebuvimo, patenkinus ieÅ¡kinį, neaiÅ¡kumo, kaip ir kokiu bÅ«du, patvirtinus detalųjį planÄ , buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, interesų pusiausvyros pažeidimo.

Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai ir prokuroras kreipėsi į teismÄ vieÅ¡ajam interesui ginti po nepateisinamai ilgo laikotarpio. Atsižvelgęs į miÅ¡kų kadastro duomenų ir nekilnojamojo turto registro duomenų neatitikimÄ , teismas sprendė nesant pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pažeidimo nustatymas, praėjus nedideliam laiko tarpui, operatyvaus reagavimo ir su tuo susijusios interesų pusiausvyros požiÅ«riu yra nesÄ Å¾iningas.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad realiai vieÅ¡ojo intereso pažeidimas, perleidus privačion nuosavybėn valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės sklypo dalį, pasireiÅ¡kia iÅ¡imtinės valstybinės nuosavybės, kurios ypatumai yra gamtinis režimas, valstybinė gamtos apsauga ir visuomenės poreikis naudotis kultÅ«riniu požiÅ«riu reikÅ¡mingoje Kauno miesto centrinėje dalyje esančiu dideliu miÅ¡ko masyvu, pažeidimu. Teismas sprendė, kad vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ Å¡iuo atveju sudaro ir konstitucinio įstatymų laikymosi principo nepaisymas - valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai, negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu, Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7,9 straipsniai, Žemės įstatymo 6 str. 2 d., MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 1 d., CK 6.306 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.).

Atsakovams H. A. K. ir G. U. neįrodžius savo teiginio, kad, panaikinus žemės perleidimo sandorį, į namÄ nebus įmanoma nei įeiti, nei įvažiuoti, o Kauno m. savivaldybės atstovei iÅ¡reiÅ¡kus nuostatÄ dėl kitokio namų valdos sklypo detaliojo plano, kurio pagrindu žemės sklypas galėtų priklausyti fiziniams asmenims ir valstybei bendrosios dalinės nuosavybės teise, parengimo, teismo vertinimu, privataus intereso, pasireiÅ¡kiančio fizinio asmens teise įsigyti privačion nuosavybėn prie namų valdos esantį žemės sklypÄ , gynimas negali bÅ«ti pripažintas prioritetiniu vieÅ¡ojo intereso atžvilgiu.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas ieškinyje nurodytus administracinius aktus ir sandorius panaikino (Lietuvos Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str., žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., 6 str. 2 d.. CK 1.80 str.). Teismas Sprendė, kad ieškinio patenkinimas sukels realias teisines pasekmes, nes Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. A-5362 pagrindu buvo priimti kiti ieškinyje nurodyti administraciniai aktai, kurių pagrindu žemės sklypo planas tapo neatskiriama pirkimo – pardavimo sandorio dalimi ir buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre (1999 m. kovo 9 d.

LR Vyriausybės nutarimu nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 15 p.). Dėl to teismas sprendė, kad dalinis (0,05 ha dalies) sandorio panaikinimas nėra galimas. Toks administracinių aktų ir pirkimo-pardavimo sutarties koregavimas neįmanomas, anot teismo, ir todėl, kad pagal Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostatas, atsakovams perleisto žemės sklypo plane nurodytos ribos negali bÅ«ti kitokios dėl priklausomumo istorinei posesijai.  Panaikinęs žemės pirkimo – pardavimo sandorį, teismas restitucijÄ nusprendė taikyti natÅ«ra (CK 1.80 str. 2 d., 6.146 straipsnis).

             III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai H. A. K. ir G. U. prašo:

1) nustačius absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui;

2) nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prokuroro ieÅ¡kinį atmesti;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Prokuroras praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 1 mėnesio terminÄ . Teismui pateikto prokuroro 2011 m. kovo 8 d. raÅ¡to Nr. (P-460)22-1936-11 7 punkte tiksliai nurodytas ginčo žemės sklypo kadastrinis numeris, administracinio akto data bei numeris. Tai, anot atsakovų, patvirtina, kad prokuroras jau raÅ¡to raÅ¡ymo metu turėjo informacijÄ apie ginčo žemę ir jame esančius pastatus, ginčijamÄ administracinį aktÄ .Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčo žemės sklypo formavimo metu LR Vyriausybės nutarimai, kuriais patvirtintos ir sutikslintos miÅ¡kų plotų schemos, negaliojo, jie nebuvo priimti.Nepagrįstai teismas atmetė argumentus, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko sklypas iki Å¡iol nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Teismo teiginiai, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre ir tai, kad žemės sklypo detaliojo planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo metu miÅ¡kų schema nebuvo patvirtinta neturi reikÅ¡mės, prieÅ¡tarauja ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.Teismas, tenkindamas prokuroro ieÅ¡kinį, nepagrįstai vadovavosi LR Vyriausybės nutarimais, prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos įstatymams. PrieÅ¡ingai, nei pripažino teismas, vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) esantys gyventojų 1927 metais pasodinti 4 medžiai negali bÅ«ti priskirti miÅ¡kui.

Teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, nesivadovavo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, paneigiančiais teiginius, kad ginčo valdoje esantys 4 medžiai yra miškas. Todėl LR Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 765 ir 2012 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 869, kuriais patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, adresu (duomenys neskelbtini), prieštarauja Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai.Teismas nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei prieštaravimų tarp įstatymų ir poįstatyminių aktų dėl nepagrįsto ginčo žemės sklypo priskyrimo miškų plotams, dėl ko pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus.

Ginčo žemės sklype esantis miÅ¡ko sklypas negalėjo bÅ«ti įregistruotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 12 d. nutarimu      Nr. 49 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir praÅ¡ymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 5 ir 5.4 punktais, nes ginčo sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į KultÅ«ros paveldo objekto teritorijÄ (kaip kultÅ«ros paveldo objektas įregistruotas 1993 m. gegužės   19 d., kaip Kauno miesto istorinė dalis įregistruota 1995 m. sausio 1 d.).

Be to, vadovaujantis Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, kultÅ«ros paveldo objektas negali bÅ«ti dalijamas į atskiras dalis ir jo teritorijoje esančius sklypus, negalima keisti jų ribų, žemės naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio, užstatymo režimo, pastatų ar statinių paskirties. Kadangi miÅ¡ko schemos buvo paruoÅ¡tos ir patvirtintos 2005 ir 2012 metais, nederinus ir negavus iÅ¡ kultÅ«ros paveldo objekto apsaugÄ atsakingos institucijos sutikimo, tokiu bÅ«du pažeidus Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis įstatymo virÅ¡enybės prieÅ¡ kitus poįstatyminius aktus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu netenkino atsakovų praÅ¡ymo dėl KultÅ«ros paveldo apsaugos departamento įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ , vadovaujantis CPK 47 straipsniu.

Todėl, anot atsakovų, buvo pažeistos proceso teisės normos ir sprendimas turi būti panaikintas esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).Kauno miesto savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo metu pagrįstai išreiškė savo nuomonę, kad šiuo atveju apskritai nėra išdėstyto ir konkrečiais teisiniais argumentais pagrįsto viešojo intereso pažeidimo, kurio nepatenkinus būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis ir Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo:

1) nustačius absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui;

2) nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taikyti senatį ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prokuroras nėra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, skirto administraciniam aktui apskųsti. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ra 2011 m. kovo 4 d. iÅ¡ Aplinkos ministerijos gavo duomenis apie pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , t. y. kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, vienokia ar kitokia forma buvo perleisti privačion nuosavybėn vienuolikoje sklypų.

Todėl, atsakovo nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, kad informacijÄ apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuratÅ«ra vėliausiai gavo 2011 m. kovo 14 d., todėl Å¡i data laikytina termino ieÅ¡kiniui paduoti eigos pradžia. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neprašė praleisto termino atnaujinti dėl svarbių priežasčių, be to, senaties termino skųsti administracinius aktus praleidimas yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti, atsakovas praÅ¡o teismo taikyti senatį Å¡ioje byloje.

PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, detalusis planas yra teisėtas, nes buvo patvirtintas nepažeidžiant teritorijų planavimo procedÅ«ras reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Be to, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius patikrino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ ir 2006 m. spalio 4 d. iÅ¡davė patikrinimo aktÄ su teigiama iÅ¡vada.Detalusis planas yra teisėtas, nes neprieÅ¡tarauja nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugÄ reglamentuojantiems teisės aktams, o detaliuoju planu suformuotos žemės sklypo ribos atitinka istorines (posesines) žemės sklypo ribas, saugomas kultÅ«ros vertybių apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų.

Ginčo objektas, kaip kultÅ«ros paveldo objektas, buvo įregistruotas 1993 m. gegužės 19 d., kaip Kauno miesto istorinė dalis - 1995 m. sausio 1 d. Istorinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos (istorinė procesija) yra kultÅ«ros paveldo objektų (Pastatų komplekso ir Naujamiesčio) neatsiejama dalis (vertingoji savybė). IstoriÅ¡kai tarpukariu susiformavę žemės sklypai negali bÅ«ti dalomi ir turi bÅ«ti iÅ¡laikomos autentiÅ¡kos jų ribos. Be to, rengiant ginčo detalųjį planÄ , buvo iÅ¡duotas KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio specialiosios sÄ lygos, kuriose nurodoma „sklypų ribas formuoti pagal faktines naudojamas dalis, iÅ¡laikant esamas vakarinę ir rytinę ribas“, „[į]važiavimo į sklypus vietai nustatyti bÅ«tina parengti dviejų gretutinių (iÅ¡ abiejų pusių) sklypų projektinius pasiÅ«lymus remiantis istorine medžiaga“.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad Å¡ioje byloje pažeistas vieÅ¡asis interesas, apsiribojo konstatavimu, jog „nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ginti tautos Å«kio daliai — iÅ¡imtinei valstybės nuosavybės teisei, įtvirtintai pagrindiniame Å¡alies įstatyme – Konstitucijoje“.

Teismas sprendime nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos iÅ¡imtinę teisę į miÅ¡kus, tačiau nevertino, kaip pasireiÅ¡kia vieÅ¡ojo intereso pažeidimas, patvirtinus ginčo žemės sklypo detalųjį planÄ . Tuo labiau, kad detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas ir juo nuosavybės teisės nėra sprendžiamos, detaliuoju planu yra nustatomos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga rÅ«pintis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultÅ«ros paminklų bei vertybių apsauga.

Anot atsakovo, teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį ir panaikinęs administracijos direktoriaus įsakymÄ , vieÅ¡ojo intereso neapgynė, prieÅ¡ingai, nevertindamas, kad detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypas yra kultÅ«ros paveldo objektų vertingoji savybė, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ , susijusiÄ su kultÅ«ros vertybių apsauga.Nepagrįstai teismas atsisakė į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukti KultÅ«ros paveldo apsaugos departamentÄ prie KultÅ«ros ministerijos.

Kadangi ginčo teritorija yra saugoma, kaip kultÅ«ros paveldo vertybė, o tokių teritorijų priežiÅ«ra priskiriama KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, Å¡is subjektas turėjo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Teismui neįtraukus į bylÄ Å¡io subjekto, yra pagrindas sprendimÄ panaikinti esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko sklypo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre savaime nepaneigia faktinės aplinkybės, kad atsakovams nuosavybėn perleistame sklype yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, nes tai prieÅ¡tarauja CK 4.261 straipsnio reglamentavimui. Anot atsakovo, teismas netinkamai įvertino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, iÅ¡ kurio matyti, jog prie žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), specialiųjų naudojimo sÄ lygų nurodyta, kad minėtame žemės sklype yra „saugotini želdiniai, augantys ne miÅ¡ko žemėje“.Nėra pagrindo sutikti su teismu, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kinio dalyku esančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo metu 2005 m. sausio 19 d. miÅ¡kų schema nebuvo patvirtinta, neturi reikÅ¡mės, nes 2005 m. sausio 19 d. detaliojo planavimo organizatoriams iÅ¡duodant planavimo sÄ lygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, miÅ¡kų schema nebuvo patvirtinta.

Todėl iÅ¡duodant planavimo sÄ lygas, nebuvo galima žinoti, kad dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko teritorijÄ . Teismas nepagrįstai nevertino kadastrinių matavimų, neatsižvelgė į aplinkybę, jog 1981 m. atlikus kadastrinius matavimus, ginčo sklype buvo žymimas sodas.Kauno apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo plote esančius medžius, kaip parkÄ , įveisė žmonės. Kadangi kadastriniai matavimai, atlikti dar 1981 m., patvirtina, jog ginčo sklype žymimas sodas, o ne miÅ¡kas.Teismo iÅ¡vada, kad „žemės naudmenų nustatymas nėra kadastrinių matavimų paskirtis“, prieÅ¡tarauja LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktui.Ginčo objektu esantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, kuri numato, jog „miÅ¡kas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais“.

Ginčijamame žemės sklype nurodoma, jog yra tik 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko. Be to, ginčo žemės sklype nėra pakankamai medžių, kad jis galėtų bÅ«ti laikomas miÅ¡ko teritorija.Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo žemės sklypo dalies priskyrimÄ miÅ¡ko žemei, pažeidė LR CPK 185 straipsnyje, 197 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas taisykles, dėl ko pažeidė teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principÄ , nes tinkamai neaptarė ir nemotyvavo kiekvieno įrodymo įrodomosios galios ir ryÅ¡io su kitais įrodymais, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad administracinių aktų priėmimo metu ginčo teritorijos dalis priklausė valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Teismas nepagrįstai suteikė prioritetÄ vieÅ¡ojo intereso apsaugai, visiÅ¡kai nepasisakydamas dėl atsakovų, kaip sÄ Å¾iningų įgijėjų.

Vadovaujantis proporcingumo principu, visais atvejais turi bÅ«ti įvertinta, ar pažeistas vieÅ¡asis interesas nusveria privataus asmens teisę turėti ir valdyti nuosavybės teise žemės sklypÄ .Kauno apygardos teismas, skundžiamame sprendime pripažinęs 2008 m. vasario 4 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-900 ir 2008 m. vasario 4 d. sudarytÄ priėmimo - perdavimo aktÄ Nr. 57 negaliojančiais, nusprendė taikyti restitucijÄ natÅ«ra. Toks teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Å iuo atveju nėra įstatyme numatytų pagrindų taikyti restitucijÄ , nes ir Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. 02-01-12585 ir jo pagrindu sudaryta Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-900 yra teisėti ir turi bÅ«ti palikti galioti.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypo plane nurodytos ribos negali bÅ«ti kitokios dėl priklausomumo istorinei posesijai. Vadinasi, atsakovams negalės bÅ«ti suplanuojamos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos kitokios, nei yra dabar.Kauno apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prokuroras nėra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino administraciniams aktams ginčyti.

IeÅ¡kovas vieno mėnesio terminÄ sieja su 2011 m. kovo 4 d. iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos gautais duomenimis, kad buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas. Å is raÅ¡tas, anot atsakovo, yra pakankamas pagrindas prokurorui spręsti, ar buvo ir kokia apimtimi buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas. Todėl vieno mėnesio terminas ginčyti įsakymÄ ir sprendimus baigėsi 2011 m. gegužės 4 d. Atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ atsakovai H.

A. K. ir G. U. sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir praÅ¡o jį tenkinti. Atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ atsakovai H. A. K. ir G. U. sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir praÅ¡o jį tenkinti. Atsiliepimu į atsakovų H. A. K., G. U. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos sutinka su apeliacinių skundų argumentais ir praÅ¡o juos tenkinti. Atsiliepimu į atsakovų H.

A. K., G. U. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinius skundus atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija sutinka su apeliacinių skundų argumentais ir praÅ¡o juos tenkinti. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieÅ¡kovas Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovai apeliaciniuose skunduose, medžiaga, pakankama spręsti, ar sklypų privatizavimo momentu buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas ir kokia apimtimi buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, dėl ginčo sklypo, anot ieÅ¡kovo, buvo gauta 2011 m. kovo 21 d., todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytas terminas administraciniam aktui apskųsti nebuvo praleistas.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad apie pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ prokurorui tapo žinoma 2011 m. kovo 4 d., iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos gavus 2011 m. kovo 2 d. raÅ¡tÄ Nr. (16-1)-D8-2088, nes Å¡iame raÅ¡te nebuvo informacijos kokiu pagrindu sklypai, į kuriuos patenka valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas, buvo privatizuoti ir kada privatizuoti.Teismas visiÅ¡kai teisingai nustatė, kad ginčo teritorija yra miÅ¡kas pagal įstatymÄ bei faktinę padėtį, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas - pagal teritorijų planavimo dokumentus, todėl pagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl nepagrįsto Å¡ios teritorijos dalies priskyrimo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Teismas sprendime plačiai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė ir iÅ¡analizavo visus aplinkybei, jog ginčo sklype yra miÅ¡kas, nustatyti reikÅ¡mingus įrodymus, juos tinkamai įvertino, šį vertinimÄ pagrindė teisės aktų nuostatomis, pasirėmė teismų praktika ir padarė visiÅ¡kai pagrįstas ir teisėtas iÅ¡vadas.Teismas pagrįstai nurodė, jog tai, kad ieÅ¡kinio dalyku esančio žemės sklypo detaliojo planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo metu 2005 m. sausio 19 d. miÅ¡kų schema nebuvo patvirtinta, neturi reikÅ¡mės, vertinant Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d.

įsakymo Nr. A-5362 teisėtumÄ . Ginčijamas civilines teisines pasekmes sukėlė ne detaliojo planavimo sÄ lygų iÅ¡davimas, o 1027 kv. m. žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimas. Å is žemės sklypas buvo suformuotas, neatsižvelgiant į planuojamoje teritorijoje esančių valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, kurie pastariesiems buvo priskirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765. Pažymi, kad miÅ¡kas planuojamoje teritorijoje buvo pažymėtas ir Kauno m. savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 patvirtintame Kauno m. savivaldybės teritorijos bendrajame plane.

Taigi, ginčijami administraciniai aktai buvo priimti gerokai vėliau, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 ginčo sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Apeliantai teigia, jog Vyriausybės nutarimai 2005 m. liepos 14 d. Nr. 765 ir 2012 m. liepos 11 d. Nr. 869, kuriais patvirtinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai, prieÅ¡tarauja MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai. Tačiau vadovaujantis LR Konstitucijos 102 straipsniu, Vyriausybės aktų atitikimÄ Konstitucijai ir kitiems įstatymams tikrina Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Teismas savo sprendimu pagrįstai konstatavo, jog ginčijami administraciniai aktai prieÅ¡tarauja įstatymo ir vyriausybės nutarimų nuostatoms. Nors detaliojo plano patvirtinimas ir nesukėlė nuosavybės teisinių santykių, tačiau bÅ«tent detaliojo plano sprendiniais buvo nustatyti ginčo sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, sklypo naudojimo ir tvarkymo režimas, Å¡io administracinio akto pagrindu buvo priimti kiti ginčijami administraciniai aktai ir sudaryti sandoriai, todėl administracinis aktas, kuriuo patvirtinti tokie sprendiniai yra neteisėtas, pažeidžiantis vieÅ¡Ä jį interesÄ ir teismo sprendimu buvo panaikintas pagristai.Teismas ginčijamu sprendimu motyvuotai, remdamasis ir analizuodamas teismų praktika, įvertino situacijÄ interesų pusiausvyros aspektu, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ sudaro konstitucinio įstatymo laikymosi principo nepaisymas - valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai, negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu, ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ jog Å¡iuo atveju privataus intereso, pasireiÅ¡kiančio fizinio asmens teise įsigyti privačion nuosavybėn prie namų valdos esantį sklypÄ , gynimas nepripažintinas prioritetiniu vieÅ¡ojo intereso atžvilgiu ir vieÅ¡ojo intereso gynyba Å¡iuo atveju yra prioritetinė.Apeliantai visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, jog Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis draudžia kultÅ«ros paveldo objektus ar juose esančius sklypus dalinti į atskiras dalis, keisti jų ribas, žemės naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, užstatymo režimÄ , pastatų ir statinių paskirtį.

Å ioje įstatymo normoje yra nurodoma, jog minėtų veiksmų atlikti negalima be už kultÅ«ros paveldo objekto apsaugÄ atsakingos institucijos sutikimo. Tai reiÅ¡kia, kad visi minėti veiksmai, tame tarpe ir sklypų dalijimas, ribų keitimas ar naudojimo režimas tokiose teritorijose yra galimas, tačiau tam reikalingas atitinkamos institucijos sutikimas. Be to, detaliojo planavimo specialiosiose sÄ lygose nėra kategoriÅ¡kai nurodyta sÄ lyga, jog turi bÅ«ti laikomasi istorinės posesijos ribų.Nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas, neįtraukdamas į procesÄ KultÅ«ros paveldo departamento ir priimdamas sprendimÄ , nusprendė dėl nedalyvaujančio procese asmens teisių ir interesų, kadangi priimtas teismo sprendimas neturėjo įtakos KultÅ«ros paveldo departamento teisėms ar interesams.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad į ginčo sklypÄ patenka valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko dalis.Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria privačion nuosavybėn parduotas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, yra neteisėta ir turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia.SÄ Å¾iningo įgijėjo apsaugos institutas negali bÅ«ti taikomas, siekiant įteisinti iÅ¡imtinės valstybinės nuosavybės perėjimÄ privačion nuosavybėn. Jeigu nuosavybės teisės pagal įstatymÄ yra iÅ¡imtinės, tai daiktas yra iÅ¡imtas iÅ¡ civilinės apyvartos.

Tokiu atveju galimi tik tie sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių gynimo bÅ«dai, kurie nereikalauja valstybės iÅ¡imtinės nuosavybės pavertimo privačia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliaciniai skundai netenkintini, Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-5362 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas 1027 m 2 žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir tuo pačiu įsakymu Kauno apskrities virÅ¡ininkui pasiÅ«lyta minimÄ Å¾emės sklypÄ parduoti (duomenys neskelbtini), pastatų savininkams (12 b. l., 1 t.).

Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-12585 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ nustatyti valstybinės žemės sklypo, esančio V. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys pagal priedÄ (13-15 b. l., 1 t.). Nustatyta pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis - kita, naudojimo bÅ«das - gyvenamosios teritorijos, pobÅ«dis - daugiaaukščių ir aukÅ¡tybinių gyvenamųjų namų statybai. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 23 d.

įsakymo Nr. 02-01-12585 pagrindu 0,1027 ha žemės sklypas, esantis         (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu nuosavybės teise įregistruotas 2007 m. gruodžio 4 d., suteikiant sklypui unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (24 b. l., 1 t.). Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-579 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo ir pardavimo“ nustatytos 0,1027 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys bendraturčiams:

H. A. K. - 0,0483 ha, G. U. - 0,0544 ha (16-17 b. l., 1 t.). Tuo pačiu įsakymu nutarta parduoti Å¡iems asmenims valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties projekte nurodytomis sÄ lygomis 0,1027 ha žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nustatant, kad valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis bus sudaroma, kai asmenys už 0,1027 ha žemes sumokės 31060,52 litus. Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 23 d.

įsakymo Nr.02-01-579 pagrindu 2008 m. vasario 4 d. buvo pasiraÅ¡yta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtinta Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės B. G. (notarinio registro Nr. 1-900), pagal kuriÄ Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus, pardavė, o pirkėjai H. A. K. ir G. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise už 31060,52 litų sutartÄ kainÄ minimÄ Å¾emės sklypÄ nupirko (18-19 b. l., 1 t.). 2008 m. vasario 4 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 57 žemės sklypas pirkėjams pardavėjo buvo perduotas (21 b. l., 1 t.).

Nekilnojamojo turto registre Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 02-01-579 ir 2008 m. vasario 4 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypas nuo 2008 m. vasario 12 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotas H. A. K. ir G. U. vardu (H. A. K. vardu 483/1027 dalys, G. U. - 544/1027 žemės sklypo dalys) (24 b. l., 1 t.). Pareikštu ieškiniu Kauno apygardos prokuratūros prokuroras prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d.

įsakymÄ Nr. A-5362 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 23 d. įsakymÄ Nr. 02-01-12585 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“, Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 23 d. įsakymÄ Nr. 02-01-579 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo ir pardavimo“, pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 4 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. vasario 4 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktÄ Nr. 57, motyvuodamas tuo, kad jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes jų pagrindu atsakovų H.

A. K. ir G. U. nuosavybėn buvo perleistas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), į kurį patenka valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, o valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas negali bÅ«ti perduotas privačion nuosavybėn pagal KonstitucijÄ ir įstatymÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d., Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., 2 d.). Dėl termino administraciniams aktams ginčyti Apeliantai teigia, jog prokuroras pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytÄ terminÄ ginčo administraciniams aktams apskųsti.

Prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kaip administracinės bylos Å¡alis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet koks pareiÅ¡kėjas. Tai tiesiogiai įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 56 straipsnyje, pagal kurį vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantys subjektai, tarp jų ir prokuroras, turi bylos Å¡alies procesines teises ir pareigas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iam vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiam subjektui taikytinos ABTÄ® 33 ir 34 straipsniuose nustatytos termino kreiptis į administracinį teismÄ skaičiavimo ir Å¡io termino atnaujinimo taisyklės, t. y. taikomas bendrasis vieno mėnesio terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminas, per kurį prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , gali kreiptis į teismÄ pareiÅ¡kimu ir praÅ¡yti panaikinti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad sprendimas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2379/2013 ir kt.).Remdamasi bylos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Å¡iuo atveju preliminariÄ informacijÄ apie galimai pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ra gavo 2011 m. kovo 4 d., gavusi 2011 m. kovo 2 d.

Aplinkos ministerijos raÅ¡tÄ (10-11 b. l., 1 t.), o papildomÄ bÅ«tinÄ informacijÄ bei dokumentacijÄ , dėl to, ar ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu ginčo sklypuose buvo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų, veikdamas operatyviai (33 b. l., 1 t.) ieÅ¡kovas gavo 2011 m. kovo 21 d., gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus atsakymÄ (34 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent Å¡i diena laikytina termino kreiptis į teismÄ pradžia, taigi pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ 2011 m. balandžio 20 d. (3 b. l., 1 t.), vieno mėnesio termino nepraleido.

Todėl šiuo klausimu apeliantų motyvai atmetami, kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados laikomos pagrįstomis. Dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindo Pasisakant dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktais pripažįstama, kad miesto miškai yra valstybinės reikšmės ir nuosavybės teise jie negali priklausyti niekam, išskyrus valstybę.

Å ios nuostatos teisės aktuose, taip pat ir Konstitucijoje, buvo įtvirtintos ir ginčijamų aktų priėmimo metu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, inter alia valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, iÅ¡skyrus iÅ¡ pačios Konstitucijos kylančias iÅ¡imtis.

Valstybė (jos institucijos, pareigÅ«nai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iÅ¡ valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia. Ä®statymuose gali bÅ«ti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natÅ«ra nėra grÄ Å¾inami, o yra valstybės iÅ¡perkami. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, ar ne, miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimÄ ).

Žemė, miÅ¡kai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miÅ¡kų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės iÅ¡likimo bei raidos sÄ lyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (žr. 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo               14 d. nutarimus).Ginčijamų administracinių aktų priėmimo, pirkimo – pardavimo ir žemės sklypo perdavimo – priėmimo akto sudarymo metu galiojusio MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.

Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai – tai, be kita ko, miestų miÅ¡kai.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime pažymėjo, jog nuostata, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miÅ¡kams, MiÅ¡kų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymÄ ), taigi, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai.Pirmosios instancijos teismas bylos duomenų pagrindu, t. y.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. vasario 14 d. pažymos Nr. PI 102-24351 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (22 b. l., 1 t.), Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. vasario 14 d. pažymos Nr. 24350 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (23 b. l., 1 t.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos  2012 m. rugsėjo 14 d. pažymos Nr. (12-2)-D8-7998 (98 b. l., 2 t.) ir Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. rugsėjo 11 d. pažymos Nr. 35793 (99 b. l., 2 t.) pagrindu nustatė, kad šiame 0,1027 ha ploto žemės sklype Lietuvos Respublikos valstybės kadastre yra 0,05 ha 45 kvartalo valstybinės reikšmės miško plotas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (tuo metu valstybinės reikšmės miško atsakovų sklype buvo 0,08 ha) ir patikslintas 2012 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 869 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (plotas sumažintas iki 0,05 ha).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendroji materialiosios teisės normos taikymo laiko atžvilgiu taisyklė yra ta, kad administracinio akto, sandorio ar sutarties kaip vieno iÅ¡ sandorio atitiktis įstatymui konstatuojama pagal tÄ teisinį aktÄ ir tas jo nuostatas, kurios galiojo akto ar sandorio sudarymo metu, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu buvo priimtas grįžtamÄ jÄ galiÄ turintis teisės aktas (žr. 2012 m. sausio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ įsigaliojo 2005 m. liepos 22 d.

Taigi, ginčijamų administracinių aktų, tarp jų ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. A-5362 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ priėmimo metu minėtas Vyriausybės nutarimas jau buvo įsigaliojęs. Be to, kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas).

Taigi, Å¡iuo atveju aplinkybė, kad iki Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. A-5362 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ priėmimo, vykdant teritorijų planavimo procedÅ«ras (pvz. iÅ¡duodant detaliojo plano sÄ lygas, 72 b. l., 1 t.) Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 765 dar nebuvo priimtas, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes ginčo objektas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Kauno miesto teritorijos ribose, todėl į Å¡iÄ teritorijÄ patenkanti miÅ¡ko dalis pagal įstatymÄ automatiÅ¡kai priskiriama valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Be to, pagrįstai teismas nurodė, kad ginčijamas civilines teisines pasekmes sukėlė ne detaliojo planavimo sÄ lygų iÅ¡davimas, o 1027 kv. m. žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimas, nes Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas, neatsižvelgiant į planuojamoje teritorijoje esančių valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, kurie pastariesiems buvo priskirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765. Pažymėtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 3 d. raÅ¡te (167-169 b. l., 1 t.) iÅ¡ esmės patvirtino, kad miÅ¡kas planuojamojoje teritorijoje buvo pažymėtas ir patvirtintame Kauno miesto savivaldybės teritorijoje bendrajame plane (168 b. l., 1 t.).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A520-1482/2012, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priimant norminius ir individualius teisės aktus bei atliekant kitus teisinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus, visada turi bÅ«ti paisoma Konstitucijos nuostatų, sukuriančių iÅ¡imtinės nuosavybės teisės režimÄ atskiriems objektams. Tai taip pat nuosekliai turi bÅ«ti taikoma ir veiksmams teritorijų planavimo procese. Taigi, priimant ginčo administracinius aktus, privalu buvo atsižvelgti į tai, ar formuojamame žemės sklype nėra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų, tačiau Å¡iuo atveju, akivaizdu, kad į Å¡iÄ aplinkybę nebuvo atsižvelgta.Atsakovų H.

A. K. ir G. U. teigimu, vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) esantys gyventojų 1927 metais pasodinti 4 medžiai negali būti priskirti miškui. Apeliantai teigia, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, nes nesivadovavo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, paneigiančiais teiginius, kad ginčo valdoje esantys 4 medžiai yra miškas. Anot apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ginčo objektu esantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, nes ginčijamame žemės sklype nurodoma, jog yra tik 0,05 ha valstybinės reikšmės miško.

Be to, ginčo žemės sklype nėra pakankamai medžių, kad jie galėtų bÅ«ti laikomi miÅ¡ku. Taip pat, Å¡io apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo žemės sklypo dalies priskyrimÄ miÅ¡ko žemei, pažeidė LR CPK 185 straipsnyje, 197 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas taisykles, nes tinkamai neaptarė ir nemotyvavo kiekvieno įrodymo įrodomosios galios ir ryÅ¡io su kitais įrodymais, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad administracinių aktų priėmimo metu ginčo teritorijos dalis priklausė valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Pagal 2005 m. liepos mėn. galiojusios MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio redakcijos 1 dalies nuostatÄ , miÅ¡ku buvo pripažįstamas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukÅ¡tis natÅ«ralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miÅ¡ko augalija, taip pat iÅ¡retėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikÅ¡tės); miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi miÅ¡ku.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ginčo žemės sklype iÅ¡ tiesų yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, atsižvelgė į Valstybinės miÅ¡kų tarnybos Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų 2011 m. liepos 19 d. patikrinimo akto Nr. 539 priedus (173-176 b. l., 1 t.). IÅ¡ Å¡io akto matyti, kad atlikus miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimÄ , nustatyta, kad yra pagrindas patikslinti Kauno miesto miÅ¡kų 45 kvartalo 1 taksacinio sklypo, kuris patenka į žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), apraÅ¡omuosius ir grafinius duomenis – patikslinta, kad Å¡is sklypas atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui ir miÅ¡ko žemei keliamus reikalavimus (173 b. l., 1 t.).

IÅ¡ Kauno miesto miÅ¡kų 45-ojo kvartalo taksacinių duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Kauno miesto miÅ¡kų 45 kvartalo 1 taksacinio sklypo plotas yra 1,3 ha, medžių amžius – 55 metai, aukÅ¡tis – 19-21 metrų (174 b. l., 1 t.). Ä® ginčo žemės sklypÄ patenka tik dalis miÅ¡ko, todėl prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Å¡ios dalies MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio prasme atskirai negalima vertinti, nes reikia vertinti visÄ Å¾emės plotÄ (masyvÄ ), kuris apaugęs medžiais (kaip minėta, Kauno miesto miÅ¡kų 45-ojo kvartalo 1 taksacinio sklypo duomenys patvirtina, kad Å¡io miÅ¡ko sklypo plotas yra 1,3 ha).

Tokia iÅ¡vada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A858-235/2013, pateiktÄ MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad iÅ¡ pateikto miÅ¡ko apibrėžimo matyti, jog jame apibrėžiamas ne atskiro žemės (miÅ¡ko) sklypo (teisine prasme) dydis, o tam tikras žemės plotas (masyvas), kuris yra apaugęs medžiais. Apeliantai atsakovai H. A. K. ir G. U. teigia, kad pagal 2007 m. sausio 16 d. Žemės sklypo kadastro duomenis, ginčo žemės sklype užregistruoti tik 4 medžiai – paprastasis klevas (3 vnt.) ir eglė (1 vnt.) (67-68 b. l., 2 t.).

Medžiai bei jų vieta ginčo žemės sklype nurodyti ir UAB „Geodezininkai“ 2007 m. sausio 26 d. paruoštame bei su atitinkamomis institucijomis (Urbanistikos skyriumi, Aplinkos apsaugos skyriumi, Kultūros paveldo departamentu ir kt.) suderintame plane (65 b. l., 2 t.). Kad ginčo sklype yra saugotini medžiai, augantys ne miško žemėje, patvirtina ir duomenys, įregistruoti viešajame registre (67-68 b. l., 1 t.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie duomenys savaime neįrodo, jog ginčo sklype faktiškai nėra valstybinės reikšmės miško.

Visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai netinkamai traktuoja minėtus UAB „Geodezininkai“ 2007 m. sausio 16 d. sudarytus kadastrinius duomenis. Tai, kad jame užfiksuoti keturi saugotini medžiai, savaime neįrodo, jog šiame plote apskritai nėra kitų medžių, kurie įstatymu nepriskirtini prie saugotinų. Tas pats pasakytina ir apie Nekilnojamojo turto registre užfiksuotus duomenis (67-68 b. l., 1 t.). Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam vertinimui, kad aplinkybė, jog atsakovams parduoto žemės sklypo dalyje 1981 m. atlikus kadastrinius matavimus, buvo žymimas sodas, negali paneigti ginčo dalies priskirimo prie valstybinės reikšmės miškų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 1981 m. ginčo sklypo faktinė padėtis galėjo pakisti ir tai įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai (22, 23, 171-176 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad valstybinės reikšmės sklypo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre savaime nepaneigia faktinės aplinkybės, kad atsakovams nuosavybėn perleistame sklype yra valstybinės reikšmės miško plotas. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (administracinėje byloje Nr. A858-1095/2010 priimtoje nutartyje teismas išaiškino, kad tai, jog Miškų valstybės kadastras nėra pagrindinis valstybės kadastras, savaime nereiškia, kad šio kadastro duomenys nėra teisingi, taip pat kad valstybinės reikšmės miško sklypo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre savaime nepaneigia faktinės aplinkybės, kad sklype yra valstybinės reikšmės miško; administracinėje byloje Nr. A-14-499/2004 priimtoje nutartyje teismas išaiškino, kad teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka įstatyme nurodytus kriterijus).

Tuo labiau, kad faktÄ , jog ginčo sklype yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas, patvirtina ir kiti į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (22, 23, 171-176 b. l., 1 t., 98, 99 b. l., 2 t.), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. priimtas nutarimas Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad ginčo objektu esančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, kuris iÅ¡imtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei ir negali bÅ«ti perduotas privačion nuosavybėn, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ pripažinti, kad ginčijamais administraciniais aktais (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. A-5362 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-12585 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“, Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-579 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo ir pardavimo“, pirkimo pardavimo sutartimi ir žemės sklypo priėmimo – perdavimo aktu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos (Konstitucijos 47 str., CK 4.7 str. 2 d., Žemės įstatymo 4 str. 2 d., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d.).Kauno miesto savivaldybės administracija savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos iÅ¡imtinę teisę į miÅ¡kus, tačiau nevertino, kaip pasireiÅ¡kia vieÅ¡ojo intereso pažeidimas, patvirtinus ginčo žemės sklypo detalųjį planÄ .

Tuo labiau, kad detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas ir juo nuosavybės teisės nėra sprendžiamos, detaliuoju planu yra nustatomos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas.Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-5362 patvirtintas konkretaus žemės sklypo, vėliau parduoto fiziniams asmenims, planas, o šio įsakymo pagrindu buvo priimti kiti ieškinyje nurodyti administraciniai aktai, kurių pagrindu žemės sklypo planas tapo neatskiriama pirkimo – pardavimo sandorio dalimi ir buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Taigi, nors įsakymu patvirtintas detalusis planas pats savaime yra teritorijų planavimo dokumentas ir juo iÅ¡ esmės nesukuriamos nuosavybės teisės į detaliuoju planu suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau jo pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, nustatytos žemės sklypų ribos, tikslinė paskirtis ir kt. Å iuo atveju bÅ«tent 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-5362 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu į ginčo žemės sklypÄ buvo įtraukta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko dalis.

Taigi, į detalųjį planÄ Ä¯traukiant valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , buvo nesilaikoma imperatyvių teisės normų, neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatÄ , įtvirtinančiÄ iÅ¡imtinę Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus. Be to, kaip jau minėta, teritorijų planavimo procese privalu paisyti Konstitucijos nuostatų, sukuriančių iÅ¡imtinės nuosavybės teisės režimÄ atskiriems objektams. Pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei iÅ¡imtinei nuosavybės teise priklausantys objektai yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos, o tai reiÅ¡kia, kad jie negali bÅ«ti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 str. 1d.).

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovų sudarytas sandoris dėl žemės sklypo (taip pat ir priėmimo – perdavimo aktas), kuriame yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, perleidimo yra niekinis ir negaliojantis. Sandorį pripažinus negaliojančiu, sprendžiamas restitucijos klausimas (CK 1.80 str. 2 d.).Apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetÄ vieÅ¡ojo intereso apsaugai, visiÅ¡kai nepasisakydamas dėl atsakovų, kaip sÄ Å¾iningų įgijėjų (CK 4.96 str. 2 d.).

Anot jo, vadovaujantis proporcingumo principu, visais atvejais turi bÅ«ti įvertinta, ar pažeistas vieÅ¡asis interesas nusveria privataus asmens teisę turėti ir valdyti nuosavybės teise žemės sklypÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo bÅ«dus, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiÅ¡ki, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo bÅ«dai. Tuo atveju, kai asmuo siekia iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ kito asmens, reikalaudamas pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektÄ buvo perleistos Å¡iam asmeniui, taikomas prievolinių asmens teisių gynimo bÅ«das – restitucija, kuriÄ reglamentuoja CK 6.145–6.153 straipsniai.

Daikto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (vindikacija) yra daiktinių asmens teisių gynimo bÅ«das, kurį reglamentuoja CK 4.95–4.97 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Byloje sprendžiamas sandorio pripažinimo negaliojančiais klausimas, todėl taikoma restitucija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtÄ , ir pripažįstamos negaliojančiomis visos Å¡io turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp Å¡io akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sÄ lygų ir įgijėjo sÄ Å¾iningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad sÄ Å¾iningo įgijėjo apsaugos institutas negali bÅ«ti taikomas, siekiant įteisinti iÅ¡imtinės valstybinės nuosavybės perėjimÄ privačion nuosavybėn. Jeigu nuosavybės teisės pagal įstatymÄ yra iÅ¡imtinės, tai daiktas yra iÅ¡imtas iÅ¡ civilinės apyvartos. Tokiu atveju galimi tik tie sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių gynimo bÅ«dai, kurie nereikalauja valstybės iÅ¡imtinės nuosavybės pavertimo privačia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010).Taigi, apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nepagrįstai reikalauja ginčo teisiniams santykiams taikyti daiktinę teisę reglamentuojančias normas.

Nagrinėjamos bylos atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , jos įgaliotiems pareigÅ«nams – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Kauno apskrities virÅ¡ininkui – priėmus administracinius aktus dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo, kitos paskirties žemės sklypo dalių nustatymo ir pardavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas administracinius aktus (jų pagrindu sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį ir priėmimo – perdavimo aktÄ ) pripažino neteisėtais, panaikino ir taikė restitucijÄ pagrįstai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju atsakovams. H. A. K. ir G. U. neįrodžius savo teiginio, kad panaikinus žemės perleidimo sandorį, į namÄ nebus įmanoma nei įeiti, nei įvažiuoti (Å¡ių aplinkybių jie neįrodinėjo ir apeliacinės instancijos teisme), o Kauno m. savivaldybės atstovei iÅ¡reiÅ¡kus nuostatÄ dėl kitokio namų valdos sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise, parengimo, privataus intereso, pasireiÅ¡kiančio fizinio asmens teise įsigyti privačion nuosavybėn prie namų valdos esantį žemės sklypÄ gynimas nepripažintinas prioritetiniu vieÅ¡ojo intereso atžvilgiu.

Tuo labiau, kad nagrinėjamos bylos atveju yra ginama valstybės iÅ¡imtinė teisė į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus. Taigi, nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo, nes aplinkybių, sudarančių pagrindÄ keisti restitucijos bÅ«dÄ arba jos netaikyti, nenustatyta, be to, Å¡ia nutartimi nustatyta, kad ginčijami administraciniai aktai, jų pagrindu sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ir priėmimo – perdavimo aktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, dėl ko pagrįstai yra panaikinti.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovais H. A. K. ir G. U., kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡dėstyto ir konkrečiais teisiniais argumentais pagrįsto vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, kurio nepanaikinus bÅ«tų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jo saugomos ir ginamos vertybės.Lietuvos vyriausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų apsauga ir disponavimo jais teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės, t. y. vieÅ¡uoju interesu (žr. 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-2379/2013).

IeÅ¡kovo teiginius, kad realiai vieÅ¡ojo intereso pažeidimas, perleidus privačion nuosavybėn valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko sklypo dalį, pasireiÅ¡kia iÅ¡imtinės valstybinės nuosavybės, kurios ypatumai yra gamtinis režimas, valstybinė gamtos apsauga ir visuomenės poreikis naudotis kultÅ«riniu požiÅ«riu reikÅ¡mingoje Kauno miesto centrinėje dalyje esančiu dideliu miÅ¡ko masyvu, pažeidimu, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ Å¡iuo atveju sudaro ir konstitucinio įstatymų laikymosi principo nepaisymas – valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, iÅ¡imtinės nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai, negali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu, Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančios miÅ¡ko įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima (LR Konstitucijos 47 str., LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7, 9 str., Žemės įstatymo 6 str. 2 d., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 1 d., CK 6.306 str., 1.80 str.).

Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Taigi, vieÅ¡ojo intereso pažeidimas nagrinėjamu atveju pagrįstas ne tik faktiniais, bet ir teisiniais argumentais.Taip pat teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro pozicijai, jog faktas, kad ginčo sklypas buvo suformuotas posesijos dalyje, taip pat faktas, kad ginčo sklypas yra Gyvenamųjų namų komplekso teritorijoje ir tai, kad jis patenka į Kauno miesto istorinės dalies – Naujamiesčio teritorijÄ , nėra pagrindas paneigti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko buvimo Å¡ioje teritorijoje faktÄ bei valstybės iÅ¡imtinės nuosavybės teisę į jį.

Å iuo atveju teritorijos, kaip kultÅ«ros vertybės, statusas ir kaip iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės statusas vienas kito nepaneigia ir gali bÅ«ti tarpusavyje derinami, taip siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista LR Konstitucijos 42 straipsnyje įtvirtinta nuostata, susijusi su kultÅ«ros vertybių apsauga.Nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ , vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 p., dėl to, kad pirmosios instancijos teismas į procesÄ neįtraukė KultÅ«ros paveldo departamento, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu dėl KultÅ«ros paveldo departamento teisių ar pareigų, ar padarytų kokių nors įstatymų pažeidimų, vykdant ginčo žemės sklypo pardavimo procedÅ«rÄ nepasisakyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo ribas apibrėžia ieÅ¡kinio faktinis ir teisinis pagrindas. Ä®vertinus ieÅ¡kinio turinį ir pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, yra pagrindas pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir 2012 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 869 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ priėmimo teisėtumo klausimas nepatenka į ginčo objektÄ .

Todėl teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl minėtų nutarimų atitikimo apeliantų H. A. K. ir G. U. nurodytų konkrečių Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo įstatymo straipsnių nuostatoms. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias aktualius Å¡ioje byloje klausimus, bei civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ , ir padarė faktinėmis bylos aplinkybėmis bei įstatymu pagrįstas iÅ¡vadas, todėl naikinti skundžiamÄ sprendimÄ atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliantų H. A. K. ir G. U. apeliacinį skundÄ , nėra pagrindo jiems iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                           Virginija Čekanauskaitė                                                                                                        Donatas Å ernas                                                                                                        Vigintas ViÅ¡inskis      Â