de60e051-82a8-44bb-974c-e4008f4148a6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                                  Civilinė

byla Nr. 2A-466/2013 (S)

                                                                                                  Proceso

Nr. 2-56-3-01682-2010-6

                                                                                                  Procesinio

sprendimo kategorija: 75.7.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo

S. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo

civilinėje byloje Nr. 2-1407-413/2011 pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovams A. Š. ir M. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovės M. Š. priešieškinį ieškovui S. L. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 200 000 Lt skolos, 6 684 Lt palÅ«kanų, 10 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakovu A. Å . 2005 m. kovo 4 d. sudarė 200 000 Lt paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas paskolos sumÄ turėjo grÄ Å¾inti iki 2010 m. kovo 4 d., tačiau prisiimtų

įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovo teigimu, paskolos sutartį atsakovas A. Š. sudarė, būdamas

santuokoje su atsakove M. Å ., todėl pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ laikytina, kad atsakovas paskolos sutartį sudarė su sutuoktinės sutikimu, o prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, yra vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinio turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

         Atsakovė M. Å . prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovo ir atsakovo paskolos sutartį, įformintÄ atsakovo 2005 m. kovo 4 d. paskolos raÅ¡teliu, nesudaryta ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jai atsakovas (buvęs sutuoktinis) sakė, jog ieÅ¡kovas 200 000 Lt jam realiai neperdavė, o paskolos raÅ¡telį atsakovas buvo įkalbėtas pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo reikalaujant sumokėti palÅ«kanas atsakovui laiku negrÄ Å¾inus 2002 m. kovo

4 d. gautos 400 000 Lt paskolos. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad su atsakovu santuoka buvo nutraukta 1982 m. sausio 11 d. teismo sprendimu, tačiau civilinės metrikacijos įstaigoje iÅ¡tuoka įregistruota 2010 m. gruodžio 14 d. Atsakovės teigimu, sutuoktiniai ilgÄ laikÄ bendravo dėl bendrų vaikų, tačiau santykiai visiÅ¡kai nutrÅ«ko nuo 2004 m. pradžios, todėl apie 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutartį ji nieko nežinojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: priteisė ieškovui iš atsakovo A. Š. 200 000 Lt skolos, 6 684 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir

bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės M. Š. argumentus, kad paskolos sutartis tarp ieškovo

ir atsakovo nebuvo sudaryta ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nesutiko ir su ieÅ¡kovo argumentais, kad pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ ir CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ atsakovas paskolos sutartį sudarė su sutuoktinės (atsakovės) sutikimu, dėl ko prievolė, atsiradusi iÅ¡ paskolos sandorio, nors ir sudaryto vieno sutuoktinio vardu, turi bÅ«ti vykdoma iÅ¡ bendro sutuoktinio turto. Teismas pažymėjo, kad sutuoktinių bendras prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte iÅ¡skiriamos dvi prievolių grupės: prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais. Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovo ir atsakovo paskolos sutartis priskirtina prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji bÅ«tų sudaryta Å¡eimos interesais. Å iuo atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais. Pagal bylos duomenis teismas nenustatė, kad atsakovui suteikta paskola buvo panaudota Å¡eimos interesais, ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neįrodinėjo ir apsiribojo CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija, kuri pagal kasacinio teismo praktikÄ nereiÅ¡kia prezumpcijos, kad toks sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės

20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). PrieÅ¡ingai, teismas nepaneigtais ir daugiau tikėtinais laikė atsakovės M. Å . argumentus, kad apie suteiktÄ paskolÄ jai nebuvo žinoma, nes atsakovai sandorio sudarymo metu kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutartis, skirtinai nei ankstesnė 2002 m. kovo 4 d. (sprendime klaidingai nurodyti metai – 2004) paskolos sutartis, nebuvo sudaryta notarine tvarka, sudaryme nedalyvavo atsakovė ir nebuvo imtasi prievolės užtikrinimo bÅ«dų, be to, kodėl, suėjus pirmos paskolos grÄ Å¾inimo terminui ir atsakovui jos negrÄ Å¾inus, ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ dienÄ suteikė atsakovui dar vienÄ didelės vertės paskolÄ . Teismas, atsižvelgęs į atsakovės ir jos liudytojų nurodytas aplinkybes apie atsakovų gyvenimÄ skyrium, nerado pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovų prievolė grÄ Å¾inti paskolÄ yra solidari, todėl reikalavimÄ priteisti paskolÄ iÅ¡ atsakovės, kaip solidariosios prievolės dalyvės, pripažino nepagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

Ieškovas S.

L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovės M. Å ., ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės solidariai (su atsakovu A. Å .) 200 000 Lt skolos, 6 684 Lt palÅ«kanų ir 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

         1. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas. Ä®statymai nenumato, kad vienam iÅ¡ sutuoktinių paskolai gauti bÅ«tų reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, todėl vienam iÅ¡ sutuoktinių gavus paskolÄ ir kitam sutuoktiniui nenuginčijus minėtos prezumpcijos, turėtų bÅ«ti taikoma CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta solidari abiejų sutuoktinių atsakomybė prieÅ¡ kreditorių. Tuo tarpu CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ , kai tai nėra bÅ«tina bendriesiems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Kreditoriui neįrodžius, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių gavo paskolÄ , bÅ«tinÄ Å¡eimos poreikiams tenkinti, solidari abiejų sutuoktinių atsakomybė netaikytina. Esant nurodytų teisės normų tarpusavio konkurencijai, kiek tai susiję su paskolos sutarčių sudarymu vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, vienos ar kitos normos taikymas turėtų priklausyti nuo individualių bylos aplinkybių ir derinamas su teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Apelianto nuomone, teismas netinkami aiÅ¡kino ir taikė minėtas materialinės teisės normas ir neobjektyviai įvertino Å¡ioje byloje esančius įrodymus.

         2. Atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kinį, įrodinėjo aplinkybes, kad ji su atsakovu bendro Å«kio nevedė ir kartu negyveno, o ne CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ aplinkybę, kad atsakovo paimta paskola nebuvo reikalinga abiejų atsakovų bendram turtui pagerinti ar iÅ¡laikyti. Atsakovės Å¡ioje byloje įrodinėtos aplinkybės, kad ji su atsakovu bendro Å«kio nevedė ir kartu negyveno, yra prieÅ¡taringos. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su atsakovu bendro Å«kio nevedė ir kartu negyveno nuo 1982 m., toliau nurodė, kad su atsakovu bendravo tik dėl savo nepilnamečių vaikų, o kai jie tapo pilnamečiais (apelianto teigimu, jauniausias sÅ«nus pilnamečiu tapo 1994 m.), bendrų interesų su atsakovu nebeliko, tačiau toliau atsiliepime nurodo, kad su atsakovu nustojo bendrauti 2002-2003 m.

Atsakovės liudytojai patvirtino, kad atsakovai kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį iki 2002-2003 m., o ieÅ¡kovo liudytojai nurodė, kad 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo, t. y. 2008-2009 m. ir vėliau, atsakovai kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovai 2002 m. prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 400 000 Lt paskolÄ Ä¯vykdymui užtikrinti įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį Å«kį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , kurį 2005 m. bendrai įkeitė.

Å ias aplinkybes patvirtina apelianto pridedamas 2011 m. gruodžio 6 d. gautas hipotekos registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad 2005 m. sausio 5 d. ir 2008 m. kovo 28 d. hipotekos sandoriai sudaryti abiejų atsakovų, užtikrinant atitinkamai 275 000 Lt ir 198 000 Lt paskolų grÄ Å¾inimÄ . Nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo atsakovai sudarinėjo sandorius su jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, bendrai jį valdė, periodiÅ¡kai skolinosi pinigus ne tik iÅ¡ ieÅ¡kovo, bet ir kitų asmenų.

Atsakovė įrodinėjo, kad, nutraukus santuokinius ryÅ¡ius su atsakovu, visas Å«kis, esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise liko atsakovui, nors Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis patvirtina, jog atsakovė, kaip bendraturtė, padavė atskirÄ jį skundÄ dėl hipotekos teisėjo nutarties, kuria buvo areÅ¡tuotas minėtas Å«kis. Kaip nurodė ieÅ¡kovas, pagal 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutartį paskola buvo suteikta bÅ«tent Å¡io Å«kio iÅ¡laikymui ir pagerinimui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad Å¡iam Å«kiui jokios investicijos iki 2005 m. kovo 4 d. nebuvo reikalingos.

Pažymėtina, kad atsakovė santuokos nutraukimÄ pagal 1982 m. sausio 11 d. teismo sprendimÄ civilinės metrikacijos įstaigoje įregistravo 2010 m. gruodžio 14 d., t. y. gavusi ieÅ¡kinį dėl 200 000 Lt skolos priteisimo. Po iÅ¡tuokos įregistravimo atsakovų santuokoje įgytas turtas liko nepadalytas, todėl atsakovo gauta paskola abiejų atsakovų turto iÅ¡laikymui ir pagerinimui buvo paimta ir atsakovės interesais. Prievolė dėl Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimo turėjo bÅ«ti pripažinta solidaria.

         Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė M. Å . praÅ¡o jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo skundžiamÄ dalį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės vardu registruotam nekilnojamam taikymo. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

         1. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ galėtų bÅ«ti priskirta prie solidarių prievolių, jeigu ji bÅ«tų sudaryta Å¡eimos interesais, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovų Å¡eimos interesais. Byloje esantys įrodymai, dėl kurių teismas pasisakė ir tinkamai juos įvertino, pavirtina, kad apie paskolos sutartį atsakovė nieko nežinojo.

         2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovės atsikirtimai į ieÅ¡kinį yra prieÅ¡taringi. Atsakovų santuoka buvo nutraukta 1982 m. sausio 11 d. teismo sprendimu, tačiau dėl vaikų bendravimas tarp sutuoktinių nenutrÅ«ko. Santykiai pablogėjo 2002-2003 m., o bendravimas nutrÅ«ko 2004 m. pradžioje, tai ir buvo nurodyta atsakovės procesiniuose dokumentuose, paaiÅ¡kinimuose teismui, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojai. Gyvenimas kartu, bendro Å«kio vedimas nuo bendravimo su buvusiu sutuoktiniu akivaizdžiai skiriasi ir tapatinti Å¡ių veiksmų negalima. Atsakovai užaugino tris vaikus, turi anÅ«kų. Nuo 2002 m. atsakovams priklauso bendra sodyba, todėl kartais jų keliai susikerta. 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutartis negali sukelti atsakovei jokių pasekmių, nes paskolos suma nebuvo panaudota Å¡eimos poreikių tenkinimui, ji nebuvo sudaryta Å¡eimos interesais. IeÅ¡kovas, bÅ«damas apdairus ir jau turintis patirties skolinant pinigus, akivaizdžiai pareikalautų ir atsakovės paraÅ¡o ant paskolos sutarties, be to, prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ bÅ«tų užsitikrinęs nekilnojamojo turto, kurio atsakovė turėjo pakankamai, įkeitimu. Svarbi aplinkybė, kad ieÅ¡kovas 2005 m. kovo 4 d. 200 000 Lt sumos neturėjo ir tai patvirtina jo paties pateikta turto deklaracija. Apelianto teiginiai dėl 2002 m. įsigyto nekilnojamojo turto niekaip nesusiję su 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutartimi. Apeliantas teigia, kad atsakovė neįrodė, jog bendram Å«kiui jokios investicijos iki 2005 m. kovo 4 d. nebuvo reikalingos, tačiau ieÅ¡kinį turi įrodyti ne atsakovė (CPK 12 ir 178 straipsniai). Atsakovė teisme paaiÅ¡kino, kodėl iÅ¡tuoka buvo įregistruota tik 2010 m. Å ioje byloje atsakovė vadovavosi CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, o pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais, tenka ieÅ¡kovui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

         Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas paskolino atsakovui A. Å . 200 000 Lt. Å alys paskolos sandorį įformino 2005 m. kovo 4 d. pasiraÅ¡ytu paskolos raÅ¡teliu, kuriuo atsakovas A. Å . įsipareigojo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti paskolos sumÄ iki 2010 m. kovo 4 d. (b. l. 7). Atsakovui A. Å . pažeidus savo įsipareigojimÄ numatytu terminu grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 200 000 Lt, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ (su palÅ«kanomis) solidariai iÅ¡ atsakovo A. Å . ir jo sutuoktinės M. Å .. IeÅ¡kovas reikalavimÄ atsakovo sutuoktinei M. Å ., kaip solidariai skolininkei, grindė CK 3.109 straipsnio 1 dalies

5 punktu, pagal kurį iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsirandančios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais, ir CK 3.92 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas.

         Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (CK 3.110 straipsnio

1 dalis, 3.111 straipsnis, 3.115 straipsnio 1 dalis). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, suvienodindamas teismų praktikÄ dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais, iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių. Sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas, o nustatomas, vadovaujantis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ prieÅ¡ prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.

         IeÅ¡kovas 2005 m. kovo 4 d. su atsakovu sudaryta paskolos sutartimi prisiimta prievolė laikė bendra atsakovų (sutuoktinių) prievole, vykdytina iÅ¡ bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , nes, ieÅ¡kovo teigimu, Å¡iai sutarčiai turi bÅ«ti taikoma CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinis, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios prezumpcijos taikymo vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad Å¡i prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai. Å i prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiÅ¡kia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas Å¡eimos interesais, t. y. kad iÅ¡ tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės

20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis iÅ¡reikÅ¡tų savo sutikimÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte iÅ¡skiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo su atsakovu sudarytÄ paskolos sutartį priskyrė prie antrosios grupės prievolių pagrindų su sÄ lyga, kad ji bÅ«tų sudaryta Å¡eimos interesais. Kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytai paskolos sutarčiai atsakovės sutikimas nebÅ«tinas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos ir nepriskyrė pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutartį atsakovo prisiimtos prievolės bendroms sutuoktinių prievolėms. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, siekdamas su vienu iÅ¡ sutuoktiniu (atsakovu) sudarytÄ paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių (abiejų atsakovų) prievole, negalėjo remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turėjo įrodyti bendros prievolės sÄ lygas pagal CK 3.109 straipsnį (CPK 178 straipsnis).

         Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes ir atsakydama į apelianto argumentus dėl CK 3.92 straipsnio 3 dalies ir 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neteisingai teigė, kad vieno iÅ¡ sutuoktinių paskolos sutarčiai sudaryti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, todėl be pagrindo prašė taikyti kito sutuoktinio sutikimo prezumpcijÄ , numatytÄ CK 3.92 straipsnio 3 dalyje.

         Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog ji minėtos paskolos sutarties sudarymo metu su atsakovu bendro ūkio nevedė ir kartu negyveno. Priešingai, būtent apeliantas turėjo įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovų šeimos interesais, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovo prašymu pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai S. L., A. R., J. L. patvirtino ieškovui palankias aplinkybes, kad jie matė atsakovę kartu su atsakovu ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini) tačiau negalėjo detaliau paaiškinti aplinkybių, susijusių su 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutarties sudarymu. Atsakovės prašymu apklausti liudytojai R. M., V. Š., I.

P. ir D. T. patvirtino atsakovei palankias aplinkybes, kad atsakovai nuo 2004 m. nebendrauja, gyvena atskirai ir pan. Pagal bylos duomenis atsakovų santuoka buvo nutraukta 1982 m. sausio 11 d. teismo sprendimu, tačiau iÅ¡tuoka civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruota tik 2010 m. gruodžio 14 d., bendras atsakovų turtas nebuvo padalytas (b. l. 37, 71). Atsakovės teigimu, po santuokos nutraukimo sutuoktiniai ilgÄ laikÄ bendravo dėl bendrų vaikų, tačiau santykiai visiÅ¡kai nutrÅ«ko nuo 2004 m. pradžios, todėl apie 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutartį ji nieko nežinojo. Byloje nustatyta, kad atsakovė nepasirašė 2005 m. kovo 4 d. skolos raÅ¡telio, o ieÅ¡kovas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog, atsakovui 2005 m. kovo 4 d. pasiraÅ¡ant skolos raÅ¡telį, atsakovė (jo sutuoktinė) nedalyvavo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas 2002 m. kovo 4 d. A. Å . įmonei „Rakava“ paskolino 400 000 Lt, tačiau Å¡is sandoris buvo sudarytas notarine tvarka, be to, paskolos grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas atsakovams priklausančio turto hipoteka, hipotekos lakÅ¡tÄ pasirašė ir atsakovė (b. l. 65-67, 91). Atidus ir rÅ«pestingas kreditorius tokiais atvejais, kaip nagrinėjamoje byloje, turi galimybę užsitikrinti paskolos grÄ Å¾inimÄ papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.), taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio pritarimo gauti paskolÄ , taip suteikiant paskolos sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį režimÄ . Aplinkybės, kad 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutartis buvo pasiraÅ¡yta nedalyvaujant atsakovei, neužtikrinant paskolos grÄ Å¾inimÄ atsakovei bendrosios jungtinės arba asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto hipoteka, t. y. atsakovei nežinant apie suteiktÄ 200 000 Lt paskolÄ , taip pat ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl bendro gyvenimo su atsakovu, leidžia konstatuoti, kad Å¡i paskolos sutartis nebuvo sudaryta Å¡eimos interesais. Duomenų, sudarančių pagrindÄ daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad paskolos suma buvo panaudota Å¡eimos interesais, byloje nepateikta. IeÅ¡kovui neįrodžius, kad 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais, nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra atsakovų prievole (CPK 178 straipsnis).

         Pažymėtina, kad apeliantas skunde nurodo naujas aplinkybes dėl 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo atsakovų su kitais kreditoriais sudarytų paskolos sutarčių, užtikrintų atsakovų bendro turto hipoteka, kurios nebuvo nurodytos ir tiriamos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl šių skundo aplinkybių. Be to, šios aplinkybės nepatvirtina, kad 2005 m. kovo 4 d. paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovo šeimos interesais.

         Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

         Dėl bylinėjimosi išlaidų

         Atsakovė turėjo 1 936 Lt iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ parengimu (b. l. 174-175). Netenkinus apeliacinio skundo, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovės naudai (CPK 98 straipsnis).

         Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo atidėtas dalies (4 634 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (b. l. 159-160). Netenkinus apeliacinio skundo, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistini 4 634 Lt žyminio mokesčio.

         Dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

         Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė praÅ¡ymÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl jos vardu registruoto turto areÅ¡to. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ (b. l. 21, 48). Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovei, naikintinas minėta nutartimi taikytas areÅ¡tas atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui: ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys

neskelbtini), ir ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

n u t a r i a :

         Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

         Priteisti atsakovei M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini))

1 936 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

         Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo S. L. 4 634 Lt (keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .

         Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytÄ atsakovei M. Å . asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys

neskelbtini) ir ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ .

         Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai

Alė Bukavinienė

Danguolė Martinavičienė

Donatas Å ernas