de60213b-203d-4bde-8f0a-da3d66df85d0 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedir J. M. atstovaujamų advokato Rimanto PrÄskienio apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-714-920/2013 pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) daugiabuÄio namo savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovams Å . M. ir J. M. dÄl skolos priteisimo. TeisÄjų kolegija,n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄIeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) daugiabuÄio namo savininkų bendrija dokumentinio proceso tvarka kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Å .
Legislator headnote
AI generatedde60213b-203d-4bde-8f0a-da3d66df85d0 · Kauno apygardos teismas: AtsižvelgÄs į Å¡iuos duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovams turÄjo ir galÄjo bÅ«ti žinoma, jog už neapmokamas sÄ skaitas bendrijai skaiÄiuojami delspinigiai, arba Å¡ias sÄ skaitas turi apmokÄti kiti bendrijos nariai ir ieÅ¡kinį tenkino.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai.Apeliaciniu skundu atsakovai Å . M. ir J. M., atstovaujami advokato Rimanto PrÄskienio praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2013-03-15 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti (T.4, b.l. 89-94).
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-1360-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00122-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.3.6.; 35.5.; 121.14.; 121.18.; 121.21.; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsÄjo 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ŽibutÄs BudžienÄs (praneÅ¡Äja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), ArÅ«no Rudzinsko teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovų Å .
M. ir J. M. atstovaujamų advokato Rimanto PrÄskienio apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-714-920/2013 pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) daugiabuÄio namo savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovams Å . M. ir J. M. dÄl skolos priteisimo. TeisÄjų kolegija,n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄIeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) daugiabuÄio namo savininkų bendrija dokumentinio proceso tvarka kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Å .
M. 22083,16 Lt skolos, 8334,00 Lt delspinigių, 3342,76 Lt palÅ«kanų, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio priÄmimo dienos iki teismo visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, bylinÄjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 3-5). Kauno apylinkÄs teismas 2011 m. spalio 10 d. ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai (T.1, b.l. 36-37). Atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus dÄl preliminaraus sprendimo (T.1, b.l. 43-46), byla buvo paskirta žodiniam nagrinÄjimui (T.1, b.l. 103). Teisme 2012 m. rugpjÅ«Äio 16 d. priimtas patikslintas ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovÄ (duomenys neskelbtini) daugiabuÄio namo savininkų bendrija praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ solidariai atsakovų Å .
M. ir J. M. 24144,28 Lt skolos, 1738,39 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio priÄmimo dienos iki teismo visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, bylinÄjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 14-17). IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad atsakovai yra (duomenys neskelbtini) DNSB nariai, taÄiau mokesÄius už elektrÄ , Å¡ilumÄ , buitines atliekas, teritorijos tvarkymÄ ir kitas įmokas nuo pat bendrijos įsikÅ«rimo mokÄjo nereguliariai. Nuo 2005 m. gruodžio mÄn. bendrija jokių įmokų iÅ¡ atsakovų negavo, nors kas mÄnesį kiekvienam butui bendrija pateikia komunalinių ir bendrijos mokesÄių sÄ skaitas.
Bendrija 1997-12-30 pasiraÅ¡Ä Å¡ilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 1690400010, paskaiÄiuodavo mokesÄius tenkanÄius butui bei pateikdavo mokesÄių kvitus kiekvienam butui, taip pat ir butui Nr.
20. Nuo 2008-10-01 bendrijos praÅ¡ymu pereita prie tiesioginių Å¡ilumos tiekimo sutarÄių su butų savininkais bei tiesioginio atsiskaitymo. Butų savininkai buvo informuoti, kad sudarytų tiesiogines Å¡ilumos energijos tiekimo-vartojimo sutartis.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti ir nurodÄ, jog ieÅ¡kovo teiginiai apie atsakovo įsiskolinimÄ yra nepagrįsti jokiais byloje esanÄiais įrodymais, nes nepateiktas nei vienas buhalterinÄs apskaitos dokumentas dÄl bendrijos tikslinių mokesÄių priskaitymo ir atsiskaitymo žiniaraÅ¡Äių, todÄl tikslių mokesÄių už Å¡ildymÄ paskaiÄiuoti nÄra galimybÄs. Bendrija savo įsipareigojimų nevykdÄ tinkamai, dÄl to savo prievolių negalÄjo vykdyti ir atsakovai, nes jam priklausanÄiame bute (duomenys neskelbtini) nÄra elektros, nÄra vandens, nepadaryta apdaila, jokios paslaugos į butÄ neteikiamos, butas neapÅ¡ildomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄKauno apylinkÄs teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai â priteisÄ solidariai iÅ¡ atsakovų Å . M. ir J. M. ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) daugiabuÄio namo savininkų bendrijos naudai 24 144,28 Lt skolos, 1738,39 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (25 882,67 Lt) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2011-01-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 506,00 Lt žyminio mokesÄio ir 1520, 80 Lt iÅ¡laidų už teisinÄ pagalbÄ , bei 67,72 Lt valstybÄs naudai iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.4, b.l. 74-78; 83-84).
Teismas sprendÄ, kad svarbÅ«s Å¡iai bylai prejudiciniai faktai yra nustatyti Kauno miesto apylinkÄs teismo 2011 m. rugsÄjo 1 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-161-454/2011 bei Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2A-134-153/2012, kur buvo konstatuota, jog byloje nÄra ginÄo, kad ieÅ¡kovas Å . M. užaklino savo bute vamzdžius, nupjovÄ radiatorius, taigi fizine prasme ieÅ¡kovas nutraukÄ Å¡ildymo sistemos įrengimų vientisumÄ savo nuosavybes teise valdomame bute.
Teismas ieÅ¡kovo veiksmus dÄl Å¡ildymo sistemos demontavimo kvalifikavo kaip neteisÄtus. Bylos duomenimis, konkreti data, kada įvyko patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabuÄio namo įrengimų sistemos, byloje nenustatyta. Byloje nÄra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu (2008-10-01 iki 2010-10-15) ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipÄsis dÄl techninių sÄ lygų sÄ vado atsijungimui nuo bendros Å¡ildymo sistemos darbams atlikti gavimo arba ieÅ¡kovo atlikti darbai, demontuojant Å¡ildymo sistemÄ ir pakeitimai atlikus darbus, bÅ«tų nustatyta tvarka priimti naudoti, jog ieÅ¡kovas pažeidÄ CK 6.390 straipsnio, Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnį ir Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d.
įsakymu Nr. 4-258 patvirtintas Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovo pateiktas byloje patikrinimo aktas 2004-10-23, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovo bute buvo atjungta Å¡ildymo sistema, neatleidžia jo nuo pareigos sumokÄti jam tenkanÄius už Å¡ildymo paslaugas mokesÄius, nes ieÅ¡kovo butas nÄra atjungtas įstatymo nustatyta tvarka nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, o ieÅ¡kovo iniciatyva bute atlikta Å¡ildymo sistemos rekonstrukcija nÄra nustatyta tvarka įteisinta, dÄl to nesudaro pagrindo uždrausti atsakovei ateityje skaiÄiuoti ieÅ¡kovo nuosavybÄs daliai tenkanÄius mokesÄius už namui teikiamas Å¡ilumos paslaugas.
Ä®vertinÄs visas nurodytas aplinkybes, teismas laikÄ, kad atsakovai patys nesirÅ«pina savo teisių tinkamu įgyvendinimu, todÄl jų teisÄs negali bÅ«ti ginamos vien remiantis faktiniu paslaugos tiekimo fizine prasme nutraukimo pagrindu. Vertindamas atsakovų pateikiamus duomenis apie netinkamai ieÅ¡kovo vykdytas pareigas tvarkant buhalterinÄ apskaitÄ bei netikslų mokÄtinų įmokų skaiÄiavimÄ ir pateikimÄ atsakovui, teismas konstatavo, kad byloje nÄra duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų kreipÄsis į ieÅ¡kovo atstovÄ dÄl pateikiamų sÄ skaitų tikslinimo, mokesÄių detalizavimo ar koregavimo.
Teismo nuomone vien faktas, kad FNTT prie VRM Kauno apskrities skyriaus 2007-03-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/35 konstatuoti netinkamo buhalterinÄs apskaitos tvarkymo bei kitų pažeidimų faktai, negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu teigti, kad atsakovui atitinkamos komunalinÄs paslaugos apskritai nebuvo tiekiamos ir todÄl nelieka atsakovo prievolÄs tinkamai ir laiku už jas atsiskaityti. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ yra pateikusi pirminius buhalterinius dokumentus, kurie pagrindžia atitinkamų paslaugų gavimÄ iÅ¡ UAB âKauno Å¡varaâ, AB âKauno energijaâ, AB âVSTâ, AB âLestoâ, taip pat UAB âBÅ«sto administravimo agentÅ«rosâ duomenis apie Å¡ildymo ir vandens tiekimo sistemų aptarnavimÄ , vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimÄ , aplinkos priežiÅ«rÄ , kuriais vadovaujantis skaiÄiuojami atitinkami mokesÄiai (duomenys neskelbtini) DNSB nariams.
AtsižvelgÄs į Å¡iuos duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovams turÄjo ir galÄjo bÅ«ti žinoma, jog už neapmokamas sÄ skaitas bendrijai skaiÄiuojami delspinigiai, arba Å¡ias sÄ skaitas turi apmokÄti kiti bendrijos nariai ir ieÅ¡kinį tenkino.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai.Apeliaciniu skundu atsakovai Å . M. ir J. M., atstovaujami advokato Rimanto PrÄskienio praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2013-03-15 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti (T.4, b.l. 89-94).
SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantai nesutinka dÄl reikalaujamos priteisti skolos dydžio. Apeliantų nuomone, jie niekada neneigÄ savo prievolÄs atsiskaityti už komunalines paslaugas, taÄiau tokios pareigos egzistavimas ir jos pripažinimas negali bÅ«ti tinkamu įrodymu, sprendžiant reikalavimo priteisti konkreÄias pinigines sumas už komunalines paslaugas dydį, dÄl kurio ir yra kilÄs ginÄas. IeÅ¡kovÄ su ieÅ¡kiniu nepateikÄ nei vieno buhalterinÄs apskaitos dokumento, o savo reikalavimÄ grindžia tik samprotavimais.
Bendrijos narių įsiskolinimų atskirai pagal butus apskaita nebuvo tvarkoma, todÄl nÄra galimybÄs nustatyti bendrijos narių skolų bendrijai dydžio. Bendrija nepateikdavo atsakovams aiÅ¡kios informacijos apie mokÄtinas sumas, reikalaujamos sumokÄti sumos priklausydavo nuo nesuprantamų subjektyvių veiksnių. Atsakovai, net ir norÄdami sumokÄti bendrijai už komunalines paslaugas, patarnavimus, Å¡ildymÄ ir kt., negalÄjo to padaryti dÄl bendrijos valdybos pirmininko, atstovavusio bendrijÄ , kaltÄs. Reikalaujama priteisti skola yra susidariusi ne iÅ¡ vienkartinio paslaugų suteikimo, o yra sudaryta iÅ¡ skirtingų reikalavimų, kurių atsiradimo momentas yra skirtingas.
Nenurodžius konkreÄios reikalavimo teisÄs atsiradimo momento, yra pažeidžiamos atsakovų teisÄs, numatytos įstatymuose. Apeliantai teigia, kad ginÄas tarp Å¡alių yra kilÄs ne dÄl prievolÄs egzistavimo ar ne egzistavimo, bet dÄl mokÄtinų sumų dydžio pagal neginÄijamas prievoles, kurių dydžio ieÅ¡kovÄ ir neįrodÄ. Byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir Å¡alių paaiÅ¡kinimas yra neginÄijamai nustatyta, kad bendrijos pirmininkas 1996 metais davÄ atsakovui sutikimÄ atjungti Å¡ildymÄ atsakovui priklausanÄiame bute.
Sutartis dÄl Å¡ilumos tiekimo atsakovų butui 1996 metais buvo teisÄtai ir pagal galiojanÄiÄ tvarkÄ nutraukta, todÄl ieÅ¡kinyje keliami reikalavimai atsiskaityti už sunaudotÄ Å¡ilumÄ , kurios vartotoju atsakovas nebuvo, yra nepagrįsti ir neteisÄti.2. Apelianto teigimu, teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes teismas nepasisakÄ dÄl senaties, pakeitÄ ieÅ¡kinio dalykÄ , kas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taip pat netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus â konkreÄiai specialisto iÅ¡vadÄ .3.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovams pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, ieÅ¡kovÄ pateikÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo atsisakÄ reikalavimo priteisti palÅ«kanas ir sumažino reikalavimÄ priteisti delspinigius iki 1738,39 Lt, o reikalavimÄ dÄl skolos priteisimo (dÄl pagrindinÄs prievolÄs mÄ sto) padidino iki 24144,28 Lt. Toks patikslintas ieÅ¡kinys negalÄjo bÅ«ti priimtas, nes byla buvo nagrinÄjama dokumentinio proceso tvarka. Teismui laikant, kad pagrindinÄs skolos, nuo kurios skaiÄiuojami delspinigiai padidinimas nÄra ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimas, tokiu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo neteisingai iÅ¡sprÄstas žyminio mokesÄio klausimas, kadangi atsisakius reikalavimo priteisti palÅ«kanas ir sumažinus reikalavimÄ dÄl delspinigių priteisimo, ieÅ¡kinio suma sumažÄjo, kas tokiu atveju turÄtų bÅ«ti vertinama kaip atsisakymas dalies reikalavimų, o tai suteikia ieÅ¡kovui teisÄ praÅ¡yti grÄ Å¾inti dalį sumokÄto žyminio mokesÄio, tokiu atveju iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai negali bÅ«ti priteisiama visa ieÅ¡kovo sumokÄta žyminio mokesÄio suma.
Apeliantų nuomone, teismas nepriÄmÄ galutinio sprendimo, preliminaraus sprendimo atžvilgiu.IeÅ¡kovÄ (duomenys neskelbtini) daugiabuÄio namo savininkų bendrijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.4, b.l. 103-104). NurodÄ, kad atsakovai iÅ¡ esmÄs neneigia savo prievolÄs mokÄti už komunalines paslaugas. Byloje pateiktos sutartys su komunalinių paslaugų tiekÄjais ir sÄ skaitos, susirinkimų protokolai, kuriuose buvo susitarta dÄl įmokų dydžio bendrijai, patvirtina, kad apeliantai privalÄjo atsiskaityti pagal jam iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas.
Pinigų sumos, reikalingos sÄ skaitų apmokÄjimui, bÅ«davo surenkamos bendrijos narių, atsižvelgiant į turimÄ patalpų plotÄ , arba pinigų suma padalinama iÅ¡ butų skaiÄiaus. Su tokia mokesÄių mokÄjimo tvarka gyventojai daugiau kaip dvideÅ¡imt metų sutiko ir pretenzijų niekas nereiÅ¡kÄ. Atsakovams sÄ skaitos su visais mokesÄių paskaiÄiavimais buvo siunÄiamos, jie niekada nesikreipÄ Ä¯ bendrijos pirmininkÄ ar buhalterį dÄl sÄ skaitose nurodytų sumų patikslinimo ar perskaiÄiavimo.
Skolos suma susidarÄ už laikotarpį iki 2012-08-01 už įvairias komunalines paslaugas, kÄ patvirtina iÅ¡klotinÄ nuo 2004 m. spalio mÄn. Be to, atsakovai neturi atsijungimo nuo Å¡ildymo sistemos projekto, todÄl turi mokÄti už Å¡ildymÄ . Kadangi atsakovai mokÄjo mokesÄius nereguliariai, nenurodÄ, kokiÄ skolÄ dengia, ieÅ¡kovÄ gautas iÅ¡ atsakovo pinigų sumas paskirstÄ vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 punktu. Atsakovų sumokÄtos įmokos buvo paskirstytos proporcingai visoms skoloms ir jos buvo padengtos iki 2005 m. sausio mÄnesio.
Apeliantai teismui pateikÄ sÄ skaitas, kas patvirtina, kad jie tinkamai gavo informacijÄ apie bendrijai mokÄtinas sumas. IeÅ¡kovÄs nuomone, neturÄdami teisÄs aktų numatyto projekto, apeliantai negalÄjo atsijungti nuo Å¡ildymo sistemos. Taip pat pažymima, kad ieÅ¡kinio reikalavimai buvo sumažinti, nes tai nedraudžiama dokumentiniame procese. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).
CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms apeliacijos riboms bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinÄjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turÄjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrÄ bei įvertino, ar nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimo taisyklių ir priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys laikytinas, analizuojant jį atsakovų skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai yra buto su pusrÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro 352,48 kv.m ploto, esanÄio (duomenys neskelbtini) savininkai (T.1, b.l.
12) ir (duomenys neskelbtini) DNSB nariai.DÄl patikslinto ieÅ¡kinio priÄmimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neturÄjo teisÄs priimti patikslinto ieÅ¡kinio, nes byla nagrinÄjama dokumentinio proceso tvarka. TeisÄjų kolegija su tokiu apeliantų argumentu nesutinka. Pagal CPK 427 straipsnio 1 dalį dokumentinis procesas vyksta pagal bendrÄ sias ginÄo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus CPK XXII skyriuje nurodytas iÅ¡imtis. Tokia iÅ¡imtimi, be kita ko, laikoma tai, kad ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas dokumentinio proceso tvarka, nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, o iki preliminaraus sprendimo priÄmimo atsakovui apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nÄra praneÅ¡ama (CPK 427 str. 2 d., 4 d.).
TaÄiau bylos dokumentinio proceso tvarka nagrinÄjimo iÅ¡imtys taikomos pradinÄje proceso stadijoje, t.y. iki preliminaraus sprendimo priÄmimo. Tuo tarpu priÄmus tokį sprendimÄ , teismui atsiranda pareiga iÅ¡siųsti atsakovui tiek preliminaraus sprendimo patvirtintÄ kopijÄ , tiek ir ieÅ¡kinio bei jo priedų kopijas. Taigi preliminaraus sprendimo priÄmimas iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia tik dokumentinio proceso pradžiÄ . Tuo tarpu preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tÄ sa, priklauso nuo to, pareikÅ¡ atsakovas prieÅ¡taravimų ar ne.
Atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, kaip ir nagrinÄjamu atveju, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrÄ sias ginÄo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinÄjimui ir baigiasi galutinio sprendimo priÄmimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. gegužÄs 10 d. nutartis priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-240/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012-12-19 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-620/2012).
Å ioje dokumentinio proceso stadijoje (po atsakovo prieÅ¡taravimų dÄl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo gavimo) kyla bÅ«tinybÄ nagrinÄti bylÄ pagal bendrÄ sias ginÄo teisenos taisykles ir Å¡iame etape tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas gali naudotis visomis CPK 177 straipsnio leidžiamomis įrodinÄjimo priemonÄmis. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieÅ¡kinio reikalavimo (CPK 430 str. 4 d.). Å iuo atveju patikslinus ieÅ¡kinį nei ieÅ¡kinio pagrindas, nei dalykas nepasikeitÄ, o ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovas sumažino, todÄl pirmosios instancijos teismas priimdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį procesinių teisÄs normų nepažeidÄ, o apeliantų argumentai dÄl patikslinto ieÅ¡kinio priÄmimo atmestini kaip nepagrįsti.
DÄl skolos dydžio. Apeliantai nesutinka su teismo priteistu skolos dydžiu nurodydami, kad pagal pateiktus dokumentus jo negalima tiksliai apskaiÄiuoti. TeisÄjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklÄ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturÄių sutarimu, o visais Å¡iais klausimais kylanÄius bendraturÄių nesutarimus sprendžia teismas. TaÄiau daugiabuÄiuose namuose bendraturÄių paprastai yra daug, o butų savininkams, be jų turimų butų, bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinÄs namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninÄ, elektros, sanitarinÄâtechninÄ ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.).
CK 4.85 straipsnyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo tvarka, pagal kuriÄ sprendimai dÄl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (o nuo 2013 m. sausio 1 d. â ir dÄl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų) priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinÄs veiklos sutartyje nenustatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.).
Su tuo susijusias iÅ¡laidas butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. bendraturÄiai, privalo apmokÄti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokÄti iÅ¡laidų, dÄl kurių jis nÄra davÄs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisÄs aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dÄl kurių nÄra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 4 d.).DaugiabuÄių namų savininkų bendrija (toliau â bendrija) pagal įstatymÄ yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti Å¡io namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemÄs sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu (DNSBÄ® 3 str. 1 d.).
Savininkai (o ne bendrija) proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje turi teisÄ Ä¯ bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas ir privalo apmokÄti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, mokÄti mokesÄius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lÄÅ¡as, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. IÅ¡ pateiktų pirminių buhalterinių dokumentų, nustatyta, kad UAB âKauno Å¡varaâ, AB âKauno energijaâ, AB âVSTâ, AB âLestoâ, taip pat UAB âBÅ«sto administravimo agentÅ«rosâ teikÄ ieÅ¡kovei atitinkamas paslaugas â Å¡ildymo ir vandens tiekimo sistemų aptarnavimÄ , vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimÄ , aplinkos priežiÅ«rÄ , atliekų iÅ¡vežimÄ ir kt. (T.2, b.l. 89-189;
T.3, b.l. 1-200; T.4, b.l. 3-48). IÅ¡ pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad už laiku neapmokamas sÄ skaitas bendrijai skaiÄiuojami delspinigiai. IÅ¡ pateiktos mokÄjimų už komunalines paslaugas iÅ¡klotinÄs nustatyta, kad atsakovai už laikotarpį nuo 2004 m. spalio mÄnesio iki 2012 m. liepos mÄnesio imtinai ieÅ¡kovui yra skolingi 24144,28 Lt, tame tarpe: bendrijos iÅ¡laidų â 2050,00 Lt, už buhalterio paslaugas â 2361,14 Lt, už teritorijos tvarkymÄ â 2670,15 Lt, už bendrÄ elektrÄ â 1315,14 Lt, už Å¡ildymo sistemos priežiÅ«rÄ â 3132,61 Lt, už Å¡ildymÄ â 13224,94 Lt, atliekų iÅ¡vežimÄ â 236,31 Lt, už banko paslaugas â 39,94 Lt, Å«kio iÅ¡laidų â 817,71 Lt (T.2, b.l. 18-20).
MinÄta, kad bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemÄs sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu, taÄiau už atitinkamus darbus, atliktus namo savininkų interesais ir naudai, pareiga atsiskaityti su darbus atlikusiu asmeniu tenka ne tik Bendrijai, bet ir butų savininkams, kartu ir tiems, kurie nedavÄ sutikimo tokias iÅ¡laidas atlyginti (CK 4.83 str. 4 d.). Taigi kiekvieno buto savininkui (savininkams) kilo atitinkama pareiga atsakyti pagal bendrijos namo patalpų savininkų interesais sudarytÄ sutartį kilusias prievoles, juolab, kad Bendrija pati tiesiogiai neturÄtų galimybių atsakyti pagal sutartį, nes nedisponuoja pakankamomis lÄÅ¡omis ir turtu.
Kitoks aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų ne tik ieÅ¡kovo bet ir kitų bendrijos narių, teisių paneigimÄ bei bÅ«tų nesuderinamas su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Esant tokioms aplinkybÄms pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisÄ ieÅ¡kovui 24144,28 Lt skolos už komunalines ir kt. paslaugas. DÄl delspinigių. Netesybos (bauda, delspinigiai) â tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokÄti kreditoriui, jeigu prievolÄ neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.).
Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolÄ (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinÄs civilinÄs atsakomybÄs forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Delspinigius ieÅ¡kovÄ paskaiÄiavo taikydama Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1995-01-25 nutarime Nr. 124 âDÄl delspinigių skaiÄiavimo tvarkosâ 3.1 punkte gyventojams nustatytÄ dydį â 0,04 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , bei įvertinusi CK 1.125 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ delspinigių skaiÄiavimui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dÄl konkreÄių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertÄ, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolÄs terminÄ , priskaiÄiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-145/2012).
PažymÄtina, kad teismas turi teisÄ mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatÄs, kad konkreÄiu atveju netesybos yra aiÅ¡kiai per didelÄs (neprotingai didelÄs) arba prievolÄ Ä¯vykdyta. SÄ vokos âaiÅ¡kiai per didelÄs netesybosâ (CK 6.73 str. 2 d.) arba âneprotingai didelÄs netesybosâ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, sprÄsdamas ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelÄmis ir dÄl to jas mažinti, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkreÄios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolÄs vertÄ, prievolÄs pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
Atsakovų skola susidariusi nuo 2004 metų spalio mÄnesio iki 2012 m. liepos mÄnesio imtinai, todÄl atsižvelgiant į skolos sumÄ , atsakovų vengimÄ mokÄti mokesÄius bendrijai, priteistÄ delspinigių sumÄ laikyti per didele ar nepagrįsta ir jÄ mažinti nÄra pagrindo DÄl ieÅ¡kinio senaties. Apeliantai nurodo, jog daliai keliamų reikalavimų yra suÄjusi ieÅ¡kinio senatis, todÄl jie negali bÅ«ti tenkinami. Apeliantų nuomone, Bendrija buvo įkurta 1995 metais i mokesÄiai už įvairias paslaugas buvo skaiÄiuojamu nuo to momento.
Kadangi pagal iki 2002 metų galiojusio CK nuostatas turtiniams reikalavimams buvo taikoma 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todÄl galima daryti prielaidÄ , kad dalies reikalavimų negalima tenkinti.TeisÄjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). TaÄiau pažymÄtina, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginÄo Å¡alis (CK 1.126 str. 2 d.).
IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų â palÅ«kanų paskaiÄiavimo lentelÄs (T.1, b.l. 7-8), su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikto skolos paskaiÄiavimo (T.2, b.l. 18-20) â nustatyta, kad praÅ¡oma priteisti skola yra susidariusi nuo 2007 m., todÄl ieÅ¡kinio senaties termino skaiÄiavimui yra taikomos 2002 m. LR Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalies normos, ir Å¡iuo atveju taikomas bendras deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. TodÄl, apeliantams nenurodžius, kuriems konkreÄiai reikalavimams (sumoms) turÄtų bÅ«ti taikomas senaties terminas, teismas pagrįstai tenkino patikslintÄ Â ieÅ¡kinį.
 DÄl įrodymų vertinimo ir sprendimo motyvų. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nepasisakyta dÄl kai kurių atsakovų argumentų. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsni reiÅ¡kia, jog bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagristÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Ä®rodymų vertinimas civilinÄje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dÄl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, taÄiau Å¡i teismo pareiga neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .
Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jei sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dÄl to byla galÄjo bÅ«ti iÅ¡sprÄsta neteisingai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-78/2013).
Taigi, tik nustatÄs, kad padarytas esminis proceso teisÄs normų pažeidimas, konkreÄiai â neiÅ¡sami teismo sprendimo motyvacija, dÄl kurios galÄjo bÅ«ti neteisinga iÅ¡sprÄsta byla, ir kai pats negali iÅ¡taisyti Å¡io pažeidimo (jo padarinių), apeliacinÄs instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ turi naikinti ir bylÄ perduoti nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.). DÄl specialisto iÅ¡vados vertinimo. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino Finansinių tyrimų tarnybos prie LR VRM ŪkinÄs finansinÄs veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto 2007-03-30 iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/35.
Su tokiu apeliantų argumentu kolegija nesutinka. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymu teisinÄs galios principas, reiÅ¡kiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Specialisto iÅ¡vada tokioms iÅ¡imtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisÄjo įsitikinimÄ , pagristÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esanÄių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.). Net dÄl ekspertizes akto, kaip įrodymų Å¡altinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakÄs, kad ekspertizÄs akto duomenys neturi iÅ¡ankstinÄs galios, todÄl kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, gali bÅ«ti atmetami, nors ekspertizÄs akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dÄl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esanÄius duomenis, t.y. ekspertizes iÅ¡vada vertinama pagal tokias paÄias taisykles, kaip ir kitos įrodinÄjimo priemonÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).TeisÄjų kolegijos vertinimu nagrinÄjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, jog FNTT prie VRM Kauno apskrities skyriaus 2007-03-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/35 (T.2, b.l. 37-64) konstatuoti netinkamo buhalterinÄs apskaitos tvarkymo bei kitų pažeidimų faktai, ir padarÄ iÅ¡vadÄ , kad vien Å¡is faktas neleidžia teigti, kad, kad atsakovams iÅ¡ viso atitinkamos komunalinÄs paslaugos nebuvo tiekiamos ir todÄl nelieka atsakovų prievolÄs tinkamai ir laiku atsiskaityti už Å¡ias paslaugas.
TeisÄjų kolegija su tokia teismo iÅ¡vada sutinka ir pažymi, kad ji neprieÅ¡tarauja nei FNTT prie VRM Kauno apskrities skyriaus 2007-03-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/35 nustatytiems faktams ir padarytoms iÅ¡vadoms, nei paneigia aukÅ¡Äiau minÄtos bendraturÄių (Å¡iuo atveju atsakovų) pareigos prisidÄti prie bendro turto iÅ¡laikymo.TeisÄjų kolegija iÅ¡ esmÄs sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams.
Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisÄtas ir pagrįstas, t.y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustaÄius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teises normų reikalavimus (CPK 263 str.). TeisÄju kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinÄjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, surinktus įrodymus iÅ¡tyrÄ ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytu taisyklių, tinkamai pritaikÄ procesines teises normas ir nagrinÄjamus teisinius santykius reglamentuojanÄias materialiosios teises normas ir, tenkindamas ieÅ¡kinį, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.), kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nÄra pagrindo.DÄl preliminaraus sprendimo.
Apeliantai nurodo, jog teismas priimdamas sprendimÄ nieko nepasisakÄ dÄl teismo priimto preliminaraus sprendimo. TeisÄjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ pripažįsta pagrįstu. CPK 430 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dokumentiniame procese iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , teismas byloje priima galutinį sprendimÄ , kuriuo gali:
1) preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ ;
2) preliminarų sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti;
3) preliminarų sprendimÄ pakeisti. Kaip matyti iÅ¡ pateikto patikslinto ieÅ¡kinio teismui, ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 24144,28 Lt skolos, 1738,39 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio priÄmimo dienos iki teismo visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, bylinÄjimosi iÅ¡laidas. TeisÄjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybÄ, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priÄmÄ ne kaip CPK XXII skyriuje numatytame dokumentiniame procese, o kaip bendrojoje ginÄo teisenoje, todÄl liko nepakeistas preliminarus sprendimas ir iÅ¡ naujo iÅ¡ atsakovo Å .
M. ieÅ¡kovei priteistos tos paÄios sumos, nereiÅ¡kia, kad jis yra neteisÄtas ir pagrįstas. DÄl to, kad iÅ¡nagrinÄjus prieÅ¡taravimus dÄl 2011 m. sausio 10 d. preliminaraus sprendimo teismas turÄjo priimti vienÄ iÅ¡ CPK 430 straipsnio 6 dalyje nurodytų galutinių sprendimų, Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo rezoliucinÄ dalis tikslintina, nurodant, kad Kauno miesto apylinkÄs teismo 2011 m. sausio 10 d. preliminarus sprendimas keistinas.DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Apeliantai taip pat nesutinka su priteista žyminio mokesÄio suma.
PareikÅ¡dama pradinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovÄ nurodÄ ieÅ¡kinio kainÄ 33759,92 Lt ir sumokÄjo ½ dalį žyminio mokesÄio â 506,00 Lt, nes bylÄ praÅ¡Ä nagrinÄti dokumentinio proceso tvarka (T.1, b.l. 3-6). Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovÄ nurodÄ ieÅ¡kinio sumÄ 25882,67 Lt (T.2, b.l. 14-17), todÄl pagal pareikÅ¡to ieÅ¡kinio kategorijÄ už ieÅ¡kinį, nagrinÄjant bylÄ dokumentinio proceso tvarka, turÄtų sumokÄti 388,00 Lt žyminio mokesÄio (CPK 80 str. 1 d. 7 p.), todÄl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad iÅ¡ atsakovų priteista per didelÄ Å¾yminio mokesÄio dalis, todÄl Å¡i sprendimo dalis keistina, perskirstant bylinÄjimosi iÅ¡laidas, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų po 194,00 Lt žyminio mokesÄio.
Likusi permokÄta žyminio mokesÄio dalis â 118,00 Lt grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei (CPK 87 str., 1 d. 1 p.).Apeliantai už paduodamÄ apeliacinį skundÄ nÄra sumokÄjÄ Å¾yminio mokesÄio, t.y. 388,00 Lt. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ atsakovų valstybei priteistina po 194,00 Lt žyminio mokesÄio (CPK 80 str. 4 d., 93 str. 1 d., 96 tr. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisÄjų kolegijan u t a r i a:Patikslinti Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo rezoliucinÄ dalį, iÅ¡dÄstant jÄ taip:
âPakeisti Kauno apylinkÄs teismo preliminarų sprendimÄ .IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Å . M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) daugiabuÄio namo savininkų bendrijos, į. k. 135371685, buveinÄ - (duomenys neskelbtini) naudai 24144,28 Lt (dvideÅ¡imt keturis tÅ«kstanÄius Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis litus dvideÅ¡imt septynis centus) skolos, 1738,39 Lt (tÅ«kstantį septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus trisdeÅ¡imt devynis centus) delspinigių, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (25882,67 Lt) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2011-01-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
Priteisti iÅ¡ atsakovų Å . M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) daugiabuÄio namo savininkų bendrijos, į.k. 135371685, buveinÄ -(duomenys neskelbtini), po 194,00 Lt žyminio mokesÄio ir po 760,40 Lt iÅ¡laidų už teisinÄ pagalbÄ , viso iÅ¡ kiekvieno po 954,40 Lt (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis keturiasdeÅ¡imt centų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovų Å . M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 33,86 Lt (trisdeÅ¡imt tris litus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokÄti Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie LR FM, įmonÄs kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk.
Nr. (duomenys neskelbtini), âSwedbankâ, AB, įmokos kodas 5660)â.Priteisti iÅ¡ atsakovų Å . M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 194,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt keturis litus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme (sumokÄti Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie LR FM, įmonÄs kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. Nr. (duomenys neskelbtini), âSwedbankâ, AB, įmokos kodas 5660).Pavesti Valstybinei mokesÄių inspekcijai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) daugiabuÄio namo savininkų bendrijai, į. k. 135371685, buveinÄ - (duomenys neskelbtini) permokÄtÄ Å¾yminio mokesÄio dalį â 118,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniolika litų) (sumokÄta 2011-01-04 įmokos mokÄjimo kvitas 2011010400387836, AB Swedbank).
TeisÄjai                                                                                              ŽibutÄ BudžienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Evaldas Burzdikas                  ArÅ«nas Rudzinskas