Legislator Case Law & Legislation
de60213b-203d-4bde-8f0a-da3d66df85d0 AI generated

de60213b-203d-4bde-8f0a-da3d66df85d0 · Kauno apygardos teismas

Case Number de60213b-203d-4bde-8f0a-da3d66df85d0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir J. M. atstovaujamų advokato Rimanto Prėskienio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-714-920/2013 pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovams Å . M. ir J. M. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Å .

Legislator headnote

AI generated

de60213b-203d-4bde-8f0a-da3d66df85d0 · Kauno apygardos teismas: Atsižvelgęs į Å¡iuos duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovams turėjo ir galėjo bÅ«ti žinoma, jog už neapmokamas sÄ skaitas bendrijai skaičiuojami delspinigiai, arba Å¡ias sÄ skaitas turi apmokėti kiti bendrijos nariai ir ieÅ¡kinį tenkino.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai.Apeliaciniu skundu atsakovai Å . M. ir J. M., atstovaujami advokato Rimanto Prėskienio praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2013-03-15 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (T.4, b.l. 89-94).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1360-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00122-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.3.6.; 35.5.; 121.14.; 121.18.; 121.21.; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Š.

M. ir J. M. atstovaujamų advokato Rimanto Prėskienio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-714-920/2013 pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovams Å . M. ir J. M. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Å .

M. 22083,16 Lt skolos, 8334,00 Lt delspinigių, 3342,76 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-5). Kauno apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. ieškinį patenkino visiškai (T.1, b.l. 36-37). Atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (T.1, b.l. 43-46), byla buvo paskirta žodiniam nagrinėjimui (T.1, b.l. 103). Teisme 2012 m. rugpjūčio 16 d. priimtas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašė priteisti iš solidariai atsakovų Š.

M. ir J. M. 24144,28 Lt skolos, 1738,39 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki teismo visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 14-17). IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovai yra (duomenys neskelbtini) DNSB nariai, tačiau mokesčius už elektrÄ , Å¡ilumÄ , buitines atliekas, teritorijos tvarkymÄ ir kitas įmokas nuo pat bendrijos įsikÅ«rimo mokėjo nereguliariai. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. bendrija jokių įmokų iÅ¡ atsakovų negavo, nors kas mėnesį kiekvienam butui bendrija pateikia komunalinių ir bendrijos mokesčių sÄ skaitas.

Bendrija 1997-12-30 pasirašė šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 1690400010, paskaičiuodavo mokesčius tenkančius butui bei pateikdavo mokesčių kvitus kiekvienam butui, taip pat ir butui Nr.

20. Nuo 2008-10-01 bendrijos praÅ¡ymu pereita prie tiesioginių Å¡ilumos tiekimo sutarčių su butų savininkais bei tiesioginio atsiskaitymo. Butų savininkai buvo informuoti, kad sudarytų tiesiogines Å¡ilumos energijos tiekimo-vartojimo sutartis.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, jog ieÅ¡kovo teiginiai apie atsakovo įsiskolinimÄ yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, nes nepateiktas nei vienas buhalterinės apskaitos dokumentas dėl bendrijos tikslinių mokesčių priskaitymo ir atsiskaitymo žiniaraščių, todėl tikslių mokesčių už Å¡ildymÄ paskaičiuoti nėra galimybės. Bendrija savo įsipareigojimų nevykdė tinkamai, dėl to savo prievolių negalėjo vykdyti ir atsakovai, nes jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nėra elektros, nėra vandens, nepadaryta apdaila, jokios paslaugos į butÄ neteikiamos, butas neapÅ¡ildomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų Å . M. ir J. M. ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 24 144,28 Lt skolos, 1738,39 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (25 882,67 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-01-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 506,00 Lt žyminio mokesčio ir 1520, 80 Lt iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ , bei 67,72 Lt valstybės naudai iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.4, b.l. 74-78; 83-84).

Teismas sprendė, kad svarbÅ«s Å¡iai bylai prejudiciniai faktai yra nustatyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-161-454/2011 bei Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-134-153/2012, kur buvo konstatuota, jog byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas Å . M. užaklino savo bute vamzdžius, nupjovė radiatorius, taigi fizine prasme ieÅ¡kovas nutraukė Å¡ildymo sistemos įrengimų vientisumÄ savo nuosavybes teise valdomame bute.

Teismas ieÅ¡kovo veiksmus dėl Å¡ildymo sistemos demontavimo kvalifikavo kaip neteisėtus. Bylos duomenimis, konkreti data, kada įvyko patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo įrengimų sistemos, byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu (2008-10-01 iki 2010-10-15) ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis dėl techninių sÄ lygų sÄ vado atsijungimui nuo bendros Å¡ildymo sistemos darbams atlikti gavimo arba ieÅ¡kovo atlikti darbai, demontuojant Å¡ildymo sistemÄ ir pakeitimai atlikus darbus, bÅ«tų nustatyta tvarka priimti naudoti, jog ieÅ¡kovas pažeidė CK 6.390 straipsnio, Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnį ir Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 4-258 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktas byloje patikrinimo aktas 2004-10-23, kuriame nurodyta, kad ieškovo bute buvo atjungta šildymo sistema, neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti jam tenkančius už šildymo paslaugas mokesčius, nes ieškovo butas nėra atjungtas įstatymo nustatyta tvarka nuo bendros namo šildymo sistemos, o ieškovo iniciatyva bute atlikta šildymo sistemos rekonstrukcija nėra nustatyta tvarka įteisinta, dėl to nesudaro pagrindo uždrausti atsakovei ateityje skaičiuoti ieškovo nuosavybės daliai tenkančius mokesčius už namui teikiamas šilumos paslaugas.

Ä®vertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad atsakovai patys nesirÅ«pina savo teisių tinkamu įgyvendinimu, todėl jų teisės negali bÅ«ti ginamos vien remiantis faktiniu paslaugos tiekimo fizine prasme nutraukimo pagrindu. Vertindamas atsakovų pateikiamus duomenis apie netinkamai ieÅ¡kovo vykdytas pareigas tvarkant buhalterinę apskaitÄ bei netikslų mokėtinų įmokų skaičiavimÄ ir pateikimÄ atsakovui, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų kreipęsis į ieÅ¡kovo atstovÄ dėl pateikiamų sÄ skaitų tikslinimo, mokesčių detalizavimo ar koregavimo.

Teismo nuomone vien faktas, kad FNTT prie VRM Kauno apskrities skyriaus 2007-03-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/35 konstatuoti netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei kitų pažeidimų faktai, negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu teigti, kad atsakovui atitinkamos komunalinės paslaugos apskritai nebuvo tiekiamos ir todėl nelieka atsakovo prievolės tinkamai ir laiku už jas atsiskaityti. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė yra pateikusi pirminius buhalterinius dokumentus, kurie pagrindžia atitinkamų paslaugų gavimÄ iÅ¡ UAB „Kauno Å¡vara“, AB „Kauno energija“, AB „VST“, AB „Lesto“, taip pat UAB „BÅ«sto administravimo agentÅ«ros“ duomenis apie Å¡ildymo ir vandens tiekimo sistemų aptarnavimÄ , vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimÄ , aplinkos priežiÅ«rÄ , kuriais vadovaujantis skaičiuojami atitinkami mokesčiai (duomenys neskelbtini) DNSB nariams.

Atsižvelgęs į Å¡iuos duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovams turėjo ir galėjo bÅ«ti žinoma, jog už neapmokamas sÄ skaitas bendrijai skaičiuojami delspinigiai, arba Å¡ias sÄ skaitas turi apmokėti kiti bendrijos nariai ir ieÅ¡kinį tenkino.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai.Apeliaciniu skundu atsakovai Å . M. ir J. M., atstovaujami advokato Rimanto Prėskienio praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2013-03-15 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (T.4, b.l. 89-94).

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantai nesutinka dėl reikalaujamos priteisti skolos dydžio. Apeliantų nuomone, jie niekada neneigė savo prievolės atsiskaityti už komunalines paslaugas, tačiau tokios pareigos egzistavimas ir jos pripažinimas negali bÅ«ti tinkamu įrodymu, sprendžiant reikalavimo priteisti konkrečias pinigines sumas už komunalines paslaugas dydį, dėl kurio ir yra kilęs ginčas. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu nepateikė nei vieno buhalterinės apskaitos dokumento, o savo reikalavimÄ grindžia tik samprotavimais.

Bendrijos narių įsiskolinimų atskirai pagal butus apskaita nebuvo tvarkoma, todėl nėra galimybės nustatyti bendrijos narių skolų bendrijai dydžio. Bendrija nepateikdavo atsakovams aiÅ¡kios informacijos apie mokėtinas sumas, reikalaujamos sumokėti sumos priklausydavo nuo nesuprantamų subjektyvių veiksnių. Atsakovai, net ir norėdami sumokėti bendrijai už komunalines paslaugas, patarnavimus, Å¡ildymÄ ir kt., negalėjo to padaryti dėl bendrijos valdybos pirmininko, atstovavusio bendrijÄ , kaltės. Reikalaujama priteisti skola yra susidariusi ne iÅ¡ vienkartinio paslaugų suteikimo, o yra sudaryta iÅ¡ skirtingų reikalavimų, kurių atsiradimo momentas yra skirtingas.

Nenurodžius konkrečios reikalavimo teisės atsiradimo momento, yra pažeidžiamos atsakovų teisės, numatytos įstatymuose. Apeliantai teigia, kad ginčas tarp Å¡alių yra kilęs ne dėl prievolės egzistavimo ar ne egzistavimo, bet dėl mokėtinų sumų dydžio pagal neginčijamas prievoles, kurių dydžio ieÅ¡kovė ir neįrodė. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir Å¡alių paaiÅ¡kinimas yra neginčijamai nustatyta, kad bendrijos pirmininkas 1996 metais davė atsakovui sutikimÄ atjungti Å¡ildymÄ atsakovui priklausančiame bute.

Sutartis dėl Å¡ilumos tiekimo atsakovų butui 1996 metais buvo teisėtai ir pagal galiojančiÄ tvarkÄ nutraukta, todėl ieÅ¡kinyje keliami reikalavimai atsiskaityti už sunaudotÄ Å¡ilumÄ , kurios vartotoju atsakovas nebuvo, yra nepagrįsti ir neteisėti.2. Apelianto teigimu, teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes teismas nepasisakė dėl senaties, pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ , kas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taip pat netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus – konkrečiai specialisto iÅ¡vadÄ .3.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovams pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo atsisakė reikalavimo priteisti palÅ«kanas ir sumažino reikalavimÄ priteisti delspinigius iki 1738,39 Lt, o reikalavimÄ dėl skolos priteisimo (dėl pagrindinės prievolės mÄ sto) padidino iki 24144,28 Lt. Toks patikslintas ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti priimtas, nes byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Teismui laikant, kad pagrindinės skolos, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai padidinimas nėra ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimas, tokiu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo neteisingai iÅ¡spręstas žyminio mokesčio klausimas, kadangi atsisakius reikalavimo priteisti palÅ«kanas ir sumažinus reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo, ieÅ¡kinio suma sumažėjo, kas tokiu atveju turėtų bÅ«ti vertinama kaip atsisakymas dalies reikalavimų, o tai suteikia ieÅ¡kovui teisę praÅ¡yti grÄ Å¾inti dalį sumokėto žyminio mokesčio, tokiu atveju iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai negali bÅ«ti priteisiama visa ieÅ¡kovo sumokėta žyminio mokesčio suma.

Apeliantų nuomone, teismas nepriėmė galutinio sprendimo, preliminaraus sprendimo atžvilgiu.IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.4, b.l. 103-104). Nurodė, kad atsakovai iÅ¡ esmės neneigia savo prievolės mokėti už komunalines paslaugas. Byloje pateiktos sutartys su komunalinių paslaugų tiekėjais ir sÄ skaitos, susirinkimų protokolai, kuriuose buvo susitarta dėl įmokų dydžio bendrijai, patvirtina, kad apeliantai privalėjo atsiskaityti pagal jam iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas.

Pinigų sumos, reikalingos sÄ skaitų apmokėjimui, bÅ«davo surenkamos bendrijos narių, atsižvelgiant į turimÄ patalpų plotÄ , arba pinigų suma padalinama iÅ¡ butų skaičiaus. Su tokia mokesčių mokėjimo tvarka gyventojai daugiau kaip dvideÅ¡imt metų sutiko ir pretenzijų niekas nereiÅ¡kė. Atsakovams sÄ skaitos su visais mokesčių paskaičiavimais buvo siunčiamos, jie niekada nesikreipė į bendrijos pirmininkÄ ar buhalterį dėl sÄ skaitose nurodytų sumų patikslinimo ar perskaičiavimo.

Skolos suma susidarė už laikotarpį iki 2012-08-01 už įvairias komunalines paslaugas, kÄ patvirtina iÅ¡klotinė nuo 2004 m. spalio mėn. Be to, atsakovai neturi atsijungimo nuo Å¡ildymo sistemos projekto, todėl turi mokėti už Å¡ildymÄ . Kadangi atsakovai mokėjo mokesčius nereguliariai, nenurodė, kokiÄ skolÄ dengia, ieÅ¡kovė gautas iÅ¡ atsakovo pinigų sumas paskirstė vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 punktu. Atsakovų sumokėtos įmokos buvo paskirstytos proporcingai visoms skoloms ir jos buvo padengtos iki 2005 m. sausio mėnesio.

Apeliantai teismui pateikė sÄ skaitas, kas patvirtina, kad jie tinkamai gavo informacijÄ apie bendrijai mokėtinas sumas. IeÅ¡kovės nuomone, neturėdami teisės aktų numatyto projekto, apeliantai negalėjo atsijungti nuo Å¡ildymo sistemos. Taip pat pažymima, kad ieÅ¡kinio reikalavimai buvo sumažinti, nes tai nedraudžiama dokumentiniame procese. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).

CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms apeliacijos riboms bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys laikytinas, analizuojant jį atsakovų skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai yra buto su pusrÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro 352,48 kv.m ploto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai (T.1, b.l.

12) ir (duomenys neskelbtini) DNSB nariai.Dėl patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neturėjo teisės priimti patikslinto ieÅ¡kinio, nes byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantų argumentu nesutinka. Pagal CPK 427 straipsnio 1 dalį dokumentinis procesas vyksta pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus CPK XXII skyriuje nurodytas iÅ¡imtis. Tokia iÅ¡imtimi, be kita ko, laikoma tai, kad ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas dokumentinio proceso tvarka, nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, o iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nėra praneÅ¡ama (CPK 427 str. 2 d., 4 d.).

Tačiau bylos dokumentinio proceso tvarka nagrinėjimo iÅ¡imtys taikomos pradinėje proceso stadijoje, t.y. iki preliminaraus sprendimo priėmimo. Tuo tarpu priėmus tokį sprendimÄ , teismui atsiranda pareiga iÅ¡siųsti atsakovui tiek preliminaraus sprendimo patvirtintÄ kopijÄ , tiek ir ieÅ¡kinio bei jo priedų kopijas. Taigi preliminaraus sprendimo priėmimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tik dokumentinio proceso pradžiÄ . Tuo tarpu preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tÄ sa, priklauso nuo to, pareikÅ¡ atsakovas prieÅ¡taravimų ar ne.

Atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, kaip ir nagrinėjamu atveju, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui ir baigiasi galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-620/2012).

Å ioje dokumentinio proceso stadijoje (po atsakovo prieÅ¡taravimų dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo gavimo) kyla bÅ«tinybė nagrinėti bylÄ pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles ir Å¡iame etape tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas gali naudotis visomis CPK 177 straipsnio leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieÅ¡kinio reikalavimo (CPK 430 str. 4 d.). Å iuo atveju patikslinus ieÅ¡kinį nei ieÅ¡kinio pagrindas, nei dalykas nepasikeitė, o ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovas sumažino, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį procesinių teisės normų nepažeidė, o apeliantų argumentai dėl patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl skolos dydžio. Apeliantai nesutinka su teismo priteistu skolos dydžiu nurodydami, kad pagal pateiktus dokumentus jo negalima tiksliai apskaičiuoti. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o visais Å¡iais klausimais kylančius bendraturčių nesutarimus sprendžia teismas. Tačiau daugiabučiuose namuose bendraturčių paprastai yra daug, o butų savininkams, be jų turimų butų, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.).

CK 4.85 straipsnyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka, pagal kuriÄ sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (o nuo 2013 m. sausio 1 d. – ir dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų) priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.).

Su tuo susijusias iÅ¡laidas butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. bendraturčiai, privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 4 d.).Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – bendrija) pagal įstatymÄ yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti Å¡io namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu (DNSBÄ® 3 str. 1 d.).

Savininkai (o ne bendrija) proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas ir privalo apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. IÅ¡ pateiktų pirminių buhalterinių dokumentų, nustatyta, kad UAB „Kauno Å¡vara“, AB „Kauno energija“, AB „VST“, AB „Lesto“, taip pat UAB „BÅ«sto administravimo agentÅ«ros“ teikė ieÅ¡kovei atitinkamas paslaugas – Å¡ildymo ir vandens tiekimo sistemų aptarnavimÄ , vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimÄ , aplinkos priežiÅ«rÄ , atliekų iÅ¡vežimÄ ir kt. (T.2, b.l. 89-189;

T.3, b.l. 1-200; T.4, b.l. 3-48). IÅ¡ pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad už laiku neapmokamas sÄ skaitas bendrijai skaičiuojami delspinigiai. IÅ¡ pateiktos mokėjimų už komunalines paslaugas iÅ¡klotinės nustatyta, kad atsakovai už laikotarpį nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio imtinai ieÅ¡kovui yra skolingi 24144,28 Lt, tame tarpe: bendrijos iÅ¡laidų – 2050,00 Lt, už buhalterio paslaugas – 2361,14 Lt, už teritorijos tvarkymÄ â€“ 2670,15 Lt, už bendrÄ elektrÄ â€“ 1315,14 Lt, už Å¡ildymo sistemos priežiÅ«rÄ â€“ 3132,61 Lt, už Å¡ildymÄ â€“ 13224,94 Lt, atliekų iÅ¡vežimÄ â€“ 236,31 Lt, už banko paslaugas – 39,94 Lt, Å«kio iÅ¡laidų – 817,71 Lt (T.2, b.l. 18-20).

Minėta, kad bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu, tačiau už atitinkamus darbus, atliktus namo savininkų interesais ir naudai, pareiga atsiskaityti su darbus atlikusiu asmeniu tenka ne tik Bendrijai, bet ir butų savininkams, kartu ir tiems, kurie nedavė sutikimo tokias iÅ¡laidas atlyginti (CK 4.83 str. 4 d.). Taigi kiekvieno buto savininkui (savininkams) kilo atitinkama pareiga atsakyti pagal bendrijos namo patalpų savininkų interesais sudarytÄ sutartį kilusias prievoles, juolab, kad Bendrija pati tiesiogiai neturėtų galimybių atsakyti pagal sutartį, nes nedisponuoja pakankamomis lėšomis ir turtu.

Kitoks aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų ne tik ieÅ¡kovo bet ir kitų bendrijos narių, teisių paneigimÄ bei bÅ«tų nesuderinamas su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisė ieÅ¡kovui 24144,28 Lt skolos už komunalines ir kt. paslaugas. Dėl delspinigių. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.).

Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Delspinigius ieÅ¡kovė paskaičiavo taikydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarime Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punkte gyventojams nustatytÄ dydį – 0,04 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , bei įvertinusi CK 1.125 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ delspinigių skaičiavimui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

Pažymėtina, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė įvykdyta. SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, spręsdamas ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Atsakovų skola susidariusi nuo 2004 metų spalio mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio imtinai, todėl atsižvelgiant į skolos sumÄ , atsakovų vengimÄ mokėti mokesčius bendrijai, priteistÄ delspinigių sumÄ laikyti per didele ar nepagrįsta ir jÄ mažinti nėra pagrindo Dėl ieÅ¡kinio senaties. Apeliantai nurodo, jog daliai keliamų reikalavimų yra suėjusi ieÅ¡kinio senatis, todėl jie negali bÅ«ti tenkinami. Apeliantų nuomone, Bendrija buvo įkurta 1995 metais i mokesčiai už įvairias paslaugas buvo skaičiuojamu nuo to momento.

Kadangi pagal iki 2002 metų galiojusio CK nuostatas turtiniams reikalavimams buvo taikoma 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl galima daryti prielaidÄ , kad dalies reikalavimų negalima tenkinti.Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (CK 1.126 str. 2 d.).

IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų – palÅ«kanų paskaičiavimo lentelės (T.1, b.l. 7-8), su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikto skolos paskaičiavimo (T.2, b.l. 18-20) – nustatyta, kad praÅ¡oma priteisti skola yra susidariusi nuo 2007 m., todėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimui yra taikomos 2002 m. LR Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalies normos, ir Å¡iuo atveju taikomas bendras deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Todėl, apeliantams nenurodžius, kuriems konkrečiai reikalavimams (sumoms) turėtų bÅ«ti taikomas senaties terminas, teismas pagrįstai tenkino patikslintÄ Â ieÅ¡kinį.

 Dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo motyvų. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nepasisakyta dėl kai kurių atsakovų argumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsni reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagristÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau Å¡i teismo pareiga neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jei sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neiÅ¡sami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo bÅ«ti neteisinga iÅ¡spręsta byla, ir kai pats negali iÅ¡taisyti Å¡io pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ turi naikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.). Dėl specialisto iÅ¡vados vertinimo. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino Finansinių tyrimų tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto 2007-03-30 iÅ¡vadÄ Nr. 5-2/35.

Su tokiu apeliantų argumentu kolegija nesutinka. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymu teisinės galios principas, reiÅ¡kiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Specialisto iÅ¡vada tokioms iÅ¡imtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagristÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.). Net dėl ekspertizes akto, kaip įrodymų Å¡altinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios, todėl kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, gali bÅ«ti atmetami, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, t.y. ekspertizes iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog FNTT prie VRM Kauno apskrities skyriaus 2007-03-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/35 (T.2, b.l. 37-64) konstatuoti netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei kitų pažeidimų faktai, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad vien Å¡is faktas neleidžia teigti, kad, kad atsakovams iÅ¡ viso atitinkamos komunalinės paslaugos nebuvo tiekiamos ir todėl nelieka atsakovų prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už Å¡ias paslaugas.

Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka ir pažymi, kad ji neprieštarauja nei FNTT prie VRM Kauno apskrities skyriaus 2007-03-30 specialisto išvadoje Nr. 5-2/35 nustatytiems faktams ir padarytoms išvadoms, nei paneigia aukščiau minėtos bendraturčių (šiuo atveju atsakovų) pareigos prisidėti prie bendro turto išlaikymo.Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams.

Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t.y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teises normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėju kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytu taisyklių, tinkamai pritaikę procesines teises normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teises normas ir, tenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.), kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Dėl preliminaraus sprendimo.

Apeliantai nurodo, jog teismas priimdamas sprendimÄ nieko nepasisakė dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ pripažįsta pagrįstu. CPK 430 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dokumentiniame procese iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas byloje priima galutinį sprendimÄ , kuriuo gali:

1) preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ ;

2) preliminarų sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti;

3) preliminarų sprendimÄ pakeisti. Kaip matyti iÅ¡ pateikto patikslinto ieÅ¡kinio teismui, ieÅ¡kovė prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 24144,28 Lt skolos, 1738,39 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki teismo visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė ne kaip CPK XXII skyriuje numatytame dokumentiniame procese, o kaip bendrojoje ginčo teisenoje, todėl liko nepakeistas preliminarus sprendimas ir iÅ¡ naujo iÅ¡ atsakovo Å .

M. ieÅ¡kovei priteistos tos pačios sumos, nereiÅ¡kia, kad jis yra neteisėtas ir pagrįstas. Dėl to, kad iÅ¡nagrinėjus prieÅ¡taravimus dėl 2011 m. sausio 10 d. preliminaraus sprendimo teismas turėjo priimti vienÄ iÅ¡ CPK 430 straipsnio 6 dalyje nurodytų galutinių sprendimų, Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. preliminarus sprendimas keistinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliantai taip pat nesutinka su priteista žyminio mokesčio suma.

PareikÅ¡dama pradinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodė ieÅ¡kinio kainÄ 33759,92 Lt ir sumokėjo ½ dalį žyminio mokesčio – 506,00 Lt, nes bylÄ prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (T.1, b.l. 3-6). Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė ieÅ¡kinio sumÄ 25882,67 Lt (T.2, b.l. 14-17), todėl pagal pareikÅ¡to ieÅ¡kinio kategorijÄ už ieÅ¡kinį, nagrinėjant bylÄ dokumentinio proceso tvarka, turėtų sumokėti 388,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 7 p.), todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad iÅ¡ atsakovų priteista per didelė žyminio mokesčio dalis, todėl Å¡i sprendimo dalis keistina, perskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų po 194,00 Lt žyminio mokesčio.

Likusi permokėta žyminio mokesčio dalis – 118,00 Lt grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei (CPK 87 str., 1 d. 1 p.).Apeliantai už paduodamÄ apeliacinį skundÄ nėra sumokėję žyminio mokesčio, t.y. 388,00 Lt. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ atsakovų valstybei priteistina po 194,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 4 d., 93 str. 1 d., 96 tr. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį, iÅ¡dėstant jÄ taip:

„Pakeisti Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimÄ .IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Å . M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, į. k. 135371685, buveinė - (duomenys neskelbtini) naudai 24144,28 Lt (dvideÅ¡imt keturis tÅ«kstančius Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis litus dvideÅ¡imt septynis centus) skolos, 1738,39 Lt (tÅ«kstantį septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus trisdeÅ¡imt devynis centus) delspinigių, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (25882,67 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-01-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovų Å . M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, į.k. 135371685, buveinė -(duomenys neskelbtini), po 194,00 Lt žyminio mokesčio ir po 760,40 Lt iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ , viso iÅ¡ kiekvieno po 954,40 Lt (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis keturiasdeÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovų Å . M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 33,86 Lt (trisdeÅ¡imt tris litus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk.

Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660)“.Priteisti iÅ¡ atsakovų Å . M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 194,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt keturis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, į. k. 135371685, buveinė - (duomenys neskelbtini) permokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 118,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniolika litų) (sumokėta 2011-01-04 įmokos mokėjimo kvitas 2011010400387836, AB Swedbank).

Teisėjai                                                                                              Žibutė Budžienė                                                                               Evaldas Burzdikas                  Arūnas Rudzinskas