de5ef64f-4aa1-4037-9fcc-072f58787bb1 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-561-593/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05996-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistajam V.

S., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės J. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. vasario 26 d. vagystė iÅ¡ gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini)) – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. vasario 26 d. vagystė iÅ¡ buto, (duomenys neskelbtini)) – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo 3 d. vagystė) – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, V. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, V. S. nauju nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir V. S. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. S. suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. kovo 5 d., vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis). Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. V. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – termino nuspręsta netęsti. Nukentėjusiosios K. P. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir priteista jai iÅ¡ V. S. 181,77 Eur (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienas euras 77 ct) turtinei žalai atlyginti.

Pripažinta, kad nukentėjusieji R. M. V. ir M. C. N. baudžiamojoje byloje civilinių ieÅ¡kinių nėra pareiÅ¡kę, todėl jiems iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo jie turi teisę kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės J. M. 2021 m. kovo 17 d. nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ V.

S. turtui – 43,66 Eur, kurie perduoti saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio specialistei A. J., nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir grÄ Å¾inti V. S.. V. S. grÄ Å¾inamus 43,66 Eur nukreipti nukentėjusiosios K. P. civilinio ieÅ¡kinio patenkinimui. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 26 d., apie 7.30 val., pro nerakintas duris įsibrovė į K. P. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡ svetainėje buvusios rankinės slapta pagrobė svetimÄ K. P. priklausantį turtÄ : piniginę, 20 Eur vertės, joje buvusius pinigus – 100 Eur ir K. P. vardu iÅ¡duotus dokumentus: vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 17,87 Eur vertės, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 8,60 Eur vertės, AB „Luminor“ banko kortelę, 4 Eur vertės, automobilio „Nissan Almera“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 11,30 Eur vertės, įvairių parduotuvių nuolaidų korteles, bendros 20 Eur vertės, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajai K. P. bendrÄ 181,77 Eur turtinę žalÄ . 1.1. Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 26 d., apie 14.00 val., pro nerakintas duris įsibrovė į L. T. priklausantį butÄ , (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡ prieÅ¡kambaryje buvusios rankinės slapta pagrobė svetimÄ L. T. priklausantį turtÄ : piniginę ir joje buvusius 6 Eur bei mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei p30 lite“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“, 155 Eur vertės, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajai L.

T. bendrÄ 161 Eur turtinę žalÄ . 1.2. Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. kovo 3 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), pro nerakintas duris, įsibrovė į R. M. V. ir M. C. N. gyvenamÄ sias patalpas – kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) universiteto studentų bendrabutyje Nr. (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡ ant stalo padėtos piniginės, slapta pagrobė svetimÄ R. M. V. priklausantį turtÄ â€“ 30 Eur, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam R. M. V. 30 Eur turtinę žalÄ , o iÅ¡ striukės kiÅ¡enėje buvusios piniginės slapta pagrobė svetimÄ M.

C. N. priklausantį turtÄ â€“ 110 Eur, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam M. C. N. 110 Eur turtinę žalÄ .

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė Jurgita Mastauskienė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės ir civilinių ieÅ¡kinių priteisimo. V. S. už kiekvienÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti po 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir subendrintÄ bausmę paskirti 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 3 (trejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. liepos 5 d.

IÅ¡ nuteistojo V. S. nukentėjusiajam R. M. V. priteisti 30 (trisdeÅ¡imt) Eur turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam M. C. N. – 110 (vienÄ Å¡imtÄ deÅ¡imt) Eur turtinei žalai atlyginti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad V. S. kaltu pripažintas pagrįstai, jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, tačiau teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį bausmės skyrimÄ , dėl to nuteistajam paskyrė aiÅ¡kiai neteisingÄ , per Å¡velniÄ bausmę.

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vienam iÅ¡ jų nesuteikiama prioriteto. 2.2. Prokurorės teigimu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino V. S. asmenybę, jis charakterizuojamas iÅ¡imtinai neigiamai.

Padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos padarytos dėl susiformavusios neigiamos nuteistojo asmenybės orientacijos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. S. teisiamas 18 kartÄ , anksčiau jis ne kartÄ buvo teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas ir, teistumui neiÅ¡nykus, vėl įvykdė tris apysunkes nusikalstamas veikas. Jis taip pat yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka. Nagrinėjamu atveju padarė tris apysunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, be to, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, t. y. bÅ«damas recidyvistas.

Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad anksčiau paskirtos bausmės teigiamo poveikio V. S. nepadarė. Nors jis pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau atsižvelgiant į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad nusikalstamų veikų darymas yra sisteminga nuteistojo elgesio pasekmė. 2.3. Prokurorė skunde pažymi, kad šiuo atveju teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai V. S. už nusikalstamas veikas paskyrė trumpesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę.

Tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad buvo pagrobtas nedidelės vertės turtas, kad nukentėjusiajai L. T. nusikalstama veika padaryta tik 6 Eur dydžio turtinė žala, o pagrobtas telefonas jai buvo grÄ Å¾intas nesugadintas. Tačiau su tokiais teismo motyvais nesutiktina. Nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė itin įžūliai, kaip pats nurodė, bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotikų ar bÅ«damas abstinencijos bÅ«senoje, vogė, nes reikėjo pinigų narkotikams. Be to, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo parodymų, studentų bendrabutyje jis buvo užėjęs ir į kitus kambarius, tačiau tuose kambariuose miegoję asmenys prabudo, todėl iÅ¡ tų kambarių jis nevogė, taip pat tikrino kitų kambarių duris, tačiau jos buvo uždarytos, taigi darytina iÅ¡vada, kad jei bÅ«tų turėjęs galimybę, vagystes bÅ«tų įvykdęs ir iÅ¡ kitų kambarių.

Nors nukentėjusiajai L. T. padaryta tik 6 eurų žala, tačiau tokios vertės turtas buvo pagrobtas todėl, kad nukentėjusiosios piniginėje buvo tik tiek pinigų, jei bÅ«tų buvę daugiau pinigų, bÅ«tų pagrobtas ir didesnės vertės turtas, o nukentėjusiajai bÅ«tų padaryta didesnė žala. Skundo autorė pabrėžia, kad tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ , t. y. ne tik nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . 2.4.

Nuosprendyje apylinkės teismas pripažino, kad nuketėjusieji R. M. V. ir M. C. N. baudžiamojoje byloje civilinių ieÅ¡kinių nėra pareiÅ¡kę, todėl jiems iÅ¡aiÅ¡kinta, jog dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismÄ CPK nustatyta tvarka. Prokurorės vertinimu, nors nukentėjusieji atskirų civilinių ieÅ¡kinių nepateikė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu abu nurodė jiems padarytÄ turtinę žalÄ , nukentėjusysis R. M. V. apklausos metu prašė nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį įstatymo nustatyta tvarka, o nukentėjusysis M.

C. N. apklausos metu prašė pripažinti jį civiliniu ieškovu. Abu nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinti civiliniais ieškovais. Nagrinėjamu atveju įvertintina ir aplinkybė, jog nukentėjusieji yra užsienio valstybės piliečiai, nežinantys ir neišmanantys Lietuvos Respublikos teisės normų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiesiems R. M. V. bei M. C. N. iš nuteistojo V. S. priteistinas jiems padarytos turtinės žalos atlyginimas:

R. M. V. – 30 eurų, M. C. N. – 110 eurų.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nuteistasis V. S. praÅ¡o jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ , nes teismas iÅ¡samiai įvertino visas bylos aplinkybes, taip pat ir jo asmenybės charakteristikÄ . Nuteistojo teigimu, prokurorės skundo motyvas „kas bÅ«tų, jei bÅ«tų“ negali bÅ«ti pripažintas teisiniu argumentu. Jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri garantuoja BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ , todėl dar labiau jÄ griežtinti pagrindo nėra. V. S. taip pat praÅ¡o nepriteisti iÅ¡ jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, nes jo turtinė padėtis yra bloga.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistajam V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme ir žalos atlyginimo pagal civilinius ieÅ¡kinius nukentėjusiesiems nepriteisimu. Prokurorės vertinimu, V. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per Å¡velni, neproporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, todėl praÅ¡oma, atsižvelgiant į jo asmenybės neigiamÄ charakteristikÄ , bausmę griežtinti, taip pat priteisti nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos atlyginimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl bausmės individualizavimo 6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

7. Skiriant bausmę taip pat turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi bÅ«ti paskirta teisinga bausmė, kuriÄ paskyrus bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai nustatoma, jog paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimÄ reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, buvo įvertinta tiek V. S. padarytos nusikalstamos veikos (trys tyčiniai apysunkiai nusikaltimai nuosavybei), tiek jo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, turintis priklausomybę narkotinių medžiagų vartojimui), taip pat kitos aplinkybės, reikÅ¡mingos bausmės individualizavimui.

Apylinkės teismas teisingai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Pagrindinis argumentas, kodėl prokurorė praÅ¡o sugriežtinti V. S. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, yra tai, kad jis iÅ¡ savo klaidų nesimoko, sistemingai daro analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas (Å¡is teistumas jam jau aÅ¡tuonioliktas), todėl Å¡velnus baudžiamumas jam nėra efektyvus. Bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis iÅ¡ tiesų sistemingai daro turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas (vagystes), taip pat kelis kartus yra teistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (3 t., b. l. 47–66).

V. S. yra įtrauktas į VÄ® Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės pacientų registrÄ . 2017 m. rugsėjo 2 d. – 2017 m. rugsėjo 4 d. jam nustatyta diagnozė: F113 – Abstinencijos bÅ«klė, vartojant opioidus (3 t., b. l. 128), nuteistasis taip pat registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale, 2020 m. lapkričio 4 d. jam diagnozuotas priklausomybės sindromas, vartojant opioidus (F112). Bylos medžiagoje esantys duomenys liudija, kad 2017 m. V. S. atsisakė gydymo dėl turimos priklausomybės, nesant indikacijų priverstiniam gydymui, buvo iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės. 2020 m.

į Priklausomybės ligų centrÄ kreipėsi savo iniciatyva, kelias dienas gydėsi stacionare, nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichikÄ veikiančias medžiagas. Specialisto iÅ¡vada Nr. 93TPK-333/2021 (3 t., b. l. 137) konstatuota, kad V. S. nusikalstamų veikų darymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad priklausomybės narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms neneigia ir pats nuteistasis. Pirmosios instancijos teisme jis pripažino, kad vagystes įvykdė, nes vartoja heroinÄ . 2020 m. liepos 9 d. buvo paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, susirado darbÄ ir kelis mėnesius dirbo, tačiau vėl pradėjo svaigintis, neteko darbo, reikėjo pinigų kvaiÅ¡alams įsigyti, todėl pradėjo vogti. Jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo narkotikų, todėl visų aplinkybių gerai neprisimena (4 t., b. l. 20–21).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. S. nurodė, kad dėl turimos priklausomybės į patalpas pateko pro neužrakintas duris ir ieÅ¡kojo pinigų. Dabar vėl vaikÅ¡to pas narkologus, susirado darbÄ (pateikta pažyma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiktų įdarbinti V. S. nekvalifikuoto statybų darbininko pareigoms (4 t., b. l. 93)). Taigi, jis deda pastangas, siekdamas pasitaisyti, praÅ¡o suteikti paskutinį Å¡ansÄ Ä¯rodyti, kad gali keistis pozityvia linkme (4 t., b. l. 46).

11. Aptarti duomenys patvirtina, kad vagystes V. S. vykdė ne dėl siekio finansiÅ¡kai praturtėti, pagerinti savo gyvenimo sÄ lygas ir pan., o dėl turimos stiprios priklausomybės narkotinėms medžiagoms, t. y. nuteistasis nesugebėjo nugalėti potraukio svaigintis, todėl pinigų kvaiÅ¡alams įsigyti nusprendė gauti jam geriausiai žinomu bÅ«du – vykdant vagystes. Pažymėtina, jog bylos duomenimis V. S. įvairias narkotines bei psichotropines medžiagas vartoja nuo (duomenys neskelbtini), t. y. jau daugiau nei tris deÅ¡imtmečius.

Nuteistasis nėra visiÅ¡kai nekritiÅ¡kas savo turimai priklausomybei, kelis kartus jis bandė gydytis, tačiau nesėkmingai. Priverstinės narkotikų vartojimo pertraukos bÅ«davo tuomet, kai jis atlikdavo jam skirtas laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigose. Paskutinį kartÄ nuteistasis sugebėjo nesisvaiginti 2 metus ir 9 mėnesius, tačiau išėjęs į laisvę netrukus vėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Kreipėsi į Priklausomybės ligų centrÄ , tačiau suteikta pagalba buvo trumpalaikė.

Å ios aplinkybės liudija, kad V. S. ilgus metus kovoja su daug valios pastangų reikalaujančia priklausomybe, gydymo procesas nėra veiksmingas, tačiau vien dėl to griežtinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, pagrindo nėra.

12. Kitas prokurorės argumentas, kodėl nuteistajam reikėtų nustatyti ilgesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę, yra tas, kad V. S. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jei nukentėjusiųjų gyvenamosiose patalpose bÅ«tų radęs daugiau pinigų, tai bÅ«tų daugiau ir pavogęs. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad toks įrodinėjimo bÅ«das prieÅ¡tarauja nekaltumo prezumpcijai, kurios vienas iÅ¡ aspektų yra draudimas vadovautis prielaidomis bei hipotezėmis. Be abejo, jei nuteistasis bÅ«tų pavogęs didelės vertės svetimÄ turtÄ , tuomet jam bÅ«tų skiriama griežtesnė bausmė, tuo pačiu galimai netgi keistųsi ir veikos kvalifikavimas.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino faktiÅ¡kai nustatytas vagysčių aplinkybes, t. y. buvo įsibrauta pro neužrakintas gyvenamųjų patalpų duris, o pagrobtos pinigų sumos nebuvo didelės: nukentėjusiajai K. P. padaryta 181,77 Eur turtinė žala, nukentėjusiajai L. T. – 161 Eur žala (pavogtas 155 Eur vertės telefonas vėliau sugrÄ Å¾intas, todėl realiai padaryta tik 6 Eur žala, t. y. tiek, kiek buvo paimta pinigų iÅ¡ jos piniginės), nukentėjusiajam R.

M. V. – 30 Eur žala, o nukentėjusiajam M. C. N. – 110 Eur žala. Å iame kontekste dar kartÄ pažymėtina, kad skirdamas bausmę, teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas), t. y. į realiai, objektyviai padarytÄ , o ne menamÄ Å¾alÄ . Taigi, prokurorės apeliacinio skundo argumentas „kas bÅ«tų, jei bÅ«tų“ – atmetamas.

13. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirti laisvės atėmimo bausmės dydžiai (atitinkamai 7, 9 ir 11 mėnesių) yra individualizuoti tinkamai ir aiÅ¡kiai neprasilenkia su teisingumo principu, todėl daugiau nei du kartus griežtinti Å¡ias bausmes, kaip to apeliaciniame skunde praÅ¡o prokurorė, visiÅ¡kai netikslinga, juo labiau, kad apylinkės teismas kiekvienÄ bausmę individualizavo pagal konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tuo tarpu prokurorė tik formaliai praÅ¡o skirti už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ po du metus laisvės atėmimo, kas neatitinka bausmės individualizavimo taisyklių.

Bausmių bendrinimo klaidų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, todėl paskirtoji galutinė subendrinta bausmė – treji metai laisvės atėmimo – pripažintina proporcinga atliktų neteisėtų veiksmų apimčiai. Dėl civilinių ieškinių nukentėjusiesiems nepriteisimo 14. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis).

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieÅ¡kinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieÅ¡kinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieÅ¡kovui gali bÅ«ti žinomi (pavyzdžiui, neaiÅ¡kus tikslus ieÅ¡kinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieÅ¡kovas patyrė žalos, ir pan.).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieÅ¡kovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kimÄ ir nagrinėjimÄ , bÅ«tent BPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, taip pat BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieÅ¡kinio įrodinėjimÄ , tampa akivaizdu, jog nustatant ieÅ¡kinio dydį esminę reikÅ¡mę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) pozicija, kuriÄ jis turi pagrįsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-648/2019, 2K-202-303/2020).

16. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016).

Civiliniame ieÅ¡kinyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas), pagal tai nustatomos civilinio ieÅ¡kinio ribos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

17. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civiliniais ieÅ¡kovais Å¡ioje byloje yra pripažinti trys asmenys – nukentėjusieji K. P., R. M. V. ir M. C. N. (1 t., b. l. 52, 2 t., b. l. 18, 37). Nukentėjusioji L. T. ikiteisminio tyrimo metu turtinių pretenzijų jÄ apvogusiam asmeniui raÅ¡tiÅ¡kai atsisakė (1 t., b. l. 162), todėl civiline ieÅ¡kove pripažinta nebuvo. Nukentėjusioji K. P. įstatymų nustatyta tvarka pareiÅ¡kė 181,77 Eur civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 51), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino jo dalykÄ ir pagrindÄ .

Tuo tarpu R. M. V. ir M. C. N. civilinių ieÅ¡kinių nepareiÅ¡kė, nors tokia teisė jiems buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, dalyvaujant anglų kalbos vertėjui. Teismų praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, jog vien tai, jog apklausos metu nukentėjusysis nurodo, jog jam padaryta žala ir įvardijamas jos dydis negali bÅ«ti tapatinama su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo pateikimu. Prokurorės teigimu, minėtiems asmenims padaryta turtinė žala turėtų bÅ«ti atlyginta vien dėl to, kad jie yra užsieniečiai (vienas atvykęs studijuoti į LietuvÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kitas – iÅ¡ (duomenys neskelbtini)) ir nesupranta Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiam vertinimui nepritaria ir pažymi, kad vienas iÅ¡ esminių žmogaus teisių principų yra lygybė.

Šis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintas principas užtikrina, kad asmenų teisės nebūtų pažeidžiamos dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, asmens gimimo ar kokios nors kitokios padėties. Taigi, aplinkybė, jog nukentėjusieji R. M. V. ir M. C. N. nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, nesuteikia jiems jokių išskirtinių teisių baudžiamajame procese. Šiuo atveju jų teisės nebuvo pažeistos, nes, jau minėta, teisė pareikšti civilinį ieškinį ir šios teisės realizavimo tvarka nukentėjusiesiems buvo išaiškinta tinkamai.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas R. M. V. ir M. C. N. pagrįstai iÅ¡aiÅ¡kino, kad jie turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo CPK nustatyta tvarka, kas, be abejo, yra jų teisė, o ne pareiga. Todėl prokurorės praÅ¡ymas iÅ¡ nuteistojo V. S. priteisti R. M. V. 30 eurų, o M. C. N. – 110 eurų jiems padarytos turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ Nr. (12.33 Mr) PT-6781, patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. S., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Evaldas Liutkevičius teikia antrinę teisinę pagalbÄ V. S. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 57,33 Eur (4 t., b. l. 70).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja nagrinėjant bylÄ ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.). Å iuo atveju byla buvo nagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundÄ , kuris yra atmestas, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo V.

S. nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų dėl nuteistojo V. S. gynimo apeliacinės instancijos teisme nepriteisti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė