de5ecd22-2177-4e43-aeba-c276d8a79eb9 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-585-279/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00655-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.2.; 1.16.5.; 3.21(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 19 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. U. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies bei delspinigių priteisimo atsakovui Panevėžio pataisos namams.

Teismas n u s t a t ė : bylos proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka. Bylos Å¡alys prašė bylÄ nagrinėti joms (jų atstovams) nedalyvaujant.PareiÅ¡kėja skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo Panevėžio pataisos namų priteisti 2 873,88 Eur (9 922,92 Lt) dydžio neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. bei 0,07 procento dydžio delspinigius už laiku nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį, skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 16 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.

Pareiškėja skunde nurodė, kad dirba Panevėžio pataisos namuose Socialinės reabilitacijos skyriuje būrio viršininke, nuo 2008 m. vasario 1 d. jai buvo suteikta pirma kvalifikacinė kategorija. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), teigė, kad darbo užmokestis jai buvo sumažintas nesilaikant proporcingumo principo.

Todėl mano, kad jos teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ buvo pažeista (b. l. 2-4). Atsakovas atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko. Atsiliepime pripažino, kad pareiÅ¡kėjai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. skaičiuojant darbo užmokestį dėl prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) pripažintų teisės aktų dalių taikymo susidarė pareiginės algos priedo už suteiktÄ kvalifikacinę kategorijÄ nepriemoka. Atsakovo nuomone, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimų, bÅ«tina atsižvelgti į nustatytÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Atsakovas pareiÅ¡kėjos reikalavimui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ , jį skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjos skundas bÅ«tų tenkinamas, atsakovas praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir priteisiamÄ sumÄ iÅ¡dėstyti dalimis (b. l. 12-16). Skundas atmetamas.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nuo 1995 m. sausio 16 d. dirba Panevėžio pataisos namuose Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininke (B lygio 7 kategorijos); nuo 2008 m. vasario 1 d. pareiÅ¡kėjai suteikta pirma kvalifikacinė kategorija (b. l. 8, 12).

Panevėžio pataisos namų 2013 m. lapkričio 15 d. pažymos Nr. 132 duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nebuvo išmokėta jos prašoma priteisti darbo užmokesčio dalis, t. y. 2 873,88 Eur (9 922,92 Lt) (b. l. 5-7). Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog nurodyta dalis darbo užmokesčio pareiškėjai buvo neišmokėta dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų dalių nuostatų taikymo.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.

Pareiškėja yra valstybės tarnautoja, kurios tarnybinės veiklos teisinius pagrindus, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas). Statuto 8 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

Pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina specialaus termino, per kurį asmenys, remdamiesi Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo teisės aktas pripažįstamas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, turi teisę kreiptis į teismÄ dėl subjektinių teisių gynimo ar dėl administracinių aktų panaikinimo. Todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas ir pareikÅ¡tiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Tokia teismo pozicija atitinka naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. vasario 15 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, 2016 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-123-602/2016; 2016 m. liepos 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-124-602/2016).IeÅ¡kinio senaties terminas yra civilinės teisės institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) VII skyriuje įtvirtintų teisės normų.

CK 1.126 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Å ioje byloje atsakovas pareiÅ¡kėjos reikalavimui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiÅ¡kėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ 2013 m. gruodžio 19 d., praÅ¡ydama priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto priedo už suteiktÄ kvalifikacinę kategorijÄ dydžio nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 2, 4). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja reikalavimui priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ iki 2010 m. gruodžio 18 d. yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėja nagrinėjamoje byloje nepateikė praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikė argumentų, įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nors pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡siųstas Panevėžio pataisos namų atsiliepimas į skundÄ , jai buvo žinoma, kad atsakovas praÅ¡o taikyti jos reikalavimams ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja be svarbių priežasčių praleido DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 18 d. ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ pareiÅ¡kėjos reikalavimams už šį laikotarpį.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra tenkinamas ir pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo dalis priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ iki 2010 m. gruodžio 18 d. atmetama kaip nepagrįsta. Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimų pagrįstumo už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).Ginčo laikotarpiu galiojusio Statuto 41 straipsnio 1 dalis nustatė, kad pareigÅ«nų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , turimÄ rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ , taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį, Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigÅ«no pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir Å¡io statuto nustatyta tvarka. Ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Pagal to paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ . Statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija Nr. VIII-1631) 42 straipsnio 6 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija Nr. IX-1545) buvo nustatytas pareigÅ«nams mokamas priedas už kvalifikacinę kategorijÄ :

1) už trečiÄ jÄ kategorijÄ â€“ 15 procentų pareiginės algos;

2) už antrÄ jÄ kategorijÄ â€“ 30 procentų pareiginės algos; už pirmÄ jÄ kategorijÄ â€“ 50 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2008 m. lapkričio 6 d. priėmė Statuto pakeitimo įstatymÄ Nr. X-1791, kurio 1 straipsniu StatutÄ iÅ¡dėstė nauja redakcija (įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.). Å ios redakcijos Statuto 41 straipsnio 4 dalyje nustatyti pareigÅ«nams mokami priedai už kvalifikacinę kategorijÄ , kurių dydžiai buvo tokie patys, kaip Statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija Nr. VIII-1631) 42 straipsnio 6 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija Nr. IX-1545) nustatytų priedų už kvalifikacinę kategorijÄ .

Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-369, įsigaliojusi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kurio 1 straipsniu pakeitė Statuto 42 straipsnio 6 dalį ir nustatė tokį pareigÅ«nų priedų už kvalifikacinę kategorijÄ mažinimo mastÄ : už trečiÄ jÄ kvalifikacinę kategorijÄ â€“ nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrÄ jÄ kvalifikacinę kategorijÄ â€“ nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmÄ jÄ kvalifikacinę kategorijÄ â€“ nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos.

Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė ir Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XI-370, kurio 1 straipsniu pakeitė dar neįsigaliojusio statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalį ir pareigÅ«nų priedus už kvalifikacinę kategorijÄ sumažino tokiu pačiu mastu, kaip ir pagal Statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ . Pažymėtina, kad pagal Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija Nr. XI-370) 2, 3 straipsnius sumažinti priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai.

Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžių įsigaliojimo data Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d. redakcija Nr. XI-947; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija Nr. XI-1725; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija Nr. XII-117) buvo tris kartus atidėta.PareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas jau minėtame Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3923) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui (16 punktas); kad Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3924) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui (17 punktas); kad Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3924; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4301; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7040; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7995) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui (18 punktas).Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti Å¡ių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Taigi, šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016).

Å ios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiÅ¡kėjos reikalavimai, yra labai panaÅ¡ios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiÅ¡kėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiÅ¡kėjos teisinė padėtis ir jo argumentai Å¡ioje byloje nėra itin iÅ¡skirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d., neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Minėtuose sprendimuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Kaip jau minėta, teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Remiantis GrÄ Å¾inimo įstatymo preambule ir 1 straipsnio 7 punktu, daroma iÅ¡vada, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis Statuto 42 straipsnio 6 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. liepos 31 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.Apibendrinęs iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , įtvirtintÄ GrÄ Å¾inimo įstatyme.

Tai reiÅ¡kia, kad Panevėžio pataisos namai, kuriuose ginčo laikotarpiu dirbo pareiÅ¡kėja, turi pareigÄ jos patirtus darbo užmokesčio praradimus kompensuoti GrÄ Å¾inimo įstatymo įtvirtintomis sÄ lygomis ir tvarka. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjos dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimui yra priimtas GrÄ Å¾inimo įstatymas, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

Tokia teismo pozicija atitinka naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-669/2016; 2016 m. vasario 15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas priteisti 0,07 procento dydžio delspinigius už laiku nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį, skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 16 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo yra iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Å iuo teismo sprendimu konstatavus, kad nėra pagrindo tenkinti pagrindinį skundo reikalavimÄ , atmetamas kaip nepagrįstas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija Nr. XII-2399) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos S. U. skundÄ atsakovui Panevėžio pataisos namams atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Nijolė Čekanauskienė