2022-11-23 Nr. AB-28501-3-62-3-01281-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-895-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01281-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1341 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu minėtą nuobaudą panaikino kaip neteisėtą, tačiau pareiškėjas ją jau buvo atlikęs. Dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos pareiškėjas patyrė savo teisių ir laisvių apribojimus, įvairių nepatogumų, prarado teisę pasimatyti su žmona, paskambinti artimiesiems, siųsti laiškus, apsipirkti, sutrumpintas jo pasivaikščiojimo laikas, negalėjo dienos metu turėti patalynės, gamintis maisto, žaisti stalo žaidimus, žiūrėti televizorių, bendrauti su kitais nuteistaisiais, buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis dušu ir kt. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė dvasines kančias, sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, orumo pažeminimą. Šiai neturtinei žalai atlyginti prašė priteisti iš atsakovo 30 000 Eur.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad tam tikri teisių suvaržymai yra būdingi laisvės atėmimo bausmei. Atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, pareiškėjo teisės buvo apribotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis, tačiau pareiškėjas galėjo siųsti laiškus valstybės institucijoms ar advokatui, nusipirkti būtiniausių reikmenų, pasivaikščioti vieną valandą gryname ore. Pareiškėjo teisės nebuvo suvaržytos labiau, nei reglamentuojama teisės aktuose, jis nebuvo išskirtas iš kitų asmenų.

4. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas dėl naudojimosi dušu privatumo pažeidimo ginčo laikotarpiu jau buvo išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I1-343-422/2020.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje skundo reikalavimą atmetė.

6. Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

7. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-1341 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (persikėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų) už tai, kad 2019 m. liepos 24 d. naktį sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais, kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, tuo šiurkščiai pažeisdamas bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, viešąją tvarką. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimą paliko galioti.

8. Dėl minėtos nuobaudos panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-1286-423/2020 pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą 69-1341 bei Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 2S-4158 „Dėl E. V. skundų išnagrinėjimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-548-756/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neteisėtai, bei dėl to, kad pareiškėjas nuobaudą jau buvo atlikęs.

10. Teismui iš esmės nekilo abejonių, kad dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo perkeliant pareiškėją į kamerų tipo patalpas, jis 30 parų patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, todėl teismas konstatavo, kad šioje byloje egzistuoja visos viešajai valstybės atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, todėl spręstinas klausimas dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo būdo.

11. Teismas nurodė, kad byloje buvo konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo, kuomet jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Teismas, vadovaudamasis BVK 145 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą pasivaikščioti.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sudarė santuoką, o 2019 m. liepos 18 d. pataisos namų administracijai buvo pateikęs prašymą santuokos sudarymo proga skirti papildomą trumpalaikį pasimatymą, ir šis prašymas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. nutarimu buvo patenkintas, tačiau santuokos sudarymo dieną pareiškėjas vis dar atlikinėjo drausminę nuobaudą, todėl į trumpalaikį pasimatymą nebuvo išleistas.

13. Teismas taip pat įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad nuobaudos atlikimo metu jis negalėjo paskambinti ar parašyti artimiesiems, pareiškėjui buvo leidžiama susirašinėti tik su kitomis valstybės institucijomis, tačiau nebuvo leista pasinaudoti vaizdo skambučiu bei siųsti laiškų kitiems asmenims, nors pareiškėjas to pageidavo rašytiniais prašymais, ir sutiko, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas galėjo patirti ir neabejotinai patyrė tam tikrų neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, prilygstančių neturtinės žalos sąvokai. Teismo vertinimu, pareiškėjo neigiamus išgyvenimus sustiprino ir tai, kad jam buvo neleidžiama žaisti stalo žaidimų, turėti patalynę dienos metu bei maisto produktų, žiūrėti televizorių, pasivaikščioti ilgiau nei valandą per dieną. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokių konkrečių maisto produktų ar kitų reikmenų norėjo įsigyti, atlikdamas drausminę nuobaudą, tačiau negalėjo. Teismas nurodė, kad tris kartus per dieną nuteistiesiems į kamerų tipo patalpas buvo tiekiamas karštas maistas, pareiškėjas šios aplinkybės neneigė. Teismas, įvertinęs pareiškėjo į bylą pateiktus Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 30 d. raštus, kuriuose buvo atsakyta į pareiškėjo prašymus dėl higienos reikmenų įsigijimo ir asmeninių daiktų turėjimo, pažymėjo, kad minėtuose raštuose nurodyta, kad pareiškėjui buvo suteikiama teisė pasinaudoti nagų karpikliu maudymosi duše metu, be to, pareiškėjas du kartus per nuobaudos atlikimo laikotarpį buvo palydėtas iki savo asmeninių daiktų, kad galėtų pasiimti papildomų higienos reikmenų ir drabužių, ir byloje nėra tą paneigiančių įrodymų. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuobaudos atlikimo laikotarpiu 5 kartus apsipirko pataisos namų parduotuvėje. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad jam buvo neleista turėti ir įsigyti kanceliarinių prekių, nes nustatė, kad pareiškėjas visą nuobaudos atlikimo laikotarpį teikė prašymus raštu pataisos namų administracijai, taip pat siuntė laiškus įvairioms valstybės institucijoms, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas kanceliarinių priemonių turėjo.

15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamų pasivaikščiojimo sąlygų ir vietos trūkumo kiemeliuose, kadangi teisės aktuose nėra reglamentuotas minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo metu. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai, susiję su drausminės nuobaudos pareiškėjui paskyrimu. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė ar psichologinė pagalba.

16. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, nepagrįstai nubaudžiant pareiškėją drausminę nuobauda ir perkeliant jį į kamerų tipo patalpas 30 parų, taip sudarant jam papildomus teisių apribojimus ir suvaržymus, ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai, santykiams su artimaisiais ar psichologinei būklei, bei nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį vertino 500 Eur.

III. 18. Byloje apeliacinius skundus pateikė ir pareiškėjas ir atsakovas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tokias argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame nenustatė teisiškai reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių, neišnagrinėjo eilės pareiškėjo nurodytų pažeidimų, todėl priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas.

20.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl teismui skunde pateiktų aplinkybių ir argumentų: kad pareiškėjas paskirtos nuobaudos galiojimo metu negalėjo naudotis laisvalaikio ir poilsio kambariu, naudotis maisto paruošimo kambariu ir virtuvėle; negalėjo dalyvauti įstaigoje vykstančiuose užsiėsimuose; negalėjo maudytis duše ir naudotis sanitariniais įrenginiais, užtikrinančiais privatumą. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo žadinimo nakties metu, dėl higienos priemonių turėjimo, dėl 2019 m. liepos 25 d. neįvykusio pasivaikščiojimo lauke, taip pat dėl pasivaikščiojimo kartu su rūkančiais asmenimis.

20.3. Pareiškėjas nurodo skunde teismui pažymėjęs, kad jį kalinant kamerų tipo patalpose, nebuvo užtikrintos sąlygos naudotis dušu, kuris užtikrintų privatumą, nes dušinėse nebuvo įrengtų pertvarų, dušo čiaupai visiškai neatskirti vienas nuo kito, tačiau teismas minėtų aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjo nuomone, neužtikrinant privatumo naudojantis dušu buvo pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimai.

20.4. Pareiškėjas pažymi, jog skundžiamame teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl visų pareiškėjo skundo reikalavimų, teismas nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, sprendimas yra nemotyvuotas, todėl turi būti naikinamas, o byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo, nes byloje nėra surinkti įrodymai, būtini bylai tinkamai išnagrinėti.

21. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

23. Atsakovas, įvertinęs pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais, todėl pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

24. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, nes jis nepagrįstas nei faktu, nei teise, jame nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė atlikdamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu paskirtą drausminę nuobaudą (perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų), kuri teismo buvo pripažinta neteisėta ir panaikinta.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, ir konstatavęs, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, nepagrįstai nubaudžiant pareiškėją drausmine nuobauda ir perkeliant jį į kamerų tipo patalpas 30 parų, taip sudarant jam papildomus teisių apribojimus ir suvaržymus, priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

27. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus šioje byloje pateikė ir pareiškėjas ir atsakovas.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, esminių skundo reikalavimų, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, ir turi būti panaikintas, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29. Atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu neturtinės žalos atlyginimu pinigais, ir teigia, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis byla pareiškėjo prašymu turėtų būti peržiūrėta visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliaciniame teisme tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, bei atsižvelgiant į nustatytus apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

33. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad pareiškėjui neteisėtai paskyrus drausminę nuobaudą – perkėlimą 30 parų į kamerų tipo patalpas, – jis patyrė suvaržymus, dėl kurių atsirado neturtinė žala.

34. Bausmių vykdymo kodekso (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija) 145 straipsni 1 dalyje nustatyta, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jo patirtų suvaržymų atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, pažymėjo, kad dėl neįvykusio pasimatymo santuokos sudarymo proga, taip pat dėl negalėjimo skambinti telefonu ir rašyti laiškų artimiesiems pareiškėjas galėjo patirti ir neabejotinai patyrė tam tikrų neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, prilygstančių neturtinės žalos sąvokai, kuriuose dar sustiprino ir tai, kad jam buvo neleidžiama žaisti stalo žaidimų, turėti patalynę dienos metu bei maisto produktų, žiūrėti televizorių, pasivaikščioti ilgiau nei valandą per dieną.

36. Nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu negalėjo žiūrėti televizoriaus, naudotis maisto paruošimo kambariu ir virtuvėle, įsigyti higienos priemonių, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad pareiškėjas negalėjo žiūrėti televizoriaus, turėti maisto produktų, ir pažymėjo, kad minėtos aplinkybės sustiprino dvasinius pareiškėjo išgyvenimus. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokių konkrečių maisto produktų ar kitų reikmenų norėjo įsigyti, atlikdamas drausminę nuobaudą, tačiau negalėjo, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui 3 kartus per dieną buvo tiekiamas karštas maistas, t. y. įvertino skundo aplinkybes dėl maitinimosi. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl apsirūpinimo higienos priemonėmis, ir konstatavo, kad pareiškėjui buvo suteikiama teisė pasinaudoti nagų karpikliu maudymosi duše metu, be to, pareiškėjas du kartus per nuobaudos atlikimo laikotarpį buvo palydėtas iki savo asmeninių daiktų, kad galėtų pasiimti papildomų higienos reikmenų ir drabužių, pareiškėjas nuobaudos atlikimo laikotarpiu 5 kartus apsipirko pataisos namų parduotuvėje, taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjui nuobaudos atlikimo laikotarpiu nebuvo užtikrinta teisė naudotis asmeninėmis higienos priemonėmis, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad jis negalėjo dalyvauti įstaigoje vykusiuose užsiėmimuose, pažymi, jog minimas apribojimas galėjo padidinti pareiškėjo neigiamus išgyvenimus, tačiau pažymėtina, jog šis skundo argumentas nurodomas labai abstrakčiai, nenurodant, kokiuose užsiėmimuose pareiškėjas negalėjo dalyvauti, ir pan. Minėta, pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą pasivaikščioti.

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo skundo argumentų dėl privatumo neužtikrinimo ginčo laikotarpiu naudojantis dušu, pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I1-343-422/2020 pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas kildino iš to, jog nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs minėtą bylą, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-383-624/2021 pripažino, kad pareiškėjo E. V. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 98 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisini pagrindo vertinti aplinkybių, susijusių su naudojimosi dušu privatumo neužtikrinimu ginčo laikotarpiu, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

40. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad jis pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo kartu su rūkančiais asmenimis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015 ir kt.). Pareiškėjas byloje nenurodė, kad jis ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK administracijai būtų teikęs nusiskundimus, jog kameroje kartu su juo esantys asmenys rūko, ar prašymus dėl to imtis atitinkamų priemonių (pareiškėjas pateikė 2017 m. raštus dėl rūkymo sąlygų), todėl šiuo aspektu konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl tokių bendro pobūdžio pareiškėjo nusiskundimų nebuvo pagrindo.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis 2019 m. liepos 25 d. nebuvo išvestas pasivaikščioti, ir dėl to ne kartą rašė skundus dėl savo pažeistos teisės, bet pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neišnagrinėjo. Iš byloje esančio atsakovo 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakymo į pareiškėjo skundą Nr. 7-4241 (I t., b. l. 105-106) matyti, jog pareiškėjui 2019 m. liepos 25 d. buvo pasiūlyta eiti į kiemą pasivaikščioti, tačiau pareiškėjas atsisakė, taigi, konstatuota, jog pareiškėjo skundas dėl jo nevedimo pasivaikščioti neatitinka tikrovės. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teismui tik deklaratyviai nurodė, kad tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į pasivaikščiojimą, tačiau nenurodė, kokios neigiamos pasekmės dėl to kilo.

42. Pareiškėjas, skunde ir apeliaciniame skunde nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d. jis vidurnaktį buvo išverstas iš lovos ir buvo verčiamas stovėti lauke be miego. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog minima aplinkybė yra susijusi su 2019 m. liepos 24 d. vakare vykusiu incidentu (už dalyvavimą kuriame pareiškėjui buvo paskirta šioje byloje minima drausminė nuobauda), po kurio, atsakovo duomenimis, teiktais administracinėje byloje Nr. I1-1286-423/2020, prieš nuteistuosius buvo panaudotos fizinės prievartos priemonės, o 2019 m. liepos 25 d. vykdomos neplaninės kratos, taigi, pareiškėjo minimos priemonės buvo naudojamos siekiant užkirsti kelią šiurkščiam teisės pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad dėl minėto įvykio buvo pažeista jo teisė į nustatytą miego valandų skaičių, ir jis jautė stiprų miego trūkumą, tačiau nenurodė, kokias pasekmes tai sukėlė jo sveikatai, savijautai ir kt.

43. Pažymėtina, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, tačiau akcentuotina, kad minimi pažeidimai (neišvedimas pasivaikščioti į kiemelį bei dienotvarkės suardymas) buvo vienkartiniai ir daugiau nepasikartojo, todėl darytina išvada, jog šie pažeidimai negalėjo sukelti ilgalaikių pasekmių pareiškėjo sveikatai, savijautai ir kt. Paprastai esant tik nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pripažino, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra pagrįsti ir konstatavo, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą bei priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos pirmosios instancijos teismo neaptartos aplinkybės dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos (žr. šios Nutarties 37-42 p.) nors ir gali būti vertinamos kaip aplinkybės, sustiprinusios dvasinius pareiškėjo išgyvenimus nuobaudos atlikimo laikotarpiu, tačiau jos nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai, santykiams su artimaisiais ar psichologinei būklei, o atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą.

45. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde keltų reikalavimų, kadangi pareiškėjas skunde reiškė tik vieną reikalavimą – priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, kuris ir buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, ar priimtas pažeidžiant procesines tesiės normas, dėl kurių galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų bylos aplinkybių, tačiau jos buvo įvertintos apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma buvo pakankama teismo išvadoms pagrįsti, todėl perduoti bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo.

46. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pareiškėjui taikytu neturtinės žalos atlyginimu pinigais.

47. Nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti nepakanka teisės pažeidimo fakto pripažinimo.

48. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvertinus nustatytą pataisos įstaigos pažeidimą (dėl neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjas negalėjo pasinaudoti trumpalaikiu pasimatymu po santuokos sudarymo, negalėjo bendrauti su artimaisiais, buvo apribotos jo laisvalaikio leidimo galimybės ir kt.), pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neproporcinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti, ypač atsižvelgiant į vertybės (pareiškėjo santykiai su artimaisiais, pilnavertis laisvalaikis), kuriai kilo grėsmė, pobūdį.

50. Atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma yra proporcinga Pravieniškių PN-AK padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, o pareiškėjo prašoma priteisti 30 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų.

51. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs Pravieniškių PN-AK padarytus pažeidimus, pagrįstai pareiškėjui priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir šio sprendimo nekeičia apeliacinės instancijos teismo papildomai nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo patirtų nepatogumų ginčo laikotarpiu. Šis neturtinės žalos atlyginimo būdas bei teismo priteistos kompensacijos dydis nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl negali būti keičiamas ar mažinamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė