2023-04-05 Nr. AB-7440-3-62-3-01130-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-396-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01130-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN (toliau – ir Marijampolės PN), 2 000 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2022 m. birželio 8 d. jis buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad iki 2020 m. birželio mėn. jis buvo laikomas darbo būryje ir dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo metalo liejimo ceche, tačiau nuo 2020 m. birželio 8 d. buvo perkeltas į nedirbančiųjų būrį (9 nuteistųjų būrys) ir atleistas iš darbo. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2022 m. birželio 8 d. jam nebuvo leidžiama dirbti VĮ „Mūsų amatai“, užsidirbti daugiau pajamų, taip pat, kad nebuvo pasiūlytas kitas darbas remiantis tik niekuo nepagrįstais įtarimais apie draudžiamų daiktų platinimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad būryje Nr. 9 jam buvo apribotas dienos apsipirkimo limitas, pasivaikščiojimų trukmė, pasimatymai. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., t. y. nuo atleidimo iš darbo VĮ „Mūsų amatai“ iki įsidarbino Marijampolės PN skalbykloje, pareiškėjas nedirbo ir negavo apie 200 Eur/mėn. darbo užmokesčio pajamų, todėl patyrė 2 000 Eur turtinę žalą. Dėl minėtų aplinkybių (perkėlimo į nedirbančiųjų būrį, negalėjimo dirbti VĮ „Mūsų amatai“, kito darbo nesuteikimo) pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių, Marijampolės pataisos namų administraciją, Kalėjimų departamentą. Dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė dvasines kančias, bejėgiškumo jausmą, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, pareiškėjas jautėsi emociškai prislėgtas ir sugniuždytas.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, jog kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. vasario 29 d. ir nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Marijampolės filiale mašininio formavimo formuotoju mokiniu laikininku. Remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu „Dėl nuteistųjų paskyrimo ir atleidimo dirbti“ Nr. 7/07-370, pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 1 d. dirba Marijampolės PN skalbykloje rūbų skalbimo operatoriumi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 125 straipsniu, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. neturėjo laisvų darbo vietų, todėl negalėjo pareiškėjo įdarbinti. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2022 m. birželio 8 d., dėl prarasto darbo kreipęsis nebuvo. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. vasario 29 d. ir nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Marijampolės filiale mašininio formavimo formuotoju mokiniu laikininku (b. l. 49, 50). Pareiškėjas nuo 2020 m. birželio 8 d. buvo perkeltas iš 31 brigados į 91.8.2 brigadą (9 nuteistųjų būrys, paprastoji grupė) (b. l. 67, 68). Pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 1 d. buvo įdarbintas Marijampolės PN skalbykloje rūbų skalbimo operatoriumi (b. l. 39-40). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju byloje nekeliamas ginčas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų VĮ „Mūsų amatai“, todėl šių aplinkybių neanalizavo.

7. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 20 d.) 125 straipsnio 1 dalį kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 str. 3 d.). Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti, o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą. Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis šio Kodekso 70 straipsnio nustatytų atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų (BVK 125 str. 6 d.). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 str. 8 d.).

8. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismas nurodė, kad nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-407-14, 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017).

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo perkėlimo į nedirbančiųjų būrį ir negalėjimo dirbti, teismas pažymėjo, kad pataisos įstaiga neprivalėjo pareiškėjo aprūpinti darbu, nes tai pataisos įstaigos administracijos diskrecijos teisė. Tačiau įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę ir spręsdama dėl pareiškėjo darbo, įstaigos administracija turėjo vertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2022 m. vasario 23 d. rašto Nr. 2S-457 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2021 m. kovo 4 d. pažymos Nr. 1S-690 nustatyta, kad pareiškėjo perkėlimas į kitą būrį yra susijęs su Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos pareigūnų surinkta informacija apie pareiškėją, t. y., kad jis galimai organizavo draudžiamųjų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į pataisos namus ir šių daiktų platinimą.

Minėta informacija buvo pateikta Marijampolės PN direktoriui, po ko pareiškėjas buvo pristatytas pataisos namų drausmės komisijai ir pervestas į 9 būrį, kuriame vykdoma nuteistųjų dinaminė priežiūra, skiriamas didesnis dėmesys nuteistųjų priežiūrai (b. l. 11, 13). Teismo vertinimu, pataisos įstaigai iš Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos gavus informacijos apie rizikos veiksnius dėl pareiškėjo netinkamo elgesio (galimai organizavo draudžiamųjų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į pataisos namus ir šių daiktų platinimą), atsakovo atstovas, siekdamas sumažinti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, turėjo pagrindą izoliuoti pareiškėją į kitą būrį, kuriame kaip matyti iš bylos duomenų, vykdoma intensyvesnė nuteistųjų priežiūra (BVK 70 straipsnis).

Pareiškėjo argumentai, kad į kitą būrį jis buvo perkeltas remiantis tik niekuo nepagrįstais įtarimais apie draudžiamų daiktų platinimą negali būti pagrindu konstatuoti Marijampolės PN administracijos veiksmų neteisėtumą, nes tokius įtarimus sugalvojo ne Marijampolės PN administracija, o Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyrius. Marijampolės PN administracija jai pateiktų duomenų pagrindu turėjo teisėtą pagrindą perkelti pareiškėją į kitą būrį, nes tai yra teisėtas įstatyme numatytas būdas sumažinti galimą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems ir užtikrinti pataisos įstaigos režimo reikalavimų laikymąsi, o informaciją, kuria vadovavosi administracija, pripažinti nepatikima Marijampolės PN neturi įgaliojimų.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo pasiūlytas būrio tvarkinio darbas, tačiau jis šio darbo negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės, o kitų laisvų darbo vietų ūkio aptarnavimo brigadoje pataisos įstaiga neturėjo (b. l. 20). Teismo vertinimu, pataisos įstaigai šiuo atveju nekilo imperatyvi pareiga įdarbinti pareiškėją, jei laisvų darbo vietų tuo metu nebuvo, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo neįdarbinimo atmesti kaip nepagrįsti. Atitinkamai teismas sprendė, kad pataisos įstaiga neturėjo pagrindo nedirbančiam nuteistajam mokėti darbo užmokesčio, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., t. y. nuo atleidimo iš darbo VĮ „Mūsų amatai“ iki įsidarbino Marijampolės PN skalbykloje, atmesti kaip nepagrįsti.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Marijampolės PN 9 būryje paprastosios grupės sąlygomis. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien pasivaikščioti tris valandas gryname ore, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-04-20 nutartį byloje Nr. TA-38-556/2022, kurioje ginčas, be kita ko, kilo dėl pasivaikščiojimų trukmės Marijampolės PN 9 būryje paprastosios grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems).

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas aplinkybes dėl apribotos galimybės apsipirkti pataisos namų parduotuvėje, gauti papildomų skambučių, pasimatymų grindė abstrakčiais teiginiais ir nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl papildomo skambučio ar pasimatymo suteikimo, nesudarytos galimybės apsipirkti pataisos namų parduotuvėje. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintos BVK 73 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintos teisės, o vien pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

13. Įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, t. y. nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

III. 14. Pareiškėjas R. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas nurodo, kad į bylą pateikė visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo teisių pažeidimą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2022 m. birželio 8 d. Pareiškėjo teisių pažeidimą konstatavo Seimo kontrolierius, kurio išvadą pareiškėjas pateikė kartu su skundu, todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neužtikrintos galimybės dirbti VĮ „Mūsų amatai“ laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2022 m. birželio 8 d., pajamų iš darbo užmokesčio praradimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Teismas vertino, kad pareiškėjas neteko galimybės dirbti ir gauti darbo užmokestį dėl priežasčių, susijusių su paties nuteistojo veiksmais, dėl kurių jis buvo perkeltas į būrį, kuriame neturėjo objektyvios galimybės dirbti VĮ „Mūsų amatai“, taip pat aplinkybių, susijusių su kitų laisvų darbo vietų nebuvimu.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad skunde teismui nurodytas aplinkybes, patvirtina į bylą pateikti įrodymai, be kita ko, Seimo kontrolieriaus išvada, todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neginčijo sprendimo dėl jo perkėlimo į kitą būrį teisėtumo, todėl šis sprendimas nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas byloje vertino aplinkybes, susijusias su valstybės pareiga atlyginti pareiškėjui žalą.

21. Šiuo aspektu pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

22. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

23. Pagal BVK 111 straipsnį darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 str. 3 d. redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši veikla gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). (BVK 125 str. 8 d. redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą).

24. Administracinių teismų praktikoje aiškinant minėtas teisės normas taip pat yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014).

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad remiantis Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos pareigūnų surinkta informacija, susijusia su tuo, kad pareiškėjas galimai organizavo draudžiamųjų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į pataisos namus ir šių daiktų platinimą, pareiškėjas Marijampolės PN 2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 7/07/524 buvo perkeltas iš 31 į 91.8.2 brigadą, kurioje vykdoma nuteistųjų dinaminė priežiūra, skiriamas didesnis dėmesys nuteistųjų priežiūrai. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl BVK 70 straipsnyje įtvirtintos pataisų įstaigų administracijos pareigos atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šių argumentų nekartoja. Perkėlus pareiškėją į 9 nuteistųjų būrį jam nebuvo leidžiama dirbti VĮ „Mūsų amatai“ darbo objektuose, į kuriuos nuteistieji išvedami iš gyvenamosios zonos teritorijos. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas galimybės dirbti VĮ „Mūsų amatai“ neteko dėl savo paties veiksmų, o ne dėl pataisos įstaigos kaltės. Atitinkamai nedirbančiam nuteistajam pataisos įstaiga neturėjo pagrindo mokėti darbo užmokesčio. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 1 d. buvo įdarbintas Marijampolės PN skalbykloje, iki šio įdarbinimo laisvų darbo vietų pataisos įstaiga neturėjo (b. l. 20). Teismas pagrįstai vertino, kad pataisos įstaigai nekilo imperatyvi pareiga įdarbinti pareiškėją, jei laisvų darbo vietų tuo metu nebuvo, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo neįdarbinimo pagrįstai atmesti.

26. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo tuo aspektu, kad pareiškėjas netekęs darbo, neteko teisės į papildomus pasivaikščiojimus, papildomą galimybę apsipirkti pataisos namų parduotuvėje, gauti papildomų skambučių, pasimatymų. Kaip jau minėta, pareiškėjas neteko galimybės dirbti VĮ „Mūsų amatai“, kadangi buvo perkeltas į 9 būrį, kuriame vykdoma sustiprinta nuteistųjų priežiūra. Byloje nėra duomenų, kad sprendimas dėl pareiškėjo perkėlimo į 9 nuteistųjų būrį būtų nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl vertintina, kad galimybės ir dirbti taip pat teisės į pareiškėjo nurodytas paskatinimo priemones jis neteko ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl savo padaryto pažeidimo.

27. Nenustačius vienos iš privalomųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

28. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Seimo kontrolieriaus 2021 m. sausio 26 d. pažymoje yra pripažinta, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos nepagrįstai atleidžiant jį iš darbo ir perkeliant iš trečio būrio (darbo sektoriaus) į devintą (intensyvios priežiūros) būrį neatitinka tikrovės.

Minėtoje pažymoje pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstu tuo aspektu, kad galimai netinkamai buvo atsakyta į pareiškėjo kreipimąsi. Seimo kontrolierius nustatė, kad Marijampolės PN ir Departamentas pateikė pareiškėjui neišsamius atsakymus į jo prašymus, paaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas buvo perkeltas į kitą būrį ir atleistas iš darbo ir laikė šiuos atsakymus neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, taip pat kėlė abejones dėl sprendimų priėmimo mechanizmo, BVK 183 straipsnyje įtvirtintos bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos laikymosi.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis