2021-03-24 Nr. AB-5867-3-61-3-04336-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-207-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04336-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. spalio 19 d. raštą Nr. 7-2818 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 2S-3874, prašė įpareigoti: Pravieniškių PN-AK vaizdo registratoriumi nufilmuoti kameras Nr. 7, 10, 11, 15 ir 16; iš lauko pusės įrengti duris, atitinkančias įrengimo ir eksploatavimo taisykles; iš kamerų vidaus nuo palangių nuimti grotas; iš lauko pusės nuimti tinklus ir užtikrinti STR 2.02.09:2015 reglamento reikalavimus kamerų tipo patalpoje Nr. 7 ir 15. Pareiškėjas taip pat prašė užtikrinti karšto vandens duše buvimą bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pareiškėjo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, pareiškėjo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su skundu, kuriame nurodė, kad kamerose Nr. 3 ir 16 neveikia pareigūnų iškvietimo mygtukai ir prastai groja radijo taškas. Kameros viduje nebuvo mygtukų šviesai, iš kameros vidaus neteisėtai įrengtos papildomos grotos, iš laiko pusės uždėtos skardos, tinklai, todėl į kamerą nepatenka natūrali šviesa. Durų ertmė neužpildyta izoliacine medžiaga. Pareiškėjui dėl to teko patirti dideles dvasines kančias, kadangi nėra laikomasi 2011 m. kovo 3 d. Departamento įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.8, 16.4, 16.3, 16.11, 17.2 punktų reikalavimų bei statybos techninio reglamento STR 2.02.03:2005 nuostatų. Pareiškėjas prašė užfiksuoti pažeidimus, tačiau tai daryti buvo atsisakyta. Pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad duše tenka maudytis po šiltu dušu, kuris vis vėsta, dušinė nedezinfekuojama kiekvieną dieną. Pareiškėjas kerpamas ne kirpykloje. Patalynė nėra iš skysčiams nepralaidaus audinio. Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. 7-2818 viską formaliai paneigė. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK sprendimą apskundė Departamentui, kuris nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, todėl priėmė formalų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 2S-3874 ir atliko tęstinį žalos atsiradimą.

3. Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, kartu atstovaujantys ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Dėl radijo taško ir prižiūrėtojų mygtuko nurodė, kad visose uždarosios zonos kamerose yra įrengti radijo raškai ir prižiūrėtojų iškvietimo mygtukai. Radijo stotys transliuojamos pagal patvirtintą grafiką, kuris sudarytas atsižvelgiant į nuteistųjų prašymus. Kameroje Nr. 15 yra įrengta prižiūrėtojų iškvietimo sistema, kuri veikia nepriekaištingai. Langų grotų įrengimą reglamentuoja teisės aktai. Kamerose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimai, taip pat koridoriuje, prie kameros, yra sumontuoti elektros jungikliai. Pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog atstumas tarp pataisos namų statinių neatitinka STR 2.02.09:2005. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, statiniai yra įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų. Dėl vandens dušinėje nurodė, jog kamerų tipo patalpose esančioje dušinėje įrengtas karšto vandens šildytuvas (boileris), kuris užtikrina karšto vandens tiekimą. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK uždaroje zonoje yra įrengta patalpa, skirta kirpti nuteistuosius, kuri atitinka higienos reikalavimus. Dėl patalynės išdavimo nurodė, kad įstaiga nuteistiesiems neišduoda nedezinfekuotos, neišskalbtos patalynės. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti žalos nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, kartu byloje atstovaujantis ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 19 d. rašto Nr. 7-2818 teisėtumo buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK atsakė į visus pareiškėjo keliamus klausimus. Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesustatė pagrindų, kuriais remiantis Pravieniškių PN-AK sprendimas būtų pripažintas kaip neteisėtas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2018 m. rugsėjo 17 d. skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, kuriame išdėstė jam nepatogumus keliančias aplinkybes. Į šį skundą Pravieniškių PN-AK atsakė 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. 7-2818. Pareiškėjas šį raštą apskundė Departamentui, kuris pareiškėjui atsakė 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 2S-3874. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtais sprendimais bei nurodydamas, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomas tęstinis žalos atsiradimas, su skundu kreipėsi į teismą.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių argumentų, kuo ydingi institucijų sprendimai, tačiau siekia, kad jam pakartotinai būtų atsakyta dėl jo nusiskundimų, nurodytų skunde Pravieniškių PN-AK. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, ar institucijų skundžiamais sprendimais pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta į jo skunde Pravieniškių PN-AK nurodytus nusiskundimus.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 17 d. skunde nurodė, kad kamerose Nr. 15 ir 16 neveikė pareigūnų iškvietimo signalas ir prastai veikė radijo taškas. Pareiškėjas daugiau jokių argumentų šiuo aspektu nenurodė. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu darė išvadą, kad minėtose kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo signalas, t. y. pvz., nepateikė jokių įrodymų, kad dėl tam tikrų aplinkybių norėjo išsikviesti pareigūnus, tačiau to padaryti nepavyko, nes neveikė pareigūnų iškvietimo sistema. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo, kokiu pagrindu teigia, kad radijo taškas veikė prastai. Pravieniškių PN-AK sprendime šiuo aspektu nurodė, kad pareigūnų iškvietimo sistema ir radijo taškas veikia gerai. Taigi pareiškėjas skunde teismui tik deklaratyviai nurodydamas šiuos nusiskundimus, Pravieniškių PN-AK sprendime nurodytų argumentų priešingai neįrodė, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti institucijos sprendime nurodytais teiginiais.

11. Pareiškėjas prieštaravo dėl iš lango išorės įrengto tinklo bei iš lango vidaus įrengtų grotų. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Departamento 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 16.9 punktu. Nurodė, kad grotų ir metalinio tinklo įrengimas reglamentuotas teisės akto nuostatomis, todėl šiuo aspektu pareiškėjo išdėstyti prieštaravimai yra nepagrįsti. Pravieniškių PN-AK sprendime šie pareiškėjo prieštaravimai pagrįstai paneigti remiantis minėto teisės akto nuostatomis.

12. Teismas vadovavosi Taisyklių 16.8 punktu. Nurodė, kad jungikliai, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą įrengiami koridoriuje, o ne kameros viduje, kaip skunde teismui nurodė pareiškėjas.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui tik bendrai nurodė, kad nesilaikoma Taisyklių 16.8, 16.4, 16.3, 16.11, 17.2 punktų reikalavimų bei statybos techninio reglamento STR 2.02.03:2005 nuostatų, tačiau šių argumentų plačiau nedetalizavo. Nenurodė, kokiose konkrečiai kamerose, kokiu laikotarpiu ir kokių reikalavimų įkalinimo įstaiga nesilaikė. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Pareiškėjas pareigos pagrįsti argumentus, kuriais teigia, kad nebuvo laikomasi Taisyklių ir statybos techninio reglamento nuostatų, neįvykdė. Taigi byloje nesant pateiktų konkrečių duomenų, teismas neturėjo teisinio pagrindo institucijos veiksmus vertinti kaip neteisėtus, remiantis vien tik bendro pobūdžio teiginiais.

14. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu, tačiau nurodė, kad jam prausiantis po dušu vanduo vis vėsta. Atsakovas šiuo aspektu 2018 m. spalio 19 d. rašte Nr. 7-2818 nurodė, kad kamerų tipo patalpose dušinėje yra įrengtas karšto vandens šildytuvas (boileris), kuris užtikrina karšto vandens tiekimą. Iš pareiškėjo teiginio, kad vanduo vėsta, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad į pareiškėjo argumentą nebuvo atsakyta, ar atsakymas nepagrįstas.

15. Iš esmės analogiškai pasisakyta ir dėl pareiškėjo teiginio, kad dušinė nedezinfekuojama kiekvieną dieną. Kaip sprendime nurodė Pravieniškių PN-AK, dušinės patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną dieną, ir šiuos darbus atlieka nuteistieji, o kartą per savaitę dezinfekavimo darbus atlieka ir Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai. Pareiškėjui šių argumentų priešingai neįrodžius, nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepagrįstų.

16. Teismas nurodė, jog pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jam turėtų būti išduota skysčiams pralaidi patalynė. Kaip nurodė atsakovas, tokia patalynė išduodama asmenims pagal jų prašymą (poreikius). Pareiškėjas apie tai, kad jam tokia patalynė turėtų būti išduota, tačiau nebuvo išduota, nepateikė, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad pareiškėjui nepagrįstai neišduodama skysčiams pralaidi patalynė.

17. Pareiškėjas neneigė, kad jis naudojasi kirpėjo paslaugomis, tačiau nurodė, kad buvo kerpamas ne kirpykloje. Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai kirpykloms (22.1 p., 22.2 p.). Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno Kaišiadorių skyriaus 2016 m. gruodžio 1 d. Patikrinimo akto teismas nustatė, kad nuteistieji, esantys kameros tipo patalpose, nėra vedami į pagrindinę kirpyklą, o kerpami patalpoje Nr. 1, kurioje yra praustuvė rankoms, muilas, darbo stalas įrankiams susidėti iš atsparios drėgmei medžiagos ir kėdė. Kirpimui būtinas priemones kirpėjas atsineša pats. Kaip nurodė atsakovas, uždaroje zonoje taip pat yra sudarytos sąlygos apsikirpti, šią aplinkybę, be kita ko, patvirtino ir pats pareiškėjas, o patalpos atitinka Higienos normoje HN 134:2015 nustatytus reikalavimus kirpykloms. Pareiškėjas tik konstatavo faktą, kad jis kerpamas ne kirpykloje, tačiau nenurodė, kas konkrečiai jam sukėlė nepatogumus ir kaip pasireiškė kokybės neužtikrinimas.

18. Teismas padarė išvadą, kad tiek Pravieniškių PN-AK, tiek Departamentas, kuris skundžiamu sprendimu patvirtino Pravieniškių PN-AK sprendimo argumentus, visapusiškai ir išsamiai įvertino pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, prašymo nagrinėjimo procedūrų nepažeidė. Skundžiami sprendimai pakankamai išsamiai detalizuoti, suprantami, pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Iš sprendimų turinio suprantamos pareiškėjo prašymo nepatenkinimo priežastys. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šių sprendimų ydingumo neįrodė, todėl teismas neturėjo pagrindo šių sprendimų panaikinti kaip neteisėtų. Netenkinus reikalavimų panaikinti sprendimus, atitinkamai negalėjo būti tenkinamas ir reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (filmuoti kameras, nuimti grotas ir kt.).

19. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde iš esmės tik abstrakčiai nurodė, kad kalėdamas Pravieniškių PN-AK patyrė nepatogumus, tačiau jokių konkrečių argumentų, kurie pagrįstų argumentus dėl netinkamų kalėjimo sąlygų nenurodė (neindividualizavo). Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad sąlygos, kuriomis kalėjo pareiškėjas, buvo pripažintos netinkamomis gyventi, o pareiškėjas buvo kalinamas būtent tokiomis sąlygomis, ar pareiškėjo skunde teismui nurodyti argumentai teismo būtų pripažinti pagrįstais. Pareigos pareiškėjui nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas, lėmusias jo teisių pažeidimą, kontekste, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nei Pravieniškių PN-AK, nei Departamento neteisėtų veiksmų neįrodė. Nesant būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą nebuvo tenkinamas.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundo reikalavimus.

21. Pareiškėjas pažymi, kad skunde, be kita ko, prašė Pravieniškių PN-AK vaizdo registratoriumi nufilmuoti kameras Nr. 7, 10, 11, 15 ir 16 bei jas iš lauko pusės, išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, tačiau teismas to nevykdė.

22. Pareiškėjas taip pat prie skundo pridėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. liepos 24 d. ataskaitą dėl higieninių sąlygų įvertinimo laisvės atėmimo vietoje Nr. (2-22 4.80)2-31685, tačiau teismas jos neįvertino ir formaliai nurodė, kad byloje nėra tokių duomenų.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Taisyklių 16.8 punktą, elektros jungikliai montuojami ne tik koridoriuje, bet ir kamerose. Dėl radijo taško, pareigūnų iškvietimo signalo pareiškėjas pažymi, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo sąlygos rinkti įrodymus iš esmės yra apribotos, todėl teismas juos turi išreikalauti iš atsakovo.

24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus ir formaliai išnagrinėjo bylą bei priėmė nepagrįstą sprendimą.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė atstovaujama Departamento, kartu byloje atstovaujantis ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė teisingai, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika.

27. Atsakovas Pravieniškių PN-AK, kartu atstovaujantys ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 19 d. rašto Nr. 7-2818 ir Departamento 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 2S-3874 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymų įpareigoti: Pravieniškių PN-AK vaizdo registratoriumi nufilmuoti kameras Nr. 7, 10, 11, 15 ir 16; iš laiko pusės įrengti duris, atitinkančias įrengimo ir eksploatavimo taisykles; iš kamerų vidaus nuo palangių nuimti grotas; iš lauko pusės nuimti tinklus ir užtikrinti STR 2.02.09:2015 reglamento reikalavimus kamerų tipo patalpoje Nr. 7 ir 15; užtikrinti karšto vandens duše buvimą, bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Departamento, pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad tiek Pravieniškių PN-AK, tiek Departamento sprendimai pakankamai išsamiai detalizuoti, suprantami, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, nusprendė, kad nėra pagrindo šių sprendimų panaikinti kaip neteisėtų, atitinkamai, nėra pagrindo ir įpareigoti atlikti veiksmus (filmuoti kameras, nuimti grotas ir kt.), taip pat nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimų įpareigoti nufilmuoti kameras, išreikalauti pareiškėjo sveikatos istoriją, taip pat nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaitos, teigia, kad elektros jungikliai turi būti ir kameroje bei skundžiasi dėl radijo taško ir pareigūnų iškvietimo mygtuko įrengimo.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Taigi nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia būtent pareiškėjo skundo reikalavimas ir skunde nurodytos aplinkybės. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalimis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip reikalavimų ar atsikirtimų į juos pagrindais.

34. Taip pat atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašė įpareigoti Pravieniškių PN-AK atlikti veiksmus, be kita ko, vaizdo registratoriumi nufilmuoti kameras Nr. 7, 10, 11, 15 ir 16, tačiau visiškai nenurodė, kuo grindžiamas toks pareiškėjo reikalavimas, nepaaiškina, kodėl reikalauja įpareigoti nufilmuoti būtent šias kameras. Pareiškėjas nenurodė, kaip būtų apgintos jo pažeistos teisės įpareigojus Pravieniškių PN-AK nufilmuoti nurodytas kameras, todėl nebuvo jokio pagrindo tenkinti šį niekuo nepagrįstą reikalavimą. Taip pat pareiškėjas prašydamas išreikalauti jo asmens sveikatos istoriją nenurodė, kaip jo sveikatos istorija yra susijusi su skundo reikalavimais, todėl šį pareiškėjo reikalavimą taip pat nebuvo pagrindo tenkinti.

36. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. liepos 24 d. raštą Nr. (2-22 4.80)2-31685, tačiau nepagrindė, kokius konkrečius, būtent su šiuo atveju pateiktu skundu susijusius argumentus bei reikalavimus šis raštas pagrindžia. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad priimant šį sprendimą buvo vertinama byloje surinktų duomenų visuma, be kita ko, ir šis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštas. Tačiau jis nepagrindė konkrečiu atveju pareiškėjo skunde nurodytų menamų pažeidimų ir pareikštų reikalavimų.

37. Taisyklių 16.8 punkte (2017 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V-557 redakcija) nustatyta, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad elektros jungikliai turi būti montuojami ir kameroje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį pareiškėjo teiginį atmetė.

38. Atsižvelgiant į šios nutarties 34 punkte nurodytas įrodinėjimo taisykles būtent pareiškėjui tenka pareiga detaliai nurodyti aplinkybes, su kuriomis sieja savo skundą. Taigi nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl savo statuso turi ribotas galimybes rinkti įrodymus dėl radijo taško, pareigūnų iškvietimo signalo įregimo, tačiau jis turėjo pagrįsti, kuo remiantis jis teigia, jog radijo taškas ir pareigūnų iškvietimo signalas pareiškėjo kameroje neveikė. Šiuo atveju atsakovo pateikti duomenys paneigė pareiškėjo deklaratyvius nusiskundimus, todėl šiuos teiginius pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo pateiktus su nagrinėjamu klausimu susijusius įrodymus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo byloje pateiktais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

40. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius