de597f97-5c19-437f-a0ba-c60c47a69258 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-444-57/2011                                             Proceso numeris 3-63-3-00232-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos 24; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irenos Stulpinienės (kolegijos pirmininkaujanti ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.

Ž. skundÄ atsakovui valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja T.Ž. kreipėsi skundu į teismÄ , praÅ¡ydama : - įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti sprendimÄ suteikti nemokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje; - iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 500.000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ ; - priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo Å¡ios administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

PareiÅ¡kėja T.Ž. skunde nurodo, kad 2011-05-27 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) pateikė praÅ¡ymÄ (reg. Nr. ATP-1037), praÅ¡ydama suteikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje. Pažymi, jog Tarnyba nesilaikydama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, neiÅ¡nagrinėjo jos praÅ¡ymo per 3 dienas ir antrinės teisinės pagalbos nepaskyrė. Mano, jog atsakovė neteisėtais veiksmais vilkina teismo procesÄ , ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje, taip pažeisdama jos teises ir teisėtus interesus ir tuo padarydama jai žalÄ .

Pabrėžia, jog Tarnybai 2011-06-01 pateikė ir naujÄ metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ už paskutinius 12 mėnesių, tačiau antrinė teisinė pagalba jai nebuvo suteikta. Akcentuoja, jog savo praÅ¡yme Tarnybai buvo aiÅ¡kiai nurodžiusi, jog jai bÅ«tinas pastovus advokatas visam procesui nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Neturint advokato ji negali tinkamai apginti savo pažeistų teisių, paruoÅ¡ti tinkamų procesinių dokumentų, todėl jai neteisėtai yra suvaržyta judėjimo laisvė pritaikius kardomÄ sias priemones.

Teigia, jog Tarnyba atsisakiusi priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pažeidė jos konstitucinės teises, taip pat padarė ir neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti. Nurodo, jog Tarnybos direktorius R.V. ir jo pavaduotoja K.G.nenusiÅ¡alino juo jos praÅ¡ymo nagrinėjimo ir dėl jų neveikimo nesuteikta jai antrinė teisinė pagalba. Mano, kad Å¡ie pareigÅ«nai nesudaro galimybės surasti teisybę policijoje, prokuratÅ«roje, teismuose, todėl ji patyrė nepataisomÄ neturtinę žalÄ .

Teigia, jog buvo sugriautas pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, dėl ko pablogėjo jos sveikata, ji patyrė pažeminimÄ , jaučia pastovų nerimÄ , depresijÄ ( b.l. 6-11 ). Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundÄ (b.l.28-31) nurodė, kad 2011-05-27 Tarnyboje gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00010-11. Kartu su praÅ¡ymu pateikta 2011-02-24 praneÅ¡imo apie įtarimÄ kopijÄ , tačiau nepateikta metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija, nurodant, jog deklaracija Tarnybai buvo pateikta 2010-12-16.

Teigia, jog minėtos gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos ataskaitinis laikotarpis buvo nuo 2009-12-01 iki 2010-11-30, todėl ji nebuvo tinkamas dokumentas, įrodantis pareiÅ¡kėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Pažymi, jog Tarnyba 2011-05-31 raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-2155 informavo pareiÅ¡kėjÄ dėl jos praÅ¡ymo nenagrinėjimo ir paprašė iki 2011-06-28 pateikti tinkamus dokumentus. 2011-06-01 Tarnyboje gautas pareiÅ¡kėjos minėtos turto deklaracijos nuoraÅ¡as už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2011-04-30, kuris atitiko Gyventojo turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau pateiktų duomenų apie metines pajamas teisingumas Tarnybai sukėlė pagrįstų abejonių.

Pabrėžia, jog Tarnyba, turėdama objektyvų pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjos pateiktoje deklaracijoje nurodytos informacijos teisingumu, 2011-06-06 kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ , ar 2011-06-01 pateiktoje deklaracijoje T.Ž. deklaruoja teisingus duomenis apie savo turtÄ ir pajamas. TokiÄ teisę jai suteikia Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalis. 2011-06-30 buvo gautas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas, jog T.Ž. deklaracijoje už 2010-05-01 iki 2011-04-30 laikotarpį, deklaruota teisingai, todėl Tarnyba 2011-07-05 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1110-11 suteikė antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00010-11 dėl dokumento suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiÅ¡kėjÄ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme.

Antrinę teisinę pagalbÄ teikti paskirta advokatė E.G. Mano, Tarnyba nevilkino sprendimo priėmimo, o priėmė laikantis įstatyme nustatytų jo nagrinėjimo terminų. Sprendimas nebuvo priimtas iÅ¡kart, kadangi Tarnyba iki sprendimo priėmimo rinko informacijÄ , reikalingÄ sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ , nes Tarnyba laiku priėmė sprendimÄ ir pareiÅ¡kėjai suteikė antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00010-11.

Mano, jog pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos yra akivaizdžiai nepagrįstas jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais. Apie bylos nagrinėjimÄ visi proceso dalyviai ir jų atstovai informuoti, teismas nenustatė privalomo Å¡alių ar jų atstovų dalyvavimo teismo posėdyje, visiems proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl proceso Å¡alių ir jų atstovų nedalyvavimas teismo posėdyje pagal ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra kliÅ«timi bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui.

Ä®vardintos aplinkybės teismo kolegijos taip pat buvo įvertintos kaip teisinės prielaidos bylos nagrinėjimÄ tęsti raÅ¡ytinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 4 dalimi bylÄ nutarta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja: Skundas netenkintinas ( ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p. ). Dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo įpareigoti atsakovÄ atlikti veiksmus PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ Â Â Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ Â (toliau- Tarnyba ) nedelsiant priimti sprendimÄ dėl 100 procentų valstybės garantuojamos antrinės pagalbos jai suteikimo baudžiamojoje byloje.

Nurodė, kad ji atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau- Tarnyba ) 2011-05-27 pateikė praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydama skubiai jai kaip įtariamajai baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-0010-11 teikti antrinę teisinę pagalbÄ . Tarnyba iki Å¡iol jos praÅ¡ymo neiÅ¡nagrinėjo ir jai antrinė teisinė pagalba nėra suteikta. Dėl tokių Tarnybos veiksmų ji negali tinkamai apginti savo pažeistų teisių bei interesų. Ä®statymu yra nustatyta, kad gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas ir tÅ«rio teisę pasirinkti sau tinkamÄ gynėjÄ nuo pirmos dienos.

Kadangi atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepriima sprendimo, vilkina atlikti savo pareigas, tuo yra pažeidžiamos jos teises. Tokie pareiÅ¡kėjos argumentai iÅ¡dėstyti skunde neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Vertinant pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimus dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų vilkinant sprendimo priėmimÄ ir įpareigojimÄ priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , pažymėtina, kad garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ fiziniams asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPÄ®, Ä®statymas).

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. (žr.: 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009). Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, advokato pakeitimo. Atlikti vertinimÄ ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Å¡io įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

PareiÅ¡kėja 2011 m. gegužės 27 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje (b.l.32-36). Teikdama praÅ¡ymÄ nurodė, kad metinė gyventojo turto deklaracija tarnybai yra pateikta 2010 m. gruodžio 16 d. 2011 m. gegužės 31 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-2155 Tarnyba informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jos 2011-12-16 pildyta ir Tarnybai pateikta deklaracija nėra tinkamas dokumentas, įrodantis teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , nes joje pateikiami duomenys už netinkamÄ laikotarpį.

Å iuo raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai iki 2011 m. birželio 28 d. įskaitytinai pasiÅ«lyta pateikti deklaracijÄ už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2011-04-30 (b.l.38-39). PareiÅ¡kėjai 2011 m. birželio 1 d. pateikus deklaracijÄ Tarnyba 2011 m. birželio 6 d. raÅ¡tu Nr. (1.22.)-SR-2266 kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI dėl informacijos pateikimo, praÅ¡ydama nustatyti ar pareiÅ¡kėjos 2011-06-01 pateiktoje deklaracijoje deklaruoja teisingus duomenis. 2011 m. birželio 30 d. Tarnybai pateiktas Klaipėdos apskrities VMI raÅ¡tas Nr. (18.32)D2-7921, kuriuo Tarnyba informuota, kad deklaracijos duomenys užpildyti teisingai (b.l.40).

Gavusi Klaipėdos apskrities VMI raÅ¡tÄ Tarnyba 2011 m. liepos 5 d. priėmė sprendimÄ suteikti pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ (b.l.52-53). VGTPÄ® 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad antrinę teisinę pagalbÄ turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos SÄ jungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ .

PareiÅ¡kėja 2011 m. gegužės 27 d. praÅ¡ymu kreipėsi suteikti antrinę teisinę pagalbÄ bÅ«tent Å¡iuo teisiniu pagrindu, t.y. nurodydama, kad jos turtas ir metinės pajamos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ . VGTPÄ® 13 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodo metinė gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų (toliau – turtas) deklaravimÄ , taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimÄ , aukojant politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams, kreipiantis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, piniginės socialinės paramos skyrimo arba valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti gavimo reglamentuoja Gyventojų turto deklaravimo įstatymas, kurio 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , deklaruoja mėnesio, einančio prieÅ¡ mėnesį, kuriuo pateikiamas praÅ¡ymas gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , paskutinę dienÄ turimÄ turtÄ ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki praÅ¡ymo gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ pateikimo dienos.

Tais atvejais, kai gyventojas, pageidaujantis gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , yra deklaravęs turimÄ turtÄ ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) trijų mėnesių, einančių prieÅ¡ mėnesį, kurį pateikiamas praÅ¡ymas gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , laikotarpiu, turimo turto ir gautų pajamų už vienerius metus (12 mėnesių) tam gyventojui deklaruoti nereikia. PareiÅ¡kėjos 2011 m. gegužės 27 d. Tarnybai pateiktame praÅ¡yme suteikti antrinę teisinę pagalbÄ nurodyta deklaracija, kuria pareiÅ¡kėja grindė savo teisę į antrinę teisinę pagalbÄ , buvo pateikta 2010-12-16 už ataskaitinį laikotarpį 2009-12-01 iki 2010-11-30, todėl pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas ji kreipdamasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turėjo patekti naujÄ deklaracijÄ ir Tarnyba pagrįstai pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nenagrinėjo, o 2011 m. gegužės 31 d. raÅ¡tu pasiÅ«lė pateikti naujÄ metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ .

Vertinant ar Tarnyba 2011 m. birželio 1 d. gavusi metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ už ataskaitinį laikotarpį 2010-05-01 iki 2011-04-30 (b.l.52-55) pagrįstai 2011 m. birželio 6 d. raÅ¡tu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI dėl pateiktos deklaracijos duomenų teisingumo patikrinimo ir nesprendė antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimo, pažymėtina, kad VGTPÄ® 18 straipsnio 13 dalis numato Tarnybos teisę iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Å ios institucijos ir asmenys praÅ¡omÄ informacijÄ turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. Kaip jau minėta Å¡iame sprendime Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ privalo atlikti vertinimÄ ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ ir tai yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Å¡io įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Todėl įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme įvardintoje deklaracijoje ir 2011 m. birželio 1 d. pateiktoje deklaracijoje pateikti duomenys už analogiÅ¡kÄ laikotarpį 2010 m. birželis – 2010 m. rugsėjis (b.l.44;

48) skyrėsi, Tarnyba turėjo pakankamÄ pagrindÄ kreiptis į mokesčių inspekcijÄ praÅ¡ydama įstatymų nustatyta tvarka pateikti turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjos pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. 2011 m. birželio 30 d. Tarnyba gavusi atsakymÄ (b.l.45) 2011 m. liepos 5 d. priėmė sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Nr. (1.31.)-TPA-1110-11, kuriuo nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai.

VGTPÄ® 18 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iÅ¡ karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimÄ iÅ¡ karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato iÅ¡vados arba Å¡io straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Taigi Tarnyba sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos priėmė per 3 darbo dienas nuo VGTPÄ® 18 straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuojama, kad Tarnyba nagrinėdama pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo teisinio reglamentavimo nepažeidė.   Vertinant pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimų pagrįstumÄ dėl įpareigojimo priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , suderinant su pareiÅ¡kėja tinkamo gynėjo paskyrimÄ ir kitas sÄ lygas, bÅ«tina pažymėti tai, kad 2011 m. liepos 5 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimu Nr. ( 1.31. ) – TPA – 1110 - 11 pareiÅ¡kėjai suteikė antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00010-11.

Priėmus šį sprendimÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ yra patenkintas. Pagal ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta  tvarka  kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTÄ® 15 straipsnis nustato administracinių teismų kompetencijÄ . Remiantis ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Atsižvelgdama į nurodytas ABTÄ® nuostatas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagal ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, administracinės bylos ginčo dalykas atitinkamai yra konkretus administravimo subjekto teisės aktas, veiksmas, atsisakymas atlikti veiksmus bei vilkinimas atlikti veiksmus. Todėl, jei nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėja, jog praÅ¡omi atlikti veiksmai yra atlikti, t.y. iÅ¡nyko ginčo objektas, o pareiÅ¡kėjas neatsisako savo skundo reikalavimų, tai yra pakankamas pagrindas skundo reikalavimų netenkinimui.

PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad Tarnyba turi suderinti su ja tinkamo gynėjo paskyrimÄ , nes ji turi teisę pasirinkti tinkamÄ gynėjÄ nuo pat pirmos dienos. Pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ , o taip pat teisė rinktis antrinę teisinę pagalbÄ teikiantį advokatÄ , nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama: jÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti (pavyzdžiui, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009).

Todėl pareiÅ¡kėjos keliamas reikalavimas, kad bÅ«tų derinama skiriamo teikti antrinę teisinę pagalbÄ advokato kandidatÅ«ra yra nepagrįstas ir netenkintinas. Dėl Tarnybos direktoriaus R. V. ir teisės skyriaus vedėjos K. G. nuÅ¡alinimo PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad teikdama 2011 m. gegužės 27 d. praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ Tarnybos direktoriui R.V. ir teisės skyriaus vedėjai K.G., todėl jie privalėjo nusiÅ¡alinti nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo procedÅ«ros.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi inter alia objektyvumo principu, reiÅ¡kiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s. Å iam principui realizuoti VieÅ¡ojo administravimo įstatyme yra numatytas specialus instrumentas – nuÅ¡alinimo institutas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, idant bÅ«tų užtikrinta viešųjų interesų virÅ¡enybė. Taip pat Å¡iame įstatyme nustatyta, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (3 straipsnio 2 ir 4 punktai).

Taigi, ir Å¡iame įstatyme yra įtvirtintas specialus nuÅ¡alinimo institutas, turintis garantuoti, jog asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, laikysis jiems nustatytų, inter alia pirmiau nurodytų, pareigų.VieÅ¡ojo administravimo subjektui reiÅ¡kiamas nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti Å¡io subjekto neÅ¡aliÅ¡kumu. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ objektyviuoju aspektu, ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja mano, jog Tarnybos direktorius ar jį pavaduojanti teisės skyriaus vedėja negali objektyviai iÅ¡spręsti jos pateikto praÅ¡ymo, nėra pagrindas savaime abejoti jų neÅ¡aliÅ¡kumu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos įvardijamas jos tariamas persekiojimas yra susijęs su tarnybos administruojama antrine teisine pagalba, pareiÅ¡kėjas netenkinantys veiksmai ar sprendimai savaime nėra neteisėti ir nesudaro pagrindo abejoti tarnybos direktoriaus ir teisės skyriaus vedėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, taigi ir nėra teisinių prielaidų teigti apie pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nagrinėjančių asmenų Å¡aliÅ¡kumÄ , juolab nesant jokių faktinių  duomenų, kurie  patvirtintų tokias prielaidas,  todėl  pagrįstai  įvardijami asmenys nenusiÅ¡alino  ir  nebuvo  nuÅ¡alinti nuo pareiÅ¡kėjos  praÅ¡ymo  nagrinėjimo  procedÅ«ros  ir nenusiÅ¡alinimo/nenuÅ¡alinimo argumentus nurodė 2011 m. gegužės 31 d. raÅ¡te Nr. (1.7)-SR-2155 (b.l.38-39) .

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalos ir 5 proc. metinių palūkanų, pagrįstumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ar neveikimo, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius (Civilinio kodekso (toliau CK) 6. 245 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6. 246 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, bÅ«tini elementai:

1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iÅ¡ jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimÄ negalima. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į teismÄ , turi nurodyti ir pagrįsti, kaip pasireiÅ¡kė neturtinės žalos atsiradimas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismÄ patenkinti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, jei bÅ«tų tam sÄ lygos.

Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama vien neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiais teiginiais grindžiamas ir pats reikalaujamos atlyginti žalos dydis, nepaisant pareiÅ¡kėjai tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimÄ , nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiÅ¡kėja grindžia savo reikalavimÄ , bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus pagrindžiančius patį patirtos žalos faktÄ ir dydį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.).

PareiÅ¡kėjos teiginiai apie padarytÄ neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės yra prielaidos, standartiÅ¡kai kartojamos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose, todėl negali bÅ«ti pagrindu reiÅ¡kiamų reikalavimų patenkinimui. Taigi, pareiÅ¡kėjos skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡ vis konstatuoti neturtinės žalos atsiradimÄ , be to, kaip jau minėta, sprendime teismas nenustatė Tarnybos veiksmuose neteisėtų veiksmų buvimo, todėl iÅ¡ vis nėra ir sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti.

PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o priteisti palÅ«kanas, nuo teismo priteistos sumos, nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos. PareiÅ¡kėjos reikalavimas kildinamas iÅ¡ valstybės įsipareigojimų vykdymo tam tikrai socialinei grupei, galinčiai pretenduoti į antrinę teisinę pagalbÄ . Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su Å¡iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat Å¡eimos santykius; įstatymų numatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iÅ¡ fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.136 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatos reglamentuoja mokėjimÄ palÅ«kanų pagal prievoles. Å iuo atveju atsakovas, veikdamas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, administruodamas antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir pareiÅ¡kėja nėra prievoliniuose teisiniuose santykiuose, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimai dėl palÅ«kanų, priteisimo nepagrįsti.

Vadovaujantis cituota Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalies nuostata, civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir dėl žalos padarymo (Civilinio kodekso 1.136 str. 2 d. 5 p.). Kaip jau minėta teismo sprendime, nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo bÅ«tų atsiradusi turtinė ar neturtinė žala, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo šį reikalavimÄ kildinant net ir iÅ¡ žalos atlyginimo instituto, nepagrįstas ir netenkintinas.

           PareiÅ¡kėja praÅ¡o atsižvelgti į minėtus pažeidimus, akivaizdžiai trukdant siekti teisingumo byloje ir už piktnaudžiavimÄ savo tarnybinėmis teisėmis, sÄ moningÄ vilkinimÄ , atsisakymÄ atlikti savo pareigas, visiÅ¡kÄ neveikimÄ ir teisių pažeidimÄ kreiptis į prokuratÅ«rÄ , praneÅ¡ant dėl tokių pažeidimų. Teismas, net ir nesant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ex-officio yra įpareigotas reaguoti jei yra nustatomos aplinkybės, numatytos ABTÄ® 108 ar 109 straipsnyje, todėl teismas nustatęs, kad yra teisinės prielaidos imtis atitinkamų veiksmų dėl pareigÅ«nų ar institucijų padarytų pažeidimų, jis pats atitinkamai į tai reaguotų.

Pažymėtina, kad teisėjų kolegija pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytų pažeidimų nenustatė, todėl kreiptis į prokuratÅ«rÄ nėra pagrindo.Dėl teisės taikymo Å¡iuo klausimu yra pasisakyta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr.: 2004-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-915-04, 2005-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-8-2005).             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo                   Pagal Lietuvos Respublikos ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

PareiÅ¡kėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . PraÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.                  Įvertinus byloje surinktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos T. Ž. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.              Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos T.

Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                       Irena Stulpinienė Remigijus Arminas                                       Vida Stonkuvienė                                                                                                                                         Â