de5732c1-4d50-468d-a76f-dfd654e721a2 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-14139-980/2017(Proceso Nr. 2-06-3-11556-2017-9)Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS             S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 12 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Deimantei Žilienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos I. J. atstovei advokatei Vitai Litinskienei,suinteresuotam asmeniui F. K.,liudytojai S. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims F. K., VÄ® Turto bankui, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, I. J. po savo sutuoktinio, K. J. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja ir K. J. santuokos metu nuosavybės teise įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turtas registruotas I.

J. vardu. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos sutuoktinis K. J. mirė. Nurodo, jog po K. J. mirties niekas į palikimo atsiradimo vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pareiÅ¡kėjos dukra sutinka, kad tėvo turto dalis atitektų I. J.. Papildomai nurodo, jog faktiÅ¡kai pradėjo valdyti ir naudotis paveldimu turtu – ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nurodė, jog po sutuoktinio mirties gyvena minėtame bute, jį prižiÅ«ri, remontuoja, moka komunalinius mokesčius.Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , nurodydamas, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; testamento, kuriuo palikėjas bÅ«tų turtÄ palikęs valstybei, - nebuvo sudaręs, todėl nagrinėjamu atveju turtas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas bÅ«tų atmestas, o kiti įpėdiniai turto nepriimtų.

Prašė pareiÅ¡kėjos I. J. pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra valstybės įmonės atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo F. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad teismas nustatytų faktÄ , kad jos mama, I. J., po jos tėvo K. J. mirties priėmė palikimÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos I. J. atstovė, advokatė Vita Litinskienė patvirtino pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir paaiÅ¡kino, jog po sutuoktinio mirties I.

J. liko gyventi bute, (duomenys neskelbtini) Klaipėda rÅ«pinosi ir dabar rÅ«pinasi butu ir jo iÅ¡laikymu, moka komunalinius mokesčius, darė einamÄ jį kosmetinį remontÄ . Palikėjo dukra F. K. dėl jai priklausančios turto dalies paveldėjimo į notarÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjos atstovė taip pat pažymėjo, kad I. J. po vyro mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo kreipėsi, tačiau pareiÅ¡kėjos sutuoktinio mirties metu 1993 m., pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, jokių palikimo veiksmų sutuoktiniui pergyvenusiam kitÄ sutuoktinį, norint priimti palikimÄ , atlikti nereikėjo ir apie tai pareiÅ¡kėjÄ tuo metu informavo ir notarė.

Be to, K. J. vardu nebuvo įregistruota jokio turto, o bendras sutuoktinių butas buvo registruotas pareiÅ¡kėjos I. J. vardu, todėl pareiÅ¡kėja buto įsitikinusi, kad jokių papildomų turto priėmimo veiksmų atlikti nereikia. Suinteresuotas asmuo F. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su pareiÅ¡kimu sutinka ir neprieÅ¡tarauja, kad po tėvo mirties jai priklausanti turto dalis atitektų jos mamai I. J., patvirtino, kad mama valdo ir rÅ«pinasi tėvo turto dalimi. Liudytoja S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ilgÄ laikÄ yra I.

J. kaimynė ir patvirtino, kad po sutuoktinio K. J. mirties I. J. visada gyveno bendrame sutuoktinių bute ir po sutuoktinio mirties jame liko gyventi ir juo rūpinasi. Teismas konstatuoja: teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo.Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo matyti, kad pareiškėjos I.

J. ir K. J. santuoka buvo įregistruota 1952 m. lapkričio 14 d. Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė 1993 m. balandžio 2 d. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1991 m. gruodžio 12 d. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu I. J. vardu buvo įregistruota buto, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėda, nuosavybės teisė (nuosavybės teisės įrašas galioja nuo 1992 m. kovo 16 d.). Mirus K. J. jo žmona, I.

J. toliau liko gyventi bendrai įgytame bute, rÅ«pinasi vyro turto dalimi, moka mokesčius, naudojais Å¡iuo turtu ir jį faktiÅ¡kai valdo. Duomenų, apie įregistruotus palikimo priėmimo faktus nėra. Kita paveldėtoja F. K. pateikė raÅ¡ytinį sutikimÄ , kad neprieÅ¡tarauja, jog mirusio tėvo turto dalis atitektų jos mamai I. J.. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų - mokėjimo kvitų už atliktus remonto darbus, daugiabučio namo bendrijos pažymų - matyti, kad I. J., faktiÅ¡kai palikimÄ po vyro K.

J. mirties priėmė, pradėdama valdyti turtÄ ir rÅ«pintis juo – mokėjo visus privalomus mokesčius už teikiamas paslaugas, rÅ«pinosi buto priežiÅ«ra (CK 5.51 str.).Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas ir nuosavybės teisė į jį įregistruota iki naujojo 2000 m. liepos 18 d. priimto Civilinio kodekso (toliau – 2000 m. CK) įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d.Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m.

CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus Å¡iam kodeksui (3 dalis).2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.Atsižvelgiant į Ä®gyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , sprendžiant dėl aptariamo turto teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta iÅ¡lyga – bÅ«ti nurodžius turtÄ registre kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę.

Vadinasi, butas, esantis (duomenys neskelbtini) K. J. mirties momentu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktÄ bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių. Taigi po K. J. mirties atsirado palikimas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje.Pažymėtina, kad K. J. mirties, taigi palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d.

įstatymu patvirtintas CK. Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡is kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.).CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Pažymėtina, kad byloje esančioje Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro pažymoje nurodyta, jog duomenų apie K. J. paveldėjimo bylos sudarymÄ nėra. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė. Jeigu įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymÄ ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).Palikimo įgijimui, įpėdinis turi jį priimti.

Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 str. 1 d.). Pagal CPK 442 straipsnio 1 punktÄ bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. AiÅ¡kinant ir taikant įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, kurios neatsiejamai bÅ«tinos nustatant vieno ar kito juridinio fakto bÅ«vimÄ ar nebÅ«vimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. IÅ¡ byloje esančių duomenų, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja I. J. priėmė palikimÄ po savo vyro K. J. mirties (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai gyveno bute (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kurio ½ dalis nuosavybės teise priklausė palikėjui, ir jį valdė bei naudojosi, mokėjo už jo iÅ¡laikymÄ skaičiuojamus mokesčius, atliko remonto darbus.

PareiÅ¡kėjos I. J. nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji liko gyventi bute, prižiÅ«rėjo butÄ , tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pareiÅ¡kėjos pridėtos mokėjimo kvitų kopijos, daugiabučio namo bendrijos pažymos. Kadangi pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , atsižvelgiant į pateiktus įrodymus bei tai, kad įpėdinė sutinka, jog visa tėvo turto dalis atitektų I.

J. byloje darytina iÅ¡vada, kad I. J. priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas ir nustatytinas nurodytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio, K.

J., mirusio (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimÄ , t.y. ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėda pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiÅ¡kėja I. J. galėtų priimti palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinio K. J. mirties.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                               Viktorija Čiapaitė