2023-05-10 Nr. AB-9986-3-62-3-01780-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-05-10 Nr. AB-9986-3-62-3-01780-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-411-602/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01780-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (10.15) VPE_SP5-264 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo A. P.“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimas); 2) panaikinti VSDFV 2021 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-4293 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (10.15) VPE_SP5-264“ (toliau – ir 2021 m. birželio 25 d. Sprendimas); 3) priimti naują sprendimą, perskaičiuojant pareiškėjo ištarnautą laiką valstybinei pensijai gauti ir į skirtinos valstybinės pensijos dydį įskaityti pareiškėjo pusę mokymosi kitose aukštosiose mokyklose laiko, tai yra pusę mokymosi laikotarpio nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. (mokymosi laikas 1 m. 4 mėn.), iš viso 8 mėnesius.
2. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2021 m. birželio 25 d. Sprendime nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai. Atsakovas į tarnybos laiką neįskaitė pusės pareiškėjo mokymosi Lietuvos kūno kultūros institute laiko, nurodęs, jog pagal Lietuvos sporto universiteto 2019 m. sausio 15 d. pažymą Nr. 06-1680 studijų programą baigė 1997 m. birželio 12 d., o į tarnybą Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) įstojo 2000 m. spalio 9 d., tai yra praėjus daugiau nei 3 mėnesiams. Pareiškėjas su tokia išvada nesutinka, nes jis nepertraukiamai tęsė mokslus. Mokslus pradėjo 1993 m. Lietuvos sporto universitete, 1995 m. buvo priimtas į Kauno aukštesniosios ekonomikos mokyklos vakarinį skyrių, 1997 m. birželio 12 d., baigęs studijas Lietuvos kūno kultūros institute, 1997 m. liepos 7 d. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 2000 m. birželio 23 d., tad būtent ši data yra oficiali mokslų baigimo diena. Pabaigęs teisės studijas, nepraleisdamas 3 mėnesių termino, įstojo į tarnybą Muitinės departamente. Muitinės departamento 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu į vidaus tarnybos stažą jau yra papildomai įskaityta pusė mokymosi kitose aukštosiose mokyklose laiko. Teigė, kad 3 mėnesių termino nepraleido, nes po mokslų baigimo per laikotarpį nuo 2000 m. liepos 25 d. iki 2000 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą dalyvauti konkurse, t. y. išreiškė valią tarnauti vidaus tarnybos sistemoje, kurią realizavo laimėjęs šį konkursą. Konkurso vykdymo procedūra nuo jo valios nepriklausė, todėl neturi būti įskaičiuojama į 3 mėnesių terminą.
3. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime nurodė, kad VSDFV Utenos skyriaus teises ir pareigas perėmė VSDFV Panevėžio skyrius. Pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra 20 metų 5 mėnesiai 9 dienos. Į tarnybos laiką nėra įskaityta pusė mokymosi Lietuvos kūno kultūros institute laiko. Pareiškėjas Lietuvos kūno kultūros institutą baigė 1997 m. birželio 12 d., o į tarnybą Muitinės departamente įstojo 2000 metais. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad be studijų Lietuvos kūno kultūros institute iki 1997 m. birželio 12 d., toliau įstojo mokytis ir studijavo laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 7 d. iki 2000 m. birželio 23 d. Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai. Tarp pareiškėjo studijų baigimo Vytauto Didžiojo universitete 2000 m. birželio 23 d. ir stojimo į tarnybą Muitinės departamente 2000 m. spalio 9 d. praėjo 3 mėnesiai ir 17 dienų. Pareigūnų pensijų įstatymas numato ne daugiau kaip 3 mėnesių laikotarpį tarp studijų baigimo ir stojimo į tarnybą, todėl pareiškėjui praleidus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo numatytą terminą nebuvo teisinio pagrindo įskaityti pusę mokymosi Lietuvos kūno kultūros institute laiko nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d.
5. Atsakovas VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimas ir 2021 m. birželio 25 d. Sprendimas yra pagrįsti, nes, remiantis Muitinės kriminalinės tarnybos patikslintu 2021 m. balandžio 12 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapu Nr. 8PT-376, į pareiškėjo tarnybos laiką nėra įskaityta pusė mokymosi Lietuvos kūno kultūros institute laiko. Pagal Lietuvos sporto universiteto 2019 m. sausio 15 d. pažymą Nr. 06-1680 studijų programą pareiškėjas baigė 1997 m. birželio 12 d., o įstojo į tarnybą Muitinės departamente 2000 m. spalio 9 d., tai yra praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po šių studijų baigimo. Pažymėjo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytas baigtinis sąrašas išimčių, kas nėra įskaičiuojama į nurodytą 3 mėnesių terminą po mokymosi baigimo, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad pusė mokymosi Lietuvos kūno kultūros institute laiko turi būti įskaitoma dėl to, jog jis baigęs šią aukštąją mokyklą toliau mokėsi kitoje mokymo įstaigoje. Teigė, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2019 m. gegužės 13 d. įsakymo nėra reikšmingi, nes tai nėra dokumentas, nurodytas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – ir Nuostatai) 18.1 punkte.
II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (10.15) VPE_SP5-264 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo A. P.“ nuo 2021 m. kovo 17 d. pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Sprendimu konstatuota, kad A. P. ištarnautas laikas pareigūnų pensijai skirti yra 20 metų 5 mėnesiai 9 dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimu, jį apskundė, tačiau 2021 m. birželio 25 d. Sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.
9. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas Lietuvos sporto universitete mokėsi nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. birželio 12 d., Kauno aukštesniosios ekonomikos mokyklos vakariniame skyriuje mokėsi nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. birželio 17 d., o Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete mokėsi nuo 1997 m. liepos 7 d. iki 2000 m. birželio 23 d. Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 192K pareiškėjas paskirtas Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnybos Kovos su kontrabanda skyriaus Klaipėdos poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas nuo 2000 m. spalio 9 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-526 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2021 m. kovo 16 d.
10. Iš Patikslinto Muitinės kriminalinės tarnybos 2021 m. balandžio 12 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo Nr. 8PT-376 teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybos trukmė nenutrūkstamai skaičiuojama nuo 2000 m. spalio 9 d. iki 2021 m. kovo 16 d., tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra 20 metų 5 mėnesiai 9 dienos.
11. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytu teisiniu reglamentavimu tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami tik laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodytu laikotarpiu (nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. birželio 12 d.) mokėsi Lietuvos sporto (buvusiame Lietuvos kūno kultūros institute) universitete, kitose mokymo įstaigose pareiškėjas mokėsi po 1995 m. sausio 1 d. Taigi, teismas nurodė, kad nurodytos teisės normos aspektu reikšmingas yra tik pareiškėjo mokymosi laikotarpis Lietuvos kūno kultūros institute nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d.
Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta privaloma sąlyga – tam, kad pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko (iki 1995 m. sausio 1 d.) būtų įskaityta į tarnybos stažą, tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą neturi būti praėję 3 mėnesiai. Pareiškėjas Lietuvos kūno kultūros institutą baigė 1997 m. birželio 12 d., į tarnybą Muitinės departamente stojo 2000 m. spalio 9 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams. Aukščiau nurodyta teisės norma numato galimybę tarnybos laikui pensijai skirti prilyginti tik laikotarpius, buvusius iki 1995 m. sausio 1 d., taigi galimybę į tarnybos stažą pensijai skirti įskaityti dalį mokymosi laikotarpio sieja tik su ta mokymosi įstaiga, kurioje asmuo mokėsi iki 1995 m. sausio 1 d., ginčo atveju – su Lietuvos kūno kultūros institutu.
Todėl būtent šios mokymo įstaigos baigimo laikas laikytinas 3 mėnesių termino skaičiavimo pradžia. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytos išimtys, kai terminas tarp mokslo įstaigos baigimo ir stojimo į tarnybą gali būti ilgesnis, o būtent: į 3 mėnesių terminą neįskaičiuojamas ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų (moterims, kurios neturėjo teisės į nėštumo ir gimdymo atostogas, – laikotarpis, apimantis 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), taip pat iki 1995 m. sausio 1 d. prievolės būdu atliktos tikrosios krašto apsaugos tarnybos ar dalyvavimo kariniuose mokymuose laikas.
Šis išimčių sąrašas yra baigtinis, pareiškėjo nurodoma aplinkybė – kad jis toliau tęsė mokslus kitose mokymosi įstaigose į Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytų išimčių sąrašą nepatenka.
12. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija nusprendė, kad VSDFV Utenos skyrius 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimu į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti pagrįstai neįskaitė pusės jo mokymosi laiko Lietuvos Kūno kultūros institute laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d.
13. Pareiškėjas, ginčydamas 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimą, rėmėsi ir aplinkybe, kad Muitinės departamento 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu į vidaus tarnybos stažą jau yra papildomai įskaityta pusė mokymosi kitose aukštosiose mokyklose laiko. Nuostatų 18.1 punkte nustatyta, kad pensija už tarnybą ir priedas, netekto darbingumo pensija skiriami remiantis pareigūno, kario ar jo atstovo prašymu ir parengtame pareigūno ar kario tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape, kurio formą tvirtina Fondo valdybos direktorius, pateiktais duomenimis apie pareigūno ar kario tarnybos laiką, jei kreipiamasi dėl abiejų pensijos rūšių ir priedo. Būtent šiuo dokumentu remiantis ir buvo priimtas 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad pareigūnų tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute numatytas vidaus tarnybos stažas nėra tapačios sąvokos, tai viena nuo kitos nepriklausančios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinėms situacijoms ir teisiškai savarankiškiems teisiniams santykiams; nustatant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, kuris reglamentuojamas specialiame Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, tarp šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nagrinėjamu atveju negali būti jokios konkurencijos; apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti turi būti vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu ir jį detalizuojančiomis poįstatyminių aktų nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-146-1477/2011; 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-390-492/2017 ir kt.). Todėl Muitinės departamento 2019 m. gegužės 13 d. įsakymas dėl pareiškėjo vidaus tarnybos stažo nustatymo nagrinėjamojoje byloje teisinės reikšmės neturi.
14. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendė, kad 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimas ir 2021 m. birželio 25 d. Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Netenkinus prašymų panaikinti 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimą ir 2021 m. birželio 25 d. Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus.
III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – perskaičiuoti ištarnautą laiką valstybinei pensijai gauti ir skirtinos valstybės pensijos dydį, įskaitant pusę mokymosi kitose aukštosiose mokyklose laiko – pusę mokymosi laikotarpio nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. 1995 m. sausio 1 d. (mokymosi laikas 1 m. 4 mėn.) – 8 mėn.
16. Pareiškėjas paaiškina, kad tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą Muitinės departamente nebuvo praėję 3 mėnesių laikotarpis, nes mokslus tęsė nepertraukiamai. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad Muitinės departamento 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas, į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą jau yra papildomai įskaitęs pusę mokymosi laikotarpio kitose aukštosiose mokyklose laiko.
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
18. Teigia, kad teismas teisingai nustatė, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytu teisiniu reglamentavimu tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti prilyginami tik laikotarpiai buvę iki 1995 m. sausio 1 d. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodytu laikotarpiu (nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. birželio 12 d.) mokėsi Lietuvos sporto universitete (buvusiame Lietuvos kūno kultūros institute), kitose mokymo įstaigose mokėsi po 1995 m. sausio 1 d. Nurodytos teisės normos aspektu reikšmingas yra tik pareiškėjo mokymosi laikotarpis Lietuvos kūno kultūros institute nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. Teismas nustatė, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta privaloma sąlyga – tam, kad pusė mokymosi aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko (iki 1995 m. sausio 1 d.) būtų įskaityta į tarnybos stažą, tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą neturi būti praėję 3 mėnesiai. Pareiškėjas Lietuvos kūno kultūros institutą baigė 1997 m. birželio 12 d., į tarnybą Muitinės departamente stojo 2000 m. spalio 9 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams. Teismas nurodė, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato galimybę tarnybos laikui pensijai skirti prilyginti tik laikotarpius, buvusius iki 1995 m. sausio 1 d., taigi galimybę į tarnybos stažą pensijai skirti įskaityti dalį mokymosi laikotarpio sieja tik su ta mokymosi įstaiga, kurioje asmuo mokėsi iki 1995 m. sausio 1 d., ginčo atveju – su Lietuvos kūno kultūros institutu. Todėl būtent šios mokymo įstaigos baigimo laikas laikytinas 3 mėnesių termino skaičiavimo pradžia.
19. Pagal Nuostatų 18.1 papunkčio nuostatas pareigūno tarnybos laikas įrodomas tarnybos, įstaigos, institucijos personalo tarnybos, parengtame pareigūno ar kario tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape pateiktais duomenimis apie pareigūno tarnybos laiką. Teismas teisingai nustatė, jog būtent šiuo dokumentu – tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapu – remiantis ir buvo priimtas ginčijamas 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimas. Todėl Teismas nustatė, jog pareiškėjo skunde teismui nurodyti argumentai dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo 2019 m. gegužės 13 d. įsakymo šioje administracinėje byloje nėra reikšmingi, nes tai nėra dokumentas, nurodytas Nuostatų 18.1 papunktyje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo mokymosi Lietuvos sporto universitete (buvusiame Lietuvos kūno kultūros institute) nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitymo į jo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos sporto universitete mokėsi nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. birželio 12 d., Kauno aukštesniosios ekonomikos mokyklos vakariniame skyriuje mokėsi nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. birželio 17 d., o Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete mokėsi nuo 1997 m. liepos 7 d. iki 2000 m. birželio 23 d. Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 192K pareiškėjas paskirtas Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos ir tyrimų tarnybos Kovos su kontrabanda skyriaus Klaipėdos poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas nuo 2000 m. spalio 9 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-526 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2021 m. kovo 16 d. Iš Patikslinto Muitinės kriminalinės tarnybos 2021 m. balandžio 12 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo Nr. 8PT-376 nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos trukmė nenutrūkstamai skaičiuojama nuo 2000 m. spalio 9 d. iki 2021 m. kovo 16 d., tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti yra 20 metų 5 mėnesiai 9 dienos.
23. VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimu nuo 2021 m. kovo 17 d. pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo ištarnautas laikas pareigūnų pensijai skirti yra 20 metų 5 mėnesiai 9 dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2021 m. balandžio 15 d. Sprendimu, jį apskundė, tačiau ir 2021 m. birželio 25 d. Sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.
24. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pusė mokymosi Lietuvos kūno kultūros institute laiko (nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d.) į jo tarnybos stažą pensijai skirti turi būti įskaičiuojama dėl to, kad po Lietuvos kūno kultūros instituto baigimo jis nepertraukiamai tęsė mokslus kitose mokymo įstaigose, todėl 3 mėnesių terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo paskutinės mokymo įstaigos – Vytauto Didžiojo universiteto baigimo, t. y. nuo 2000 m. birželio 23 d.
25. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai. Į 3 mėnesių terminą neįskaičiuojamas ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų (moterims, kurios neturėjo teisės į nėštumo ir gimdymo atostogas, – laikotarpis, apimantis 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), taip pat iki 1995 m. sausio 1 d. prievolės būdu atliktos tikrosios krašto apsaugos tarnybos ar dalyvavimo kariniuose mokymuose laikas.
26. Taigi pagal šį teisinį reglamentavimą asmenims tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose laikas iki 1995 m. sausio 1 d., o mokymosi atitinkamose mokymo įstaigose laikas po 1995 m. sausio 1 d. negali būti prilyginamas jų tarnybos laikui pensijai skirti. Todėl yra reikšmingas tik pareiškėjo mokymosi laikotarpis nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. Lietuvos sporto universitete (buvusiame Lietuvos kūno kultūros institute).
27. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta privaloma sąlyga – tam, kad pusė mokymosi aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko (iki 1995 m. sausio 1 d.) būtų įskaityta į tarnybos stažą, tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą neturi būti praėję 3 mėnesiai. Pareiškėjas Lietuvos kūno kultūros institutą baigė 1997 m. birželio 12 d., o į tarnybą Muitinės departamente stojo 2000 m. spalio 9 d., t. y. akivaizdžiai praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams. Kadangi pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., todėl ir galimybė į tarnybos stažą pensijai skirti įskaityti dalį mokymosi laikotarpio turėtų būti siejama tik su ta mokymosi įstaiga, kurioje asmuo mokėsi iki 1995 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki 1995 m. sausio 1 d. mokėsi Lietuvos kultūros institute, todėl šios mokymo įstaigos baigimo laikas (1997 m. birželio 12 d.) ir yra laikomas 3 mėnesių termino skaičiavimo pradžia. Kitoks Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkto aiškinimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.
28. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytos išimtys, kai terminas tarp mokslo įstaigos baigimo ir stojimo į tarnybą gali būti ilgesnis: į 3 mėnesių terminą neišskaičiuojamas ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų (moterims, kurios neturėjo teisės į nėštumo ir gimdymo atostogas, – laikotarpis, apimantis 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), taip pat iki 1995 m. sausio 1 d. prievolės būdu atliktos tikrosios krašto apsaugos tarnybos ar dalyvavimo kariniuose mokymuose laikas. Šis išimčių sąrašas yra baigtinis, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė – kad jis toliau tęsė mokslus kitose mokymosi įstaigose, į Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytų išimčių sąrašą nepatenka.
29. Pareiškėjas paaiškina, kad Muitinės departamento 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas, į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą jau yra papildomai įskaitęs pusę mokymosi laikotarpio kitose aukštosiose mokyklose laiko, tačiau šiems argumentams pagrįsti, minėto dokumento į bylą nepateikė. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūnų tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute numatytas vidaus tarnybos stažas nėra tapačios sąvokos, tai viena nuo kitos nepriklausančios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinėms situacijoms ir teisiškai savarankiškiems teisiniams santykiams; nustatant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, kuris reglamentuojamas specialiame Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, tarp šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nagrinėjamu atveju negali būti jokios konkurencijos; apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu ir jį detalizuojančiomis poįstatyminių aktų nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-146-1477/2011; 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-390-492/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 55 straipsnio 1 dalies 9 punktu, į vidaus tarnybos stažą jau yra papildomai įskaitęs pusę mokymosi laiko aukštosiose mokyklose laiko, atmeta kaip nepagrįstus.
30. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė