2017-12-19 Nr. AB-24272-3-62-3-01483-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2808-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01483-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 iki 2016 metų jis buvo kalinamas Kauno TI kamerose netinkamomis sąlygomis. Kamerose pareiškėjui teko kalėti per mažo ploto sąlygomis. Kamerose buvo didelė drėgmė, trūko natūralios šviesos, buvo šalta. Kauno TI rūkantieji asmenys buvo laikomi kamerose kartu su nerūkančiais asmenimis. Asmens apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

3. Kauno TI, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Kauno TI nurodė, kad pareiškėjui teko nuo 2,57 iki 11,50 kv. m kamerų ploto. Kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose yra įrengtas dirbtinis apšvietimas, taip pat užtikrinamas ir natūralus apšvietimas. Kai kuriose kamerose įrengta mechaninė ventiliacija, kitos kameros vėdinamos per langus. Atvykęs į Kauno TI, pareiškėjas nurodė, kad yra rūkantis ir neprašė perkelti jį į kamerą, kurioje nerūkoma. Kauno TI teigimu, neteisėti veiksmai pareiškėjui nagrinėjamu atveju nebuvo padaryti.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 80 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Išnagrinėjęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas 12 parų buvo laikomas per mažo kamerų ploto sąlygomis, t. y. jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kamerų ploto. Kitų pažeidimų teismas nenustatė. Įvertinęs padaryto pažeidimo (kalinimo per mažo ploto sąlygomis ) pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. 7. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

8. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teismas netinkamai vertinos byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės civilinei atsakomybei kilti valstybės institucijos kaltė nėra būtina sąlyga. Pareiškėjas pažymi, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjo jo sveikata.

9. Kauno TI, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Kauno TI nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 1. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas R. K. prašo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno tardymo izoliatoriaus, atlyginti neturtinę žalą (5 000 Eur), atsiradusią dėl Kauno tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (netinkamų kalinimo sąlygų).

2. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

3. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

4. Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

5. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Kauno tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų, kadangi vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo mažesnis, nei nustatė teisės aktai. Vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto dydžius tardymo izoliatoriuje ir areštinėje nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (2011 m. vasario 1 d. redakcija). Šio teisės akto 1.3.1 punkte įtvirtinta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

6. Įvertinęs bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 12 parų, buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, todėl Kauno tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

7. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų, kadangi kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo šalta, drėgna, trūko natūralios šviesos, nerūkantys asmenys laikomi kartu su rūkančiais, kas sukelia konfliktines situacijas, atvykstant ar išvykstant asmens apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais dėl anksčiau nurodytų Kauno tardymo izoliatoriaus galimai neteisėtų veiksmų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo teisių pažeidimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų nenustatyti, todėl atsakovo veiksmai, iš kurių jis kildina žalą, buvo teisėti, Kauno tardymo izoliatorius savo veiksmais teisės aktais nustatytų reikalavimų nepažeidė. Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. R. K. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų ištyręs ir įvertinęs, taip pat jokių argumentų, dėl kurių teismo sprendimą reikėtų keisti arba panaikinti.

8. Atsižvelgus į pareiškėjo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis trukmę, neteisėtų veiksmų pobūdį, taip pat intensyvumą ir mastą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma yra pakankama patirtai dvasinei skriaudai ir išgyvenimams kompensuoti.

9. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė