de4e7bb5-e2f8-4846-aae3-c4ea7dbb7286 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                      Civilinė byla Nr. 2A - 636 - 252 - 2013Ineta Baliukaitytė                                                Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13093-2011-0                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                      30.12.2; 121.15; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovo V. K. atstovėms V. M., advokatei Brigitai Pauliukevičienei,atsakovei Z. M., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovei N. Š.,trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovėms V.

B. ir J. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-307-488-2013 pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovams Z. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriui, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, D. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl leidimo įteisinti namo priestatÄ be atsakovų sutikimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įsakymo panaikinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas V.

K. prašė pripažinti teisę įteisinti prie namo (kadastrinių matavimų byloje pažymėto 1A2p), esančio (duomenys neskelbtini), atliktus priestato (kadastrinių matavimų byloje pažymėto 1a2p) statybos darbus, pripažinti teisę gauti projektavimo sÄ lygas ir statybos leidimÄ be atsakovės Z. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimo, pripažinti negaliojančia 2002 m. vasario 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19/2002-0964, panaikinti 2002 m. vasario 8 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ â€žDėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos“ Nr. 02-01-469.IeÅ¡kovas nurodė, kad jis 1985-10-15 dovanojimo sutarties Nr. 1-2371 pagrindu tapo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. 1994-03-10 jis įgaliojo I. K. valdyti ir tvarkyti visÄ jo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 1995-02-28 I. K. įkeitė V. K. priklausančiÄ namų valdÄ , užtikrindama iÅ¡ AB „Ūkio bankas“ gautos paskolos grÄ Å¾inimÄ , nors jis namo įkeitimui sutikimo nedavė. 1998-06-04 Kauno apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr. 2-4310/1998) buvo priteista iÅ¡ I.

K. 96 972 Lt paskolos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). 2000-11-27 turto be varžytynių aktu Nr. 585-5/2000 Å¡is turtas – namų valda (mÅ«rinis namas su rÅ«siu 99,12 kv. m naudingo ploto, garažas, Å«kinis pastatas) buvo perduotas Z. M.. Prie Z. M. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki jai tampant Å¡io namo savininke buvo pastatytas priestatas. Å io priestato , kurio plotas 138 kv. m, ir baigtumas 71 proc., pastatyto iki 1995 metų, statytojai yra V.

K. ir D. K.. Priestato projektu rÅ«pinosi I. K., leidimas statybai buvo iÅ¡duotas architekto S. Å ie dokumentai dingo I. K. perdavus techninės apskaitos bylÄ bankui. Dėl to V. K. kreipėsi dėl pakartotinio leidimo iÅ¡davimo. 1996-11-02 jam buvo iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas priestato prie gyvenamojo statybai. Atlikus kadastrinius matavimus, priestatas buvo pažymėtas 1a2p. 2008 m. V. K. užsakymu užregistruota archyvinė byla Nr. 18725. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-175/2008) nustatyta, kad V.

K. ir D. K. į priestato statybÄ investavo savo lėšas ir yra jo statytojai. Tai bÅ«tų pagrindas jiems įgyti Å¡io daikto nuosavybę CK 4.47 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Z. M., 2000-11-27 be varžytinių aktu įsigijusios namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2001-01-08 praÅ¡ymas dėl žemės sklypo prie Å¡io namo pardavimo nebuvo patenkintas dėl esamų ginčų. Jos praÅ¡ymu 2002-02-08 Kauno apskrities virÅ¡ininkas įsakymu Nr. 02-01-469 ir 2002-02-25 nuomos sutartimi Z. M. 99 metams iÅ¡nuomojo 775 kv. m valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Tai buvo padaryta neteisėtai, nes tarp Å¡alių vyko teisminiai ginčai, be to, V. K. nuo 1985 m. už Å¡iÄ Å¾emę valstybei mokėjo žemės nuomos mokestį ir dėl teisminių ginčų jam nebuvo leidžiama Å¡iÄ Å¾emę iÅ¡sipirkti. Su Z. M. sudarytoje nuomos sutartyje klaidingai buvo nurodyta, kad iÅ¡nuomotoje žemėje kitiems asmenims priklausančių statinių nėra, neužfiksuojant savavaliÅ¡kai sukurto objekto – priestato. Žemės sklypas galėjo bÅ«ti nuomojamas tik tuo atveju, jei žemės sklypo naudotojai atsisako jį pirkti.

Nuomos sutartis buvo sudaryta be jos privalomo priedo – žemės sklypo plano. Å i 2002-02-25 sudaryta nuomos sutartis vieÅ¡ame registre įregistruota 2011-02-18. Z. M. negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota jai nepriklausančiu priestatu užstatyta žemės sklypo dalis. V. K., kaip žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turintis namÄ , 1997-06-03 Kauno miesto valdybai buvo pateikęs praÅ¡ymÄ Å¡Ä¯ sklypÄ Ä¯sigyti. 1998-12-31 yra sumokėjęs už jį vienkartinėmis iÅ¡mokomis, tačiau dėl vykstančių ginčų jam įsigyti sklypo nebuvo leista.

Tačiau jis, turėdamas žemės sklype sukurtÄ statinį, turėjo nuomos pirmumo teisę. Po jo sukurtu statiniu esanti žemė negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomota kitam asmeniui. Z. M. namo priestatu niekada nesinaudojo ir nedisponavo. Å iuo metu Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1201-774/2011 vyksta ginčas, inicijuotas pagal Z. M. praÅ¡ymÄ , dėl savavaliÅ¡kai pastatyto priestato, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimo, nes nustatyta, kad jis buvo pastatytas neturint leidimo. Ginčas pradėtas esant Å¡iuo metu nebegaliojančiai CK 4.103 str. ir Statybos įstatymo 28 str. 3 d. redakcijai, kurios šiuo metu yra pakeistos 2001-01-31 LR Konstitucinio teismo nutarimo pagrindu.

Naujoje Statybos įstatymo redakcijoje yra reglamentuota galimybė įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytus statinius, t. y. statinius, pastatytus be leidimo, nepriduotus statinius ar pastatytus nesilaikant kitų formalių procedÅ«rų. Ginčo statinys iÅ¡ esmės atitinka galiojančias statybos normas ir teisės aktus, jį galima įteisinti pagal parengtÄ projektÄ . 2011-05-26 V. K. Kauno miesto savivaldybei yra pateikęs praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ dėl savavaliÅ¡kai pastatyto ginčo priestato prie namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Jis turi įstatymų nustatyta tvarka parengtÄ ir dalinai suderintÄ priestato projektÄ . Å io statinio savavaliÅ¡kos statybos aktÄ suraÅ¡iusi institucija jame nurodė, kad esminių statinio projekto sprendinių pažeidimų nėra. Nustatytas vienintelis pažeidimas, kad statytojas nepateikė statybos leidimo. SavavaliÅ¡kos statybos įteisinimui reikalingas namo savininko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimas. Tuo tarpu Z. M. tokį sutikimÄ atsisako duoti. SutikimÄ Ä¯teisinti priestatÄ savo vardu Z.

M. jau yra iÅ¡davęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Tačiau Z. M. įsigydama namÄ apie priestatÄ Å¾inojo, yra susipažinusi su priestato projektu, užsakytu V. K., ir nori šį priestatÄ Ä¯siteisinti savo vardu.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad 2000 m. lapkričio 27 d. turto perdavimo be varžytynių aktu Nr. 585-5/00 namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) (mÅ«rinis gyvenamasis namas su rÅ«siu 99,12 kv. m naudingo ploto, garažas, Å«kinis pastatas), priklausantis V.

K., buvo perduotas Z. M. ir tuo pagrindu yra įregistruoti nekilnojamo turto registre kaip jos nuosavybė. Nekilnojamo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo bendras plotas yra 149,44 kv. m. Iš atliktų kadastrinių matavimų bylos nustatė, kad šioje namų valdoje prie gyvenamojo namo yra pastatytas priestatas 1a2p, kurio bendras plotas (su pusrūsiu) - 138,09 kv. m., jo baigtumas - 71 proc., statybos metai 1997-2006. Priestatas 1a2p teisiškai nėra įregistruotas, kadangi teisinė registracija Z. M. vardu turto perdavimo be varžytynių akto pagrindu yra atlikta tik gyvenamajam namui 1A2p, ūkio pastatui, garažui ir kiemo statiniams.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatė, kad iki turto perdavimo Z. M. V. K. vardu teisinė registracija buvo atlikta taip pat tik gyvenamajam namui 1A2p, Å«kio pastatui, garažui ir kiemo statiniams. 2007-10-10 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius V. K. surašė gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. 8-RSS-11. 2011-03-31 Z. M. kreipėsi dėl savavaliÅ¡kai pastatyto priestato įteisinimo savo vardu. 2011-05-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas davė sutikimÄ , kad Z.

M. įsiteisintų savavaliÅ¡kai pastatytÄ priestatÄ . 2011-05-26 V. K. kreipėsi dėl savavaliÅ¡kai pastatyto priestato įteisinimo savo vardu, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo tvarka, nurodant, kad savavaliÅ¡kos statybos – priestato įteisinimui yra reikalingas namo savininkės Z. M. sutikimas. 2011-07-27 V. K. praÅ¡ymas dėl sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ Z. M. jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu buvo iÅ¡siųstas per notarÄ , bet adresatas jo neatsiėmė.

Teismas taip pat nustatė, jog 2002-02-08 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 02-01-469 pagrindu 2002-02-25 su Z. M. buvo sudaryta 775 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 19/2002-0964. Ji buvo iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamo turto registre. Ä®raÅ¡e Nekilnojamo turto registre nurodyta, kad ji galiojo nuo 2002-02-25. Be to, iÅ¡ pateiktų kvitų nustatė, kad V. K. už namų valdÄ (duomenys neskelbtini), žemės mokestį mokėjo 1987 m., 1997 m., 2004 m. buvo sumokėti delspinigiai.

Teismas pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. 2-1801-638 2007-09-05 Kauno apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad gyvenamojo namo priestato 1a2p, esančio (duomenys neskelbtini), statytojai Statybos įstatymo prasme yra V. K. ir D. K.. Jie investavo lėšas į priestatÄ , atliko užsakovo funkcijas. Atsakovė Z. M. nėra priestato statytoja. Taip pat nustatyta, kad jie statė priestatÄ be nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto ir neturėdami nustatyta tvarka iÅ¡duoto tam leidimo. Konstatavo, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas neatitinka nei vienai Statybos įstatymo 3 str. 2 d. numatytai statytojui bÅ«tinai sÄ lygai: ieÅ¡kovas nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir jo nenaudoja kitais įstatyme nurodytais pagrindais (šį žemės sklypÄ nuomos sutarties pagrindu naudoja atsakovė Z.

M.); ieÅ¡kovas neturi statybÄ leidžiančio dokumento (tai konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi); jokio statinio, esančio (duomenys neskelbtini), jis nevaldo nei nuosavybės teise, nei naudoja kitais įstatymų numatytais pagrindais. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas neturi teisės įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ priestatÄ 1a2p, esantį (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad ieÅ¡kovas nėra atsakovės Z. M., kuri nuosavybės teise valdo pastatus ir nuomos sutarties pagrindu naudoja žemę, esančius (duomenys neskelbtini), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos, kuri valstybinę žemę valdo patikėjimo teise, bendrasavininkis, todėl jis neturi subjektinės teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ be Å¡ių atsakovų sutikimo leisti įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį.

Dalyje dėl 2002-02-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo „Dėl žemės sklypo nuomos“ Nr. 02-01-469 panaikinimo ir pripažinimo negaliojančia 2002-02-25 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2002-0964 teismas pažymėjo, jog ieškovas nenurodė konkrečių įstatyminių administracinio akto ir nuomos sandorio ginčijimo pagrindų. Šiuo atveju nuomos sutartyje pagrįstai neužfiksuota kitiems asmenims šiame sklype priklausančių statinių, nes ši sutartis buvo sudaryta remiantis išviešintais Nekilnojamo turto registro duomenimis.

Nekilnojamo turto registre nuo 2001-01-02 galiojo įraÅ¡as, kad visi statiniai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Z. M.. Todėl nuomos sutarties sudarymo momentu ieÅ¡kovas, kaip neturintis nuosavybės Å¡iame žemės sklype, neturėjo teisės reikalauti įsigyti žemės sklypÄ . Konstatavo, kad ginčijami administracinis aktas ir jo pagrindu sudaryta nuomos sutartis juos sudarant jokių ieÅ¡kovo teisių, kurias jis turėjo ir galėjo realizuoti nuomos sutarties sudarymo metu, nepažeidė.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 263 str. nuostatas, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, surinktus raÅ¡ytinius įrodymus vertino vienaÅ¡aliÅ¡kai. Teismas neįvertino to, kad V. K. 2004 m. buvo priestato 1a2p, (duomenys neskelbtini), statytoju ir savininku ir tuo pačiu žemės sklypo nuomininku. BÅ«tent iki 2004 m. ieÅ¡kovas gaudavo apskaičiuotus valstybinės mokesčių inspekcijos raginimus sumokėti už nuomojamÄ Å¾emes sklypÄ bei vykdė pareigÄ mokėti nuomos mokestį. Teismas tik formaliai nagrinėjo ieÅ¡kovo reikalavimus dalyje dėl žemės nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes visiÅ¡kai nesigilino į vieÅ¡ame registre nurodytÄ Å¾ymÄ , kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys yra atlikti 2001-12-11, tačiau žemės sklypo privatizavimo byloje tokių duomenų nėra.

NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ginčijamoje nuomos sutartyje įraÅ¡yta sÄ lyga 8 p. „žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės – nėra“. Å is sutarties punktas prieÅ¡taravo realiai padėčiai ir privatizavimo byloje surinktiems dokumentams, prie nuomos sutarties pridėtam sklypo planui. Ginčijamos sutarties 4 p. numatyta sÄ lyga, kad „iÅ¡nuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sÄ lygos bei naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sÄ lygos, taip pat pastatų ir įrenginių naudojimo sÄ lygos pasibaigus žemės nuomos terminui – nėra“.

Šis punktas iš esmės neatitiko tikrovės sudarant žemės sklypo nuomos sutartį, kadangi žemės sklype egzistavo statinys, nepriklausantis atsakovei, ir apie tai buvo išviešinta projektine dokumentacija, namų valdos žemės sklypo plane pavaizduojant esančius statinius, kurių plotas akivaizdžiai nesutapo su nuosavybės teise valdomu atsakovės turtu. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta, kad sklypo užstatymo tankis 35 procentai, tačiau žemės sklypo plane užstatymo tankis tėra 30 procentų.

Analizuojant Å¡iuos duomenis akivaizdu, kad buvo įskaičiuotas ir nuomininkei nepriklausančio ir neregistruoto turto plotas. Visi Å¡ie duomenys patvirtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, formaliai, panaudojant tipinį blankÄ . Apelianto teigimu, valstybė iÅ¡nuomojo jai priklausantį žemės sklypÄ 99 metams turėdama visus duomenis apie kitÄ sklypo nuomininkÄ (V. K.). Teisme jis ir kėlė klausimÄ (ko teismas neanalizavo), kodėl buvo sudaryta ilgalaikė žemės sklypo nuomos sutartis, o nesudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, jei buvo visos sÄ lygos sklypÄ pirkti atsakovei pateikus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir praÅ¡ymÄ privatizuoti žemės sklypÄ .

Be to, ginčo byloje ieÅ¡kovas, vykdydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintÄ teisę nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ dėl pastatyto priestato, nurodyto projekte. Tokiam dokumentui bÅ«tinas namo, prie kurio prijungtas priestatas, savininkės Z. M. sutikimas, tačiau namo savininkė atsisako duoti sutikimÄ priestatui įteisinti. Tuo tarpu teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimÄ pagrįstumo, neanalizavo apie galimÄ jos teisių pažeidimÄ .

Å iuo atveju aplinkybė, kad žemė iÅ¡nuomota, negali bÅ«ti esmine priežastimi, kadangi Å¡iÄ aplinkybę yra galimybė paÅ¡alinti pakeičiant žemės nuomos sutartį, tai yra nuomojamos žemės sklypo dalį Z. M. sumažinti atsižvelgiant į ieÅ¡kovo statiniui reikalingÄ eksploatuoti plotÄ . Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovo atstovė apeliacinio skundo argumentus palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė buvo tik formali sklypo naudotoja, beveik iki 2010 m. negalėjo naudotis pačiu gyvenamuoju namu, kuriuo iki tol naudojosi V.

K. Å¡eimos nariai. IeÅ¡kovas, nors ir prarado nuosavybės teises į namÄ , tačiau neprarado teisių į ginčo priestatÄ . TÄ atspindi 2008-03-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje preziumuota, kad niekas neginčija iÅ¡ Å¡alių, jog bÅ«tent Å¡io priestato statytojas yra V. K. su savo sutuoktine. Å i nutartis turi prejudicinę reikÅ¡mę sprendžiant klausimÄ , kas turėtų teisę kreiptis dėl priestato įteisinimo.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė Z.

M. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, ieÅ¡kovas neįrodė nei vieno pagrindo, kuriam esant žemės sklypo nuomos sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia, be to, jam žemės nuomos sandorio pripažinimas negaliojančiu nesukurs jokių teisinių pasekmių, nes jis neturi nuosavybės teise valdomų pastatų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Taip pat nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, papildomai paaiÅ¡kino, kad apeliantas niekada negyveno Å¡itame name ir niekada nesinaudojo žeme, o gyveno tik sesuo, t. y. visiÅ¡kai kita Å¡eima. Ji (Z. M.) į namÄ Ä¯Ä—jo tik 2011 m., kai antstoliai iÅ¡kraustė buvusius gyventojus, ir tik tada realiai pamatė priestatÄ .

Be to, nuo 2002 m. už iÅ¡nuomotÄ visÄ Å¾emės plotÄ moka žemės mokestį. Atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad įėjimas į antrÄ priestato aukÅ¡tÄ yra numatytas tiktai iÅ¡ gyvenamojo namo. Mano, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nuosekliai suformavęs praktikÄ , kad, kai siekiama padidinti kažkokį tai daiktÄ ar jį pastatyti, perplanuoti, o bendraturtis neduoda sutikimo, tai reikalaujama kitam bendraturčiui pateikti konkretų projektÄ , kad jis suprastų, kokia apimtimi ta statyba gali pažeisti jo teises.

Å iuo atveju to nebuvo padaryta, tuo labiau, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė net nėra bendraturčiai, t. y. V. K. neturi nuosavybės teisės į jokį nekilnojamÄ jį daiktÄ .Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nevisapusiÅ¡kai, nepilnai ir neobjektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Taigi, Å¡ioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo, teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas.

Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta CPK 270 str. 4 d., tačiau Å¡i teismo pareiga neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Å iuo atveju tai, kad apelianto V. K. netenkina priimtas teismo sprendimas, jo vertinimu dėl tam tikrų aplinkybių teismas pasisakė ne taip, kaip jis norėtų, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Apeliantas nurodo, kad siekia įteisinti prie pagrindinio pastato pristatytÄ priestatÄ , tačiau atsakovė atsisako duoti tam sutikimÄ .

V. K. atsakovę įvardija kaip statinio, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtę, nurodydamas, jog teismas savo sprendime absoliučiai nepasisakė dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimÄ pagrįstumo, neanalizavo jos, kaip bendraturtės, teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.).

Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.

CK 4.262 str. nustato, jog įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. niekada nebuvo atsakovės Z. M. bendraturtis, jam nuosavybės teise nepriklauso nei žemės sklypas, nei statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovas nėra atsakovės, kuri nuosavybės teise valdo pastatus ir nuomos sutarties pagrindu naudoja žemę, esančius (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis.

Tokiu bÅ«du, apeliantas neturi subjektinės teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ be Å¡ių atsakovų sutikimo leisti įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savavaliÅ¡kai pastatytas priestatas nėra atskiras statinys, kuris gali bÅ«ti įregistruotas kaip atskiras turtinis vienetas – atskiras nekilnojamasis daiktas. TÄ patvirtino ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kindama, kad kaip priestatas prie gyvenamojo namo jis gali bÅ«ti įteisintas (tai bÅ«tų gyvenamojo namo du bendrasavininkai, nustatytos naudojimosi dalys), tačiau kaip atskiras objektas – jokiu bÅ«du, kadangi atskiras turto objektas reiÅ¡kia tai, kad negali bÅ«ti jokių sÄ sajų su kitu turtiniu objektu, t. y. turi bÅ«ti atskiri įėjimai, komunikacijos, skaitikliai.

Apeliantas jokio projekto, patvirtinančio galimybę priestatÄ atjungti nuo gyvenamojo namo, nėra pateikęs. Be to, pats visuose procesiniuose dokumentuose bei praÅ¡yme įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ nurodo pastatytÄ priestatÄ ne kaip atskirÄ vienetÄ -statinį, bet priestatÄ prie gyvenamojo namo. Taigi, priestatas yra gyvenamojo namo, priklausančio Z. M., dalis. Sutiktina su apeliantu, kas nustatyta ir Kauno apygardos teismo 2007-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1801-638, kad gyvenamojo namo priestato 1a2p, esančio (duomenys neskelbtini), statytojai Statybos įstatymo prasme yra V.

K. ir D. K.. Tačiau taip pat nustatyta, kad jie statė priestatÄ esant suderintam ir patvirtintam statinio projektui, tačiau neturėdami nustatyta tvarka iÅ¡duoto tam leidimo. Nepagrįstas apelianto teiginys ieÅ¡kinyje, kad jam statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, tačiau jis dingo AB „Ūkio bankas“ pateikus inventorinę bylÄ prieÅ¡ gaunant jo seseriai kreditÄ . Paminėtina, jog Panevėžio apygardos teismas 2013-09-17 nutartimi nutarė iÅ¡reikalauti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės statybos leidimų registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matytųsi, ar po projekto parengimo 1996-1998 m. laikotarpyje V.

K. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas priestato (duomenys neskelbtini), statybai. Kauno miesto savivaldybės administracija informavo, kad neturi duomenų apie V. K. iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Taip pat užklausta D. J. projektavimo įmonė, ar parengus ir suderinus 1996 m. priestato projektÄ , buvo iÅ¡duotas leidimas. Atsakyta, jog D. J. projektavimo įmonė duomenų apie iÅ¡duotus statybos leidimus neturėjo ir neturi. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius 2013-10-08 raÅ¡te taip pat nurodė, kad neturi duomenų apie V.

K. iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Todėl nesant iÅ¡duotam leidimui, jis niekaip negalėjo dingti tiek banke, tiek kur nors kitur. IeÅ¡kovui jo praÅ¡ymu buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus dėl galimumo priestatÄ Ä¯teisinti kaip atskirÄ statybos vienetÄ . Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui UAB „Ateivis LT“ įteisinimo rekomendacijas. Rekomendacijose nurodoma, kad priestato įteisinimui kaip atskiram vienetui bÅ«tinas kapitalinio remonto projektas.

Tačiau tokio projekto ieÅ¡kovas atsakovams nėra pateikęs, todėl pagrįstas atsakovės Z. M. atstovės teiginys, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ reikÅ¡damas reikalavimÄ nėra pateikęs atsakovei jokio projekto dėl priestato atjungimo nuo jos nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, todėl atsakovė neturi kaip įvertinti ieÅ¡kovo noro ir negali tiksliai pasakyti kaip bÅ«tų pažeidžiamos jos teisės bei interesai. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovo turimas priestato projektas, kuris buvo derintas su visomis institucijomis dar 1996-1997 metais negali bÅ«ti pagrindu įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir nėra tinkamas teikti atsakovams ir reikalauti jų sutikimo jį įteisinti, nes priestatas suprojektuotas kaip gyvenamojo namo priklausinys ir jame nėra numatytų visų rekomendacijose nurodytų elementų.Atmestinas ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas neatitinka nei vienai iÅ¡ Statybos įstatyme nurodytų sÄ lygų, leidžiančių jam įgyvendinti įstatyme numatytÄ statytojo teisę įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad priestatÄ sukÅ«rė dar 1997 m., turėdamas statybos leidimÄ , kuris nėra iÅ¡likęs, vėliau kreipėsi dėl pakartotinio leidimo iÅ¡davimo, tačiau pakartotinis leidimas nebuvo iÅ¡duotas dėl 2000 m. įvykusių varžytinių ir vykstančių civilinių teisinių ginčų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės. Kaip matyti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimu nustatyta, kad priestatas 1a2p yra sukurtas neturint suderinto projekto ir nesant leidimo statyti šį statinį, kad pats ieÅ¡kovas niekada negyveno ginčo name, o nuosavybės teisė negalima be naudojimosi ar disponavimo teisių, kaip nuosavybės sudedamųjų dalių, todėl reikalavimÄ pripažinti nuosavybės teisę ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei į 48/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), teismas atmetė.

Tuo tarpu Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1801-638/2007 konstatuota, kad ieÅ¡kovas neturi ir neturėjo jokio statybÄ leidžiančio dokumento. Ginčo byloje apeliantas Å¡ių faktų nepaneigė jokiais įrodymais. Pagal priestato statybos metu galiojančius įstatymus ir suformuotÄ teismų praktikÄ V. K. negalėjo sukurti nuosavybės teisių į savavaliÅ¡kai pastatytÄ priestatÄ . Nuo 2010-10-01 įsigaliojęs Statybos įstatymas leidžia įstatymo nustatyta tvarka įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Šį procesÄ reglamentuoja Statybos įstatymo 28 str., numatantis statytojo teisę per įstatymo nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Ä®statymo 23 str. 2 d. numato, kad statybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡duoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, o Å¡io straipsnio 12 p. numato, kad užregistravus praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , patikrinama, ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai, ar praÅ¡antis iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ asmuo turi teisę bÅ«ti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. l ir 3 p. reikalavimus.

Statybos įstatymo 3 str. nustato teisės bÅ«ti statytoju sÄ lygas. Pagal 3 str. 2 d., statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2) statytojas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. IÅ¡ teismui pateiktų VÄ® Registrų centro dokumentų matyti, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai valdoje (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Z. M., o žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Valstybei, kuris perduotas nuomos sutarties pagrindu valdyti atsakovei. Kadangi ieÅ¡kovas neturi subjektinės teisės bÅ«ti statytoju valdoje (duomenys neskelbtini), todėl neturi teisės gauti statybÄ leidžiančio dokumento ir įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ priestatÄ prie gyvenamojo namo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas neatitinka nei vienai iÅ¡ Statybos įstatyme nurodytų sÄ lygų, leidžiančių jam įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto reikalavimas pripažinti negaliojančia 2002-02-25 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19/2002-0964 ir panaikinti 2002-02-08 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 02-01-469 yra nepagrįstas. PrieÅ¡ingai apelianto argumentams, neįrodyta, kad ginčijamas įsakymas ir nuomos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.), todėl laikytina, jog 2002-02-25 nuomos sutartis sudaryta pagrįstai. 1999 m. kovo 9 d.

LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2. punktas nustato, kad pagal Å¡iuo nutarimu patvirtintas Taisykles parduodami ir iÅ¡nuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Valstybinės žemės sklypai pagal Å¡ias Taisykles parduodami arba iÅ¡nuomojami atsižvelgiant į praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡tÄ asmens, turinčio teisę pirkti arba iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , valiÄ â€“ pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypÄ .

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punktas numato, kas ir kokius sklypus turi teisę įsigyti nuosavybėn, t. y. asmenys, kurie naudoja namų valdų žemės sklypus. Taisyklės numato, kad namų valdų žemės sklypai juos naudojantiems asmenims parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas pagrįstai nustatė, jog ginčijamo įsakymo priėmimo metu ir ginčijamos žemės nuomos sudarymo metu ieÅ¡kovui nepriklausė joks statinys ar jo dalis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi neteisėta statyba nesukuria nuosavybės teisių.

Minėtoje 2007-09-05 Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad nekilnojamo daikto – statinio sukÅ«rimas jo statytojui dar nesukuria nuosavybės teisės į šį statinį. 2002-02-08 priimant ginčijamÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), vienintele savininke VÄ® Registrų centro duomenimis buvo Z. M., todėl nebuvo teisinio pagrindo nesudaryti su ja žemės klypo nuomos sutarties. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų buvęs (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo nuomininku, nes su juo niekada nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis.

Be to, skundžiamame sprendime teismas nustatė, jog žemės sklypo planas buvo parengtas, todėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, jog teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo parengtas žemės sklypo planas ar kad rengiant žemės sklypo planÄ buvo pažeista nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka, atmestini kaip nepagrįsti. PrieÅ¡ingai, nei nurodo V. K., teismas vertino jo pateiktus įrodymus apie mokėtÄ Å¾emės mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su V. K. teiginiais dėl jo mokėto valstybinės žemės mokesčio, kÄ taip pat patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-10-18 atsakymas „Dėl įpareigojimo įvykdymo civilinėje byloje Nr. 2A-636-252/2013.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo iÅ¡vada, kad tokios aplinkybės nesudaro pagrindo ginčyti nuomos sandorį, tuo labiau, kad nustatyta, jog ir atsakovė žemės nuomos mokestį už nuomojamÄ 0,0775 ha valstybinės žemės sklypÄ 2003-2012 m. yra sumokėjusi (2013-10-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus atsakymas). Ginčo byloje neturi esminės reikÅ¡mės apelianto nurodyti argumentai dėl 1997 m. parengto žemės sklypo plano iÅ¡taisymo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius, gavęs Panevėžio apygardos teismo 2013-09-17 nutartį paaiÅ¡kinti, ar tinkamai pasielgta iÅ¡taisius namų valdos savininko pavardę ant žemės sklypo plano, tik aptariant šį taisymÄ kaip pavardės keitimÄ , 2013-10-18 raÅ¡te nurodė, kad žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini), nekito, nesikeitė specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos ir veiklos žemėje apribojimas, neatsirado naujų servitutų, nesikeitė ir žemės sklypo savininkas – valstybė, o pakito tik naudotojas, todėl mano, jog buvo tinkamai pasielgta iÅ¡taisius naudotojo pavardę ant žemės sklypo plano.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovas nei ieÅ¡kinyje, nei patikslintame ieÅ¡kinyje neprašė panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano. Todėl teismas neprivalėjo vertinti Å¡io dokumento teisėtumo.Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada priimant skundžiamÄ procesinį sprendimÄ pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ir tarpusavio ryÅ¡iu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas.

Teismo vertinimu, kiti apelianto V. K. nurodyti skundo argumentai byloje teisinės reikÅ¡mės neturi. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atsakovė Z. M. apeliacinės instancijos teisme turėjo 600 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kovo V. K. apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å ias iÅ¡laidas grindžia pateiktas pinigų priėmimo kvitas (t. 5, b. l. 16), jos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 25,31 Lt (t. 5, b. l. 31), jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. pagrindais.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų) advokato pagalbos iÅ¡laidų Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 25,31 Lt (dvideÅ¡imt penkis litus ir 31 centÄ ) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei, priteistÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660, ir pateikiant įrodymÄ Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Teisėjai                                                                           Laimantas Misiūnas                                                                                         Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                                         Birutė Valiulienė