2026-03-10 Nr. AB-5053-3-61-3-09638-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-298-575/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09638-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvatera LT“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvatera LT“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akvatera LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. PĮPN-12 „Dėl Akvatera LT, UAB Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Skundžiamu Nutarimu Tarnyba pareiškėjui už Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo (toliau – ir Pašarų įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė įspėjimą. Atsakovas nurodė, kad Bendrovė pateikė rinkai nesaugų pašarą t. y. pašarinę žaliavą – žuvų miltus, užkrėstus patogeniniais mikroorganizmais (Salmonella Give).

2.2. Bendrovė vykdo komercinę ūkinę veiklą pašarų tvarkymo srityje ir perka tik patikrintas kokybiškas žaliavas. Bendrovėje įsteigta Kokybės monitoringo, valdymo ir kontrolės sistema, kuri užtikrina žaliavų kokybę kiekvienoje grandyje – nuo supirkimo iki pagamintos produkcijos pardavimo. Bendrovė investuoja į modernias technologijas, darbuotojų kvalifikaciją. Bendrovei suteiktas valstybinės veterinarinės priežiūros numeris, kuris patvirtina, kad Bendrovė gamindama pašarus augintiniams, laikosi teisės aktų reikalavimų, taiko geros gamybos praktiką.

2.3. Bendrovė atliko pašarinės žaliavos – žuvų miltų (partijos Nr. 2022/10), kuriuos įsigijo 2022 m. spalio 26 d. (pagaminimo data – 2022 m. spalio 8 d.) ir 2022 m. lapkričio 14 d. (pagaminimo data – 2022 m. rugsėjo 29 d.), savikontrolės tyrimus, salmonelių nebuvo aptikta.

2.4. Tarnyba nepagrįstai pašarinę žaliavą – žuvų miltus priskyrė pašarams. Nepagrįsta ir išvada, kad pašarinė žaliava buvo patiekta rinkai. Nutarime nenurodytos ir kitos būtinosios sąlygos atsakomybei kilti – Bendrovės kaltė, žaliavos laikymo tikslas ir (ar) pobūdis, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių. Tarnyba nenustatė, kad žaliavos saugojimo vieta buvo netinkama žaliavos laikymui, Tarnyba nenurodė Bendrovės neteisėtų veiksmų, nulėmusių patogeninių mikroorganizmų atsiradimą. Bendrovė, sužinojusi apie paimto mėginio laboratorinio tyrimo rezultatus, t. y. žaliavoje nustatytą patogeninių mikroorganizmų faktą, nedelsdama ėmėsi visų būtinų priemonių, kad į rinką nebūtų patiekta nesaugi ir nekokybiška žaliava.

2.5. Šiuo atveju egzistuoja Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos atleidimo nuo atsakomybės nuostatos, nes Bendrovė ėmėsi visų būtinų saugumo priemonių ir nesaugi žaliava rinkai nebuvo patiekta.

2.6. Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatų.

2.7. Tarnyba nepateisinamai ilgai atliko pažeidimo tyrimą (220 dienų). Šis pažeidimas sąlygojo Bendrovės teisinį neapibrėžtumą.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Bendrovės veiksmai laikytini pašarų tiekimu į rinką, kuris pasireiškė jų laikymu pardavimui. Pareiškėjas disponavo nesaugiu pašaru, laikė jį pardavimui ir perdavimui, neketino jo perdirbti iki Tarnybos patikrinimo rezultatų ir tik Tarnybos patikrinimu nustačius nesaugaus pašaro faktą, Bendrovė ėmėsi papildomų veiksmų.

4.2. Patogeniniai mikroorganizmai žaliavoje (žuvų miltai, partijos Nr. 2022/10) atsirado laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. dėl veiksnių arba aplinkybių, sietinų su pareiškėjo, kaip patvirtinto ir (ar) registruoto pašarų ūkio subjekto, pašarų tvarkymo veikla „Saugojimu“. Pareiškėjui tenka pareiga laikytis Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

4.3. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Bendrovės veiksmai, kurių ji ėmėsi po nesaugaus pašaro nustatymo, yra normalus ūkio subjekto elgesys, atitinkantis teisės aktus, o ne didesnis (nei nustato teisės aktai) savarankiškas indėlis, sprendžiant nesaugaus pašaro pateikimo į rinką klausimą.

4.4. Bendrovė 2022 m. gruodžio 27 d. Tarnybos Kauno departamentui pateikė prašymą leisti žuvų miltus perdirbti. Prašyme nurodė, kad apie taikytiną perdirbimo technologiją informuos vėliau, nes darbo grupė ruošia technologinius procesus. Informaciją apie technologinį procesą pareiškėjas pateikė 2023 m. sausio 25 d. raštu.

4.5. Bendrovei paskirta švelniausia nuobauda, kuri yra adekvati ir proporcinga.

4.6. Tarnybos Kauno departamento 2023 m. gegužės 8 d. protokolas Nr. 33MĮPP-29 nėra administracinis sprendimas ir jo turiniui VAĮ nuostatos netaikomos.

4.7. Tarnybos Kauno departamentas leido pareiškėjui pagal jo prašymą perdirbti nesaugų pašarą ir tik nustatęs, kad nesaugūs pašarai buvo nukenksminti, Tarnybos Kauno departamentas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu leido teikti rinkai žuvų miltų siuntas. Protokolas surašytas 2023 m. gegužės 8 d., baigus tyrimą. Todėl argumentai, kad Tarnyba nepateisinamai ilgai vykdė tyrimą, atmestini.

II

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

6.1. Tarnybos Kauno departamentas, vykdydamas valstybinę pašarų stebėseną, 2022 m. gruodžio 5 d. Bendrovėje atrinko pašarų – žuvų miltų stebėsenos mėginį salmonelių ir enterobakterijų nustatymui (2022 m. gruodžio 5 d. Maisto/pašarų mėginių paėmimo tirti aktas).

6.2. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pateikė 2022 m. gruodžio 21 d. tyrimų protokolą Nr. 2-22/13112 B1-5 (toliau – ir Tyrimo protokolas), kuriame nurodė, kad 1 mėginyje iš 5 (Nr. 1) aptikti patogeniniai mikroorganizmai Salmonella Give/25 g.

6.3. Atsižvelgdamas į Tyrimų protokolą ir vykdydamas Tarnybos Kauno departamento direktorės 2022 m. gruodžio 22 d. pavedimą atlikti ūkio subjekto tikrinimą, Tarnybos Kauno departamentas atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą ir 2022 m. gruodžio 22 d. surašė Pašarų ūkio subjekto patikrinimo aktą Nr. 33PAŠ-22 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

6.4. Patikrinimo akte nurodyta, kad pašarinės žaliavos žuvų miltų, partijos Nr. 2022/10, likutis sandėlyje yra 48 tonos. Patikrinimo akte pažymėta, kad pašarinės žaliavos žuvų miltų gauta du kartus: 1) žuvų miltų, partijos Nr. 2022/10, pagaminimo data 2022 m. spalio 8 d., geriausias iki 2023 m. spalio 8 d., kilmės šalis Lenkija, 2022 m. lapkričio 14 d. įsigijimo sąskaita faktūra Nr. 19/11/22, gautas žuvų miltų kiekis – 24 t, likutis Bendrovėje – 24 t (toliau – ir Žuvų miltų siunta Nr. 1). Patikrinimo akte nurodyta, kad buvo paimtas savikontrolės mėginys: tyrimų protokolas Nr. 3-22/04169-1 B, mėginio gavimo data 2022 m. lapkričio 16 d., tyrimų atlikimo data 2022 m. lapkričio 19 d. – salmonelių ir enterobakterijų neaptikta; 2) žuvų miltų, partijos Nr. 2022/10, pagaminimo data 2022 m. rugsėjo 29 d., geriausia iki 2023 m. rugsėjo 29 d., kilmės šalis Lenkija, 2022 m. spalio 25 d. įsigijimo sąskaita – faktūra Nr. 29/10/22, gautas kiekis žuvų miltų 24 t, likutis Bendrovėje – 24 t (toliau – ir Žuvų miltų siunta Nr. 2). Patikrinimo akte pažymėta, kad buvo paimtas savikontrolės mėginys: Tyrimų protokolas Nr. 3-22/03999/1 B, mėginio gavimo data 2022 m. spalio 27 d., tyrimų atlikimo data 2022 m. spalio 31 d. – salmonelių ir enterobakterijų neaptikta. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad patikrinimui buvo pateikti prekybos, kokybiniai dokumentai. Patikrinimo akte pateikta išvada: Bendrovė įsigijo žuvų miltus, kuriuose laboratoriniu tyrimu buvo nustatyta salmonela (Salmonella Give).

6.5. Tarnybos Kauno departamentas 2022 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 33SV-457, kuriuo Bendrovei uždraudė tiekti rinkai Žuvų miltų siuntą Nr. 1 ir Žuvų miltų siuntą Nr. 2 (toliau – ir Nesaugūs pašarai). Informacija apie Skubų pranešimą 20221223-102-(83) paskelbta 2022 m. gruodžio 27 d.

6.6. Tarnybos Kauno departamentas 2023 m. gegužės 8 d. surašė protokolą Nr. 33MĮPP-29 (toliau – ir Protokolas), kuriame konstatavo, kad Bendrovė pateikė rinkai Nesaugius pašarus, kurie neatitiko 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) 15 straipsnio 1 ir 2 dalių, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančio Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 767/2009) 4 straipsnio 1 dalies ir Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

6.7. Tarnybos Pašarų saugos pažeidimų ir nesąžiningos pašarų ūkio subjektų veiklos bylų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Pašarų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. B1-164 (toliau – ir Aprašas), nuostatomis, rašytinio proceso tvarka Komisijos posėdyje išnagrinėjusi bylą „Dėl Akvatera LT, UAB Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pažeidimo“ pagal Tarnybos Kauno departamento 2023 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos pašarų saugos pažeidimų protokolą, 2023 m. spalio 27 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo pareiškėjui už Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė įspėjimą. Komisija konstatavo, kad Bendrovė pateikė rinkai Nesaugų pašarą, t. y. pašarinę žaliavą – žuvų miltus, užkrėstus patogeniniais mikroorganizmais (Salmonella Give) (iš viso 48 t) ir tuo pažeidė Reglamento (EB) Nr. 178/2002 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus pašarų saugos reikalavimus, Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnio 1 dalies a punkto, Reglamento (ES) 142/2011 X priedo ir Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Pašarų įstatymo (3 str. 15, 20 d., 7 str. 1, 3 d., 14 str. 1 p., 15 str. 1 d., 16 str. 1 d.), Reglamento (EB) Nr. 767/2009 (4 str. 1 d. a p.), Reglamento (EB) Nr. 178/2002 (3 str. 4–6, 8 p., 15 str. 1–2 d., 17 str. 1 d.), 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (toliau – Reglamentas (ES) 142/2011); I priedo 3, 5, 7 p., X priedo), nuostatomis.

8. Teismas nustatė, kad Bendrovė yra patvirtintas ir registruotas pašarų ūkio subjektas ir jai yra suteikti pašarų ūkio subjekto registracijos / patvirtinimo numeriai. Taigi Bendrovei taikytinos Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 767/2009) 4 straipsnio 1 dalies a punkto, Reglamento (EB) Nr. 178/2002) 15 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos ir ji yra atsakinga už tai, kad jos kontroliuojamame versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.

9. Teismas, atsižvelgdamas į ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad pašarinė žaliava – žuvų miltai yra pašaras, kaip jis suprantamas pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punktą (medžiaga arba produktas, įskaitant priedus, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, skirtas šerti gyvulius per burną). Todėl pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su pažeidimo dalyku, teismas pripažino nepagrįstais.

10. Teismas pažymėjo, kad Salmonella Enteritidis bakterijos buvimas pašarinėje žaliavoje – žuvų miltuose reiškia, kad šis pašaras yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento (EB) Nr. 178/2002 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų pašarų saugos reikalavimų, Reglamento (EB) Nr.767/2009 4 straipsnio 1 dalies a punkto, Reglamento (ES) 142/2011 X priedo ir Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas nurodė, kad ši Tarnybos išvada yra pagrįsta ir teismas jos vertinti kitaip neturi teisinio pagrindo.

11. Teismas nurodė, kad pašarų verslo operatorius privalo imtis priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas pašaras būtų saugus, visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, taip pat ir laikymo, saugojimo. Todėl pareiškėjui, kaip pašarų verslo subjektui, teko pareiga užtikrinti jo į rinką teikiamo pašarų produkto saugumą. Pareiškėjo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju jis nėra atsakingas už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, teismo vertinimu, yra nepagrįsti.

12. Teismo vertinimu, Bendrovė nepateikė argumentų ar įrodymų, kad ji nėra pašarų tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę. Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y. kad konkretus pašaras tapo nesaugus saugojimo Bendrovėje metu, turėtų pagrįsti, kad jis pašaro saugojimo metu ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama užtikrinti jos į rinką teikiamo pašaro saugumą. Tokių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog Nesaugų produktą pareiškėjas laikė pardavimui, kas ir laikoma pateikimu į rinką. Pašarų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos yra formalios, t. y. nagrinėjamu atveju pažeidimui konstatuoti pakanka paties Nesaugaus produkto laikymo fakto.

14. Teismas sprendė, kad Bendrovė, pateikdama į rinką pašarą, kuriame užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella Give, pažeidė Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismo vertinimu, sąlygų, nurodytų Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, šalinančių pareiškėjo atsakomybę, nėra. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas sukūrė technologinį procesą, perdirbo Nesaugų produktą, dėl ko Bendrovei Tarnybos Kauno departamento sprendimu leista žuvų miltus tiekti rinkai, pareiškėjo atsakomybės nešalina ir nesudaro pagrindo taikyti Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas kartu nurodė, kad Nutarimas atitinka ir VAĮ reikalavimus.

15. Spręsdamas dėl paskirtos nuobaudos teismas pažymėjo, kad Komisija atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad Bendrovė bendradarbiavo su Tarnyba, teikė informaciją ir vykdė Tarnybos Kauno departamento nurodymus, pareiškėjas Nesaugų produktą perdirbo, Pašarų įstatymą pažeidė pirmą kartą. Komisija Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Jų nenustatė ir teismas. Teismas sprendė, kad Tarnyba vadovavosi Reglamento Nr. 178/2002, Pašarų įstatymo nuostatomis ir jų nepažeidė. Teismas konstatavo, kad paskirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, nebuvo pažeistas senaties terminas.

III

16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą (apeliaciniame skunde nurodyta data – „2024 m. rugsėjo 9 d.“ laikytina rašymo apsirikimu) ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas pakartoja ginčo faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, t. y. Pašarų įstatymo nuostatas.

17.2. Žuvų miltai, partija Nr. 2022/10 nelaikytini pašaru bei savaime nėra skirti šerti gyvulius. Teismas tik formaliai konstatavo priešingai, tačiau neatskleidė, kokie konkretūs požymiai (ypatybės) leido padaryti kitą išvadą. Teismas taip pat nepasisakė apie žaliavos ir teisės normose nurodytos medžiagos ar produkto paskirties (skirta šerti gyvulius per burną) sąsajos. Teismas privalėjo remtis specialiuoju teisės aktu, t. y. Reglamentu (EB) Nr. 767/2009 ir jame naudojama „pašarinės žaliavos“ sąvoka. Teismas taip pat nevertino būtinosios žaliavos susiejimo su pašaru sąlygos (skirtas šerti gyvūnams per burną), egzistavimo.

17.3. Žaliava (žuvų miltai) buvo laikoma perdirbimui. Teismas konstatavo, kad buvo nustatytas tiekimo rinkai faktas, kuris pasireiškė žaliavos laikymu pardavimui. Tačiau Protokole ir Nutarime apie žaliavos laikymo tikslą nebuvo pasisakyta. Aptariama nepagrįsta išvada buvo padaryta teismo posėdžio metu atsakovo atstovo išsakytos nuomonės pagrindu, vadovaujantis tuo, kad Bendrovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo. Pareiškėjas pažymi, kad ginčo žaliava buvo įsigyta iš atrinkto ir teisę tiekti žuvų miltus turinčio tiekėjo, kuris pateikė laboratorinių tyrimų išvadas, kuriose Salmonella bakterija nenustatyta. Žaliavą pristatė pats tiekėjas, ir ji iki patikrinimo buvo laikoma pareiškėjo sandėlyje. Laikymo metu Bendrovė savarankiškai atliko papildomus laboratorinius tyrimus, bakterijų nenustatyta. Bendrovė planavo perdirbti žaliavą, tam yra sukūrusi technologinį procesą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Taip pat nebuvo nustatyta, kad ginčo žaliavos laikymo sąlygos buvo netinkamos ir būtent tai sąlygojo Salmonella bakterijos atsiradimą. Be to, žaliava buvo perdirbta ir tiekta rinkai, tačiau šiuo atveju vis tiek pritaikyta poveikio priemonė. Neaišku, kodėl atsakovas žaliavos laikymą perdirbimui, kaip ir gamybą bei gabenimą prilygino tiekimu rinkai.

17.4. Teismas: 1) neanalizavo ir neatskyrė Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 8 punkto nuostatų, nustatančių žaliavos laikymą; 2) padarė faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, nes Protokole ir Nutarime apie žaliavos laikymą ir (ar) laikymo tikslą (pardavimui) nėra pasisakyta. Taip pat pats atsakovas žaliavos perdirbimo nelaikė tiekimu rinkai. Remiantis atsakovo sprendimais ta pati žaliava buvo tiekta rinkai du kartus.

17.5. Dėl žaliavoje (1 mėginyje iš 5) atsiradusios Salmonella bakterijos Bendrovė kaltės nėra, nes ji ėmėsi papildomų apsaugos priemonių (atliko savikontrolės testavimus; technologiniai perdirbimo sprendimai), o galiausiai ta pati žaliava atsakovo buvo pripažinta saugia ir ją buvo leista tiekti rinkai. Įstatymo leidėjo tikslas – užtikrinti, kad į rinką būtų tiekiami tik saugūs pašarai, buvo įgyvendintas. Pareiškėjo veiksmai atitinka apdairaus ir protingo verslininko standartus, t. y. reikalauti iš pareiškėjo daugiau, nei jis šioje situacijoje atliko, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjo veiksmai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikytini pakankami, kad jis būtų atleistas nuo atsakomybės, bei negali būti laikomi neteisėtais ir kaltę pagrindžiančiais. Be to, būtent Bendrovė ėmėsi veiksmų, kad žaliava būtų saugi tiekti į rinką. Pareiškėjas pasiūlė žaliavos perdirbimo technologiją, kuri užtikrina terminį jos poveikį, kurio metu patogeninis mikroorganizmas Salmonella Give/25 g yra sunaikinamas ir galutinis produktas gali būti tiekiamas rinkai.

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Bendrovė nėra apskundusi Tarnybos sprendimo dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo, todėl jame nustatytos aplinkybės ir nurodymai Bendrovei yra privalomi. Bendrovė šios bylos nagrinėjimo metu neturi teisės kvestionuoti žuvų miltų priskyrimo pašarams ar fakto, jog buvo pažeistos Pašarų įstatymo nuostatos. Pareiškėjas siekia paneigti įsiteisėjusiame administraciniame sprendime nurodytas aplinkybes, o tai nedera su teisinio tikrumo principu.

19.2. Ginčui aktualus teisės reguliavimas patvirtina, kad žuvų miltai – perdirbti gyvūniniai baltymai, o pašarinės žaliavos – gyvūninės kilmės produktai, skirti gyvūnams tiesiogiai šerti arba, juos perdirbus ar ruošiant kombinuotuosius pašarus. Teismas pagrįstai sprendė, kad pašarinė žaliava (žuvų miltai) yra pašaras, kaip jis suprantamas pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punktą.

19.3. Byloje nėra ginčo, kad Bendrovė Nesaugius produktus laikė pardavimui, kas ir laikoma pateikimu į rinką Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punkto prasme. „Tiekimo rinkai“ sąvoka apima tiek laikymą pardavimui, tiek siūlymą parduoti arba kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, tiek pardavimą, paskirstymą bei kitas jo perdavimo formas.

19.4. Bendrovė disponavo Nesaugiu pašaru, laikė jį pardavimui ir perdavimui, neketino jo perdirbti iki Tarnybos patikrinimo rezultatų ir tik nustačius nesaugaus pašaro faktą, ėmėsi papildomų veiksmų padaryti nesaugų pašarą. Pareigos dėl pašarų saugos užtikrinimo yra nustatytos ne fragmentiškai, bet išlieka visuose etapuose, net ir po to, kai nustatyti pažeidimai. Todėl Bendrovės veiksmai, kurių ji ėmėsi po nesaugaus pašaro nustatymo, vertintini kaip normalus ūkio subjekto elgesys, reikalaujamas pagal teisės aktus. Be to, Bendrovė buvo suinteresuota patirti mažesnius nuostolius dėl Nesaugių pašarų, kad jų nereikėtų sunaikinti, t. y.: paprašė leisti sugalvoti technologinį procesą ir pagal jį perdirbus Nesaugų pašarą padaryti jį saugiu. Aplinkybė, kad sukūrus technologinį procesą, buvo perdirbti Nesaugūs produktai, dėl ko pareiškėjui buvo leista žuvų miltus tiekti rinkai, atsakomybės nešalina ir nesudaro pagrindo taikyti Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taip pat vien pirkimas iš sertifikuoto tiekėjo nebuvo pakankama priemonė, siekiant įgyvendinti pareigą tiekti į rinką saugų produktą.

19.5. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 valstybėms narėms nustatyta pareiga priimti nacionalinius teisės aktus, kuriuose būtų pašarų verslo operatoriams numatytos baudos už įstatymų pažeidimus. Todėl Pašarų įstatymo 15 straipsnio nuostatos atitinka Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatas bei konstitucinį proporcingumo principą.

19.6. Šiuo atveju nebuvo aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti pareiškėją nuo atsakomybės. Pareiškėjas nurodė, kad jis netiekė rinkai Nesaugaus produkto, tačiau laikymas pardavimui yra laikomas tiekimu rinkai.

19.7. Visuma ginčui aktualių aplinkybių lėmė atsakovo sprendimą skirti Bendrovei įspėjimą, kuris turi ir prevencinę funkciją, nes Bendrovė yra įspėjama, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausta ne mažesne, o galbūt didesne nuobauda. Pareiškėjui buvo taikyta mažiausia teisinė atsakomybė, kuri net nesusijusi su finansinėmis išlaidomis t. y. įspėjimas. Ši priemonė yra adekvati ir proporcinga, priimta siekiant, be kita ko, atgrasyti asmenis nuo Pašarų įstatymo pažeidimų darymo ir užtikrinti, kad tokie atvejai nepasikartotų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamos bylos dalykas – Tarnybos Nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas. Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad Bendrovė pateikė rinkai nesaugų pašarą, t. y. pašarinę žaliavą – žuvų miltus, užkrėstus patogeniniais mikroorganizmais (Salmonella Give). Už šį pažeidimą, numatytą Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, Bendrovei paskirtas įspėjimas.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, konstatavęs, kad Nutarimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, o paskirta nuobauda – proporcinga. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės įsigytuose žuvų miltuose buvo aptikta patogeninių mikroorganizmų, o ginčui aktualių teisės aktų kontekste žuvų miltai (pašarinė žaliava) pagrįstai pripažinti „pašaru“. Teismo vertinimu, Bendrovė nesaugų pašarą laikė pardavimui, todėl toks laikymas atitiko „pateikimo į rinką“ sąvoką. Dėl to teismas padarė išvadą, kad Nutarimu pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė į rinką pateikė nesaugų pašarą, o jai teisėtai paskirtas įspėjimas, nes nebuvo nustatyta jos atsakomybę šalinančių aplinkybių.

22. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, nepagrįstai sprendė, jog žuvų miltai (žaliava) laikytini „pašaru“ ir kad pareiškėjas šią žaliavą pateikė rinkai, taip pat nepagrįstai nepripažino Bendrovės atsakomybę šalinančių aplinkybių.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šios ribos turėtų būti peržengtos, taip pat nenustatyta sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė vykdo komercinę ūkinę veiklą pašarų tvarkymo srityje, t. y. yra pašarų ūkio subjektas. Bendrovė iš Lenkijos Respublikos gamintojo įsigijo dvi po 24 t pašarinės žaliavos – žuvų miltų – siuntas, iš viso 48 t. Tarnybos Kauno departamentas, vykdydamas valstybinę pašarų stebėseną, 2022 m. gruodžio 5 d. Bendrovėje atrinko žuvų miltų mėginį salmonelių ir enterobakterijų nustatymui. 2022 m. gruodžio 21 d. Tyrimų protokole nustatyta, kad viename mėginyje iš penkių aptikti patogeniniai mikroorganizmai Salmonella Give / 25 g. Tarnybos Kauno departamentas atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą ir 2022 m. gruodžio 22 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad Bendrovė įsigijo žuvų miltus, kuriuose laboratoriniu tyrimu buvo nustatyta Salmonella Give. Tarnybos Kauno departamentas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu Bendrovei uždraudė tiekti rinkai minėtus žuvų miltus. Tarnybos Kauno departamentas 2023 m. gegužės 8 d. Protokolu konstatavo, kad Bendrovė pateikė rinkai nesaugius pašarus ir taip pažeidė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas. Galiausiai 2023 m. spalio 27 d. Nutarimu konstatuota, kad Bendrovė pateikė rinkai nesaugų pašarą, t. y. pašarinę žaliavą – žuvų miltus, užkrėstus patogeniniais mikroorganizmais (Salmonella Give), ir taip pažeidė Reglamento (EB) Nr. 178/2002 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus pašarų saugos reikalavimus, Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnio 1 dalies a punkto, Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo ir Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pašarų įstatymas taikomas visiems pašarus tvarkantiems ūkio subjektams, taip pat valstybinės pašarų priežiūros institucijai – Tarnybai (Pašarų įstatymo 2 straipsnis). Pagal Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį gaminami, laikomi, gabenami, naudojami ir tiekiami rinkai tik saugūs ir kokybiški pašarai. Pašarų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte pašarų ūkio subjektams visais pašarų tvarkymo etapais nustatyta prievolė užtikrinti, kad pašarai atitiktų su jų veikla susijusių pašarus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Pašarų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir proceso šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pateikia papildomus motyvus.

27. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas ir nepagrįstai sprendė, jog žuvų miltai laikytini pašaru.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Pašarų įstatymo 3 straipsnio 6 dalį sąvoka „pašaras“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punkte, t. y. kaip medžiaga arba produktas, įskaitant priedus, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, skirtas šerti gyvulius per burną.

29. Žuvų miltų sąvoka apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 142/2011 I priedo 7 punkte, pagal kurį žuvų miltai – tai perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti iš vandens gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius, įskaitant ūkinius vandens bestuburius, taip pat Asterias rubens rūšies jūrų žvaigždes, surinktas moliuskų auginimo zonose.

30. Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta, kad pašarinės žaliavos – tai natūralūs, švieži arba apdoroti augalinės arba gyvūninės kilmės produktai, kurie pirmiausia skirti gyvūnų mitybos poreikiams tenkinti, taip pat pramoniniu būdu perdirbti šie produktai bei organinės ir neorganinės medžiagos su pašarų priedais arba be jų, skirti gyvūnams tiesiogiai šerti, naudoti kombinuotiesiems pašarams ruošti arba kaip premiksų užpildą.

31. Reglamento (ES) Nr. 142/2011 I priedo 3 punkte pašarinės žaliavos apibrėžiamos kaip Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytos pašarinės žaliavos, kurios yra gyvūninės kilmės medžiagos, įskaitant perdirbtus gyvūninius baltymus, kraujo produktus, lydytus riebalus, kiaušinių gaminius, žuvų taukus, riebalų antrinius produktus, kolageną, želatiną, hidrolizuotus baltymus, dikalcio fosfatą, trikalcio fosfatą, pieną, pieno pagrindo produktus, pieno gaminius, priešpienį, priešpienio produktus ir centrifugos ar separatoriaus nuosėdas. Be to, Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies p punkte nustatyta, kad „užterštos žaliavos“ – tai pašaras, kuriame nepageidaujamų medžiagų kiekis viršija pagal Direktyvą 2002/32/EB leidžiamą normą. Taigi ir ši sąvoka pačiame reglamente siejama su pašaro kategorija.

32. Sistemiškai įvertinusi išdėstytą teisinį reguliavimą ir pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju žuvų miltai ginčo kontekste pagrįstai priskirti pašarui. Tokią išvadą lemia tai, kad pagal aptartą reglamentavimą žuvų miltai laikytini gyvūninės kilmės pašarine žaliava, patenkančia į pašaro sąvokos apimtį. Todėl pareiškėjo argumentai, kuriais ginčijama šios produkcijos priskyrimas pašarui, atmetami kaip nepagrįsti.

33. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pašaras pagal teisinį apibrėžimą turi būti skirtas šerti gyvulius per burną. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčui aktualus teisinis reguliavimas apima ne tik produktus, skirtus gyvūnams tiesiogiai šerti, bet ir pašarines žaliavas, naudojamas kombinuotiesiems pašarams ruošti ar kaip premiksų užpildą. Todėl vien aplinkybė, kad ginčo žuvų miltai nebuvo skirti tiesioginiam gyvūnų šėrimui, savaime nepaneigtų jų priskyrimo pašarinei žaliavai, patenkančiai į pašaro sąvokos apimtį. Bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju šis kriterijus ginčo produkcijai apskritai nebūtų taikytinas, todėl priešingi pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

34. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo žaliavos priskyrimo pašarui, nepagrįstai rėmėsi Reglamento (ES) Nr. 142/2011 nuostatomis, o turėjo vadovautis išimtinai Reglamento (EB) Nr. 767/2009 nuostatomis. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju minėtų reglamentų nuostatos nėra konkuruojančios taip, kad vieno jų taikymas savaime pašalintų kito taikymą. Reglamento (ES) Nr. 142/2011 nuostatos ginčo atveju reikšmingos identifikuojant žuvų miltus kaip perdirbtus gyvūninius baltymus ir gyvūninės kilmės pašarinę žaliavą, o Reglamento (EB) Nr. 767/2009 nuostatos – aiškinant pašarinės žaliavos ir pateikimo rinkai sąvokas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi sisteminiu šių teisės aktų aiškinimu, o vien apelianto nuoroda į lex specialis taisyklę nesudaro pagrindo paneigti išvados, kad ginčo žaliava patenka į pašaro sąvokos apimtį.

35. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog buvo nustatytas nesaugaus pašaro pateikimo į rinką faktas. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta nepagrįstu.

36. Pašarų įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad pašarų tiekimo rinkai sąvoka apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punkte. Pagal šią nuostatą „pateikimas į rinką“ suprantamas kaip maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos.

37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Pašarų įstatymą pašarų ūkio subjektui tenka pareiga užtikrinti pašarų atitiktį teisės aktų reikalavimams, jų atsekamumą, bendradarbiauti su Tarnyba ir informuoti ją apie nesaugų pašarą. Be to, pagal Pašarų įstatymo 3 straipsnio 14 dalį pašarų tvarkymas apima ir pašaro laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti bei pardavimą.

38. Apeliantas teigia, kad ginčo žaliava buvo laikoma ne pardavimui ar kitokiam tiekimui rinkai, bet būtent perdirbimui, todėl jos laikymas negali būti vertinamas kaip tiekimas rinkai. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą pateikimas į rinką apima ne tik patį pardavimą ar paskirstymą, bet ir pašaro laikymą pardavimui. Todėl, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo nesaugaus pašaro pateikimas rinkai, lemiamą reikšmę turi ne vien pareiškėjo vėliau nurodyta ginčo žaliavos paskirtis, bet objektyvių bylos duomenų visuma, atskleidžianti šios žaliavos laikymo ir tvarkymo aplinkybes patikrinimo metu.

39. Iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu Bendrovėje buvo konstatuotas 48 t žuvų miltų likutis, ši žaliava buvo nenaudota gamyboje, sustabdyta ir atskirta, dėl jos buvo pateikti prekybos ir kokybiniai dokumentai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad patikrinimo metu Bendrovė būtų aiškiai nurodžiusi, jog ginčo žaliava laikoma būtent perdirbimui. Priešingai, nustatyta faktinių aplinkybių seka rodo, kad tik po 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo buvo uždrausta tiekti rinkai nesaugius pašarus, Bendrovė 2022 m. gruodžio 27 d. kreipėsi dėl leidimo žuvų miltus perdirbti, kartu nurodydama, kad apie perdirbimo technologiją informuos vėliau, nes technologiniai procesai dar tik rengiami. Konkretus technologinio proceso aprašymas buvo pateiktas tik 2023 m. sausio 25 d.

40. Ši faktinių aplinkybių seka turi teisinės reikšmės vertinant, ar ginčo žaliava patikrinimo metu iš tiesų buvo laikoma perdirbimui, ar vis dėlto buvo laikoma pašarų ūkio subjekto komercinėje apyvartoje. Jei ginčo žaliava iš anksto būtų buvusi laikoma būtent perdirbimui, tokia aplinkybė turėjo būti objektyviai užfiksuota patikrinimo metu, o ne nurodyta tik po to, kai buvo pritaikytos rinkos ribojimo priemonės. Todėl vien pareiškėjo procesinė pozicija, kad ginčo žaliava buvo laikoma perdirbimui, nepaneigia išvados, jog ji nagrinėjamu atveju pagrįstai vertinta kaip laikoma pateikimo rinkai tikslais.

41. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyvūs bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo žaliavos laikymas nagrinėjamu atveju pateko į pateikimo rinkai sąvokos apimtį ginčui aktualių teisės aktų prasme. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju egzistavo Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę šalinanti aplinkybė, t. y. kad nesaugus pašaras rinkai nebuvo pateiktas.

42. Aplinkybės, kad Bendrovė buvo atlikusi savikontrolės tyrimus, kad po Tarnybos atlikto patikrinimo ėmėsi technologinių sprendimų žaliavai perdirbti ir kad po perdirbimo ši žaliava vėliau buvo pripažinta saugia, pačios savaime nepaneigia anksčiau konstatuoto pažeidimo fakto. Šios aplinkybės apibūdina pareiškėjo veiksmus jau po nesaugumo nustatymo ir po rinkos ribojimo priemonių pritaikymo, todėl nesudaro pagrindo spręsti, kad nesaugus pašaras nebuvo pateiktas rinkai Pašarų įstatymo prasme.

43. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju egzistavo Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę šalinanti aplinkybė. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

44. Teisėjų kolegija taip pat nelaiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjo kaltė nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, nes žaliava buvo įsigyta iš teisę ją tiekti turinčio tiekėjo, kartu su laboratorinių tyrimų duomenimis, be to, pati Bendrovė atliko papildomus savikontrolės tyrimus ir vėliau pasiūlė žaliavos perdirbimo technologiją. Šios aplinkybės savaime nepaneigia konstatuoto pažeidimo, nes ginčo atveju teisiškai reikšminga ne tai, ar pareiškėjas sukėlė žaliavos užterštumą, bet tai, ar jis, kaip pašarų ūkio subjektas, užtikrino, kad laikomas ir rinkai pateikiamas pašaras atitiktų teisės aktų reikalavimus. Aplinkybė, kad ginčo žaliavoje laboratoriniu tyrimu buvo nustatyti patogeniniai mikroorganizmai, rodo, jog taikytos kontrolės ir savikontrolės priemonės nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamos pašaro saugai užtikrinti, todėl vien nuorodos į tiekėjo dokumentus, atliktus tyrimus ar vėliau pasiūlytą perdirbimo technologiją nesudaro pagrindo spręsti, kad Bendrovė buvo įvykdžiusi visas jai teisės aktuose nustatytas pareigas. Dėl tų pačių priežasčių nepagrįstas ir argumentas, kad atsakovo sprendimais ta pati žaliava neva buvo pateikta rinkai du kartus. Vėlesnis leidimas po perdirbimo tiekti rinkai jau perdirbtą ir saugia pripažintą produktą nepaneigia anksčiau konstatuoto pažeidimo dėl nesaugaus pašaro laikymo pateikimo rinkai sąlygomis; tai yra skirtingi teisiškai reikšmingi etapai, susiję ne su tuo pačiu nesaugaus produkto pateikimu rinkai, o su skirtinga jo būkle iki perdirbimo ir po jo. Todėl apelianto argumentai šiuo aspektu taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

45. Pažymėtina ir tai, kad Bendrovei buvo paskirta švelniausia Pašarų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta poveikio priemonė – įspėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas atsižvelgė į ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl paskyrė proporcingą ir adekvačią poveikio priemonę už pagrįstai konstatuotą pažeidimą.

46. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir tinkamai taikė bylai aktualias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47. Galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo nenaudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvatera LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė