N-261-1306-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N261-1306/2012

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00550-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 39.1.; 45.4.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimo J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimu (b. l. 7) J. Š. pripažintas padariusiu teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 4 dalyje ir 1241 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 75 Lt bauda. J. Š. nubaustas už tai, kad 2010 m. spalio 11 d., 18.20 val., Salantuose, Vilniaus g. 19-1, jam priklausantį automobilį Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ties įvažiavimu į garažą, o 2010 m. spalio 12 d., 17.25 val., Salantuose, Vilniaus g. 19, tą patį automobilį pastatė ant vejos. Administracinio teisės pažeidimo protokoluose (b. l. 53,58) pažymėta, kad savo veiksmais J. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 155.5 ir 155.10 punktų reikalavimus.

Skundu (b. l. 4) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas minėtą nutarimą panaikinti, nes manė, kad KET reikalavimų nepažeidė.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 11 d. nutarimu J. Š. skundą patenkino visiškai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, remdamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 6 ir 12 dalimis, motyvuodamas tuo, jog J. Š. veikė teritorijoje, kuri nelaikytina keliu.

II. Nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti šį nutarimą ir priimti naują nutarimą. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, kadangi veja – tai visais atvejais teritorija, neskirta ja važiuoti ar stovėti transporto priemonėms ir neatitinkanti kelio sąvokos. Tuo tarpu įvažiavimas į kiemą bei jame esantį garažą turi būti prilyginamas kelio sąvokai, kadangi juo yra naudojamasi. Pasak Institucijos, Kelių policija nesprendžia statinių legalumo ar teisėtumo, tačiau mano, jog automobilio pastatymas taip, kad trukdytų kitiems asmenims pėsčiomis ar transporto priemonėmis patekti į garažą, atitinka KET 155.10 punktą bei ATPK 1241 straipsnio dispoziciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarimą J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog sprendžiant atsakomybės už ATPK 1241 straipsnio 2 dalies pažeidimą klausimą, nėra svarbu, ar vieta, kurioje buvo paliktas stovėti automobilis, gali būti laikoma keliu, ar ne – svarbu nustatyti, ar transporto priemonė buvo pastatyta ant vejos ir ar toje vietoje stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai tą leidžia daryti. Pažymėjo, jog veja apskritai nėra prilyginama keliui, kadangi tai yra zona, kur želia augmenija, tačiau neleistinas automobilio statymas tokioje vietoje užtraukia atsakomybę.

Pažymėjo, kad ATPK 1241 straipsnio 4 dalies atsakomybės taikymui nagrinėjamuoju atveju yra svarbu nustatyti, ar automobilis buvo paliktas stovėti tokioje vietoje, kur tai trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui. „Eismo“ ir „kelio“ apibrėžimai, kaip juos nurodė pirmosios instancijos teismas, iš Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo buvo pašalinti ir dar iki inkriminuojamų veikų padarymo, t. y. nuo 2010 m. liepos 1 d. nebegaliojo. Tuo tarpu Lietuvių kalbos žodyne žodis „eismas“ suprantamas kaip judėjimas, susisiekimas, nesiejant to su paviršiumi, kuriame jis vyksta. Be to, KET 3 punkte numatyta, jog kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Taigi, nagrinėjamuoju atveju, įvertinus tai, jog ginčas kilo dėl užstatyto įvažiavimo į garažą, nepriklausomai nuo to, ar tas įvažiavimas yra privačioje teritorijoje ar ne, taip pat ar tas įvažiavimas yra tiesiog žemės paviršius, ar žmogaus specialiai sukurtas statinys, spręsta, jog pastatytas automobilis galimai kliudė eismui.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. spalio 1 d. nutarimu patenkino J. Š. skundą, panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimą, kuriuo J. Š. paskirta pagal ATPK 1241 straipsnio 2 ir 4 dalį subendrinta 75 Lt bauda ir administracinę bylą nutraukė.

Rašytine bylos medžiaga, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu, liudytojos L. Š. parodymais teismas nustatė, kad J. Š. gyvena adresu Vilniaus g. 19-1, Salantai (b. l. 149). Kartu su sutuoktine yra žemės sklypo Vilniaus g. 19, Salantai, bendrasavininkai. Žemės sklype nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis taku, varyti galvijus, suteikiantis teisę J. Š., kartu su kitais bendrasavininkais, naudotis bendrojo naudojimo teritorija – kiemu (b. l. 136-139). Byloje pateiktomis fotonuotraukomis nustatyta, kad visa bendrojo naudojimo teritorijos (kiemo) danga – veja. Automobilių statymas namo kieme nėra apribotas kelio ženklais ar kelio ženklinimu, visi žemės sklypo ir daugiabučio namo bendrasavininkai naudojasi kiemu, statydami savo transporto priemones. Kitokio būdo patekti prie kiemo statinių transporto priemonėmis, išskyrus važiavimą per veją, nėra (b. l. 141-148). J. Š. paaiškinimu nustatyta, kad kitoje vietoje pastatyti transporto priemonės objektyviai negalėjo dėl kaimyno įrengtos užtvaros bei tuo metu vykdytų žemės kasimo darbų (b. l. 91, 135). Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2011 m. kovo 7 d. raštu konstatavo, jog automobilių statymas gyvenamojo namo kieme Vilniaus g. 19, Salantai, apribotas nėra. Nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms, policijos pareigūnai neturi pagrindo taikyti vairuotojams poveikio priemonių (b. l. 133). Teismas pažymėjo, kad kiekvienas nuosavybės teisės subjektas (subjektai), savo nuosavybe gali naudotis ir ją tvarkyti pagal poreikius, turi teisę nuspręsti dėl namo kiemo (teritorijos prie namo) dangos parinkimo ir įrengimo.

Teismo nuomone, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, išklausius asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, liudytojos parodymus, byloje esančių duomenų nepakanka asmens kaltei padarius jam inkriminuotą pažeidimą pagrįsti. Nepakanka įrodymų, pagrindžiančių, kad J. Š. palikta transporto priemonė trukdė eismui. Teismas, įvertinęs tai, kad nuo nagrinėjamo pažeidimo padarymo dienos praėjo ilgas laiko tarpas – du metai, ir nėra realių galimybių surinkti naujus J. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą patvirtinančius įrodymus, buvo išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir pašalinti byloje egzistuojančias abejones dėl asmens kaltės, sprendė, kad nėra pagrindo grąžinti bylą Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. Š. atžvilgiu, nenustačius jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

III. Apeliaciniu skundu (b. l. 161-162) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimą, palikti Institucijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimą J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą.

Skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-894/2007 paminėta, jog sąvoka „veja“ suprantama taip, kaip yra įprasta bendrinėje kalboje, tai yra veja turėtų būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri yra specialiai suformuota (apželdinta) ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį. Iš J. Š. administracinėje byloje surinktų dokumentų matyti, kad Vilniaus g. 19, Salantai, namo gyventojai savo kieme esančią veją prižiūri jau 16 metų, ją kartą per savaitę nupjauna, ten tokį stovėjimo būdą leidžiančio kelio ženklo nėra, todėl, apelianto manymu, pareigūnas tinkamai J. Š. skyrė nuobaudą už ATPK 1241 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. Š. padarytus pažeidimus: pateiktos fotonuotraukos bei A. D., gyvenančio Vilniaus g. 19, Salantai, 2010 m. spalio 13 d. rašytas pareiškimas dėl J. Š. pastatyto automobilio. Todėl 2012 m. spalio 1 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo priimtas nutarimas prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.

Atsiliepime į apeliacinį skundą J. Š. nesutinka su juo ir prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Vilniaus g. 19-1, Salantai, kiemas yra bendrojo naudojimo. Iš fotonuotraukų matyti, kad jo automobilis buvo pastatytas bendrojo naudojimo kieme. A. D. surašytas pareiškimas nėra įrodymas, tai tik pagrindas atlikti tyrimą. Be to, A. D. šiuo adresu šiuo metu negyvena.

Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, Vilniaus g. 19-1, Salantai, L. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 4400-2125-9294 yra galiojantis „Kelio servitutas“ – teisė važiuoti transporto priemone, naudotis taku, varyti galvijus, (viešpataujantis). Žemė, kuria naudojasi Vilniaus g. 19, Salantai, namo bendraturčiai, yra bendrojo naudojimo kiemas, kuriame nėra kelio ženklinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.119 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėms, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje kyla dėl to, ar J. Š. veiksmai, kuomet jis vieną kartą Salantuose, Vilniaus g. 19-1, jam priklausantį automobilį Opel Omega pastatė ties įvažiavimu į garažą, o kitą kartą tą patį automobilį toje pat vietoje pastatė ant vejos, gali būti kvalifikuojami kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1241 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

ATPK 1241 straipsnyje (2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) reglamentuota atsakomybė už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą. ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, o to paties straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui.

KET 155.5 punkte nurodyta, jog draudžiama sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai), o KET 155.10 reglamentuota, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė kitiems vairuotojams užstotų šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 1 dalį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz. 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, 2012 m. spalio 1 d. nutarime konstatavo, kad byloje esančių duomenų nepakanka J. Š. kaltei padarius jam inkriminuotą pažeidimą pagrįsti, t. y. nepakanka įrodymų, pagrindžiančių, kad J. Š. palikta transporto priemonė trukdė eismui. Teismas įvertino tai, kad nuo nagrinėjamo pažeidimo padarymo dienos praėjo ilgas laiko tarpas ir nėra realių galimybių surinkti naujus J. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą patvirtinančius įrodymus, buvo išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir pašalinti byloje egzistuojančias abejones dėl asmens kaltės, nėra pagrindo grąžinti bylą Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis ATPK 257 straipsnyje numatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į juos ir jais grindė savo sprendimą, tinkamai motyvavo savo nutarimą ir priėmė teistą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgdamas į prieštaringus ir nenuoseklius J. Š. kaltę pagrindžiančius įrodymus, Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagal savo vidinį įsitikinimą neturėjo pagrindo pripažinti J. Š. kaltu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 2 ir 4 dalyje, padarymu, todėl pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą J. Š. atžvilgiu nutraukė. Kadangi, kaip minėta, byloje esančios abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai, byloje iškilusias abejones dėl J. Š. kaltės ir jo atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino būtent šio asmens naudai. Taigi, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu priimto sprendimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei minėtas teisės normas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimą J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Stasys Gagys