de3df1b0-8600-4e5e-ad7f-00eb3e2d07dc · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-613-953/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04144-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.;1.1.5.1.2.; 1.1.10.1.; 1.2.4.1.;2.3.6.4.5.;(S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 28 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei, dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,kaltinamajai R. L.,advokatui Modestui Å važui,nukentėjusiajam D. P.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeR.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡situokusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja-kasininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 28 str. 3 d., 135 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. L. 2015-01-18 laiko tarpe nuo 04.30 val. iki 05.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), peržengdama bÅ«tinosios ginties ribas, gynybai aiÅ¡kiai neatitinkant kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, muÅ¡tynių, kilusių po žodinio konflikto metu, tyčia keturis kartus suduodama peiliu D.

P. į nugaros sritį, padarė D. P. kiauryminę durtinę – pjautinę kairės krÅ«tinplėvės ertmės žaizdÄ , durtines – pjautines žaizdas krÅ«tinės nugariniame pavirÅ¡iuje, tuo peržengdama bÅ«tinosios ginties ribas, gynybai aiÅ¡kiai neatitinkant kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, tyčia sunkiai sutrikdė sveikatÄ D. P., nes dėl kiauryminės durtinės- pjautinės kairės krÅ«tinplėvės ertmės žaizdos D. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.Kaltinamoji R.

L. teisme kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykis buvo 2015-01-18 buto miegamajame, adresu (duomenys neskelbtini), apie 5 val. ryto. D. P. kelias dienas iki įvykio prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį smurtÄ be jokios priežasties, sudavė jai delnu, jai buvo lÅ«pÄ prakirsta, už plaukų tempė. Be to, jis grasino jai nupjauti galvÄ , tačiau ji nemanė, kad taip jis padarytų. Ji jo bijojo, nes jei ji pasakydavo žodį, tada gaudavo per veidÄ . Kai jis bÅ«davo blaivus, jis bÅ«davo geras, o iÅ¡gėręs, bÅ«davo agresyvus.

Ji taip pat jo atžvilgiu sudavė atgal bei jį stÅ«mė nuo savęs. Konfliktas trÅ«ko ilgÄ laikÄ , kol atvažiavo policija. IÅ¡ kur kambaryje atsirado peilis, ji nežino. Gali bÅ«ti, kad D. P. jį atsinešė. D. P. jÄ numetė ant lovos, kartu persirito lovoje ir ji buvo tuo metu ant D. P. bei jam deÅ¡ine ranka peiliu dÅ«rė 4 kartus į nugarÄ , kai jis buvo pasivertęs Å¡onu. D. P. rankÄ gal pats susižalojo, be to, jo veidas buvo perdrėkstas. Rankos D. P. nesužalojo. Jai buvo padaryti sužalojimai – mėlynės, kurios atsirado grumtynių metu su D.

P. bei nuo jo suduotų smÅ«gių. Iki dÅ«rių peiliu D. P. nebuvo sutrikdyta sveikata. Tokius jos veiksmus iÅ¡Å¡aukė stresas, nes jÄ tris dienas mušė, be to, įvykio metu buvo neblaivi. Jei bÅ«tų buvusi blaivi, nebÅ«tų taip pasielgusi D. P. atžvilgiu. Blaivi bÅ«tų susilaikiusi nuo tokių veiksmų. Tas dienas, kai buvo naudojamas smurtas jos atžvilgiu, jį nesikreipė į institucijas pagalbos, nes nepagalvojo, jai buvo stresas. Be to, D. P. po įvykio buvo išėjęs iÅ¡ buto, tačiau ji vėl jį įsileido, nes jis lipo per balkonÄ , daužė duris, be to, ji nekvietė pagalbos, nes nenorėjo problemų su policija.

Ji norėjo iÅ¡sivalyti ir susitvarkyti. Peilis, kuriuo buvo sužalotas D. P. jai nereikalingas. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta. Santykiai su D. P. buvo draugiÅ¡ki, jie kartu negyveno, bendro Å«kio nevedė, pora nebuvo. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, gynėjas ir prokurorė.

Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R.

L. buvo draugai. Bendro Å«kio nevedė. Jis sudavė R. L. į veidÄ , nes pamatė R. L. namuose iÅ¡gėrusiÄ . Gavosi pasistumdymas, grynai Å¡eimyninis konfliktas, jiedu susikoliojo. R. L. jį stumtelėjo, jis trenkė jai per veidÄ , ji trenkė jam atgal į petį su ranka ir į Å¡onÄ . Tada jis davė smÅ«gį jai atgal, tiksliai neatsimena į veidÄ ar į kaklÄ . Nuo jos pusės pasipylė smÅ«gių kruÅ¡a, jis krito ant žemės ir daugiau nieko neatsimena, atsimena tik tiek, kad policininkas nešė jį ant „kaldros“.

Paskui tik atsipeikėjo ligoninėje po operacijos. Dėl įvykusio įvykio R. L. pretenzijų neturi, mano, kad ji gynėsi. Jis nepageidauja bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju, nes pripažįsta iÅ¡ dalies savo kaltę, nes pats iÅ¡provokavo konfliktÄ . Ankščiau su R. L. neturėjo konfliktų, kuriuose bÅ«tų panaudotas smurtas. Peilį, matė tik tuo momentu kai jį nešė policijos pareigÅ«nai, kažkoks policininkas laikė juodomis briaunomis peilį. Paties dÅ«rio jis nejautė (17-18 b. l.).Liudytoja T.

G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-18 apie 05.30 val. jai bÅ«nant namuose paskambino jos kaimynė R. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jos nuomojamame bute vyksta konfliktas tarp asmenų, kuriems ji yra iÅ¡nuomojusi butÄ . Konfliktas tuo metu, kai jai skambino, buvo nurimęs, tad ji nieko blogo nepagalvojo ir nuėjo miegoti. Apie 6.30 val. minėta kaimynė paskambino dar kartÄ ir pasakė, kad jai reikėtų atvykti į butÄ , nes prikruvinta visa laiptinė ir mano, kad kažkas blogo įvyko.

Ji iÅ¡sikvietusi policijÄ atvyko į butÄ . Atvykus nuomininkai nedarė durų, todėl ji atrakino pati duris ir kartu su policijos pareigÅ«nais įėjo į vidų. Butas buvo netvarkingas, matėsi, kad vyko konfliktas, visur buvo daug kraujo. Įėjus į miegamÄ jį rado buto nuomininkus miegančius lovoje: R. L. ir jos draugÄ . VyriÅ¡kio ji nepažįsta. Dėl ko tarp jų įvyko konfliktas ji nežino. R. L. butÄ nuomoja apie 6 mėnesius. Po įvykio pabendravus su kaimynais sužinojo, kad konfliktai vyko reguliariai.

VyriÅ¡kis, kaip ji suprato, buvo sužalotas ir jį iÅ¡vežė greitoji medicinos pagalba (28 b. l.).Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-17 apie 21.00 val. ji kartu su dukra atvažiavo pas draugę R. L., gyv. (duomenys neskelbtini). R. L. turi sugyventinį D. P., kurį ji tÄ vakarÄ matė antrÄ kartÄ . Be jos dar buvo dvi merginos: Ž. ir O. P.. Ji matė, kad R. L. yra sumuÅ¡ta, jai buvo sutinusi lÅ«pa, kaktoje buvo guzas ir ji Å¡lubavo. R. L. pasakė, kad nežino, ar tie sužalojimai dėl prieÅ¡ tai įvykusio konflikto su D.

P. ar ji pati susitrenkė. D. P. visÄ vakarÄ buvo piktas, visokiais žodžiais koneveikė R. L., keletÄ kartų sudavė jai ranka per veidÄ . Jos bandė jį raminti ir iÅ¡varyti lauk iÅ¡ buto, tačiau jis nesiliovė. Viskas buvo dėl kažkokio nebÅ«to pavydo. Paryčiais Ž. su O. išėjo. Ä® kambarį, kuriame miegojo jos dukra, nuėjo R. L. ir paskui jÄ nuėjo D. P., o ji liko kitame kambaryje. Staiga iÅ¡girdo, kad vyksta grumtynės, ji įbėgo į kambarį ir pamatė, kad ant lovos susikibę jie grumiasi.

Jis buvo ant jos, jie ritinėjosi. Ji pamatė kraujÄ , ant patalynės ir ant D. P. rÅ«bų, dar bandė juos skirti, tačiau jai labiau rÅ«pėjo jos vaikas, tad ji sugriebė savo vaikÄ ir iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. Dar prieÅ¡ jai iÅ¡einant, D. P. nusimovė kruvinÄ maikutę ir iÅ¡bėgo pro duris į laukÄ . Ji nematė nei pas vienÄ iÅ¡ jų peilio, nematė kaip D. P. buvo sužalotas (29-30 b. l.).Liudytoja O. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-17 apie 21.00 val. ji kartu su sese Ž. P. buvo pas draugę R.

L.. Ji prižiÅ«ri R. L. dukrÄ K. apie 3 metus. PanaÅ¡iai per Kūčias R. L. pradėjo gyventi su D. P., kuris tÄ vakarÄ taip pat buvo namuose. Kiek vėliau atvažiavo R. L. draugė I.. R. L. buvo praskelta lÅ«pa, ant kaktos guzas, ant kaklo matėsi dryžės, kaip smaugimo žymės. Jie gėrė, sėdint prie stalo, matė, kad D. P. mušė R. L., susidarė toks įspÅ«dis, kad jam tiesiog kažkas „užplaukė“: iÅ¡ nieko atsistoja, prieina prie R. L. ir trenkia. Jis provokuoja R. L., nuolat vadindamas jÄ â€žsucha“ ir visokiais kitokiais žodžiais.

R. L. neiÅ¡laikiusi jam atsako ir tas už tai, kad ji ant jo kažkÄ pasakė, jÄ muÅ¡a. Kiek teko pas juos bÅ«ti, tiek jis jÄ muÅ¡a. Jai susidarė įspÅ«dis, kad jis nesveikas žmogus, turintis kažkokių psichinių problemų. TÄ vakarÄ D. P. vaidino, kad iÅ¡eina iÅ¡ R. L. namų, prikaiÅ¡iojo visokius R. L. nebÅ«tus meilužius. Apie 4.30 val. ji kartu su O. taksi automobiliu iÅ¡važiavo į namus. Ir tik sekančiÄ dienÄ ji sužinojo, kad įvyko konfliktas, kurio metu R. L. sužalojo D.

P.. Ji mano, kad tai pasekmė to, kad D. pats nuolat mušė, keikė ir kitaip iÅ¡sidirbinėjo iÅ¡ R. L.. Visi konfliktai kildavo dėl pavydo, jis labai pavydėjo R. L., prisigalvodavo visokių nesÄ monių. R. L. kalbėdavo su broliu, tai jis sakydavo, kad ji kalbėjo su meilužiu ir už tai jÄ muÅ¡davo. R. L. duktė K. taip pat sakydavo, kad jai D. P. nepatinka, nes muÅ¡a mamÄ , ji nelabai norėdavo bÅ«ti namuose kai bÅ«davo jis. Ji taip pat stengėsi nepalikti vienos K. su D. P. ir bÅ«davo iki tol, kol grįš R.

L. (31-32 b. l.).Liudytoja Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė davė analogiÅ¡kus parodymus kaip ir liudytoja O. P. (33-34 b. l.).Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų liepos mėnesį į jų namÄ adresu (duomenys neskelbtini) butÄ atsikraustė gyventi nuomininkai, tiksliai kas gyveno nelabai gali pasakyti, bet buvo moteris ir vienÄ kartÄ matė vyriÅ¡kį. Jų butų sienos ribojasi, todėl girdėjo, kad nuolat ten vyksta kažkokios grumtynės, Å¡Å«kavimai, bildesiai. Yra buvę, kad paryčiais jai į duris pasibeldė moteris iÅ¡ 31 buto ir stovėjo vyriÅ¡kis.

Moteris prašė padėti, kad neva tas vyras jÄ muÅ¡a. Moteris buvo girta, o vyriÅ¡kiui ant marÅ¡kinių buvo kraujas, taip lyg bėgtų iÅ¡ nosies. Kai jau norėjo kviesti policijÄ , moteris persigalvojo. Susidarė toks vaizdas, kad jų gyvenimas vyksta naktimis. 2015-01-18 naktį ji matė pro akutę, kad ta moteris vyrÄ varo lauk iÅ¡ savo buto, sakydama, kad jis čia negyvena. Ir visÄ tÄ naktį jų bute buvo sambrÅ«zdis ir kažkokie konfliktai. Apie 5.30 val. ji jau nebeiÅ¡kentusi paskambino buto savininkei ir pasakė, kad važiuotų, nes pilnas koridorius kraujo ir liepė kviesti policijÄ .

Ji pradariusi duris pamatė, kad ta moteris valo koridoriuje kraujÄ su kažkokias marÅ¡kiniais. Ji jai pasakė, kad nevalytų, nes vis tiek kviesi policijÄ . To vyriÅ¡kio nematė. Po jos žodžių moteris įėjo į butÄ ir tik kai atvažiavo savininkai jie su policija pateko į butÄ . Ji nesakė iÅ¡ kur tas kraujas. Ji negirdėjo, kad bÅ«tų dužęs stiklas, nes jos langai kitoje pusėje nei jų balkonas. Ji mano, kad jie tÄ vakarÄ iÅ¡daužė balkono stiklÄ . Tai buvo problematiÅ¡ki žmonės, visi jų vengė ir netgi prisibijojo (35-36 b. l.).Liudytoja O.

S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-18 dirbo kartu su vyr. patruliu E. A.. Apie 07.09 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Å iaulių AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), lauke pasitiks buto savininkai, nes jiems paskambino jų nuomojamo buto kaimynai ir pasakė, kad nuomininkai visÄ naktį girtavo, o dabar prie laiptinės durų ir matosi kraujo dėmės. Nuvykus minėtu adresu, pasitiko buto savininkė, kuri prisistatė kaip T. G. ir paaiÅ¡kino, kad jai paskambino kaimynai, kurie gyvena greta jos buto, kurį ji nuomoja R.

L. ir pasakė, kad laiptinėje matosi daug kraujo dėmių, o iš vakaro bute buvo triukšmaujama ir girtaujama. Kraujo dėmės laiptinėje ir prie buto durų buvo akivaizdžiai matomos. T. G. turėjo buto raktus ir jai atrakinus duris visi pateko į buto vidų. Kambariuose matėsi išmėtyti daiktai ir visur buvo pilna kraujo dėmių, kruvini drabužiai, buto balkono stiklas buvo išdaužtas, o ant rėmo matėsi kraujas. Miegamojo kambaryje lovoje miegojo moteris ir vyras, kaip nustatė - tai R. L. ir D.

P.. D. P. ant deÅ¡inės rankos matėsi įpjovimas bei buvo subadyta nugara. D. P. paaiÅ¡kino, kad jo sugyventinė R. L. su peiliu jam sužalojo nugarÄ ir pirÅ¡tÄ . Miegamajame ant televizoriaus stalelio buvo padėtas peilis (37-38 b. l.).2015-01-18 Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono PK tyrėjo tarnybiniu praneÅ¡imu pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-04144-15 (3 b. l.). 2015-01-18 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo užfiksuota įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, kad laiptinėje ir buto viduje buvo pritaÅ¡kyta kraujo, sienos ir kiti pavirÅ¡iai iÅ¡tepti krauju (paimti 6 biologiniai kraujo mėginiai).

Miegamajame ant spintelės surastas ir paimtas peilis su plastikine juodos spalvos rankena (6-13 b. l.).Valstybinės teismo medicinos Šiaulių tarnybos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 226/15(04) nurodyta, kad D. P. padaryti sužalojimai: kiauryminė durtinė - pjautinė kairės krūtinplėvės ertmės žaizda, durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės nugariniame paviršiuje, durtinė - pjautinė žaizda dešinės plaštakos V piršte. Sužalojimai padaryti nemažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku.

Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti ir apžiūrai pateiktas peilis. D. P. dėl kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krūtinplėvės ertmės žaizdos padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (23-24 b. l.).2015-04-20 daiktų apžiūros protokolu, kur užfiksuota (duomenys neskelbtini), rasto ir paimto peilio apžiūra, kuris aprašytas ir nufotografuotas. Apžiūros metu nustatyta, kad peilis yra virtuvinis su balto metalo ašmenimis, kurių ilgis 8,5 cm, plotis plačiausioje vietoje – 2 cm.

Nusikalstamos veikos pėdsakų ant peilio nestebima (41-42 b. l.).Asmens blaivumo testu R. L. 2015-01-18 8.19 val., nustatytas 1,62 prom. girtumas (52 b. l.).Valstybinės teismo medicinos Šiaulių tarnybos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 90/15(04) nurodyta, kad R. L. padaryta dešinės pėdos IV padikaulio lūžis, muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, pjautinė žaizda kairės plaštakos IV piršte, poodinės kraujosruvos abiejuose momenyse, kairėje kaktos pusėje, kairėje kaklo pusėje, abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje krūtyje, abiejuose šlaunyse, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje padaryti, galimai aplinkybėse nurodytu laiku.

Pjautinė žaizda kairės plaštakos IV piršte padaryta aštriu-pjaunančiu daiktu, visi kiti sužalojimai – kietais bukais daiktais. R. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pėdos IV padikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (68 b. l.).2015-03-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, R. L. parodymai įvykio vietoje (72-74 b. l.).Pagal LR BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Taigi įstatymas numato tris sÄ lygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas:

1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo;

2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata;

3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, LR BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi iÅ¡imtys, kai, net ir nustačius aiÅ¡kų gynybos neatitikimÄ kėsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos:

a) kai tai padaryta dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis;

b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ . Teismų praktikoje iÅ¡vada apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiÅ¡kiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo bÅ«tinos. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami šį klausimÄ , turi įvertinti kėsinimosi pobÅ«dį, pavojingumÄ ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį.

Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011 ir kt).Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-313/2012).Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010).Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamosios R.

L. kaltė, padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 28 str. 3 d., 135 str. 1 d. visiÅ¡kai įrodyta, t.y., kad R. L. peržengdama bÅ«tinosios ginties ribas, gynybai aiÅ¡kiai neatitinkant kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, muÅ¡tynių, kilusių po žodinio konflikto metu, tyčia keturis kartus suduodama peiliu D. P. į nugaros sritį, padarė D. P. kiauryminę durtinę – pjautinę kairės krÅ«tinplėvės ertmės žaizdÄ , durtines – pjautines žaizdas krÅ«tinės nugariniame pavirÅ¡iuje, tyčia sunkiai sutrikdė sveikatÄ D.

P., nes dėl kiauryminės durtinės- pjautinės kairės krÅ«tinplėvės ertmės jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad bÅ«tinosios ginties situacija ir asmens teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį atsiranda tik esant pavojingam, realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis pirmas sudavė kaltinamajai ir iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, nes pats iÅ¡provokavo konfliktÄ . Be to, apie nukentėjusiojo smurtavimÄ prieÅ¡ R. L. paliudijo ir liudytojos O.

P., Ž. P. ir I. D.. Be to, kaip nurodė liudytoja I. D., ji matė kaip D. P. buvo ant R. L. virÅ¡aus. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo pritaÅ¡kyta kraujo, sienos ir kiti pavirÅ¡iai iÅ¡tepti krauju, kas rodo, kad vyko konfliktas. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos Å iaulių tarnybos skyriaus specialisto iÅ¡vados matyti, kad R. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (deÅ¡inės pėdos IV padikaulio lūžis, muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, pjautinė žaizda kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡te, poodinės kraujosruvos abiejuose momenyse, kairėje kaktos pusėje, kairėje kaklo pusėje, abiejuose žastuose, deÅ¡iniame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje krÅ«tyje, abiejuose Å¡launyse, deÅ¡inio kelio srityje, deÅ¡inėje blauzdoje ir deÅ¡inėje pėdoje padaryti, galimai aplinkybėse nurodytu laiku), kas rodo, kad nukentėjusysis smurtavo prieÅ¡Â kaltinamÄ jÄ ir kėlė realų pavojų jos gyvybei bei sveikatai, nuo kurių kaltinamoji R.

L. gindamasi peržengė bÅ«tinosios ginties ribas. Tokias aplinkybes patvirtina R. L. paaiÅ¡kinimai, nukentėjusiojo D. P., liudytojų parodymai, įvykio vietos bei daiktų apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vados ir kt. Teismas konstatuoja, kad R. L. inkriminuota veika pagal LR BK 28 str. 3 d., 135 str. 1 d., kvalifikuota teisingai ir visiÅ¡kai įrodyta, kadangi R. L. neapibrėžta tiesiogine tyčia sunkiai sutrikdė D. P. sveikatÄ ir jos veiksmuose teismas nustatė, kad kaltinamosios gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.

Kaltinamosios R. L. gynėjas advokatas nurodė, kad kaltinamoji R. L. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Å ie gynėjo advokato argumentai nepagrįsti, kadangi iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis D. P. kaltinamosios R. L. atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , ko pasėkoje kaltinamoji patyrė sužalojimus, kurie yra nustatyta specialisto iÅ¡vadoje G 90/15(04), tačiau iÅ¡ nusikaltimo padarymo aplinkybių matyti, kad veikos padarymo metu nukentėjusysis D.

P. ant lovos gulėjo pasisukęs Å¡onu, tuo metu jokių fizinių veiksmų kaltinamosios R. L. atžvilgiu nebuvo atlikta, minėti asmenys tuo metu ritinėjosi lovoje, be to, R. L. nurodė, kad dėl neblaivumo ji 4 kartus dÅ«rė peiliu D. P. į nugarÄ . Blaivi taip nebÅ«tų pasielgusi. Be to, tiek prieÅ¡ įvykį, tiek po įvykio kaltinamoji R. L. nesikreipė pagalbos į policijÄ dėl patiriamo smurto, todėl Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji R. L. veikė ne bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, o jas peržengdama, kadangi gindamasi tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį D.

P., kai tuo metu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.      IÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė dėl R. L. vieno karto sudavimo peiliu D. P. į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , ko pasėkoje padarė durtinę – pjautinę žaizdÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos V pirÅ¡te, kadangi kaltinamoji R. L. nurodė, kad nukentėjusysis D. P. galėjo pats susižaloti rankÄ , nes ji dÅ«rė tik 4 kartus į nugarÄ . Kitų sužalojimų D. P. atžvilgiu nepadarė. Byloje kitų duomenų apart specialisto iÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių nėra, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamosios R.

L. naudai.Kaltinamosios R. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, bei tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė peržengdama bÅ«tinosios ginties ribas (LR BK 59 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Jos atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę R. L. už nusikalstamos veikos padarymÄ , teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 5 d.), į kaltinamosios asmenybę – neteista (84 b. l.), nebausta administracine tvarka (85 b. l.), dirbanti, darbo vietoje charakterizuojama teigiamai (89 b. l.), VÄ® Respublikinės Å iaulių ligoninės psichikos sveikatos centro registre neįraÅ¡yta (b.l. 87), turi mažametę dukrÄ (b.l. 92).

Pagal LR BK 28 str. 4 d. BÅ«tinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau bausmė jam gali bÅ«ti Å¡velninama remiantis Å¡io kodekso 62 straipsniu. Pagal LR BK 62 str. 1 d. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Pagal LR BK 62 str. 2 d. 5 p. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas. IÅ¡ baudžiamoje byloje esančių ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis D. P. pretenzijų kaltinamajai R.

L. neturi, pats iÅ¡provokavo tokiÄ situacijÄ , civilinio ieÅ¡kinio byloje nepareiÅ¡kė, todėl manytina, kad nukentėjusiajam D. P. turtinė ir neturtinė žala nepadaryta. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl kaltinamosios R. L. nusikalstamos veikos turtinę žalÄ patyrė Valstybinė ligonių kasa, iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų sumokėjusi Respublikinei Å iaulių ligoninei už nukentėjusiojo D. P. sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 341,28 Eur civilinį ieÅ¡kinį.

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys bÅ«tų bent iÅ¡ dalies apmokėtas. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinų alternatyvių savarankiÅ¡kų aplinkybių, numatytų Å¡io straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.

Tik konstatavęs Å¡ių sÄ lygų visumÄ , teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010,Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007, 2K-289/2011, Å iaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-309/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-604/2014). Å ioje byloje nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau kaip jau minėta nėra duomenų, kad kaltinamoji R.

L. bÅ«tų atlyginusi bent dalį Valstybinei ligonių kasai turtinės žalos. Taigi ir Å¡iuo atveju nėra nustatytų sÄ lygų visumos, kurioms esant bÅ«tų galima kaltinamosios R. L. atžvilgiu paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. (Kauno apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-280-175/2015).LR BK 135 str. 1 d. numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas R. L. skiria laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas Å¡ios bausmės vidurkis, kadangi yra nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaltinamoji augina mažametį vaikÄ , yra dirbanti, teigiamai charakterizuojama.Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiÅ¡kai ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas vadovaujantis LR BK 64 1 str. nuostatomis, paskirtÄ bausmę mažina vienu trečdaliu (1/3). Nuo 2015 m. kovo 24 d.

įsigaliojo BK 75 straipsnio pataisa, pagal kuriÄ asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Pastebėtina, kad R.

L. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Teismo posėdžio metu kaltinamoji neigiamai įvertino savo elgesį, yra dirbanti, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, augina nepilnametę dukrÄ . Todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajai R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Atidėdamas kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas skiria jai įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamosios elgesį, bet kartu turintį auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį (LR BK 75 str.).Vadovaujantis LR BPK 140 str., R.

L. buvo laikinai sulaikyta nuo 2015-01-18 07.20 val. iki 2015-01-19 15.50 val. (54, 61 b. l.). R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (62-63 b. l.).Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 341,28 Eur civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, už nukentėjusiajam D. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad žala nukentėjusiojo D. P. sveikatai buvo padaryta R. L. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 341,28 Eur – priteistina iš kaltinamosios R. L..Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis ir 6 vnt. kraujo ėminių iš buto (duomenys neskelbtini), perduoti Šiaulių apylinkės teismui kartu su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-04144-15 medžiaga. (paketas Nr. 1), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.Pagal LR BPK 106 str. 1 d.

Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å iaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų R. L., kurios sudaro 23,16 Eur., priteisimo. Å ios teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamosios R. L..Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straispnio 1 dalimi, 308 straipsniu n u s p r e n d ž i a :

R. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jÄ laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 1 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti R. L. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2015-01-18 07.20 val. iki 2015-01-19 15.50 val. (2 paras).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Priteisti iÅ¡ R.

L. 341,28 Eur civilinį ieÅ¡kinį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.Priteisti iÅ¡ R. L. 23,16 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybės naudai. (Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB ,,Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ). Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį ir 6 vnt. kraujo ėminių iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), perduotus Å iaulių apylinkės teismui kartu su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-04144-15 medžiaga. (paketÄ Nr. 1), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                     Martynas Galvičius