2018-05-17 Nr. AB-9899-3-62-3-00528-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-379-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00528-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo I. G.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minutėlė sau“ (toliau – ir pareiškėjas) Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams 2018 m. kovo 14 d. pateikė skundą, prašydamas panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini) suteikimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir I. G. yra pastato (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Įsakymu Administracija suteikė šio pastato palėpei adresą – (duomenys neskelbtini). Įsakymas buvo priimtas pagal I. G. prašymą, nors pareiškėjas, kaip pastato bendrasavininkas, buvo informavęs Administraciją, kad dėl minėtos palėpės patalpos tarp jo ir I. G. vyksta teisminis ginčas. Pareiškėjas prašė Administracijos nespręsti adreso suteikimo klausimo, kol šis ginčas nebus išnagrinėtas.

Pareiškėjo nuomone, Administracija turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio nuostata, kad turi būti bendraturčių sutarimas, o jo nesant – ginčas teismingas tik teismui. Pasak pareiškėjo, Administracija viršijo savo kompetenciją, išspręsdama pareiškėjo ir I. G. ginčą už teismą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, numatančiu, kad teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (b. l. 21–23, 32).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žinojo apie I. G. Administracijai pateiktą prašymą dėl atskiro adreso bendro naudojimo patalpai suteikimo, todėl galėjo domėtis ir kreiptis į Administraciją, prašydamas suteikti informaciją bei įrodymus dėl minėto prašymo išnagrinėjimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie Įsakymo priėmimą sužinojo iš Administracijos 2018 m. sausio 8 d. rašto, tačiau delsė paprašyti pateikti Įsakymą. Pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. prašymas Administracijai patvirtina, kad pareiškėjas žinojo Įsakymo datą, numerį, jį priėmusią instituciją. Teismas sprendė, kad paskutinė skundo padavimui teismui diena buvo 2018 m. kovo 12 d., todėl pareiškėjas, 2018 m. kovo 14 d. pateikdamas skundą teismui, praleido įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą. Teismas konstatavo, kad termino praleidimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti skundą.

III. Pareiškėjas UAB „Minutėlė sau“ atskiruoju skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (b. l. 25–26).

Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, skundas turi būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino skundžiamo teisės akto įteikimo pareiškėjui aplinkybių, o konstatavo, kad apie skundžiamą aktą pareiškėjui tapo žinoma iš Administracijos 2018 m. sausio 8 d. rašto. Pareiškėjas nurodo, kad minėtame Administracijos rašte nėra nieko nurodyta apie priimtą Įsakymą, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad tokio sprendimo nėra.

Pareiškėjas pastebi, kad pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, skundžiamas aktas yra privalomas skundo priedas. Pareiškėjas pažymi, kad būtų kvaila teismui pateikti skundą dėl sprendimo, kurio turinys pareiškėjui nežinomas. Nežinodamas Administracijos motyvų, pareiškėjas negalėjo pateikti motyvuoto skundo teismui. Be to, pareiškėjui žinant Administracijos motyvus, ginčas galėjo apskritai nekilti, jeigu Administracija būtų kompetentingais argumentais paneigusi pareiškėjo, kaip bendraturčio, teisę prašyti nesuteikti palėpei atskiro adreso. Pareiškėjas taip pat pastebi, kad ginčo metu buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – ir JAV), tačiau nepaisant to, nuolat domėjosi ginčo eiga, rašė raštus, skambino iš JAV telefonu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje byloje tikrintina, ar pagrįstai ir teisėtai Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjui apie skundžiamą Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. DV-2048 „Dėl adreso patalpai (duomenys neskelbtini) suteikimo“ vėliausiai tapo žinoma 2018 m. vasario 12 d., o paskutinė skundo padavimui teismui diena buvo 2018 m. kovo 12 d., konstatavo, jog pareiškėjas, 2018 m. kovo 14 d. paduodamas skundą teismui, praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, o šio termino atnaujinti neprašė, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatinėjo pareiškėjo skundo dėl skundžiamo atsakovo Įsakymo padavimo teismui termino eigos pradžią, t. y. aplinkybes, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo 2018 m. vasario 12 d. prašymas Administracijai patvirtina, kad šią dieną pareiškėjas žinojo apie administracinio akto esmę ir 2018 m. vasario 12 d. laikytina ta diena, nuo kurios skaičiuojamas terminas paduoti skundą dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo, tačiau pareiškėjui skundą teismui padavus 2018 m. kovo 14 d., pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą minėtam Įsakymui apskųsti.

Kaip matyti iš skundo bei atskirojo skundo, pareiškėjas nenurodė, kada objektyviai sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Be to, pačių skundžiamų aktų (ar jų kopijų) neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus, o neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui, pasinaudojant teise prašyti išreikalauti atitinkamą dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-371-261/2017).

Taigi šiuo atveju nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta skundo padavimo teismui termino eigos pradžia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė