2022-11-03 Nr. AB-26167-3-61-3-01459-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3896-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01459-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietis O. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 22S62850 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

2. Skundžiamu Sprendimu atsakovas Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir 87 straipsnio 1 dalies 1– 3 punktus.

3. Pareiškėjo skundo dėl Sprendimo argumentai:

4. Pareiškėjas atitinka kriterijus prieglobsčiui suteikti, tačiau nurodytos aplinkybės atsakovo nebuvo teisingai ir visapusiškai išnagrinėtos. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjas galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje, tačiau pasakojimo autentiškumas ir tikrumas nekelia abejonių ir neapsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, kurie galimai būtų žinomi vien dėl gyvenimo kilmės valstybėje. Be to, pareiškėjo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nustatytos individualios aplinkybės, pagrindžiančios tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, „visiškai pagrįstos baimės“ nuostata yra įvykdyta.

5. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo vertinimu, atsakovas Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą Sprendimą, nes pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintus kriterijus prieglobsčiui suteikti.

6. Atsiliepime į skundą atsakovas Migracijos departamentas prašė skundą atmesti.

7. Atsiliepimo į skundą argumentai:

8. Tyrimo metu įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, grindžiantį prieglobsčio prašymą, atsakovas nustatė, kad pasakojimas yra abstraktus ir bendro pobūdžio, nepatvirtinantis pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl sunkaus darbo nuo vaikystės. Pareiškėjo nurodytos išvykimo priežastys ir tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo individualių savybių. Be to, nenustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

9. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybę paliko dėl sunkios šeimos finansinės padėties. Mirus tėvui, jo šeima neturėjo ką valgyti, jis buvo priverstas mesti mokslus ir sunkiai dirbti, kad išmaitintų šeimą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie sunkų gyvenimą kilmės valstybę bei tėvo mirtį yra bendro pobūdžio, nenuoseklus, tam tikrose detalėse yra neatitikimų, pvz., 2021 m. rugpjūčio 3 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas pasakojo, kad tėvas mirė (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 21 d. apklausos metu – kad tėvas jau seniai miręs, tikslių metų nurodė neprisimenantis ir pasak pareiškėjo, kai mirė tėvas, jis buvo mažas, bet ėjo į mokyklą. Priminus apie pirminės apklausos metu nurodytus tėvo mirties metus, pareiškėjas teigė, jog tąkart sakė neprisimenantis tėvo mirties metų, nurodė, kad turėjo palikti mokyklą, kadangi reikėjo pasirūpinti motina. Atsižvelgiant į surinktus duomenis, tikėtina, kad prieglobsčio prašytojo motina, kaip moteris, turėjo galimybę dirbti, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis, kaip vienintelis vyras, turėjo išlaikyti šeimą nėra tikėtini.

10. Pareiškėjas negalėjo įvardinti, nuo kelerių metų pradėjo lankyti mokyklą, teigė, kad kilmės valstybėje nėra nustatyto tikslaus amžiaus, nuo kada vaikai turi eiti į mokyklą, viskas priklauso nuo šeimos, kai kurios šeimos vaikus leidžia nuo 3 metų, nuo 7 ar 8 metų. Pradinėje mokykloje pareiškėjas mokėsi 6 metus (tai patvirtina pats pareiškėjas bei kilmės valstybės informacija). Tokiu atveju, atsakovo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) baigė pradinę mokyklą. Pasak pareiškėjo, jis yra baigęs (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad po pradinės mokyklos baigimo (duomenys neskelbtini), jis dar trejus metus mokėsi vidurinėje mokykloje, t. y. iki (duomenys neskelbtini), kol jam suėjo (duomenys neskelbtini) metų. Remiantis pateikta chronologija, atsakovo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie gyvenimo kilmės valstybėje aplinkybes – tėvo mirtį ir sunkų darbą nuo vaikystės. Atsakovo vertinimu, neatmestina, kad asmuo taip pat klaidingai nurodė savo amžių ir siekdamas suklaidinti kompetentingų institucijų pareigūnus ir vengdamas grąžinimo, sąmoningai atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės atvyko vienas, be suaugusiųjų palydos, tikėtina, kad jis galėtų būti pripažintas emancipuotu.

11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo pasakojimo trūkumus, atsakovas nelaikė pasakojimo apie priežastis, privertusias pareiškėją išvykti iš kilmės valstybės, t. y. apie tėvo mirtį ir darbą laukuose patikimu įrodymu. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas neslėpė, jog jo išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė šeimos sunki materialinė padėtis ir nors šis asmens tikslas užsitikrinti savo ateitį yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ nuostatos ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

12. Be to, atsakovas nenustatė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Taip pat nepatvirtinta, kad grįžus į kilmės valstybę jam nebus sudarytos sąlygos dirbti pagal jo gebėjimus ar jis bus diskriminuojama, nėra pagrįstos tikimybės, kad šalies kontekstas sąlygotų pareiškėjo diskriminavimą visuomenėje. Be to, remiantis turima informacija, (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje įvyko karinis perversmas, kurio metu grupė kareivių paskelbė konstitucijos panaikinimą, sienų uždarymą ir komendanto valandą visoje šalyje, tačiau tyrimo metu duomenų, kad po perversmo kilmės valstybėje vyksta veiksmai, dėl kurių kilmės valstybėje vyktų beatodairiškas smurtas, vien dėl kurio buvimas teritorijoje keltų grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, atsakovas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

13. Atsakovas taip pat nurodė nesutinkantis su skundo argumentais, susijusiais su pareiškėjo išsiuntimu ir uždraudimu pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalimi; Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais; Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu.

16. Teismas nustatė, jog pareiškėjas pateikė kilmės valstybės Civilinės būklės registro išrašą bei teismo sprendimą, pakeičiantį gimimo įrašą, kaip įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) (t. y. patvirtina, kad yra nepilnametis) kilmės valstybėje, pareiškėjo tėvas – M. K., o motina – N. C. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė 2020 m. balandžio 26 d. kilmės valstybės futbolo federacijos nacionalinės divizijos kadeto licenciją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) lygos futbolininkas, žaidžiantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat papildomai paaiškino, kad kilmės valstybėje buvo išnaudojamas ūkio darbams, todėl privalėjo palikti kilmės valstybę, futbolą žaisdavo laisvu nuo darbo laiku ir jam pinigų už žaidimą nemokėjo.

17. Teismas nustatė, jog į bylą pateikta 2021 m. lapkričio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK-0 292/2021 (01), kurioje nurodyta, jog biologinis pareiškėjo amžius yra apie (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) metų intervale imtinai.

18. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis, kaip vienintelis vyras, turėjo išlaikyti šeimą nėra tikėtini. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad mirus šeimos tėvui, jis kaip vienintelis likęs vyras buvo atsakingas už šeimą – turėjo dirbti. Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime remiantis kilmės valstybės informacija konstatavo, kad informacijos apie tai, kad kilmės valstybėje būtų draudžiama dirbti moterims, nerasta – 2019 m. duomenimis, moterų darbo jėga aktyvioje darbo rinkoje sudarė 54,46 proc., bendras bedarbystės lygis 2020 m. siekė 4,35 proc., tuo tarpu moterų nedarbas 2019 m. tesiekė 3,14 proc. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Migracijos departamento nustatytą kilmės valstybės informaciją, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog tikėtina, kad pareiškėjo motina turėjo galimybę dirbti, be to, pareiškėjas apklausų metu nurodė, jog šiuo metu šeima rūpinasi mama.

19. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktame 2022 m. liepos 12 d. kilmės valstybės teismo sprendime, pakeičiančiame gimimo įrašą, matoma, jog prašymą pakeisti gimimo įrašą 2022 m. gegužės 26 d. teismui pateikė pareiškėjo tėvas M. K., todėl teismas vertino, jog pareiškėjo pasakojimas apie jo tėvo mirtį neatitinka tikrovės. Vykdytų apklausų metu pareiškėjas negalėjo įvardinti, nuo kelerių metų pradėjo lankyti mokyklą, teigė, kad kilmės valstybėje nėra nustatyto tikslaus amžiaus, nuo kada vaikai turi eiti į mokyklą. Teismas abejojo dėl pareiškėjo pasakojimo apie jo išnaudojimą dirbant žemės ūkio darbus patikimumo, nes nors pareiškėjas apklausų ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kilmės valstybėje buvo išnaudojamas žemės ūkio darbams dirbti, tačiau pareiškėjas teismui pateikė 2020 m. balandžio 26 d. kilmės valstybės futbolo federacijos nacionalinės divizijos kadeto licenciją, patvirtinančią, jog pareiškėjas žaidė futbolą (duomenys neskelbtini).

20. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą ir kilmės valstybės informaciją apie pareiškėjo mokymąsi, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie gyvenimo kilmės valstybes aplinkybes – tėvo mirtį (pareiškėjas apklausos metu teigė, kad tėvas yra miręs, tuo tarpu pareiškėjo pateiktame kilmės valstybės teismo sprendime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 26 d. prašymą dėl pareiškėjo gimimo datos pateikė pareiškėjo tėvas), savo gimimo datą bei sunkų darbą nuo vaikystės.

21. Teismas pažymėjo, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), dėl to nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, pats pareiškėjas apklausų ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kilmės valstybėje jam niekas negrasino, jo gyvybei negrėsė pavojus, tačiau dėl sunkios šeimos finansinės padėties mirus tėvui, jis buvo priverstas dirbti. Taip pat, pareiškėjas nenurodė, jog kilmės valstybėje likusiems šeimos nariams grėstų pavojus. Teismo vertinimu, surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo pasakojimas tiek apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia persekiojimas ir deklaruojama baimė šiuo aspektu negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

22. Teismas sprendė, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo nei atsakovui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių ir kaip byloje nustatyta, pareiškėjo pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas. Teismo vertinimu, atsakovas aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Atsižvelgus į tai, nenustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, įvertinęs surinktą informaciją, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas į kilmės valstybę ir jam nėra nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, todėl teismas šių argumentų nevertino.

III. 24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

25. Apeliacinio skundo argumentai:

26. Pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl sunkios šeimos finansinės padėties. Mirus tėvui, pareiškėjas buvo priverstas mesti mokslu ir sunkiai dirbti, kad išmaitintų šeimą. Akivaizdu, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į priverstinį vaikų darbą, kuris yra draudžiamas, dėl šios priežasties pareiškėjo išvykimo priežasčių ir prieglobsčio prašymo motyvų negalima vertinti ekonominio emigranto aspektu. Pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes dėl vaikų išnaudojimo priverstinio darbo metu patvirtina ir surinkta kilmės valstybės informacija. Kilmės valstybėje vaikai patiria priverstinį darbą, komercinį seksualinį išnaudojimą bei namų vergovę. Vaikų darbas šioje sferoje yra vykdomas žalingiausiomis formomis, kilmės valstybės įstatymai draudžia pavojingas profesijas ir veiklą vaikams, tačiau šie draudimai netaikomi žemės ūkiui.

27. Kita svarbi problema kilmės valstybėje yra susijusi su seksualiniu smurtu ir seksualiniu vaikų išnaudojimu – per laikotarpį nuo 2020 m. sausio iki lapkričio mėn. seksualinę prievartą patyrė daugiau nei 500 vaikų. Šiuo klausimu turimi duomenys rodo, kad nors prekyba vaikais yra pagrindinė problema kilmės valstybėje, daugeliu atvejų nusikaltėliai lieka nenubausti. Be to, prekybos žmonėmis aukos lieka be paramos ar pagalbos, kuri turėtų padėti pabėgti nuo prekeivių žmonėmis, prisitaikyti ir vėl integruotis į kasdienį gyvenimą. Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės dėl priverstinio darbo atitinka tyrimo metu nustatytas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjui gresia individualus pavojus. Pareiškėjas negalėjo pasilikti kilmės šalyje nes jam grėsė pavojus sveikatai ir gyvybei dėl priverstinio darbo sąlygų.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis neatitinka Įstatyme įtvirtintų pagrindų prieglobsčiui suteikti, nes atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, taip pat neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

29. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės analogiški atsiliepime į skundą išdėstytiems argumentams (žr. nutarties 8–13 p.). Atsakovas nurodo, jog iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų prieglobsčio kriterijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl sprendimo nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prieglobsčio prašymą grindžiantis pasakojimas nelaikytas patikimu įrodymu ir pareiškėjas neatitinka Įstatyme įtvirtintų pagrindų prieglobsčiui suteikti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir kilmės valstybės informaciją, todėl pareiškėjo prieglobsčio prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas.

33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi ir nenustačiusi šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų apeliacinio skundo ribų peržengimo ir sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

35. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

36. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas buvo apklaustas Migracijos departamentui nagrinėjant prieglobsčio prašymą, šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, kurio metu teikė žodinius paaiškinimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

37. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjas apklausų Migracijos departamente bei Sprendimo priėmimo metu buvo nurodęs, jog jis gimė (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė kilmės valstybės teismo sprendimą, pakeičiantį gimimo įrašą, kaip įrodymą, tvirtinantį, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini). Be to, į bylą pateikta 2021 m. lapkričio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK-0 292/2021 (01), kurioje nurodyta, jog biologinis pareiškėjo amžius yra (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) metų intervale imtinai.

38. Apibendrinus šiuos duomenis ir atsižvelgus į aplinkybę, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko vienas, darytina išvada, jog skundžiamas Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimti dėl nelydimo nepilnamečio asmens. Vis dėlto, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog skundžiamu Sprendimu pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos bei pareiškėjui nėra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina pareiškėjo argumentus tik sprendimo nesuteikti prieglobsčio teisėtumo ir pagrįstumo aspektu.

39. Ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas užsieniečiui suteikiant pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį arba papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

40. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas grindžiamas prašymo nagrinėjimo metu 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2021 m. spalio 15 d. ir 2022 m. sausio 21 d. vykdytose apklausose pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Konkrečiai, pareiškėjas nurodė, jog mirus tėvui, šeimos situacija buvo komplikuota, motina nedirbo ir šeima neturėjo, ką valgyti, dėl to pareiškėjas turėjo palikti mokslus ir eiti dirbti į laukus, kad galėtų išmaitinti savo motiną ir seseris. Pareiškėjas nurodė, jog kilmės valstybėje dėl jo šeimos sunkios materialinės padėties pareiškėjas nebūtų saugus ir negalėtų to pakelti. Pastebėjęs pareiškėjo padėtį ir kaip jis žaidžia futbolą, vienas kilmės valstybės miestelio žmogus pasakė, kad jis padės pareiškėją išsiųsti į Europą, jog pareiškėjas galėtų žaisti futbolą ir išmaitinti šeimą. Pareiškėjas nurodė, jog kelionių agentūra šiam žmogui pamelavo ir pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini) ne žaisti futbolą, o studijuoti, buvo apgyvendintas bendrabutyje ir iš pareiškėjo pradėta reikalauti 2000 dolerių už mokslus. Tačiau pareiškėjas tokios pinigų sumos neturėjo ir pradėjus grasinti, jog nesumokėjus pinigų sumos, jis bus išsiųstas į kilmės valstybę, į kurią pareiškėjas nenorėjo grįžti dėl sunkaus gyvenimo, sužinojęs, jog yra galimybė kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pareiškėjas ja pasinaudojo.

42. Vertindama šiuos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog pabėgėlio sąvoka visų pirma įtvirtinta 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl pabėgėlio statuso. Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinta sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.

43. Atkreiptinas dėmesys, jog pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas užsieniečiui tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl aptartų „konvencinių“ priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

44. Taip pat, remiantis 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 2 straipsnio d punktu, įgyvendinamu Įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi ir 86 straipsnio 1 dalimi, pabėgėlis – visų pirma trečiosios šalies pilietis, kuris yra ne savo pilietybės šalyje „dėl pagrįstos persekiojimo“ dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei „baimės“ ir negali arba „dėl tokios baimės“ nepageidauja pasinaudoti tos šalies „globa [apsauga]“. Taigi atitinkamas pilietis dėl kilmės valstybėje esančių aplinkybių ir persekiojimo dalyvių veiksmų turi pagrįstai baimintis persekiojimo dėl bent jau vienos iš penkių direktyvoje ir [K]onvencijoje išvardytų priežasčių (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Shepherd, C-472/13, 24 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

45. Įvertinusi pareiškėjo prieglobsčio prašymą grindžiančias aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nurodo aplinkybes, susijusias su sunkia šeimos finansine padėtimi ir darbu kilmės valstybėje, tačiau prieglobsčio prašymo negrindžia baime patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl savo rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo ir atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį suteikti ir atmeta su tuo susijusius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

46. Kaip minėta, prieglobstis Lietuvos Respublikoje taip pat suteikiamas užsieniečiui suteikiant papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

47. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).

48. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prieglobsčio prašymas dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos šios nutarties 41 punkte, tačiau pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir Migracijos departamento šių aplinkybių vertinimu ir nurodo, jog pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę dėl visiškai pagrįstos baimės patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytus veiksmus. Taigi, šiuo atveju kilo ginčas dėl pareiškėjo pasakojimo kaip įrodymo, grindžiančio prieglobsčio prašymą, vertinimo.

49. Skundžiamame Sprendime konstatuota, jog pareiškėjo pasakojimas apie sunkų gyvenimą kilmės valstybėje bei tėvo mirtį yra bendro pobūdžio, nenuoseklus ir tam tikrose vietose turintis neatitikimų, pvz., 2021 m. rugpjūčio 3 d. pirminės apklausos metu ir 2022 m. sausio 21 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė skirtingas aplinkybes, susijusias su tėvo mirties data (atitinkamai, jog tėvas mirė (duomenys neskelbtini), vėlesnėje apklausoje nurodė neprisimenantis tėvo mirties metų), negalėjo įvardinti, nuo kelerių metų pradėjo lankyti mokyklą. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog nors pareiškėjas nurodė, kad mirus tėvui jis buvo vienintelis šeimos vyras ir buvo priverstas dirbti, jog išlaikytų šeimą, informacijos apie draudimą dirbti moterims kilmės valstybėje nerasta – pareiškėjas nurodė turintis motiną, kuri turėjo galimybę dirbti, todėl pareiškėjo teiginiai nėra tikėtini. Todėl, atsakovo vertinimu, tikėtina, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tėvo mirtį ir sunkų darbą nuo vaikystės ir jo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu.

50. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovo išvadoms ir konstatavo, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie gyvenimo kilmės valstybėje aplinkybes – tėvo mirtį (pareiškėjas apklausos metu teigė, kad tėvas yra miręs, tuo tarpu pareiškėjo pateiktame kilmės valstybės teismo sprendime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 26 d. prašymą dėl pareiškėjo gimimo datos pateikė pareiškėjo tėvas), savo gimimo datą bei sunkų darbą nuo vaikystės.

51. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Tvarkos aprašo 99 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

52. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

53. Vertindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas prieglobsčio prašymą visų pirma grindė aplinkybe, jog pareiškėjui teko sunkiai dirbti mirus jo tėvui. Vis dėlto, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė kilmės valstybės civilinės būklės akto išrašą ir teismo sprendimą, kuriame nustatyta, jog 2022 m. gegužės 26 d. prašymą dėl pareiškėjo gimimo datos kilmės valstybės teismui pateikė būtent pareiškėjo tėvas M. K. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuos duomenis pirmosios instancijos teismui pateikė pats pareiškėjas ir pareiškėjo istorija dėl sunkaus darbo kilmės valstybėje rėmėsi tėvo mirties aplinkybe, t. y. jog mirus tėvui pareiškėjui teko sunkiai dirbti ir išlaikyti šeimą. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas apklausų metu nurodė skirtingus duomenis apie tėvo mirtį, t. y. pirmosios apklausos metu, jog tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o 2022 m. sausio 21 d. apklausos metu teigė tėvo mirties metų neprisimenantis.

54. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija abejoja pareiškėjo pasakojimo, jog pareiškėjo tėvas yra miręs ir pareiškėjui, kaip vieninteliam vyrui, teko pareiga išlaikyti šeimą, nuoseklumu ir tikrumu. Be to, pareiškėjas apklausų metu tik lakoniškai nurodė aplinkybes dėl sunkaus darbo kilmės valstybėje, plačiau nedetalizuodamas, kodėl būtent pareiškėjui teko pareiga išlaikyti šeimą, kokius konkrečius darbus jis dirbo, ar patyrė priverstinį darbą, kaip su juo elgėsi dardavys ir pan. Pareiškėjas abstrakčiai ir bendro pobūdžio teiginiais nurodė, jog pareiškėjo šeimos situacija yra komplikuota ir jam teko sunkiai dirbti – 2021 m. spalio 15 d. apklausos metu paklaustas, kokius darbus pareiškėjui teko dirbti, atsakė, jog „Laukuose, visokius žemės ūkio darbus“ <...> „Tiesiog kai ateina lietūs – reikia sėti ryžius, kukurūzus, po to nuėmėm derlių, iš to valgėm.“

55. Įvertinusi šiuos paaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo pasakojimas, grindžiantis prieglobsčio prašymą, iš esmės buvo abstraktus ir bendro pobūdžio, dėl to nėra laikytinas patikimu įrodymu, vertinant baimės patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytus veiksmus pagrįstumą.

56. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje gyvena jo motina bei dvi vyresnės ir viena jaunesnė seserys. Tačiau kaip atsakovas pažymėjo ginčijamame Sprendime, remiantis byloje nenuginčyta kilmės valstybės informacija, informacijos apie tai, kad kilmės valstybėje būtų draudžiama dirbti moterims, nerasta – 2019 m. duomenimis, moterų darbo jėga aktyvioje darbo rinkoje sudarė 54,46 proc., bendras bedarbystės lygis 2020 m. siekė 4,35 proc., tuo tarpu moterų nedarbas 2019 m. tesiekė 3,14 proc. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad tikėtina, jog pareiškėjo motina bei seserys turėjo galimybę dirbti, be to, pareiškėjas apklausų metu nurodė, jog šiuo metu šeima rūpinasi būtent jo motina.

57. Primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

58. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimus neprieštaringumo ir nuoseklumo aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta duomenų, pagrindžiančių pareiškėjui kylančią visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, taip pat, nenustatyta grėsmė, kad pareiškėjui bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Be to, pagal atsakovo surinktus ir byloje nenuginčytus duomenis, šiuo metu pareiškėjo kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasižymintis beatodairišku smurtu, dėl kurio kiltų rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino Sprendimo išvadą, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 –3 punktus ir atmeta su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus.

59. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų prieglobsčio kriterijų, dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl skundžiamo Sprendimo.

60. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė