de3bf1a2-b329-4399-99aa-cd014a5ae12c · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-211-487/2015                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08610-2014-3                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)                                                                                                   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S 2015 m. kovo 10 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal D.

M. atstovo advokato D. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties, n u s t a t ė : D. M. 2014 m. birželio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 str. 4 d., 1241 str. 7 d. už tai, kad 2014 m. birželio 21 d. apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra v.n. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo arčiau kaip 5 m prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo.

Institucijos nutarimu D. M. buvo skirta 220 Lt bauda.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi Institucijos nutarimo dalis, kuria D. M. buvo nubaustas pagal ATPK 1241 str. 7 d., panaikinta, administracinė byla Å¡ioje dalyje nutraukta. Kitoje dalyje dėl ATPK 1241 str. 4 d. numatyto pažeidimo nutarimas pakeistas, už šį teisės pažeidimÄ D. M. paskiriant 200 Lt (57 eurų) dydžio baudÄ .Skundu D. M. atstovas advokatas D. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria D.

M. buvo pripažintas padaręs ATPK 1241 str. 4 d. nurodytÄ pažeidimÄ ir jam paskirta administracinė nuobauda, taip pat panaikinti atitinkamÄ Â Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. birželio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, ir bylÄ , pradėtÄ D. M. atžvilgiu vadovaujantis 2014 m. birželio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis, nutraukti.Nurodo, kad Institucija administracinio teisės pažeidimo protokolo D.

M. suraÅ¡ymu, skundžiamo nutarimo priėmimu kerÅ¡ija už tai, kad jis 2014 m. birželio 21 d. užfiksavo pačių pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, t.y. Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. M. atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl policijos pareigÅ«nų įžeidinėjimo, tačiau ji pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.Skunde taip pat nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašė policijos pareigÅ«nai K.

P. ir A. S., kurie piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais, todėl jų parodymais galima vadovautis tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Protokolas šioje byloje negali būti laikomas patikimu įrodymu dėl kelių akivaizdžių jo trūkumų, t.y.

1) protokolÄ surašė policijos pareigÅ«nas A. S., kuris piktnaudžiavo tarnybiniais įgaliojimais;

2) protokolas buvo surašytas ne pažeidimo padarymo vietoje, o Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ajame policijos komisariate;

3) D. M. ne tik nedalyvavo, bet ir jam net nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti tariamai jo automobiliu padaryto pažeidimo fiksavime (tuo metu, kai jis vyko, D. M. buvo nugabentas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-Ä jį policijos komisariatÄ ). Be to, protokole buvo nutylėtos faktiÅ¡kai buvusios aplinkybės (D. M. į bylÄ pateiktos nuotraukos ir vaizdo medžiaga), todėl D. M. pateiktas kaltinimas dėl Kelių eismo taisyklių 155.4 p. pažeidimo (automobilio stovėjimas arčiau kaip 5 m iki pėsčiųjų perėjos) abejotinas.

Å io KET pažeidimo konstatavimui turi bÅ«ti užfiksuota, jog automobilis sustojo ir stovėjo pėsčiųjų perėjoje ar arčiau kaip 5 m atstumu prieÅ¡ jÄ . Toks fiksavimas turėtų bÅ«ti atliktas, naudojant vaizdo fiksavimo priemones (fotoaparatus ar vaizdo kameras ir matavimo priemones pvz., matavimo ruletes). Protokole tik formaliai nurodyta, jog D. M. automobilis stovėjo arčiau kaip 5 m prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Protokole nepaminėta, kiek arčiau D. M. automobilis stovėjo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , neįraÅ¡yta, kad KET 155.4 p. pažeidimas buvo fiksuojamas, naudojant fotoaparatÄ (vaizdo kamerÄ ) ir kokiÄ nors matavimo priemonę, kuri aiÅ¡kiai rodytų, jog D.

M. automobilis prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ stovėjo arčiau, nei leidžiama. Nepaisant to, administracinio teisės pažeidimo byloje yra nežinia kokiu fotoaparatu nežinia kokiu laiku darytos kelios nuotraukos, kuriose užfiksuotas D. M. automobilis ir jo stovėjimo vieta. Mano, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų, susijusių su pažeidimo fiksavimu, nebuvo laikomasi, o, įvertinus nurodytas aplinkybes, dėl kurių policijos pareigÅ«nai A. S. ir K. P. ėmėsi veiksmų D.

M. atžvilgiu, siekdami atkerÅ¡yti, savaime yra pagrindas abejoti protokole nurodytomis aplinkybėmis ir Å¡ių policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais.Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad neva D. M. padarytÄ teisės pažeidimÄ patvirtina nuotraukos. Tačiau iÅ¡ byloje esančių nuotraukų negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog automobilis stovėjo arčiau nei 5 m prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Tarp Å¡ių nuotraukų nėra nuotraukos, kurioje bÅ«tų užfiksuota tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos pradžios iÅ¡tiesta matavimo ruletė, rodanti, kad tarp minėtų taÅ¡kų nėra 5 m tarpo, ar kažkokios panaÅ¡ios nuotraukos.

IÅ¡ akies vertinant administracinio teisės pažeidimo byloje esančias nuotraukas, akivaizdu, jog D. M. automobilis nestovi ant pėsčiųjų perėjos ir jog tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos pradžios yra pakankamai didelis atstumas, panaÅ¡us į 5 m atstumÄ . Policijos pareigÅ«nai K. P. ir A. S. savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodė, kad atstumas tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos pradžios buvo 4,1 metro. Pabrėžtina, kad D. M., matuojant atstumÄ nuo jo automobilio iki pėsčiųjų perėjos, nedalyvavo.

Todėl jam nėra žinoma, ar toks matavimas apskritai buvo atliekamas (jeigu buvo atliekamas – koks atstumas iÅ¡ tikrųjų buvo nustatytas). Ä®vertinus tai, kad matavimo priemonės duomenys protokole, pažeidžiant Policijos patruliu veikios instrukcijos reikalavimus, nėra nurodyti, D. M. nebuvo pasiÅ«lyta dalyvauti atstumo matavime (su galimybe sutikti/nesutikti su matavimu rezultatais), tai informacijos apie 4.1 m atstumÄ tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos pradžios savaime negalima laikyti teisinga.Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių neginčijamai pripažinti, jog D.

M. pastatytas automobilis stovėjo arčiau kaip 5 m prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, remdamasis dviem įrodymais, t.y. policijos pareigÅ«nų parodymais ir jų tarnybiniais praneÅ¡imais. Tačiau, anot pareiÅ¡kėjo, policijos pareigÅ«no K. P. parodymų teisme negalima laikyti patikimais įrodymais sprendžiant administracinio teisės pažeidimo padarymo klausimÄ , kadangi jis buvo nepatenkintas D. M. elgesiu, fiksuojant tarnybinio automobilio stovėjimÄ draudžiamoje vietoje, inicijavo konfliktÄ ir D.

M. atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Tai patvirtina Vilniaus miesto aplinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo nutarimu administracinė byla, kurioje D. M. buvo kaltinamas policijos pareigūnų įžeidinėjimu, nepagarbos jiems rodymu ir pareigūnų nurodymų nevykdymu, buvo nutraukta. Be to, dėl pareigūno K. P. veiksmų D. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.

Tuo tarpu pareigÅ«nas A. S. teismui savo parodymų nedavė (nors tikrai galėjo tokius parodymus duoti, nes tÄ pačiÄ dienÄ tame pačiame teisme davė parodymus kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), vadinasi, sÄ moningai vengė patvirtinti savo tarnybiniame praneÅ¡ime pateiktus Å¡aliÅ¡kus teiginius. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas akcentavo kelių policijos pareigÅ«nų S. I. ir E. C. paaiÅ¡kinimus, kurie, jų teigimu, matavo atstumÄ tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos, Å¡ie paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Policijos pareigÅ«nė S. I. teisme negalėjo pasakyti, ar D. M. dalyvavo atstumo nuo jo automobilio iki pėsčiųjų perėjos nustatyme (iÅ¡ pradžių minėta policininkė teigė, kad D. M. matavime dalyvavo, o vėliau - kad D. M. galėjo ir nebÅ«ti). Policijos pareigÅ«nė S. I. tvirtino, kad matavimuose be jos porininko E. C. dar dalyvavo patruliai, t.y. K. P. ir A. S., tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės, nes bylos medžiaga rodo, jog, D. M. nugabenus į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-Ä jį policijos komisariatÄ , prie D.

M. automobilio, stovinčio ties pastatu adresu Panerių g. 9, Vilnius, vėliau grįžo tik policininkas K. P. (policijos pareigÅ«nas A. S. liko policijos komisariate ir suraÅ¡inėjo D. M. protokolÄ ). Policijos pareigÅ«nė S. I. teigė, kad pažeidimo vietoje nuotraukos lyg tai buvo daromos ir kad atstumo matavimo rezultatų kelių policininkai raÅ¡tu niekur nefiksavo (esÄ tik pasakė policijos pareigÅ«nams). Tai, kad kelių policininkai patys niekur nefiksavo atstumo tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos matavimo rezultatų, patvirtino ir kelių policininkas E. C..

Taigi, kelių policininkai patys neužfiksavo menamo pažeidimo ir paliko tai daryti policijos pareigÅ«nams A. S. ir K. P., įsivėlusiems į konfliktÄ su D. M.. Dėl Å¡ių priežasčių mano, kad kelių policijos pareigÅ«nės S. I. paaiÅ¡kinimų nenuoseklumas ir prieÅ¡taravimas faktams savaime yra pagrindas abejoti jų patikimumu.Be to, kelių policijos pareigÅ«nas E. C. nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo schemoje turėtų bÅ«ti viskas įforminta ir kad tÄ schemÄ turėjo braižyti patrulis (A.

S. ar K. P.), tačiau byloje nėra jokios administracinio teisės pažeidimo schemos. Nėra ir jokių nuotraukų, kurios aiÅ¡kiai rodytų, jog D. M. automobilis stovi arčiau nei 5 m prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Byloje yra policijos pareigÅ«no K. P. neaiÅ¡kiu laiku darytos nuotraukos, iÅ¡ kurių atstumo tarp D. M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos neįmanoma nustatyti. Kelių policijos pareigÅ«no E. C. 2014 m. liepos 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, suraÅ¡ytame, praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo paties tariamai atlikto atstumo matavimo ir tik D.

M. advokatui pareikalavus pateikti informacijÄ apie kokius nors matavimus apskritai, yra taisymų, dėl kurių neaiÅ¡ku, nuo kurios D. M. automobilio dalies (priekinio ar galinio bamperio) iki pėsčiųjų perėjos atstumas buvo matuotas. Pats E. C. teismo posėdyje pagal savo raÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo kopijÄ iÅ¡ pradžių tvirtino, kad matavo iki priekinio bamperio, tačiau vėliau, pažvelgęs į K. P. nuotraukÄ , pradėjo tvirtinti, kad tarnybiniame praneÅ¡ime yra įsivėlusi klaida - matavo iki galinio bamperio.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui pareikalavus pateikti kelių policijos pareigÅ«no E. C. tarnybinio praneÅ¡imo originalÄ , paaiÅ¡kėjo, jog toks dokumentas nėra iÅ¡saugotas. Be to, tikėtina, kad kelių policijos pareigÅ«nas E. C., raÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ po dviejų savaičių nuo įvykio, naudojosi policininkų A. S. ir K. P. pateikta informacija. Tarnybinio praneÅ¡imo suraÅ¡ymo laikas, taisymai tarnybiniame praneÅ¡ime, Å¡io praneÅ¡imo originalo neiÅ¡likimas ir kitos aplinkybės leidžia daryti prielaidÄ , jog kelių policijos pareigÅ«no E. C. tarnybinis praneÅ¡imas buvo suraÅ¡ytas ad hoc, D.

M. atstovui pareikalavus pateikti informacijÄ ir kelių policijos pareigÅ«no E. C. tarnybinio praneÅ¡imo turinys buvo derinamas su policijos pareigÅ«nais A. S. ir K. P., konfliktavusiais su D. M.. Tai savaime yra pagrindas abejoti kelių policijos pareigÅ«no E. C. tarnybinio praneÅ¡imo turinio atitikimu tikrovei ir patikimumu.Taip pat atstovo nuomone, A. S. ir K. P. tarnybinių praneÅ¡imų negalima laikyti patikimais įrodymais, sprendžiant administracinio teisės pažeidimo padarymo klausimÄ . Minėti policijos pareigÅ«nai, nepatenkinti D.

M. elgesiu, fiksuojant tarnybinio automobilio stovėjimÄ draudžiamoje vietoje, inicijavo konfliktÄ ir D. M. atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Tai patvirtina Vilniaus miesto aplinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kalbant apie atstumo nuo automobilio iki pėsčiųjų perėjos matavimÄ , logiÅ¡ka teigti, jog atstumas matuojamas nuo pėsčiųjų perėjos pradžios (pvz., kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“) iki artimiausios automobilio dalies.

Savaime suprantama ta dalis paprastai būna automobilio priekinis bamperis. Tačiau šiuo atveju arčiausiai pėsčiųjų perėjos buvo D. M. automobilio galinė dalis – galinis bamperis. Taigi, atstumas iki pėsčiųjų perėjos turėjo būti matuojamas nuo automobilio galinės dalies. Kelių policijos pareigūno E. C. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad atstumas iki pėsčiųjų perėjos buvo matuotas nuo automobilio priekinio bamperio. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodyta, kad kelių policijos pareigūnas E. C. teismo posėdyje pripažino, jog atstumas tarp pėsčiųjų perėjos ir automobilio šiuo atveju turėjo būti ir buvo matuojamas nuo automobilio galinės dalies.

Tokios aplinkybės rodo, kad byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių įrodymų apie atstumÄ tarp pėsčiųjų perėjos ir D. M. automobilio, t.y. neginčijamai rodytų D. M. padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad kelių policijos pareigÅ«nai S. I. ir E. C. užfiksavo pažeidimÄ , tai neatitinka bylos medžiagos. Byloje nėra jokių dokumentų, kuriuos kelių policijos pareigÅ«nai S. I. ir E. C. bÅ«tų surašę, fiksuodami tariamai per maÅ¾Ä D.

M. automobilio stovėjimo atstumÄ nuo pėsčiųjų perėjos. Apskritai kelių policijos pareigÅ«nų elgesys atrodo nelogiÅ¡kas: jie atvažiavo, su rulete iÅ¡matavo atstumÄ tarp automobilio ir pėsčiųjų perėjos, pasakė matavimo rezultatÄ patruliui (patruliams) ir iÅ¡važiavo. Nėra jokio matavimo fiksavimo kelių policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytame dokumente, nuotraukose ar vaizdo medžiagoje. IÅ¡ to seka, kad kelių policijos pareigÅ«nai S. I. ir E. C. pažeidimÄ fiksavo žodžiu.

Jeigu net kelių policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡omas, tik suinteresuotiems asmenims pradėjus domėtis tam tikra situacija, vadinasi, policijos pareigÅ«nas, kvietęs kelių policijos pareigÅ«nÄ atlikti matavimus, pastarojo nurodytais matavimų rezultatais gali nesivadovauti ir dokumentuose nurodyti jam priimtinus duomenis (ypač tuo atveju, kai kilęs konfliktas su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir norima jį pamokyti pagarbos policininkams). Ä®vertinus aukščiau nurodytus faktus, konstatuotina, kad neaiÅ¡kumai, susiję su atstumu tarp D.

M. automobilio ir pėsčiųjų perėjos, nebuvo paÅ¡alinti ir kad liko neaiÅ¡ku, koks atstumas skyrė D. M. automobilį ir pėsčiųjų perėjÄ . Tačiau į Å¡iuos neaiÅ¡kumus Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pažeisdami Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, nekreipė dėmesio, kas lėmė nepagrįstų ir neteisėtų jų sprendimų priėmimÄ .Mano, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ , kuris, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turėjo įrodyti, kad D.

M. padarė administracinį teisės pažeidimÄ ir kad jis kaltas dėl tokio pažeidimo padarymo. IÅ¡ nutarimo aiÅ¡ku, kad Å¡i institucija nesigilino į situacijos esmę ir aplinkybes vertino formaliai (preziumuojant, kad policininkų teiginiai patys savaime yra teisingi ir atitinka tikrovę). Tačiau byloje faktiÅ¡kai nėra jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų D. M. pateiktų kaltinimų pagrįstumÄ . Nesant patikimų ir neabejotinų įrodymų apie administracinio teisės pažeidimo padarymÄ ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, administracinė nuobauda tokiam asmeniui negali bÅ«ti skiriama.

Šiuo atveju remiantis protokolu ir kita bylos medžiaga negalima daryti išvados, jog buvo įrodyta, kad D. M. padarė protokole nurodytus administracinius teisės pažeidimus ir iš esmės D. M. buvo nubaustas, vien vadovaujantis prielaidomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas toleravo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato padarytus nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimus ir byloje esančius neaiškumus aiškino ne D. M. naudai.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju protokolas buvo surašytas, nesant objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių D.

M. pateiktus kaltinimus; nutarimu D. M. administracinė nuobauda buvo paskirta, objektyviai neiÅ¡analizavus aplinkybių ir nesurinkus pakankamų galimÄ pažeidimo padarymÄ patvirtinančių įrodymų, todėl visi nagrinėjant bylÄ kilę prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti paÅ¡alinti, o nesant galimybės juos paÅ¡alinti – aiÅ¡kinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to, pažeidimas turi bÅ«ti grindžiamas objektyviais įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. nuostatas. Ä®vertinus byloje surinktÄ medžiagÄ , protokolo ir nutarimo turinį, darytina iÅ¡vadÄ , kad D.

M. inkriminuotas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali bÅ«ti laikomas įrodytu, todėl nutarimas kaip ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.Objektyviai įvertinus byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, jog D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, iÅ¡naudojus visas galimybes paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus ir prieÅ¡taravimus, nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog D.

M. padarė ATPK 1241 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ . Tačiau esama padėtis rodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai iÅ¡analizavo administracinio teisės pažeidimo, nurodyto ATPK 1241 str. 4 d., bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir administracinę nuobaudÄ D. M. skyrė nepagrįstai ir neteisėtai, o Å¡is apeliacinis skundas dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalies ir nutarimo laikytinas pagrįstu.Atsiliepimu į D.

M. atstovo advokato D. S. skundÄ , Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės atstovas praÅ¡o skundo netenkinti, mano, kad apylinkės teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , vertino surinktų įrodymų visumÄ , rėmėsi tiek D. M., tiek policijos pareigÅ«nų duotais paaiÅ¡kinimais. Institucijos nuomone, D. M. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurių veikos požymiai apibrėžti ATPK 1241 str. 4 d.

D. M. atstovo advokato D. S. apeliacinis skundas tenkintinas.ATPK 30211 str. 1 d. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas D. M. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 str. 4 d., nes, apelianto manymu, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų D. M. kaltei pagrįsti.Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigÅ«nui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 str. numato, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Tam tikro fakto buvimas konstatuojamas, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertinamas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

D. M. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 1241 str. 4 d. ir jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pastatė transporto priemonę arčiau kaip 5 m prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.4 p. reikalavimus. Apeliaciniame skunde, ginčijant institucijos ir apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , nurodoma, kad nebuvo surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių D.

M. kaltę teisės pažeidimo padarymu, byloje nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai, neįvertinta, kokiomis aplinkybėmis D. M. buvo suraÅ¡ytas protokolas ir priimtas nutarimas bei kaip protokole įvardintas pažeidimas buvo fiksuojamas.Patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, iÅ¡analizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentams pritartina. Vertinant D. M. atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir priimtame nutarime tik formaliai buvo apraÅ¡yta pažeidimo esmė - kad Å¡io asmens automobilis stovėjo arčiau kaip 5 m prieÅ¡ perėjÄ , nenurodant tikslaus iÅ¡matuoto atstumo.

Policijos pareigÅ«nų K. P. ir A. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, kad atstumas nuo D. M. automobilio buvo iÅ¡matuotas rulete ir pažeidimas užfiksuotas fotoaparatu, tačiau nei protokole, nei Institucijos nutarime tai nenurodyta, taip pat nepridėti Å¡iuos duomenis pagrindžiantys įrodymai (naudojamų techninių priemonių pažeidimui iÅ¡aiÅ¡kinti pavadinimai, numeriai, metrologinės patikros liudijimai ir pan.). Be to, nors minėtuose policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodoma, kad iÅ¡matuoti atkarpÄ nuo pėsčiųjų perėjos iki D.

M. automobilio buvo iÅ¡kviestas kitas policijos pareigÅ«nų ekipažas, kuriems atvykus ir iÅ¡matavus atstumÄ (nustatytas 4,1 m atstumas) buvo nustatytas pažeidimas, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo pateikti Å¡iuos veiksmus patvirtinantys dokumentai (tarnybiniai praneÅ¡imai, schema ar kt.) IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Institucijos nutarime D. M. kaltė pagrįsta policijos pareigÅ«nų K. P. ir A. S. tarnybiniais praneÅ¡imais bei policijos pareigÅ«no K. P. padarytomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotas stovintis galu į pėsčiųjų perėjÄ automobilis, vizualiai matyti tarpas tarp pėsčiųjų perėjos ir automobilio, kiti duomenys, patvirtinantys tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek nuotraukose užfiksuotas aplinkybes, nebuvo renkami.

Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog tarp D. M. ir policijos pareigÅ«nų K. P. ir A. S. protokole nurodytu laiku kilo konfliktas dėl fiksavimo tarnybinio automobilio, kuris stovėjo draudžiamoje vietoje, kas duoda pagrindÄ teigti apie galimÄ policijos pareigÅ«nų suinteresuotumÄ ir pastarųjų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytus duomenis, kaip galinčius patvirtinti D. M. kaltę dėl pažeidimo padarymo, vertinti tiek, kiek jie patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje esančios nuotraukos dėl teisės pažeidimo fiksavimo nėra pakankamai informatyvios, kadangi vizualiai spręsti apie tarpo tarp perėjos ir automobilio ilgį nėra galimybės, tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas atstumas 4,1 m yra artimas leistinam, todėl iÅ¡ nuotraukų negalima padaryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados apie padarytÄ pažeidimÄ .

Å iose nuotraukose neatsispindi jų padarymo data ir laikas. Datos ir laiko prieraÅ¡as prie Å¡ių nuotraukų padarytas ranka, nurodyta - 2014 m. birželio 21 d. 11.40 val., tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bylos duomenys liudija, kad Å¡is pažeidimas buvo fiksuotas nors ir tÄ pačiÄ dienÄ , bet ne nurodytu laiku, o vėliau, t.y. po to, kai D. M. po konflikto su minėtais pareigÅ«nais buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . AtkarpÄ nuo pėsčiųjų perėjos iki D. M. automobilio iÅ¡matavę pareigÅ«nai, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, žodžiu K.

P. nurodė, koks buvo atstumas.Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant D. M. atstovo skundÄ , buvo pateikta policijos pareigÅ«no E. C., atvykusio į iÅ¡kvietimÄ iÅ¡matuoti atstumÄ nuo pėsčiųjų perėjos iki D. M. automobilio, 2014 m. liepos 9 d. suraÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo kopija. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog Å¡is tarnybinis praneÅ¡imas byloje atsirado po nutarimo D. M. atžvilgiu priėmimo ir, D. M. atstovui pareikalavus. E. C. tarnybinio praneÅ¡imo originalas teismui nebuvo pateiktas.

Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime buvo padarytas taisymas, nurodant fiksuojamo teisės pažeidimo aplinkybes, dėl ko kilo abejonės - nuo kurios D. M. automobilio dalies, t.y. nuo priekinio ar galinio bamperio buvo atliktas matavimas. Teisme apklaustas E. C. patvirtino savo raÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių teisingumÄ , kad matavo nuo automobilio priekinio bamperio, tačiau, parodžius nuotraukas, suabejojo, nuo kur buvo matuojama, bei teigė, kad tarnybiniame praneÅ¡ime galėjo bÅ«ti įsivėlusi klaida.

Å ios aplinkybės kelia abejonių dėl Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių teisingumo. Å ių abejonių negalima paÅ¡alinti objektyviais duomenimis. Policijos pareigÅ«nės S. I., kuri kartu su E. C. buvo atvykusi fiksuoti pažeidimo, parodymai Å¡ių abejonių neiÅ¡sklaido - jos nurodytos aplinkybės iÅ¡ dalies paneigtos kitais bylos duomenimis. Nors ji teigė, kad, matuojant atstumÄ dalyvavo pats D. M. ir policijos pareigÅ«nas A. S., bylos duomenimis nustatyta, kad atstumo matavimo metu D.

M. buvo pristatytas į PK, taip pat nedalyvavo A. S.. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar atstumo matavimo metu buvo daromos nuotraukos. Be to, tiek, E. C., tiek S. I. teisme patvirtino, kad, nors jie ir iÅ¡matavo atstumÄ nuo pėsčiųjų perėjos iki D. M. automobilio, patys Å¡ių duomenų nefiksavo, o paliko tai daryti juos iÅ¡kvietusiam ekipažui. Ä®vertinus tarp D. M. ir policijos pareigÅ«nų K. P. ir A. S. kilusį konfliktÄ , jo pobÅ«dį ir eigÄ , duomenų teisės pažeidimui pagrįsti rinkimas tų pačių asmenų gali kelti abejonių jų teisingumu.

Tam, kad duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų bÅ«ti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bÅ«tent kaltinimÄ pateikusiai Institucijai, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nei vienam iÅ¡ surinktų įrodymų negali bÅ«ti suteiktas prioritetas prieÅ¡ kitus. Nors apylinkės teismas esminių prieÅ¡taravimų liudytojų duotose parodymuose neišžvelgė, iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nų parodymais neginčijamai nustatyta atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl pažeidimo padarymo, negalima.

Pažymėtina, jog asmens kaltė, gali bÅ«ti konstatuota tik tada, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Gi byloje nustatytų aplinkybių visuma vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina iÅ¡vados dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Pažymėtina, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma.

Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimÄ , administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ , negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės. Taigi, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo pripažįstamas, tik surinkus pakankamai neabejotinų duomenų pagrindžiančių asmens kaltę.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms asmens kaltumui pagrįsti. Tik iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus ir nelikus jokioms protingoms abejonėms, asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas kaltu, jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymu. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo ne tik iÅ¡aiÅ¡kinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, bet taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad neginčytinų duomenų D. M. kaltei pagal ATPK 1241 str. 4 d. pagrįsti nebuvo surinkta.

Nėra jokios protingos galimybės keliamus prieÅ¡taravimus ir abejones paÅ¡alinti, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumÄ , papildomas aplinkybių tyrimas byloje bÅ«tų beprasmis. Todėl laikytina, kad neįrodyta, jog D. M. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1241 str. 4 d., dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis bei 2014 m. birželio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės nutarimas negali bÅ«ti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, jie naikinami, o administracinio teisės pažeidimo byla D.

M. atžvilgiu nutraukiama, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto 1241 str. 4 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 2 p.,n u t a r i a: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės 2014 m. birželio 23 d. nutarimÄ bei administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 1241 str. 4 d.

D. M. nutraukti.Nutarimas neskundžiamas. Teisėja                                                                                   Jolanta Čepukėnienė            Â