2026-01-21 Nr. AB-1471-3-64-3-02631-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2026-01-21 Nr. AB-1471-3-64-3-02631-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindu ir skyrė pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-12-789/2026
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02631-2025-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (realizavimo) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnis); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – neatitinka faktinės tikrovės; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Teisingumo ministeriją tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindu ir skyrė pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas ginčyti Raštą, kreipėsi į Regionų administracinį teismą tik 2025 m. spalio 1 d., nors žinojo apie Raštą 2025 m. kovo 31 d., kadangi tada jis kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio pareiškimo (skundo) padavimo terminą.
Pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apskųsti šį administracinį aktą, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.
Teismas nurodė, kad Teisingumo ministerijos pateiktas atsakymas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių. Raštu pareiškėjas tik informuojamas apie tai, kad Teisingumo ministerija išnagrinėjo jo kreipimąsi ir pateikė bendro pobūdžio informaciją, susijusią su asmens teise į teisminę gynybą. Atsakyme nėra priimtas joks konkretus administracinis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos, pakeistos ar panaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos, todėl, teismo vertinimu, šis dokumentas laikytinas informacinio pobūdžio raštu, neturinčiu administracinio akto požymių.
Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti, kad tam tikri teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, teismas nurodė, jog šis reikalavimas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Administraciniai teismai sprendžia klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų veiksmais ar neveikimu, kai jie sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui.
Pareiškėjas nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teismas nenagrinėjo žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, kadangi žyminis mokestis buvo užskaitytas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-11131-505/2025.
Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu skaičių, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir skyrė jam 300 Eur baudą.
III. Pareiškėjo P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad tam tikri Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai neatitinka faktinės tikrovės, priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis, kreipdamasis į teismą, nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo (skundo) padavimo termino. Force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės, kurių pareiškėjas negalėjo protingai numatyti, kontroliuoti, išvengti, pašalinti ir užkirsti joms kelią, sutrukdė pareiškėjui tinkamai kreiptis į teismą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), nustatęs, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir nenurodė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti šį terminą. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą (skundą).
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti 2025 m. kovo 4 d. raštą, įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus (žr., pvz., administracines bylas Nr. eI3-12364-505/2025, Nr. eI3-12880-631/2025, Nr. eI3-13139-809/2025, Nr. eI3-13232-952/2025 ir kt.). Pareiškimuose (skunduose) buvo nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir šioje byloje paduotame pareiškime (skunde). Regionų administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025, 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-715-1047/2025, 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-725-1188/2025, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-743-1047/2025 ir kt. atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, paliko pirmosios instancijos teismo nutartis nepakeistas, nustatęs, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą ginčyti Raštą. Pažymėtina, kad šioje byloje paduotame atskirajame skunde nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir atskiruosiuose skunduose, kurie buvo išnagrinėti minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis.
Taigi dėl pareiškėjo analogiško pareiškimo (skundo) reikalavimų nepriimtinumo ir dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino ginčyti Raštą praleidimo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Pareiškėjas nenurodo jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apeliacinės instancijos teismas.
Dėl pareiškėjo šioje byloje suformuluotų procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį netenkinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išsamiai pasisakęs, nagrinėdamas tapačius pareiškėjo atskiruosius skundus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl šie prašymai netenkinami.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 300 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas administraciniuose teismuose yra inicijavęs ne vieną ginčą dėl minėtų įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo daugkartinis kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai skyrė pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.
Palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė