2020-02-17 Nr. AB-3852-3-61-3-04073-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-155-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04073-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. O. D. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, bankrutavusi akcinė bendrovė „Ūkio bankas“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R.O. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 3R-416(2.13-1) „Dėl R. O. D. 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundo“ 2 ir 3.1 punktus (toliau – ir Sprendimas); 2) šioje dalyje įpareigoti Inspekciją atlikti pakartotinį tyrimą dėl pareiškėjo skundo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gelvora“ kartu su bankrutavusia akcine bendrove (toliau – ir BAB) „Ūkio bankas“ informavo pareiškėją, jog BAB „Ūkio bankas“ perleido UAB „Gelvora“ pareiškėjo įsipareigojimus, kylančius iš sutarties Nr. KR03-054/07V. Pareiškėjas apie įsipareigojimus, kylančius iš šios sutarties, nieko nežinojo, todėl kreipėsi tiek į UAB „Gelvora“, tiek į BAB „Ūkio bankas“. Susirašinėjimo su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis metu UAB „Gelvora“ iš pradžių ragino vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį Nr. KR03-054/07V, o vėliau informavo, kad apie tokią sutartį nieko nežino, o reikalauja prievolių įvykdymo pagal sutartį Nr. 07/03-054, o BAB „Ūkio bankas“ savo ruožtu pranešė, kad reikalavimo teisės, kylančios iš sutarties Nr. KR03-054/07V, yra perleistos UAB „Gelvora“.

2.2. Apie reikalavimo teisių perdavimą, kylančių iš sutarties Nr. KR03-054/07V, pareiškėjas buvo informuotas, tačiau apie reikalavimo teisių perdavimą pagal sutartį Nr. 07/03-054 jokios informacijos nėra gavęs, todėl pareiškėjas sprendė, kad UAB „Gelvora“ negali tvarkyti jo asmens duomenų, susijusių su sutarties Nr. 07/03-054 vykdymu.

2.3. Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos argumentu, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. Teisių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16-50-09 (toliau – ir Teisių pirkimo-pardavimo sutartis) pateikimas būtų laikomas tinkamu informavimu apie reikalavimo teisės, kylančios iš sutarties Nr. 07/03-054, perleidimą, nes, pareiškėjo įsitikinimu, minėtoje Teisių pirkimo-pardavimo sutartyje yra nuoroda į sutartį Nr. KR03-054/07V, bet ne į sutartį Nr. 07/03-054.

2.4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors Inspekcija Sprendime nurodo, kad ji neturi įgaliojimų priimti sprendimo dėl pareiškėjo skolos buvimo/nebuvimo ar dėl perleidimo fakto teisėtumo, tačiau Sprendime sprendžia, jog Teisių pirkimo-pardavimo sutarties pateikimas būtų tinkamas informavimas apie skolos Nr. 07/03-054 perleidimą, nepaisant to, kad Teisių pirkimo-pardavimo sutartyje yra pateikta nuoroda į sutartį Nr. KR03-054/07V. Tokios savo išvados Inspekcija nepagrindžia ir nemotyvuoja. Viena vertus, Inspekcija vertina Teisių pirkimo-pardavimo sutartį ir konstatuoja, kad jos pateikimas laikomas tinkamu informavimu, kita vertus, remiasi nuostatais, pažymėdama, kad nuostatai neleidžia jai priimti sprendimo dėl pareiškėjo duomenų sunaikinimo.

2.5. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija netyrė ir visapusiškai nevertino visų aplinkybių, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl Sprendimą laikė neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų ir prašė jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.

2.6. Duomenų tvarkymo teisėtumo kriterijų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pareiškėjas nėra davęs sutikimo UAB „Gelvora“ tvarkyti savo asmens duomenis, UAB „Gelvora“ nesiekia apsaugoti duomenų subjekto interesus. UAB „Gelvora“ teisinis interesas tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, susijusius su sutarties Nr. 07/03-054 vykdymu, nėra svarbesnis nei duomenų subjekto interesas. UAB „Gelvora“ nei pagal įstatymus ar oficialius įgaliojimus nėra įpareigota ar įgaliota tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, nes tokios jos pareigos nenumato joks įstatymas. Vienintelis pagrindas, remiantis kuriuo UAB „Gelvora“ galėtų tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, jei pareiškėjas būtų viena iš sutarties šalių. Nagrinėjamu atveju aktuali ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostata. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas nurodė, kad svarbu nustatyti, ar pareiškėjas gali būti laikomas sutarties su UAB „Gelvora“ šalimi, kaip to reikalauja teisės aktai.

2.7. Ginčo dėl to, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimų, kylančių iš sutarties Nr. 07/03-054 perleidimą, nėra, nes Inspekcija Sprendimu konstatavo, kad nei UAB „Gelvora“, nei BAB „Ūkio bankas“ pareiškėjo apie reikalavimų, kylančių iš sutarties Nr. 07/03-054 perleidimą, tinkamai neinformavo. Atitinkamai, vadovaudamasis teismų praktika ir ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas sprendė, kad UAB „Gelvora“ neturi pagrindo tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų reikalavimo teisių ir įsiskolinimo valdymo tikslu, kiek tai susiję su sutartimi Nr. 07/03-054.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsiliepimą į pareiškėjo skundą atsakovas grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjo skunde Inspekcijai aprašyta situacija susidarė todėl, kad Teisių pirkimo-pardavimo sutartyje pareiškėjo, veikusio kaip UAB „Kolesta“ direktorius, pasirašyta kredito sutartis Nr. 07/03-054 buvo įvardinta kaip sutartis Nr. KR03-054/07V. Pagal pareiškėjo Inspekcijai pateikto skundo nagrinėjimo metu surinktą informaciją matyti, jog jokios kitos sutarties, kaip tik kredito sutartį Nr. 07/03-054, pareiškėjas su BAB Ūkio banku pasirašęs nebuvo.

4.2. Sprendime yra išdėstytos visos su aukščiau nurodytu faktu susijusios ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. nurodyta, kad UAB „Gelvora“, 2017 m. kovo 28 d. raštu atsakydama į pareiškėjo 2017 m. kovo 21 d. išsiųstą rašytinį prašymą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nėra sudaręs sutarties Nr. KR03-054/07V, bei paprašė pateikti šios sutarties ir Teisių pirkimo-pardavimo sutarties kopijas, informavo pareiškėją, kad pareiškėjo skola atsirado iš pridedamų prie šio rašto dokumentų (kredito sutarties Nr. KR03-054/07, kurią sudarė UAB „Kolesta“ ir AB Ūkio bankas, šios sutarties pagrindu pasirašyto paprastojo vekselio, kurį laidavo pareiškėjas bei Panevėžio 5-ojo notarų biuro 2010 m. sausio 8 d. vykdomojo įrašo Nr. 151 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo, kuris buvo išduotas neįvykdžius prievolių pagal kredito sutartį Nr. KR03-054/07). Pareiškėjui kartu su 2017 m. kovo 28 d, raštu buvo pateikta kredito sutarties Nr. 07/03-054, kurią sudarė UAB „Kolesta“ ir AB Ūkio bankas, paprastojo vekselio, kurį laidavo pareiškėjas bei Panevėžio 5-ojo notarų biuro 2010 m. sausio 8 d. vykdomojo įrašo Nr. 151 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo kopijos. Sprendime taip pat nurodyta, jog UAB „Gelvora“, 2017 m. birželio 19 d. raštu atsakydama į pareiškėjo atstovo D. K. 2017 m. birželio 13 d. rašytinį prašymą, kuriame pareiškėjo atstovas pakartotinai paprašė pateikti kredito sutarties Nr. KR03-054/07V bei Teisių pirkimo-pardavimo sutarties kopijas bei sunaikinti tvarkomus pareiškėjo asmens duomenis, kadangi pareiškėjas niekada nebuvo sudaręs kredito sutarties Nr. KR03-054/07V, į kurią reikalavimas buvo perleistas, informavo pareiškėją, kad sutartis Nr. 07/03-054 buvo pateikta pareiškėjui. UAB „Gelvora“ 2017 m. birželio 19 d. rašte taip pat pažymėjo, kad apie jokios kitos sutarties tarp BAB „Ūkio banko“ ir pareiškėjo egzistavimą UAB „Gelvora“ nėra žinoma. Tai, kad 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui adresuotame pranešime ši sutartis buvo įvardinta kaip sutartis Nr. KR03-054/07V yra techninė klaida. Teisių pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas, atsiradęs pagal sutartį Nr. 07/03-054.

4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Inspekcijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punkte nustatyta, kad Inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, atliekanti ADTAĮ, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio 5 dalies, kitų įstatymų ir teisės aktų jai pavestas duomenų apsaugos priežiūros funkcijas. Vadovaudamasi šia nuostata, Inspekcija Sprendime konstatavo, kad ji neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl pareiškėjo skolos buvimo ar nebuvimo BAB „Ūkio bankui“ ir/arba UAB „Gelvora“ bei dėl paties reikalavimo perleidimo fakto teisėtumo. Inspekcija neturi įgaliojimų priimti sprendimą ir dėl to, ar Teisių pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta tinkamai ir ar ji sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, jei jos Priede Nr. 1B nurodyta, jog reikalavimas perleidžiamas į įsiskolinimą, susidariusį pagal sutartį KR03-054/07V, o ne pagal sutartį Nr. 07/03-054, kaip šis numeris nurodytas 2007 m. kovo 20 d. taip AB Ūkio banko ir pareiškėjo sudarytoje kredito sutartyje. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, Inspekcija konstatavo, kad neturėjo pagrindo priimti sprendimą dėl pareiškėjo asmens duomenų, UAB „Gelvora“ gautų pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. Teisių pirkimo-pardavimo sutartį, sunaikinimo, įpareigojant UAB „Gelvora“ sunaikinti pareiškėjo asmens duomenis.

4.4. D. S. apskundimo tvarkos atsakovas nurodė, kad rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartimi bei, įvertinus, kad pareiškėjas prašė pradėti administracinio nusižengimo tyrimą, Sprendime nurodė, kad jis skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatyta tvarka. Kadangi reikalavimo teisės perleidimą (įskaitant dokumentų, patvirtinančių reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas, perdavimą naujajam kreditoriui) bei atsižvelgiant į tai, kad šiais dokumentais yra perduodami ir asmens duomenys, nes tai yra tokių dokumentų dalis, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.104 straipsnio 1 dalis, į tai, kad reikalavimas buvo perleistas vadovaujantis CK 6.101–6.110 straipsnių, reglamentuojančių reikalavimo perleidimą, nuostatomis, Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjo asmens duomenys UAB „Gelvora“ buvo perduoti vadovaujantis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijumi – pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis.

4.5. Pareiškėjo nurodyta ADTAĮ 21 straipsnio nuostata šiuo atveju nėra taikoma, kadangi joje kalbama apie skolininkų asmens duomenų tvarkymą mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslais, pvz., kai asmens duomenis kreditorius perduoda skolų išieškojimo įmonėms skolų išieškojimo tikslais, bet kreditorius nepasikeičia, kai įvairias paslaugas teikiantys verslo subjektai keičiasi informacija apie skolininkus ir pan.

4.6. Inspekcija nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Inspekcijai konstatavus, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimų, kylančių iš kredito sutarties Nr. 07/03-054 perleidimą, UAB „Gelvora “ neturi pagrindo tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų reikalavimo teisių ir įsiskolinimo valdymo tikslu, ir, atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo įpareigoti UAB „Gelvora“ pareiškėjo asmens duomenis sunaikinti. Inspekcija paaiškino, kad skundo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB „Gelvora“ pareiškėjo asmens duomenis būtų perdavusi tretiesiems asmenims mokumo vertinimo ir įsiskolinimo tikslais, kas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, būtų buvę neteisėta, jei asmuo prieš tai nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą. Atsakovo teigimu, tarp pareiškėjo ir UAB „Gelvora“ iš esmės yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl reikalavimo perleidimo, kurio išspręsti Inspekcija nėra įgaliota. Inspekcija laikėsi pozicijos, kad neišsprendus tokio ginčo civiline tvarka, nėra pagrindo UAB „Gelvora“ įpareigoti sunaikinti pareiškėjo asmens duomenis, gautus pagal Teisių pirkimo-pardavimo sutartį.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. UAB „Gelvora“ nurodė, kad ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis. UAB „Gelvora“ pareiškėjo asmens duomenis iš BAB „Ūkio bankas“ gavo teisėtai ir juos tvarkė laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas kreipėsi į UAB „Gelvora“ dėl jo asmens duomenų tvarkymo ir jam buvo suteikta informacija, pateikti jo įsiskolinimą pagrindžiantys įrodymai, aiškiai nurodant, jog pareiškėjo skola grindžiama 2007 m. kovo 20 d. Kredito sutartimi Nr. 07/03-054, 2007 m. kovo 20 d. vekseliu ir 2010 m. sausio 8 d. vykdomuoju įrašu. Dėl Kredito sutarties numerio pažymėjo, jog Nr. KR03-054/07V yra vidinėje BAB „Ūkio bankas“ duomenų bazėje naudojamas šios sutarties numeris, kuris buvo perkeltas į Reikalavimo perleidimo sutarties priedą bei į 2016 m. lapkričio 25 d. pranešimą apie reikalavimo perleidimą. UAB „Gelvora“ atkreipė dėmesį į tai, kad tiek 2016 m. lapkričio 25 d. pranešime apie reikalavimo perleidimą, tiek Teisių pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 1B išraše yra teikiama nuoroda būtent į 2007 m. kovo 20 d. kredito sutartį Nr. 07/03-054.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo R. O. D. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo dalies teisėtumo, pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti pakartotinį tyrimą.

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 28 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pripažinti, kad UAB „Gelvora“ nepagrįstai tvarko pareiškėjo asmens duomenis sutarties Nr. 07/03-054 vykdymo, įsiskolinimų valdymo ir išieškojimo tikslais; įpareigoti UAB „Gelvora“ ištrinti pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus sutarties Nr. 07/03-054 vykdymo, įsiskolinimų valdymo ir išieškojimo tikslais; pripažinus, kad skundas pagrįstas, pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl UAB „Gelvora“ padarytos ANK 82 straipsnyje numatytos veikos.

9.2. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundo dalį dėl pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių pažeidimo, tinkamai neinformuojant jo apie reikalavimo perleidimą bei nepateikiant jokio atsakymo į pareiškėjo atstovo D. K. 2017 m. liepos 12 d. rašytinį prašymą (1 punktas) pripažinti pagrįsta; kitą pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundo dalį atmetė (2 punktas); pateikė UAB „Gelvora“ nurodymą (3 punktas) – užtikrinti, kad: pareiškėjas būtų tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, pateikiant jam atitinkamus įrodymus (Teisių pirkimo-pardavimo sutartį) (3.1 punktas); nedelsiant raštu suteikti pareiškėjui informaciją apie jo asmens duomenų, tvarkomų kitais tikslais, nei tiesioginei rinkodarai vykdyti, tvarkymo veiksmų nutraukimą ar atsisakymą nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus pagal pareiškėjo atstovo D. K. 2017 m. liepos 12 d. rašytinį prašymą, pateiktą UAB „Gelvora“ (3.2 punktas).

9.3. UAB „Gelvora“ ir BAB „Ūkio bankas“ sudarė Teisių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią BAB „Ūkio bankas“ šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perleido pirkėjui UAB „Gelvora“ visas teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal paskolų sutartis (įskaitant teisę į skolininkui UAB „Kolesta“ pagal kredito sutartį Nr. KR03-054/07V suteiktos paskolos pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus mokėtinus mokesčiu). Kartu su minėta sutartimi buvo perduoti ir visi dokumentai.

9.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo 2 punktu bei su 3.1 punktu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtus Sprendimo punktus ir šiose dalyse įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį tyrimą dėl jo skundo.

10. Iš pareiškėjo skundo argumentų bei pateiktų paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, susijusį su Teisių pirkimo-pardavimo sutarties turiniu bei perleidimo faktu, kas, teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje negali būti vertinama, nes tai yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

11. Teismas pažymėjo, kad iš esmės Inspekcija turėjo įvertinti, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Inspekcija konstatavo ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimus bei Sprendimo 3.1 punktu nusprendė UAB „Gelvora“ pateikti nurodymą, t. y. Inspekcija padarė išvadą, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą ir dėl to ginčo byloje nėra. Pareiškėjo teigimu, Sprendimo 3.1. punktas turi būti panaikintas, nes Teisių pirkimo-pardavimo sutarties pateikimas negali būti laikomas tinkamu informavimo būdu, nes Teisių pirkimo-pardavimo sutartyje pateikta nuoroda į sutartį Nr. KR03-054/07V.

12. Teismas akcentavo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad jokios kitos sutarties, išskyrus kredito sutartį Nr. 07/03-054, tarp AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Kolesta“ nebuvo pasirašyta. Į bylą pateikti UAB „Gelvora“ paaiškinimai ir duomenų bazės išrašas patvirtina, kad BAB „Ūkio bankas“ tokį kredito sutarties Nr. 07/03-054 žymėjimą naudojo vidinėje duomenų bazėje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 25 d. pranešimu buvo informuotas, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjo įsipareigojimai BAB „Ūkio bankas“, kylantys iš tarp pareiškėjo ir AB „Ūkio bankas“ sudarytos sutarties, buvo perleisti UAB „Gelvora“.

Pareiškėjas, gavęs minėtą pranešimą, kreipėsi į UAB „Gelvora“ su paklausimu „Dėl pranešime pateiktos informacijos“, kuriame nurodė, jog su AB „Ūkio bankas“ nėra sudaręs sutarties Nr. KR03-054/07V, todėl paprašė pateikti šios sutarties patvirtintą kopiją bei Teisių pirkimo-pardavimo sutarties patvirtintą kopiją. UAB „Gelvora“, atsakydama į pareiškėjo paklausimą, 2017 m. kovo 28 d. raštu informavo pareiškėją, kad pareiškėjo skola atsirado iš pridedamų prie šio rašto dokumentų – Kredito sutarties Nr. KR03-054/07, kurią sudarė UAB „Kolesta“ ir AB „Ūkio bankas“, šios sutarties pagrindu pasirašyto paprastojo vekselio, kurį laidavo pareiškėjas bei Panevėžio 5-ojo notarų biuro 2010 m. sausio 8 d. vykdomojo įrašo Nr. 151 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo, kuris buvo išduotas neįvykdžius prievolių pagal kredito sutartį Nr. KR03-054/07.

Kartu su minėtu raštu pareiškėjui buvo pateikti visi šiame rašte paminėti dokumentai, kartu ir kredito sutartis Nr. 07/03-054. Teismas pažymėjo, kad UAB „Gelvora“ pateikė pareiškėjui paaiškinimą, kad Teisių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas BAB „Ūkio bankas“ vidinės duomenų bazės kredito sutarties numeris ir netgi nurodė, kad tai laikytina technine klaida. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybės, teismas konstatavo, kad Teisių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas kredito sutarties Nr. KR03-054/07V žymi tą pačią 2007 m. kovo 20 d. kredito sutartį Nr. 07/03-054.

Pareiškėjas nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė įrodymų ar paaiškinimų, jog patį reikalavimo perleidimo teisėtumą pagal Teisių pirkimo-pardavimo sutartį ginčijo civiline tvarka, kas taip pat leidžia spręsti, jog Teisių pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas pagal kredito sutartį Nr. 07/03-054. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai sprendė, kad neturi pagrindo priimti sprendimo dėl pareiškėjo asmens duomenų, UAB „Gelvora“ gautų pagal Teisių pirkimo-pardavimo sutartį, sunaikinimo.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali ADTAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo asmens duomenis buvo perduoti ne asmens duomenų tvarkymą asmens mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti, o CK 6.101–6.110 straipsniais, reglamentuojančiais reikalavimo perleidimą. Inspekcija nenustatė, o ir pats pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog UAB „Gelvora“ pareiškėjo asmens duomenis būtų perdavusi tretiesiems asmenims mokumo vertinimo ir įsiskolinimo tikslais, kas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimus, būtų buvę neteisėta, jei prieš tai asmuo nebuvo tinkamai informuotas. Teismas sutiko su Inspekcijos argumentų, kad ADTAĮ 21 straipsnio nuostatos taikomos skolininkų asmens duomenų tvarkymo mokumo vertinimui ir įsiskolinimo valdymo tikslais, kuomet asmens duomenis kreditorius perduoda skolų išieškojimo įmonėms skolų išieškojimo tikslais, bet kreditorius nepasikeičia.

14. Teismas pažymėjo, kad nurodyta netiksli Sprendimo apskundimo tvarka neturi įtakos priimto Sprendimo teisėtumui, kaip ir neturi įtakos pareiškėjo teisėms – pareiškėjas, gindamas savo teises, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir teismas pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti.

15. Teismas, įvertinęs Sprendimą, konstatavo, jog atsakovas išsamiai, remdamasi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis kilusį ginčą, priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad priimtas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, yra pakankamai motyvuotas, todėl teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas panaikinti Sprendimo 2 ir 3.1 punktus yra nepagrįstas ir atmestinas.

16. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją atlikti pakartotinį tyrimą dėl pareiškėjo skundo laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Sprendimo 2 ir 3.1 punktus. Teismui konstatavus, kad ginčijama Sprendimo dalis yra teisėta, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas.

III. 17. Pareiškėjas R. O. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tyrė ir atsižvelgė ne į visus pateiktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 str. 2 d.), ir ADTAĮ nuostatas, kas lėmė klaidingo sprendimo priėmimą.

18.2. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutarties Nr. 07/03-340 ir banko sąskaitos sutarties Nr. 3-1382/2007 patvirtintas kopijas. Šiuos dokumentus pareiškėjas prašė prijungti prie bylos medžiagos, nutarties atsisakyti prijungti šiuos dokumentus negavo, todėl, pareiškėjo teigimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo duomenų, kad tarp UAB „Kolesta“ ir AB „Ūkio bankas“ buvo sudaryta ne tik kredito sutartis Nr. 07/03-054, bet ir kitos sutartys. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įsitikinimu, yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada jog UAB „Kolesta“ ir AB „Ūkio bankas“ nebuvo sudarę jokios kitokios sutarties, išskyrus kredito sutartį Nr. 07/03-054, yra nepagrista, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus ginčo medžiagoje esančius įrodymus, nors to reikalauja ABTĮ (10 str. 2 d.).

18.3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien ta aplinkybė, kad naujasis kreditorius sudarė su pradiniu kreditoriumi reikalavimo perleidimo sutartį ir pastarasis perdavė jam pareiškėjo asmens duomenis nesudaro pagrindo teigti, kad asmens duomenų tvarkymas tapo teisėtu, jei apie reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo informuotas asmuo (žr. 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje eA-533-662/2016).

18.4. Aplinkybė, jog BAB „Ūkio bankas“ vidinėje duomenų bazėje kredito sutartį Nr. 07/03-054 galimai žymėjo kaip Nr. KR-03-054/07V, nepašalina UAB „Gelvora“ ir BAB „Ūkio bankas“ pareigos tinkamai informuoti apie cesijos sutarties sudarymo faktą, t. y. vadovaujantis CK 6.109 straipsnio nuostatomis pareiškėjui pateikti reikalavimų perleidimo sutartį iš kurios būtų aišku kokie pareiškėjo įsipareigojimai yra perduodami. Kaip matyti iš Reikalavimų teisių pirkimo-pardavimo sutarties, pagal šią sutartį BAB „Ūkio bankas“ perduoda UAB „Gelvora“ teises kylančias iš kredito sutarties Nr. KR-03-054/07V. Reikalavimų kylančių iš kredito sutarties Nr. KR-03-054/07V perdavimą 2017 m. liepos 18 d. raštu Nr. 270-03-140 patvirtino ir BAB „Ūkio bankas“ atstovas. Pareiškėjo nuomone, galima daryti išvadą, kad vidinės duomenų bazės išrašas negali patvirtinti, jog pareiškėjas buvo informuotas apie reikalavimų kylančių iš sutarties Nr. 07/03-054 perleidimą, todėl UAB „Gelvora“ neturi pagrindo tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų, t. y. UAB „Gelvora“ privalo tvarkomus pareiškėjo asmens duomenis sunaikinti (ADTAĮ 26 str. 2 d.).

18.5. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog UAB „Gelvora“ 2017 m. kovo 28 d. rašte nurodė jog teikia kredito sutarties Nr. KR03-054/07 bei paprastojo vekselio ir vykdomojo įrašo dokumentų kopijas ir prie rašto pridėjo sutarties Nr. 07/03-054 kopiją, tačiau, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie UAB „Gelvora“ veiksmai suteikia teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis. UAB „Gelvora“ galėtų tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis tik tinkamai pranešusi apie reikalavimo perleidimą ir pateikus reikiamus perleidimo fakto įrodymus. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą (Įstatymo 3 str. 1–3 d.), nurodo, kad UAB „Gelvora“ privalo pateikti reikiamus (CK 6.109 str. numatytus) perleidimo fakto įrodymus, kurie būtų tikslūs ir atnaujinti. Šiuo atveju UAB „Gelvora“, siekdama tinkamai informuoti pareiškėją apie sutarties Nr. 07/03-054 teisių įgijimą, turėtų ištaisyti Teisių pirkimo-pardavimo sutarties priedą 1B ir jame nurodyti tinkamus duomenis. UAB „Gelvora“ tokios savo pareigos neįvykdė, bet tiek Inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir šios aplinkybės nevertino.

18.6. UAB „Gelvora“ yra profesionalus asmens duomenų valdytojas, todėl jai yra keliami aukšti asmens duomenų tvarkymo reikalavimai. Dėl šios priežasties UAB „Gelvora“ nustačiusi, jog tvarkomuose pareiškėjo asmens duomenyse yra techninio pobūdžio klaida ar duomenų prieštaravimas, turėtų imtis veiksmų taisyti klaidingus duomenis kaip tai numato Įstatymo nuostatos (26 str. 1 d.), tačiau UAB „Gelvora“ neatliko jokių pareiškėjo asmens duomenų taisymo veiksmų. Pareiškėjo nuomone, yra pagrindas išvadai, kad UAB „Gelvora“ paaiškinimai apie techninę klaidą yra nepagrįsti, nes įmonė nesiima jokių veiksmų ištaisyti klaidas (netikslumus). Ši aplinkybė, pareiškėjo nuomone, yra vienas iš pagrindų teigti, kad UAB „Gelvora“ įgijo teises pagal kredito sutartį Nr. KR03-054/07, o ne kredito sutartį Nr. 07/03-054. Priešingu atveju, UAB „Gelvora“ būtų atlikusi reikiamus tvarkomų pareiškėjo asmens duomenų taisymus (pvz. tikslinusi Teisių pirkimo-pardavimo sutarties priedą 1B). Pareiškėjo teigimu, šią išvadą patvirtina ir tai, kad Teisių pirkimo-pardavimo sutarties 6.2.3 papunktyje nurodyta, kad UAB „Gelvora“ turėjo galimybę atlikti ir atliko reikalavimo teisių patikrinimą ir įvertinimą, tam pasitelkdama reikalingus ekspertus ir patarėjus, t. y. UAB „Gelvora“ sudarydama šią sutartį turėjo pastebėti visus netikslumus ar neaiškumus (taip pat ir technines klaidas). Be to, BAB „Ūkio bankas“ pareiškėją yra informavęs apie reikalavimų kylančių iš sutarties Nr. KR-03-054/07V, o ne sutarties Nr. 07/03-054 perleidimą. Pareiškėjas pažymi, kad šių aplinkybių Inspekcija netyrė, tokių UAB „Gelvora“ veiksmų nevertino, todėl, pareiškėjo nuomone, Sprendimas negali būti laikomas išsamiu, dėl ko Inspekcijai pavestina atlikti pakartotinį patikrinimą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18.7. Atsižvelgdamas į CK 6.109 straipsnio nuostatas, į tai, kad Teisių pirkimo-pardavimo sutarties priede 1B yra nurodyta sutartis Nr. KR03-054/07, o ne sutartis Nr. 07/03-054, taip pat į tai, jog nei BAB „Ūkio bankas“, nei UAB „Gelvora“ nesiėmė jokių veiksmų taisyti pareiškėjui pateiktų pranešimų ir Teisių pirkimo-pardavimo sutarties priedo 1B, pareiškėjas daro išvadą, kad Teisių pirkimo-pardavimo sutartimi BAB „Ūkio bankas“ perdavė UAB „Gelvora“ teises kylančias iš sutarties Nr. KR03-054/07, kuri, pareiškėjo nuomone, yra susijusi su UAB „Kolesta“ (jis šią sutartį pasirašė kaip įmonės vadovas), tačiau tiesiogiai įtakos jo teisiniam statusui neturi, todėl pareiškėjas neturi pagrindo skųsti Teisių pirkimo-pardavimo sutarties civiline tvarka. Teisių pirkimo-pardavimo sutarties neapskundimas (ieškinio nepateikimas) civiline tvarka pats savaime nei patvirtina, nei paneigia išvadą, jog BAB „Ūkio bankas“ perdavė UAB „Gelvora“ teises kylančias iš kitos sutarties nei Nr. KR03-054/07V.

18.8. Nors ir UAB „Gelvora“ pareiškėjui aiškino, jog sutartis Nr. KR-03-054/07V siųstuose pranešimuose yra techninė klaida ir apie šią sutartį nieko nežino, o įsigijo teises kylančias iš sutarties Nr. 07/03-054, Inspekcija pripažino, kad UAB „Gelvora“ tinkamai neinformavo pareiškėjo apie reikalavimo teisių kylančių iš sutarties Nr. 07/03-054 perleidimą (Sprendimo 1 p.). Pareiškėjas su šia Inspekcijos išvada sutiko ir jos neskundė. Tuo pačiu pareiškėjas pažymi, kad Inspekcijos Sprendimo 3.1 papunktis (kuriuo UAB „Gelvora“ įpareigota pateikti pareiškėjui Teisių pirkimo-pardavimo sutartį, ir tai bus laikoma tinkamu pareiškėjo informavimu apie teisių kylančių iš sutarties Nr. KR-03-054/07V perleidimą, o ne reikalavimų kylančių iš sutarties Nr. 07/03-054, būtų informuotas apie tų pačių reikalavimų (pagal sutartį Nr. KR-03-054/07V) perleidimą. O tai, savo ruožtu, nekeistų pareiškėjo informuotumo, ir nekeistų situacijos, kuriai esant Inspekcija pripažino, jog UAB „Gelvora“ tinkamai pareiškėjo neinformavo apie reikalavimų kylančių iš sutarties Nr. 07/03-054 perleidimą.

19. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

20. Inspekcijos atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Inspekcijos nuomone, teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Pareiškėjas, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde, nurodydamas minėtas sutartis, niekaip nepagrindžia jų sąsajų ir reikšmės sprendžiant asmens duomenų tvarkymo klausimą, susijusį su reikalavimo teisės perleidimu. Be to, pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, susijusį su Teisių pirkimo-pardavimo sutarties turiniu bei perleidimo faktu. Inspekcijos nuomone, minėto fakto nustatymas, Teisių pirkimo-pardavimo sutarties turinio vertinimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai.

20.2. UAB „Gelvora“ pateikė Inspekcijai paaiškinimą, iš kurio matyti, kad B AB „Ūkio bankas“ vidinėje duomenų bazėje kredito sutartį Nr. 07/03-054 žymėjo kaip Nr. KR-03-054/07V, todėl apeliantas turėjo būti informuotas apie šios kredito sutarties perleidimą UAB „Gelvora“, o kitų kredito sutarčių, apie kurias pareiškėjas turėjo būti informuotas ir iš kurių kiltą reikalavimo teisės perleidimas, nei Inspekcija, nei pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nenustatė. Todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, kad UAB „Gelvora“ neturi teisės tvarkyti jo asmens duomenų.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. UAB „Gelvora“ atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1. 2016 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Gelvora“ ir BAB „Ūkio bankas“ sudarė Teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Gelvora“ perleido visas reikalavimo teises į pareiškėjo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą pareiškėjas buvo tinkamai informuotas 2016 m. lapkričio 25 d. pranešimu, kurį pasirašė tiek pareiškėjas, tiek BAB „Ūkio bankas“. Papildomai apie reikalavimo perleidimo pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. kovo 28 d. bei 2017 m. lapkričio 22 d. pranešimais.

22.2. 2016 m. lapkričio 25 d. pranešime apie reikalavimo perleidimą yra teikiama nuoroda būtent į 2007 m. kovo 20 d. kredito sutartį Nr. 07/03-054, t. y., šios sutarties numeris 07/03-054 atitinka 2016 m. lapkričio 25 d. pranešime apie reikalavimo perleidimą nurodytą numerį KR03-054/07V. 2007 m. kovo 20 d. kredito sutarties numeris KR03-054/07V yra vidinėje BAB „Ūkio bankas“ duomenų bazėje naudojamas šios sutarties numeris, kuris buvo perkeltas į Teisių pirkimo-pardavimo sutarties Priedą Nr. 1B bei vėliau į 2016 m. lapkričio 25 d. pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tai patvirtina faktinė aplinkybė, jog 2007 m. kovo 20 d. kredito sutartyje nurodyto jos numerio skaitinė dalis 07/03-054 ir vidinėje BAB „ Ūkio bankas“ duomenų bazėje naudojamo minėtos sutarties numerio skaitinė dalis 03-054/07, yra identiškos, tik dalis žyminti sutarties sudarymo metus („07“), vidinėje BAB „Ūkio bankas“ duomenų bazėje naudojamame 2007 m. kovo 20 d. Kredito sutarties numeryje yra pateikiama paskiau: 07/03-054 = 03-054/07. Taip pat, vidinėje BAB „Ūkio bankas“ duomenų bazėje prie 2007 m. kovo 20 d. Kredito sutartyje nurodyto numerio yra pridedama raidinė dalis „KR“, žyminti sutarties rūšį (kredito sutartis), tačiau UAB „Gelvora“ pabrėžia, kad vidinėje BAB „Ūkio bankas“ duomenų bazėje naudojamas 2007 m. kovo 20 d. kredito sutarties Nr. KR03-054/07V žymi tą pačią 2007 m. kovo 20 d. kredito sutartį Nr. 07/03-054.

22.3. BAB „Ūkio bankas“ perleido UAB „Gelvora“ naudai reikalavimo teises į pareiškėjo įsiskolinimą kilusį būtent pagal 2007 m. kovo 20 d. kredito sutartį Nr. 07/03-054, sudarytą tarp BAB „Ūkio bankas“ ir UAB „Kolesta“ bei 2007 m. kovo 20 d. pareiškėjo sudarytą vienašalį laidavimo sandorį 2007 m. kovo 20 d. vekselyje, kuriuo buvo užtikrinta 2007 m. kovo 20 d. Kredito sutartis Nr. 07/03-054 tarp BAB „Ūkio bankas“ ir UAB „Kolesta“. Apie jokias kitas tarp UAB „Kolesta“, pareiškėjo ir BAB „Ūkio bankas“ sudarytas sutartis UAB „Gelvora“ nėra žinoma. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių raštiškų įrodymų apie tai, jog UAB „Gelvora“ reikalavimo teises pareiškėjui būtų įgijusi kitokiu, negu anksčiau nurodytas, faktiniu pagrindu. Pareiškėjas, įrodinėdamas, kad neva egzistuoja atskira 2007 m. kovo 20 d. Kredito sutartis Nr. KR03-054/07V, tokį savo teiginį turėtų pagrįsti pateikdamas atitinkamą paminėtos sutarties kopiją, tačiau, tokio dokumento nei pareiškėjas, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys nėra pateikę, kadangi tokia sutartis niekuomet nebuvo sudaryta.

22.4. Būtinybės koreguoti tarp UAB „Gelvora“ ir BAB „Ūkio bankas“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį nėra, kadangi duomenų subjektas (pareiškėjas) yra tinkamai informuotas apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą, t. y., netgi keletą kartų pateikiant išsamius paaiškinimus bei įsiskolinimą ir reikalavimo perleidimą pagrindžiančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 3R-416(2.13-1) „Dėl R. O. D. 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundo“ 2 ir 3.1 punktų, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pagal ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai asmens duomenys gali būti tvarkomi.

25. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundą, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundą pripažinti pagrįstu dalyje dėl pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių pažeidimo, tinkamai neinformuojant jo apie reikalavimo perleidimą bei nepateikiant jokio atsakymo į pareiškėjo atstovo D. K. 2017 m. liepos 12 d. rašytinį prašymą (1 punktas); kitoje dalyje pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundą atmetė (2 punktas); pateikė UAB „Gelvora“ nurodymą (3 punktas) – užtikrinti, kad: pareiškėjas būtų tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, pateikiant jam atitinkamus įrodymus (2016 m. rugpjūčio 26 d. Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį) (3.1 punktas); nedelsiant raštu suteikti pareiškėjui informaciją apie jo asmens duomenų, tvarkomų kitais tikslais, nei tiesioginei rinkodarai vykdyti, tvarkymo veiksmų nutraukimą ar atsisakymą nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus pagal pareiškėjo atstovo D. K. 2017 m. liepos 12 d. rašytinį prašymą, pateiktą UAB „Gelvora“ (3.2 punktas). Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo 2 punktu bei su 3.1 punktu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtus Sprendimo punktus ir šiose dalyse įpareigoti atsakovę atlikti pakartotinį tyrimą dėl jo skundo.

26. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tikslas yra ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 str.). Svarbiausi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklos tikslai yra prižiūrėti duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą (ADTAĮ 29 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas skolos buvimo ar nebuvo klausimas, pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi ne siekdamas nuginčyti skolą, o skųsdamas galimai neteisėtą jo asmens duomenų perdavimą.

27. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog UAB „Gelvora“ ir BAB „Ūkio bankas“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudarė Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16-50-09, pagal kurią BAB „Ūkio bankas“ šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perleido pirkėjui UAB „Gelvora“ visas teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal paskolų sutartis (įskaitant teisę į skolininkui UAB „Kolesta“ pagal sutartį Nr. KR03-054/07V suteiktos paskolos pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus mokėtinus mokesčius. Kartu su minėta sutartimi buvo perduoti ir visi dokumentai.

28. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, kad Inspekcijai konstatavus, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, atitinkamai UAB „Gelvora“ neturi pagrindo tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų reikalavimo teisių ir įsiskolinimo valdymo tikslu, kiek tai susiję su sutartimi Nr. 07/03-054. Pareiškėjas iš esmės skunde Inspekcijai kėlė klausimą dėl Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo įforminimo ir ar ji sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes joje nurodyta, jog reikalavimas perleidžiamas į įsiskolinimą, susidariusį pagal sutartį KR03-054/07V, o ne pagal sutartį Nr. 07/03-054.

29. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, susijusį su Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties turiniu bei perleidimo faktu, kas, teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje negali būti vertinama, nes tai yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

30. Kalbant apie tą aplinkybę, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, Inspekcija konstatavo ADTAĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimus bei Sprendimo 3.1 punktu nusprendė UAB „Gelvora“ pateikti nurodymą, t. y. Inspekcija priėjo išvados, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą. Pareiškėjo teigimu, Sprendimo 3.1. punktas turi būti panaikintas, nes Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties pateikimas negali būti laikomas tinkamu informavimo būdu, nes Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartyje pateikta nuoroda į sutartį Nr. KR03-054/07V. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie reikalavimų kylančių iš sutarties Nr. 07/03-054 perleidimą, todėl UAB „Gelvora“ neturi pagrindo tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų, t. y. UAB „Gelvora“ privalo tvarkomus pareiškėjo asmens duomenis sunaikinti (ADTAĮ 26 str. 2 d.). Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias administracinės bylos aplinkybes - Kredito sutartis Nr. 07/03-054, tarp AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Kolesta“ buvo pasirašyta. Pateikti UAB „Gelvora“ paaiškinimai (II t., b. l. 16–19) ir duomenų bazės išrašas (I t., b. l. 130) patvirtina, kad BAB „Ūkio bankas“ tokį Kredito sutarties Nr. 07/03-054 žymėjimą naudojo vidinėje duomenų bazėje. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 25 d. pranešimu buvo informuotas, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjo įsipareigojimai BAB „Ūkio bankas“, kylantys iš tarp pareiškėjo ir AB „Ūkio bankas“ sudarytos sutarties, buvo perleisti UAB „Gelvora“ (I t., b. l. 88, 89). Pareiškėjas, gavęs minėtą pranešimą, kreipėsi į UAB „Gelvora“ su paklausimu „Dėl pranešime pateiktos informacijos“, kuriame nurodė, jog su AB „Ūkio bankas“ nėra sudaręs sutarties Nr. KR03-054/07V, todėl paprašė pateikti šios sutarties patvirtintą kopiją bei Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties patvirtintą kopiją (I t., b. l. 90). UAB „Gelvora“, atsakydama į pareiškėjo paklausimą, 2017 m. kovo 28 d. raštu informavo pareiškėją, kad pareiškėjo skola atsirado iš pridedamų prie šio rašto dokumentų – Kredito sutarties Nr. KR03-054/07, kurią sudarė UAB „Kolesta“ ir AB „Ūkio bankas“, šios sutarties pagrindu pasirašyto paprastojo vekselio, kurį laidavo pareiškėjas bei Panevėžio 5-ojo notarų biuro 2010 m. sausio 8 d. vykdomojo įrašo Nr. 151 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo, kuris buvo išduotas neįvykdžius prievolių pagal kredito sutartį Nr. KR03-054/07. Kartu su minėtu raštu pareiškėjui buvo pateikti visi šiame rašte paminėti dokumentai, kartu ir Kredito sutartis Nr. 07/03-054 (I t., b. l. 92–106). Pažymėtina ir tai, kad UAB „Gelvora“ pateikė pareiškėjui paaiškinimą, kad Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas BAB „Ūkio bankas“ vidinės duomenų bazės Kredito sutarties numeris ir netgi nurodė, kad tai laikytina technine klaida.

32. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas Kredito sutarties Nr. KR03-054/07V žymi tą pačią 2007 m. kovo 20 d. Kredito sutartį Nr. 07/03-054, o pareiškėjas nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė įrodymų ar paaiškinimų, jog patį reikalavimo perleidimo teisėtumą pagal Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį ginčijo civiline tvarka, kas taip pat leidžia spręsti, jog Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas pagal Kredito sutartį Nr. 07/03-054. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neturi pagrindo priimti sprendimo dėl pareiškėjo asmens duomenų, UAB „Gelvora“ gautų pagal Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, sunaikinimo.

33. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra aktuali ADTAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jeigu tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai, tačiau ADTAĮ 21 straipsnio nuostatos taikomos skolininkų asmens duomenų tvarkymo mokumo vertinimui ir įsiskolinimo valdymo tikslais, kuomet asmens duomenis kreditorius perduoda skolų išieškojimo įmonėms skolų išieškojimo tikslais, bet kreditorius nepasikeičia.

34. Apeliaciniame skunde teigiama UAB „Gelvora“ yra profesionalus asmens duomenų valdytojas, todėl jai yra keliami aukšti asmens duomenų tvarkymo reikalavimai ir dėl šios priežasties UAB „Gelvora“ nustačiusi, jog tvarkomuose pareiškėjo asmens duomenyse yra techninio pobūdžio klaida ar duomenų prieštaravimas, turėtų imtis veiksmų taisyti klaidingus duomenis kaip tai numato Įstatymo nuostatos (26 str. 1 d.), tačiau UAB „Gelvora“ neatliko jokių pareiškėjo asmens duomenų taisymo veiksmų; o tai yra pagrindas išvadai, kad UAB „Gelvora“ paaiškinimai apie techninę klaidą yra nepagrįsti, nes įmonė nesiima jokių veiksmų ištaisyti klaidas (netikslumus). Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus, kad minėta aplinkybė yra vienas iš pagrindų teigti, kad UAB „Gelvora“ įgijo teises pagal kredito sutartį Nr. KR03-054/07, o ne kredito sutartį Nr. 07/03-054.

35. ADTAĮ 51 straipsnio 1 dalį Inspekcija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Pažymėtina, kad iš šio teisinio reglamentavimo nėra visiškai aišku, kurių įstatymų nustatyta tvarka ir kuriam teismui gali būti skundžiami Inspekcijos sprendimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Inspekcijos nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, atliekanti ADTAĮ, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio 5 dalies, kitų įstatymų ir teisės aktų jai pavestas duomenų apsaugos priežiūros funkcijas. Vadovaudamasi šia nuostata, Inspekcija Sprendime konstatavo, kad ji neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl pareiškėjo skolos buvimo ar nebuvimo BAB „Ūkio bankui“ ir/arba UAB „Gelvora“ bei dėl paties reikalavimo perleidimo fakto teisėtumo. Inspekcija neturi įgaliojimų priimti sprendimą ir dėl to, ar Teisių pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta tinkamai ir ar ji sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, jei jos Priede Nr. 1B nurodyta, jog reikalavimas perleidžiamas į įsiskolinimą, susidariusį pagal sutartį KR03-054/07V, o ne pagal sutartį Nr. 07/03-054, kaip šis numeris nurodytas 2007 m. kovo 20 d. taip AB Ūkio banko ir pareiškėjo sudarytoje kredito sutartyje. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, Inspekcija konstatavo, kad neturėjo pagrindo priimti sprendimą dėl pareiškėjo asmens duomenų, UAB „Gelvora“ gautų pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. Teisių pirkimo-pardavimo sutartį, sunaikinimo, įpareigojant UAB „Gelvora“ sunaikinti pareiškėjo asmens duomenis.

36. Kadangi reikalavimo teisės perleidimą (įskaitant dokumentų, patvirtinančių reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas, perdavimą naujajam kreditoriui) bei atsižvelgiant į tai, kad šiais dokumentais yra perduodami ir asmens duomenys, nes tai yra tokių dokumentų dalis, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.104 straipsnio 1 dalis, į tai, kad reikalavimas buvo perleistas vadovaujantis CK 6.101–6.110 straipsnių, reglamentuojančių reikalavimo perleidimą, nuostatomis, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo asmens duomenys UAB „Gelvora“ buvo perduoti vadovaujantis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijumi – pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis.

37. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. O. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė