Legislator Case Law & Legislation
de35a4d077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f AI generated

de35a4d077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number de35a4d077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Legislator headnote

AI generated

de35a4d077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: L. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 11 d., apie 17.20 val. Kaune, Daukšos gatvėje, ties namu Nr. 29, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė jį, kur tai trukdė kitų transporto priemonių eismui, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. gruodžio 12 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas L. M. už ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 40 Lt bauda.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-751/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00993-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. L. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 11 d., apie 17.20 val. Kaune, Daukšos gatvėje, ties namu Nr. 29, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė jį, kur tai trukdė kitų transporto priemonių eismui, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. gruodžio 12 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas L. M. už ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 40 Lt bauda.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutarimu minėtą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo L. M. atžvilgiu nutraukė, nesant byloje pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame nutarime nenurodyta, kokių įrodymų pagrindu buvo konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, be to, byloje nėra jokių dokumentų (nėra eismo įvykio vietos schemos, nepadarytos fotonuotraukos, nėra tarnybinio pranešimo ar kitokio paaiškinimo), patvirtinančių L. M. kaltę padarius ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, o liudytojų paaiškinimai prieštaringi, todėl visiškai neaišku, kokių įrodymų pagrindu asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

II. Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta visa su nagrinėjamu įvykiu susijusi medžiaga, t. y. nebuvo pateiktas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir paaiškinimas, todėl teismas neturėjo galimybės įvertinti visus asmens kaltę patvirtinančius įrodymus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas L. M. prašo skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad Institucija kartu su apeliaciniu skundu nepateikė skunde nurodytų dokumentų, nors pirmosios instancijos teismas jau anksčiau ne kartą prašė juos pateikti, be to, nagrinėjamu atveju nėra jokių priežasčių, dėl kurių Institucija nebūtų galėjusi anksčiau pateikti minėtus dokumentus, ar aplinkybių, dėl kurių jų pateikimo būtinybė atsirado tik vėliau. Taip pat pažymi, jog Institucijos nurodyti dokumentai negalėtų patvirtinti asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, kadangi jis automobilį pastatė vietoje, kurioje nebuvo jokių draudžiamųjų ženklų ar važiuojamosios dalies ženklinimo, ribojančių transporto priemonės statymą, o automobilis kitų transporto priemonių eismui netrukdė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju L. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje inter alia įtvirtinta, kad stovėjimas vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 40 Lt iki 80 Lt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių L. M. kaltę padarius ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad Institucija kartu su apeliaciniu skundu nepateikė skunde nurodytų dokumentų, nors tokia pareiga tiesiogiai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 3 dalyje.

Be to, remiantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau Institucija nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių negalėjo anksčiau pateikti nurodytus dokumentus, arba aplinkybių, patvirtinančių, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas dar 2011 m. kovo 23 d. raštais tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos prašė pateikti su nagrinėjamu įvykiu susijusią medžiagą (b. l. 34-35), tačiau gavo atsakymus, kad minėtos institucijos daugiau jokių su nagrinėjamu pažeidimu susijusių duomenų neturi (b. l. 36, 38).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas