de32271f-9a27-40f9-9844-e90189a35e2d · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-291-946/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21127-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.2; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 15 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis, sekretoriaujant Dalei JuÅ¡kevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei, kaltinamajam S. Č., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010 m. gegužės 6 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 4 MGL bauda; 2) 2011 m. spalio 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesiams ir 4 MGL bauda. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2015 m. kovo 6 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 4) 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 40 parų areštu; 5) 2019 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 34 parų areštu; 6) 2020 m. rugsėjo 9 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 1 metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 7) 2020 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : S. Č. 2020 m. gegužės 31 apie 20.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtÄ savo artimojo giminaičio - brolio K.

Č. atžvilgiu, tai yra sudavė kumščiu jam du kartus į galvÄ , taip K. Č. sukėlė fizinį skausmÄ . Taip pat S. Č. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ savo artimojo giminaičio - motinos R. Č. atžvilgiu, tai yra dėl sunkios sveikatos bÅ«klės lovoje gulėjusiai ir dėl to buvusiai bejėgiÅ¡kos bÅ«klės R. Č. sudavė ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , ir taip dėl kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akies obuolio pažeidimo, nosies kaulų, kairės pusės skruostikaulio, žandinio ančio visų sienelių, akiduobės iÅ¡orinės ir vidinės sienelių, kairio skruostinio lanko, pleiÅ¡takaulio pleiÅ¡tinės ataugos abiejų plokÅ¡telių lūžio nesunkiai sužalojo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo motinÄ R.

Č.. Kaltinamasis S. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo ir paaiÅ¡kino, kad įvykio metu buvo namuose. Mama gulėjo lovoje, kai jis susiginčijo ir susimušė su savo broliu K. Č.. Konflikto metu sudavė broliui į galvÄ du smÅ«gius. Buvo abu iÅ¡gėrę. SmÅ«gius broliui sudavė, kai jis pirmas puolė jį. Norėdamas suduoti smÅ«gį broliui pataikė vienÄ kartÄ ir savo mamai R. Č. į akį. Kai sudavė mamai, brolis iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ .

MamÄ buvo tuo metu atsivežę iÅ¡ slaugos namų, ji buvo sunkios sveikatos bÅ«klės, pati savimi negalėjo pasirÅ«pinti. Tuo metu mama nevaikščiojo, rankas, kojas pajudindavo, bet jÄ reikėjo maitinti, kalbėti Å¡iek tiek kalbėjo. Ji suprato kas vyksta, juos su broliu pažindavo. Brolio K. Č. 200 eurų civilinį ieÅ¡kinį ir ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta visiÅ¡kai. Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta visiÅ¡kai teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du iÅ¡tirtais įrodymais:

Nukentėjusysis K. Č. parodė, kad 2020 m. gegužės 31 d. vakare pas juos į svečius atėjo M. G.. Tuo metu namuose buvo atėjęs ir brolis S. Č.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Su jais kartu alkoholio negėrė ten pat buvusios mama ir teta, jos buvo blaivios. Tada tarp jo ir brolio S. Č. kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. supykęs jam sudavė kumščiu į galvos sritį du kartus. Tuo metu jautė fizinį skausmÄ . Visa tai matė M. G.. Jis broliui nesudavė nei vieno smÅ«gio. Po to jis priėjo prie gulinčios lovoje mamos ir kumščiu trenkė du smÅ«gius mamai į veido sritį, po ko jai iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas.

Teta bijojo S. Č., todėl stovėjo ir nors viskÄ matė, bet nieko nedarė. M. G. taip pat matė, kad S. sudavė kumščiu mamai į veidÄ . S. buvo gerokai iÅ¡gėręs ir agresyviai nusiteikęs. Jis jam pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ ir S. tada pabėgo iÅ¡ namų. Kadangi jis su savimi neturėjo telefono iÅ¡bėgo pas draugÄ R. G., kurio paprašė mobilaus ryÅ¡io telefono ir iÅ¡ jo telefono paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. R. G. girdėjo jo pokalbį su pagalbos darbuotoja, taip pat jis jam papasakojo apie įvykį. (1 t., b. l. 44-47) Liudytojas M.

G. parodė, kad jis 2020 m. gegužės 31 d. apie 20 val. atėjo pas pažįstamÄ S. Č.. Be S. namuose buvo jo brolis K., jo mama ir teta Z. Jam atėjus, S. kartu su broliu kambaryje žiÅ«rėjo televizorių ir gėrė alų. Jis prisėdo ir kartu su jais gėrė alų. Minimame kambaryje, lovoje, gulėjo ir S. mama, kuri kartu su jais negėrė. Ji yra sunkus ligonis, kadangi ji nekalba, nereaguoja į aplinkÄ , pati nepavalgo ir nevaikÅ¡to. Jiems geriant alų teta Z. kartu su jais nebuvo, ji buvo savo kambaryje.

Begeriant S. susipyko su broliu. Konfliktas kilo, kai S. papriekaiÅ¡tavo broliui, kad jis nesirÅ«pina mama. Žodinio konflikto metu S. K. kumščiu smÅ«giavo į galvÄ . K. broliui atgal nesmÅ«giavo. Po konflikto su K., S. bandė jogurtu, per Å¡iaudelį, pamaitinti mamÄ , tačiau jam nepavyko, dėl ko jis labai susinervino ir tada kumščiu, vienÄ kartÄ , smÅ«giavo mamai per veidÄ . SmÅ«giuodamas jis rankose nieko neturėjo, tačiau pataikė į kairę akį. Po smÅ«gio jos akis sutino ir pradėjo kraujuoti.

S. daugiau nieko mamai nedarė, nuėjo į savo kambarį miegoti. Ä®vykio metu S. buvo girtas. (1 t., b. l. 60-63) Liudytojas R. G. parodė, kad 2020 m. birželio 1 d. apie 08.30 – 09.00 val. pas jį į namus atėjo jo pažįstamas K. Č.. Jis atėjo vienas, nepastebėjo, kad jis bÅ«tų neblaivus. K. veide ir kÅ«no matomose vietose, nesimatė jokių sumuÅ¡imo ar sužalojimo žymių. K. buvo susinervinęs ir piktas. Jis jo paprašė telefono pasiskambinti į bendrÄ jį pagalbos telefonÄ 112 sakydamas, kad jo brolis S. Č. sumušė motinÄ ir jam smÅ«giavo.

Kad K. būtų sumuštas, ar sužalotas jis nematė, bet jis minėjo, kad jam galvoje yra guzas. K. galvos jis neapžiūrinėjo ir jokių sužalojimų joje nematė. Iš K. kalbos jis suprato, kad S. smurtavo iš vakaro, o įvykusio konflikto metu jie abu buvo neblaivūs. K. taip pat sakė, kad 2020 m. gegužės 31 d. vakare pas juos buvo ir S. draugas M.. Paskambinęs iš jo telefono į 112 K. išėjo namo ir jis jo daugiau nematė. Žino, kad brolių Č. motina R., dėl ligos, sunkiai kalba, nevaikšto ir savimi pasirūpinti negali.

Kuo ji serga, jis nežino, tačiau kurį laikÄ ji buvo iÅ¡vežta į slaugos ligoninę. BÅ«dami blaivÅ«s broliai K. ir S. Č. gerai sutaria, o iÅ¡gėrę jie pastoviai konfliktuoja tarpusavyje. (1 t., b. l. 65-68) Liudytoja D. K. parodė, kad ji dirba KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos KaiÅ¡iadorių miesto seniÅ«nijoje specialistės pareigose. R. Č. pažinojo, nes ji ilgÄ laikÄ , maždaug iki 2016 m., buvo socialinės paÅ¡alpos gavėja. Tikslios datos negali pasakyti, kai su ja susisiekė ligoninės socialinė darbuotoja Onutė (pavardės nepamena), kuri pranešė, kad R.

Č. po insulto ar infarkto, tiksliai negali pasakyti, yra paguldyta slaugos skyriuje, ir jos pasiteiravo kokios yra sÄ lygos namuose. Jai papasakojus žinomÄ situacijÄ , buvo svarstoma ar bÅ«tų tikslinga teikti jai ilgalaikės socialinės globos paslaugas. Tiek ligoninės socialinė darbuotoja, tiek ji manė, kad tai bÅ«tų tikslingiausia, kadangi R. Č. tuo metu jau buvo gulintis, nevaikÅ¡tantis, nesavarankiÅ¡kas ligonis, tačiau, ji negali pasakyti, ar po ligos R. buvo sÄ moninga ar ne, taip pat ar per gydymo laikotarpį R. sveikata buvo pagerėjusi.

Dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo R. Č. sÅ«nus K. nesutiko ir teigė, kad jis prižiÅ«rės mamÄ , todėl pasibaigus slaugos ligoninėje gydymo laikui sÅ«nus K. savo mamÄ R. iÅ¡sivežė namo. Ar sÅ«nus K. tvarkė dokumentus dėl neįgalumo nustatymo negali pasakyti. Apie tai, kad R. jau buvo namuose sužinojo tik po įvykusio įvykio, tai yra po jos sumuÅ¡imo. Tikslesnių duomenų, kas įvyko namuose ir dėl ko buvo sužalota R. Č. negali pasakyti. (1 t., b. l. 75-78) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadose Nr. G 1828/2020 (02) ir Nr. pG 1975/2020 (02) nurodyta, kad R.

Č. nustatyta: kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akies obuolio pažeidimas, nosies kaulų, kairės pusės skruostikaulio, žandinio ančio visų sienelių, akiduobės išorinės ir vidinės sienelių, kairio skruostinio lanko, pleištakaulio pleištinės ataugos abiejų plokštelių lūžis. Sužalojimai padaryti suduodant buku daiktu į galvos sritį ir galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akies obuolio pažeidimas laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu nosies kaulų, kairės pusės skruostikaulio, žandinio ančio visų sienelių, akiduobės iÅ¡orinės ir vidinės sienelių, kairio skruostinio lanko, pleiÅ¡tikaulio pleiÅ¡tinės ataugos abiejų plokÅ¡telių lūžis laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. R. Č. mirė dėl ligos - aortos vožtuvo stenozės. (1 t., b. l. 110-115, 117-119) Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtÄ patyrė - R.

Č., sužalojimai - kraujuojanti žaizda, patinimas, nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė) veide. (1 t., b. l. 19-20) IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis S. Č. kilusio konflikto dėl motinos priežiÅ«ros su broliu K. Č. metu sumušė jį bei iÅ¡ karto po to judviejų motinÄ R. Č.. K. Č. sumušė suduodamas jam du smÅ«gius į galvÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Tuo tarpu savo motinai R. Č. iÅ¡ karto po to sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , tokiu bÅ«du padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Abiem atvejais kaltinamasis tyčia smurtavo nukentėjusiųjų, kurie jam yra Å¡eimos nariai, atžvilgiu. Smurtavo veikdamas artimoje aplinkoje. Kaip nustatyta iÅ¡tyrus įrodymus, kaltinamasis prisipažino kaltu visiÅ¡kai, nes iÅ¡ esmės prisipažino smurtavęs taip, kaip nurodyta pareikÅ¡tame kaltinime suduodant smÅ«gius ranka), ir smurtÄ panaudojo kaltinime nurodytų jo Å¡eimos narių – brolio K. Č. ir motinos R. Č. atžvilgiu. Tai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine, nors ir neapibrėžta, tyčia, numatė galimas pasekmes ir jų aktyviais veiksmais siekė.

Todėl atsakomybė kyla už faktiÅ¡kai sukeltas pasekmes nukentėjusiųjų sveikatai – vieno nukentėjusiojo (motinos R. Č.) nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vada dėl Å¡ios nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto, bei kitam nukentėjusiajam (broliui K. Č.) sukeltÄ fizinį skausmÄ . Paties kaltinamojo, nukentėjusiojo K. Č. ir liudytojų D. K., R. G., M. G. parodymai taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji R. Č. įvykio metu buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Kaip nustatyta, ji po ligos (insulto) sunkiai kalbėjo, nevaikščiojo ir savimi pasirÅ«pinti negali.

Jai buvo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra. Todėl darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamai veikdamas prieÅ¡ R. Č., tai yra suduodamas jai smÅ«gį į veidÄ , smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį - motinÄ , tuo metu buvusiÄ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, ko pasėkoje jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teismo vertinimu, iÅ¡tirti ir iÅ¡analizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo S. Č.) ir jo padarytų veikų (suduotų smÅ«gių nukentėjusiesiems - motinai R.

Č. ir broliui K. Č. rankomis), nei dėl tokia veika, pasireiÅ¡kusia akivaizdžiu smurtavimu prieÅ¡ savo Å¡eimos narius, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiesiems R. Č., kuri tuo metu buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o K. Č. sukelto fizinio skausmo. Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis S. Č. R. Č. atžvilgiu įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, o K. Č. atžvilgiu nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Sprendžiant dėl to, ar kaltinamojo padaryti nusikaltimai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis ar kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pažymėtina, kad teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡samus bendrÄ veikÄ sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neiÅ¡vengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vienÄ , t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nes kiekviena sudėtis turi skirtingÄ , savarankiÅ¡kÄ raiÅ¡kÄ baudžiamojo įstatymo tekste.

Konkrečiu atveju nustačius, kad yra bÅ«tent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvienÄ Å¡ių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo bÅ«du. Teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų padarymo specifikÄ , idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali bÅ«ti ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant bendrÄ sumanymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-4-699/2015).

Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018). O realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra pripažįstama tais atvejais, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nustatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2014, 2K-138-976/2015, 2K-144-489/2015, 2K-238-699/2017).

Esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už kiekvienÄ Å¡ių veikų paskirtos bausmės subendrinamos atitinkamai vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalies nuostatomis jas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudedant. Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytais atvejais. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo K. Č. ir kaltinamojo įvykus žodiniam konfliktui, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam K. Č. smÅ«gius kumščiu du kartus į galvÄ ir taip sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Po to sudavė smÅ«gį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo motinai ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ . Kaltinamojo veika dėl panaudoto smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį K. Č. pripažinta padaryta tiesiogine tyčia ir kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o jo veika dėl prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R. Č. panaudoto smurto pripažinta padaryta netiesiogine tyčia ir kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus. Taigi kaltinamasis padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), jie padaryti skirtingais veiksmais (poelgiais) prieÅ¡ skirtingus nukentėjusiuosius.

Nors veiksmai padaryti iÅ¡ esmės vienas po kito, tai yra faktiÅ¡kai tuo pačiu metu, tačiau esant susiformavusiai skirtingai nuteistojo tyčiai, nes jais nebuvo įgyvendinamas bendras sumanymas. Vadinasi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms kaltinamojo S. Č. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiÄ jÄ sutaptį. Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje IÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ S. Č. pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, jas kvalifikuojant kaip realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo S. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas. Tai yra turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ vėl padarė tyčinius nusikaltimus. Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

S. Č. padarė du tyčinius nusikaltimus – vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį, jis veikė tiesiogine tyčia, Å¡ias nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas, jau anksčiau 5 kartus teistas, baustas areÅ¡to ir kitomis bausmėmis, vėliau jo atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant. Tai rodo, kad S. Č. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia savo rÅ«Å¡imi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose, Å¡ios bausmės dydį nustatant artimÄ Å¡ios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkiui.

Paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų nusikaltimų iÅ¡ karto sumažintinos vienu trečdaliu, nes tam yra nustatytos BK 64¹ straipsnyje numatytos sÄ lygos (kaltinamasis prisipažino kaltu visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki Å¡ių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vienÄ ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), jÄ (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme.

Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).

Kadangi S. Č. abi nusikalstamas veikas įvykdė iki Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio priėmimo, tai už jas paskirtos bausmės, sumažinus jas vienu trečdaliu, tačiau tarpusavyje nebendrinant, privalės bÅ«ti subendrintos su minėtu Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme. Ä® galutinę paskirtÄ bausmę privalės bÅ«ti įskaityta bausmė, atlikta visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies pagal minėta ankstesnį teismo nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos Å¡velnesnės bausmės, o 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės. Remiantis tokia praktika ir suformuota bausmių bendrinimo taisykle, Å¡ioje byloje S. Č. paskirtos bausmės, prieÅ¡ tai jas sumažinus vienu trečdaliu, tačiau tarpusavyje nebendrinant (nesant pagrindo bendrinti apėmimo bÅ«du) turės bÅ«ti subendrintos su Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.).

Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra bÅ«tina visų Å¡ių sÄ lygų visuma. Kadangi S. Č., kuris padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , skirtina ne didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, kurios dar sumažinamos vienu trečdaliu, o Å¡ios bausmės turi bÅ«ti subendrintos su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta, nevirÅ¡ys keturių metų.

Taigi, pirmÄ jÄ Ä¯statymo reikalaujamų sÄ lygų S. Č. paskirtoji bausmė atitiktų. Antroji sÄ lyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, teismo iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar Å¡i sÄ lyga yra, bÅ«tina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Å iuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus -vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimus.

Nors anksčiau iki Å¡ių veikų padarymo jis buvo teistas jau penkis kartus, už kÄ jam buvo paskirta ir griežčiausia bausmė laisvės atėmimas, tačiau jos vykdymas buvo atidėtas, o realiai paskirta griežčiausia savo rÅ«Å¡imi bausmė nebuvo pradėta vykdyti. Nors vėliau po Å¡ių dviejų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jais paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymas taip pat buvo atidėtas, nustatant tam tikrus įpareigojimus ir(ar) draudimus, kurių reikalavimų kaltinamasis laikosi.

Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs dvi nusikalstamas veikas visiÅ¡ka, yra pasirengęs atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ nukentėjusiajam broliui ir Kauno teritorinei ligonių kasai. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi bÅ«ti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikÅ¡mingumo, padaryto nusikaltimo pobÅ«džio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių.

Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad S. Č. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Å i baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Todėl kaltininkui paskyrus galutinę bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalyje.

Byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai. Nukentėjusysis K. Č. pareiškė 200 Eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. (1 t., b. l. 57), o Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 10105.12 Eurų dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiosios R. Č. gydymo išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 127-128) Nukentėjusiajam K. Č. buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau žymesnių sužalojimų nepadaryta, dėl ko nebuvo sutrikdytas sveikata ir nebuvo taikomas gydymas.

Todėl jokių duomenų apie liekamuosius potrauminius reiÅ¡kinius, po traumos jaučiamus nukentėjusiojo nepatogumus teismui nepateikta. Kadangi nukentėjusysis patyrė skausmÄ , iÅ¡gyvenimus dėl jo atžvilgiu naudoto smurto, teismo vertinimu praÅ¡oma priteisti suma (200 Eur) yra ne per didelė, proporcinga padarytai neturtinei žalai dėl sukelto fizinio skausmo. Todėl nukentėjusiojo K. Č. ieÅ¡kinys turi bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai. Kauno teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys yra pagrįstas patirtomis iÅ¡laidomis dėl nukentėjusiosios R.

Č. gydymo po jos atžvilgiu S. Č. įvykdyto nusikaltimo, ko pasėkoje R. Č. nustatyta: kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akies obuolio pažeidimas, nosies kaulų, kairės pusės skruostikaulio, žandinio ančio visų sienelių, akiduobės iÅ¡orinės ir vidinės sienelių, kairio skruostinio lanko, pleiÅ¡takaulio pleiÅ¡tinės ataugos abiejų plokÅ¡telių lūžis. Å ias iÅ¡laidas civilinis ieÅ¡kovas pagrindė informacinės sistemos duomenimis apie nukentėjusiosios gydymui taikytas procedÅ«ras (gydymo paslaugas), jų vietÄ , laikotarpį ir gydymo paslaugų kainÄ .

Dėl to ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti yra visiÅ¡kai įrodytas ir tenkinamas visiÅ¡kai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: S. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam terminuotÄ laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. Č. terminuotÄ laisvės atėmimÄ 4 mėnesiams. S. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, ir skirti jam terminuotÄ laisvės atėmimÄ 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. Č. terminuotÄ laisvės atėmimÄ 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.), prie griežčiausios terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmės pridedant visas Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes (terminuotÄ laisvės atėmimÄ 4 mėnesiams ir terminuotÄ laisvės atėmimÄ 10 mėnesių) ir paskirti S. Č. galutinę subendrintÄ bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 2 metams 8 mėnesiams.

Ä® paskirtos galutinės subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti S. Č. visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktÄ bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, S. Č. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant S. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

S. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų įpareigojimų vykdymo pradžios palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus, minėtÄ karomÄ jÄ priemonę panaikinti. Nukentėjusiojo K. Č. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jo naudai iÅ¡ S. Č. 200 (du Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jos naudai iÅ¡ S. Č. 10105.12 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ penkis eurus ir 12 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėjas ArÅ«nas Purvainis