de31cf08-7565-4dd2-b451-fb494cd18007 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2307-629/2011(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00555-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2., 74.(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. D., P. M., L. R. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 16-18, 23-25) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami:

1) priteisti kiekvieno pareiÅ¡kėjo naudai po 21 006 Lt už kiekvienÄ mėnesį nuo 2009 m. liepos mėn. iki iÅ¡mokėjimo dienos iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl trukdymo bÅ«ti iÅ¡rinktiems į Europos ParlamentÄ ;

2) priteisti kiekvieno pareiÅ¡kėjo naudai 10 000 Lt iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos moralinę (neturtinę) žalÄ , atsiradusiÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl trukdymo bÅ«ti iÅ¡rinktiems į Europos ParlamentÄ .Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija neteisėtai 2009 m. birželio 14 d. priimdama sprendimÄ Nr. 190 „Dėl rinkimų į Europos ParlamentÄ rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ savo neteisėtais veiksmais sudarė aplinkybę neįgyvendinti pareiÅ¡kėjams teisėtų lÅ«kesčių naudotis konstitucine rinkimų teise kelti kandidatus ir bÅ«ti kandidatais į Europos SÄ jungos ParlamentÄ .

Pasak pareiÅ¡kėjų, jie turėjo dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , kad pažeidžiamos jų konstitucinės ir Europos SÄ jungos garantuotos rinkimų teisės. Pažymėjo, jog tokiu bÅ«du buvo pažeistas pareiÅ¡kėjų teisėtas lÅ«kestis, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d., veiks sÄ Å¾iningai laikydamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo normų ir nepažeis konstitucinės vertybės – rinkimų teisės. Dėl tos priežasties, pareiÅ¡kėjų manymu, atsakovė turi kompensuoti moralinę žalÄ .Tai pat nurodė, jog minėtu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2009 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 190 „Dėl rinkimų į Europos ParlamentÄ rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ buvo pažeista pareiÅ¡kėjų teisė stoti į tarnybas Europos SÄ jungos valdžios institucijose bei pažeisti teisėti lÅ«kesčiai iÅ¡rinkimo metu gauti pajamas.

Tokiu bÅ«du, pasak pareiÅ¡kėjų, jie patyrė materialinį nuostolį, kadangi Europos Parlamento pareiginis atlyginimas pagal bendrÄ statutÄ neatskaičius mokesčių sudaro 7 807,31 eurų, atskaičius Europos SÄ jungos mokestį bei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokas grynosios pajamos sudaro 6 083,91 eurų arba 21 006 Lt.Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis teismas) 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimais, Europos Teisingumo Teismo byla Nr. C-300/04 priimant prejudicinį sprendimÄ byloje M.

G. E. ir O. B. S. prieÅ¡ College van burgemeester en wethouders van Den Haag.Pažymėjo, jog, kadangi rinkimai jau įvykę ir teisė kandidatuoti ir bÅ«ti iÅ¡rinktiems į Europos ParlamentÄ negrįžtamai pažeista ir Å¡ios teisės negalima atstatyti tik panaikinus Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2009 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Nr. 114 „Dėl asociacijos „už konstitucines gyventojų teises“ praÅ¡ymo registruoti kandidatų į Europos ParlamentÄ sÄ raÅ¡Ä â€œ, todėl praÅ¡oma priteisti kompensacijÄ už negautas pajamas, nes tik tokiu bÅ«du galima apginti pažeistas teises.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ (b. l. 35-38) prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti.Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjai nenurodė jokių konkrečių teisės normų, kuriomis bÅ«tų galima grįsti jų teisę į materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ , taip pat nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2009 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 114, kuriuo buvo atsisakyta registruoti asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ keliamų kandidatų į Europos Parlamento narius sÄ raÅ¡Ä 2009 m. birželio 7 d. rinkimuose į Europos ParlamentÄ , ir 2009 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 190 „Dėl rinkimų į Europos ParlamentÄ rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ neteisėtumas.

Be to, pasak atsakovės, pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡iais Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimais jiems buvo padaryta materialinė ir moralinė žala, taip pat dėl tokios žalos dydžio.Pažymėjo, jog sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjų reikalavimai dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinami, bÅ«tina nustatyti, ar Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, priimdama 2009 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Nr. 114 ir 2009 m. birželio 14 d. sprendimÄ Nr.190, veikė teisėtai.

Pasak atsakovės, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, priimdama 2009 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Nr. 114, vadovavosi galiojančiais įstatymais, tarp jų ir Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 36 str. 1 d., kurio atitinkamos nuostatos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 34 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl, pasak atsakovės, pareiÅ¡kėjų manymu, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas pagrįstas įstatymo, vėliau pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, nuostatomis, negali bÅ«ti laikomas teisėtu; pagal Konstitucijos 7 str. negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, prieÅ¡ingas Konstitucijai.

Tačiau, pasak atsakovės, Å¡i nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma sistemiÅ¡kai su kitomis Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis konstitucingumo kontrolę bei Konstitucinio Teismo nutarimų teisinę galiÄ . Atsakovės teigimu, vadovaujantis Konstitucijos 6 str. 1 d., Konstitucija yra vientisas aktas. Konstitucijos 102 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Pasak atsakovės, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gegužės 13 d. sprendime pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad negali būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Tad atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki Å¡io momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams Å¡ių aktų pripažinimas prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai reikÅ¡mingas tiek, kiek Å¡ie sprendimai nėra įvykdyti, t.y. nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Atsakovė pažymėjo, jog teisėtumo prezumpcija reiÅ¡kia, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti vykdomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valdžios institucijoms ir, kol Konstitucinis Teismas nėra pripažinęs įstatymo ar kito teisės akto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos jo nekonstitucingumu.

Å ios pozicijos patvirtinimui atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartimi byloje Nr. A5-264/2003, 2003 m. gruodžio 4 d. nutartimi byloje Nr. P-165/2003, 2004 m. gegužės 17 d. nutartimi byloje Nr. A3-369-04).Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjų nurodyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 114 ir 2009 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 190 iki Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 nutarimo paskelbimo buvo įvykdyti, todėl laikytini teisėtais ir pagrįstais, neduodančiais pagrindo reikalauti žalos atlyginimo.Nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu pripažinęs Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 36 str. prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos SÄ jungos valstybių narių piliečiai į Europos ParlamentÄ gali bÅ«ti renkami bÅ«dami įraÅ¡yti tik į politinių partijų sudaromus kandidatų į Europos Parlamento narius sÄ raÅ¡us, kaip galimÄ Ä¯statymo prieÅ¡taravimo Konstitucijai paÅ¡alinimÄ ir alternatyvÄ iÅ¡imtinei politinių partijų teisei kelti kandidatų sÄ raÅ¡us įžvelgė tokios teisės suteikimÄ minėtame įstatyme politinėms organizacijoms.

Tačiau, pasak atsakovės, pareiÅ¡kėjų įkurta asociacija „Už konstitucines gyventojų teises“, kurios keliamų kandidatų į Europos Parlamento narius sÄ raÅ¡Ä Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 114 atsisakė registruoti 2009 m. birželio 7 d. rinkimuose į Europos ParlamentÄ , iÅ¡ esmės neturi jokių politinės organizacijos požymių, t. y. negalėtų bÅ«ti tinkamas subjektas, turintis teisę kelti kandidatų sÄ raÅ¡us Europos Parlamento rinkimuose.Atsakovė pažymėjo, kad, pareiÅ¡kėjų teigimu, jiems padaryta ir jų praÅ¡oma priteisti materialinė žala yra menama ir pagrįsta tik prielaida, kad, bÅ«dami iÅ¡kelti kandidatais rinkimuose į Europos ParlamentÄ , jie bÅ«tų buvę neabejotinai iÅ¡rinkti ir gavę parlamentarams priklausantį atlyginimÄ .

Pasak atsakovės, pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pripažinti jų iÅ¡rinkimo galimybę, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie jiems padarytÄ moralinę žalÄ bei jos dydį.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai V. D., P. M., L. R., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 40, 41, 42, 48, 49, 51).Skundas atmetamas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiÅ¡kėjams atlyginimo.Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 114 „Dėl asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ praÅ¡ymo registruoti kandidatų į Europos ParlamentÄ sÄ raÅ¡Ä â€œ, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo (toliau – ir Rinkimų į Europos parlamentÄ Ä¯statymas)36 str. nusprendė atmesti asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ praÅ¡ymÄ registruoti pateiktÄ 5 kandidatų į Europos ParlamentÄ sÄ raÅ¡Ä (b. l. 7).

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija savo sprendimÄ pagrindė tuo, kad pagal Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 36 str. 1 d. kandidatus gali kelti politinė partija, pagal Politinių partijų įstatymÄ Ä¯registruota ne vėliau kaip prieÅ¡ 65 dienas iki rinkimų ir atitinkanti Å¡io įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, o asociacija „Už konstitucines gyventojų teises“ neatitinka Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 2 str. nustatytos politinės partijos sampratos ir Å¡io įstatymo 5 str. nustatytų reikalavimų, t. y. nėra Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 36 str. 1 d. nurodytas subjektas, turintis teisę kelti kandidatus.PareiÅ¡kėjai 2009 m. balandžio 29 d.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė skundÄ (b. l. 2-6), kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2009 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Nr. 114 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiÄ jÄ rinkimų komisijÄ registruoti asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ pateiktÄ kandidatų sÄ raÅ¡Ä Ä¯ Europos Parlamento narius daugiamandatėje apygardoje. PareiÅ¡kėjai taip pat prašė užpildyti ad hoc Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statyme esančias teisės spragas dėl kitų subjektų, turinčių teisę kelti kandidatų sÄ raÅ¡us Europos Parlamento rinkimuose, Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai įteikiamų pareiÅ¡kinių dokumentų sÄ raÅ¡o, jo pateikimo, tikrinimo procedÅ«rų bei sprendimų dėl kandidatų sÄ raÅ¡o įregistravimo tvarkos, procedÅ«rų ir kitų reikalavimų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ ir prašė iÅ¡spręsti, ar Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 36 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2008 m. balandžio 15 d.

įstatymo Nr. X-1490, įsigaliojusio nuo 2008 m. balandžio 30 d., redakcija), ta apimtimi, kuria numatoma, kad kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti iÅ¡imtinai tik partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymÄ ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 2 d., 34 str. 1 d., 35 str. 2 d., 135 str. 1 d. (b. l. 26-29, abi lapo pusės). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praÅ¡ymÄ , 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu pripažino, kad:

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 36 str. (2008 m. gegužės 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos SÄ jungos valstybių narių piliečiai į Europos ParlamentÄ gali bÅ«ti renkami bÅ«dami įraÅ¡yti tik į politinių partijų sudaromus kandidatų į Europos Parlamento narius sÄ raÅ¡us, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui;

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 36 str. (2009 m. vasario 12 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos SÄ jungos valstybių narių piliečiai į Europos ParlamentÄ gali bÅ«ti renkami bÅ«dami įraÅ¡yti tik į politinių partijų sudaromus kandidatų į Europos Parlamento narius sÄ raÅ¡us, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui.2010 m. gruodžio 15 d. ir 2011 m. vasario 1 d. pareiÅ¡kėjai pateikė skundo patikslinimus (b. l. 16-18, 23-25), kuriuose patikslino savo pirminį skundÄ , papildomai praÅ¡ydami priteisti kiekvieno pareiÅ¡kėjo naudai po 21 006 Lt už kiekvienÄ mėnesį nuo 2009 m. liepos mėn. iki iÅ¡mokėjimo dienos iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, t. y. dėl trukdymo bÅ«ti iÅ¡rinktiems į Europos ParlamentÄ bei priteisti kiekvieno pareiÅ¡kėjo naudai 10 000 Lt iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos moralinę (neturtinę) žalÄ , atsiradusiÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, t. y. trukdymo bÅ«ti iÅ¡rinktiems į Europos ParlamentÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R146-01/2011 pareiÅ¡kėjų V.

D., P. M., Liudviko Ragauskio skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2009 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Nr. 114 atmetė kaip nepagrįstÄ , o pareiÅ¡kėjų reikalavimus Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡skyrė į atskirÄ administracinę bylÄ ir perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 26-29, abi lapo pusės).Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime akcentavo teisinio reguliavimo, suteikiančio iÅ¡imtines teises politinėms partijoms dalyvauti formuojant politines atstovaujamÄ sias institucijas, antikonstitucingumÄ ir pabrėžė konstitucinę Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolat gyvenančių Lietuvoje kitų Europos SÄ jungos valstybių narių piliečių teisę savarankiÅ¡kai dalyvauti rinkimuose į Europos ParlamentÄ .

Konstitucinis Teismas Å¡ioje konstitucinės justicijos byloje neanalizavo kitų politinių organizacijų, steigiamų tam tikriems politiniams siekiams įgyvendinti, teisės dalyvauti rinkimuose į Europos ParlamentÄ Ä¯gyvendinimo apimties ir kitų su tuo susijusių klausimų. Vis tik, Konstitucinis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime, be kita ko, pažymėjo, jog įstatymų leidėjas, įstatyme apibrėždamas politinių organizacijų sampratÄ , gali numatyti politinių organizacijų įvairovę, inter alia tokias politines organizacijas, kurios steigiamos tam tikriems politiniams siekiams įgyvendinti, be kita ko, tam, kad dalyvautų konkrečiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Tačiau kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad politinių organizacijų steigimas ir veikla (prieÅ¡ingai, negu politinių partijų) nėra reguliuojami ordinarinės teisės lygmeniu, o pareiga Å¡iuos santykius sureguliuoti įstatymu įstatymų leidėjui kyla iÅ¡ Konstitucijos. Kaip buvo nustatyta, 2009 m. balandžio 1 d. pareiÅ¡kėjai sudarė partnerystės (asociacijos) sutartį ir pasivadino Asociacija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. vasario 14 d. sprendime pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju asociacija, t. y. savo pavadinimÄ turintis ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieÅ¡uosius interesus, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo prasme (2 str. 1 d.) įkurta nebuvo, o pareiÅ¡kėjų sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.969–6.982 str.) sukÅ«rė civilinius teisinius santykius, kurių dalyviai yra pareiÅ¡kėjai.

Taigi Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo prasme Asociacija nelaikytina organizacija, juo labiau politine organizacija, įsteigta tam tikriems politiniams siekiams įgyvendinti, taigi, atitinkamai nelaikytina ir nauju rinkimų (plačiÄ ja prasme) teisinių santykių dalyviu. Asociacija nelaikytina ir susivienijimu (asociacija) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimo prasme. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (2009 m. balandžio 14 d. praÅ¡ymas dėl kandidatų į Europos ParlamentÄ sÄ raÅ¡o įregistravimo), pareiÅ¡kėjai į VyriausiÄ jÄ rinkimų komisijÄ dėl kandidatų į Europos ParlamentÄ sÄ raÅ¡o registravimo kreipėsi ne individualiai, o kaip, jų manymu, kolektyvinis subjektas.

Asociacija, be kita ko, pateikė pirmiau minėtos 2009 m. balandžio 1 d. sudarytos partnerystės (asociacijos) sutarties kopijÄ . Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija vertino, kad Asociacija į atsakovÄ su praÅ¡ymu registruoti jos pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä kreipėsi nebÅ«dama subjektas galintis kelti (teikti praÅ¡ymÄ registruoti) kandidatų į Europos ParlamentÄ sÄ raÅ¡Ä , todėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2009 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. 114 padaryta iÅ¡vada, kad Asociacija nėra Rinkimų į Europos ParlamentÄ Ä¯statymo 36 str. 1 d. nurodytas subjektas, turintis teisę kelti kandidatus, net ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime pateiktÄ aiÅ¡kinimÄ , yra pagrįsta.

Taip pat pažymėjo, kad analogiÅ¡kÄ pozicijÄ dėl Asociacijos, kaip subjekto, galinčio dalyvauti rinkimuose ir kelti kandidatų sÄ raÅ¡us, yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R502-3/2010. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbuotojų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjams padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.).

Teismo vertinimu, byloje nesurinkta įrodymų pagrindžiančių pareiÅ¡kėjų nurodomus atsakovo neteisėtus veiksmus, pareiÅ¡kėjai taip pat nepateikė įrodymų, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimais jiems buvo padaryta materialinė ir moralinė žala, nepagrindė praÅ¡omos žalos dydžio, taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, o nenustačius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nekyla ir prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjų V. D., P.M., L. R. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                          Milda Vainienė