de31abe4-6487-420d-8b4e-8d320c5737ca · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-580-148/2016                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68037-2015-5                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                        1.1.8.1.1; 1.1.8.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1;                                                                         1.1.8.10.3; 1.1.8.6.14; 1.1.8.14; 1.2.14.1.2.2;                                                                         1.2.22.3; 1.2.29.3; 2.4.6.3.1(S)                                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                                           N U O S P R E N D I S                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2016 m. lapkričio 25 d.                                                             Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,teisėjų Laimos Garnelienės ir Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,nuteistajam N. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo D.

Š. turto vagystės) 3 metų laisvės atėmimo bausme;– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiųjų B. ir A. E. turto vagystės) – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;– pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;– pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu subendrinus apėmimo būdu bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 254 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiųjų B. ir A.

E. turto, ginklo ir Å¡audmenų bei dokumentų pagrobimo), N. M. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtÄ sias bausmes subendrinus prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, N. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo N. M. priteista D. Å . – 695,16 Eur, B. E. – 4 665,59 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

N. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2015 m. spalio 28 d., apie 10.45 val., iÅ¡laužęs lango rėmÄ ir tokiu bÅ«du įsibrovęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. Å . priklausantį juodos spalvos neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „HP Pavilion“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur, baltÄ belaidę kompiuterio pelę „Apple“ su dėžute, kurios vertė 65,16 Eur, juodos spalvos iÅ¡orinį kompiuterio diskÄ â€žWD“ (su laidu prie kompiuterio), kurio vertė 100 Eur, vyriÅ¡kÄ laikrodį, kurio vertė 300 Eur, juodos spalvos odinę piniginę su vizitinėmis kortelėmis, kurios vertė 30 Eur, vyriÅ¡kus kvepalus 50 ml talpos buteliuke ir dėžutę su skutimosi peiliukais „Gillete“, kurie dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo nevertinami.

Be to, N. M. nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2015 m. gruodžio 11 d., apie 12 val., užkišęs peilį ir iÅ¡laužęs lango rėmÄ , tokiu bÅ«du įsibrovęs į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ , B. ir A. E. priklausantį turtÄ , t. y. fotoaparatÄ â€žCanon“, įdėtÄ Ä¯ odinį juodos spalvos dėklÄ , kurio vertė 30 Eur, vokÄ su 200 zlotų, kurie vagystės dienÄ atitiko 45,82 Eur vertę, planÅ¡etinį kompiuterį „Apple iPad“, kurio vertė 300 Eur, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 80 Eur vertės, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 150 Eur, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 100 Eur, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 150 Eur, sidabrinę apyrankę, kurios vertė 100 Eur, sidabrinę apyrankę, kurios vertė 120 Eur, sidabrinę apyrankę, kurios vertė 80 Eur, karolius, kurių vertė 50 Eur, auksinį žiedÄ , kurio vertė 300 Eur, auksinę grandinėlę, kurios vertė 50 Eur, juodos spalvos rankinį laikrodį „CalvinClein“, kurio vertė 144,81 Eur, taip pat surastu raktu atrakinęs seifÄ iÅ¡ jo pagrobė grynuosius pinigus 2 000 Eur, juodos spalvos odinę piniginę, kurios vertė 150 Eur su viduje buvusiais grynaisiais pinigais – 695 svarų sterlingų, kurie vagystės dienÄ atitiko 888,26 Eur sumÄ , juodos spalvos piniginę, kurios vertė 15 Eur su viduje buvusiais grynaisiais pinigais – 120 Å veicarijos frankų, kurie vagystės dienÄ atitiko 109,01 Eur sumÄ , seifo raktus, kurių vertė 2 Eur, šaunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ â€žWalther PPK E“ Nr. 001318, kurio vertė 300 Eur, įdėtÄ odiniame juodos spalvos dėkle, kurio vertė 20 Eur, ne mažiau kaip 9 „Brauwning“ 7,65 mm kalibro Å¡ovinius, skirtus Å¡audyti iÅ¡ pistoleto „Walther PPK E“, kurių bendra vertė 4,5 Eur, 16 medžioklinių Å¡ovinių, skirtų Å¡audyti iÅ¡ 12 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių Å¡autuvų, kurių bendra vertė 20 Eur, vienÄ bevertę tokio paties Å¡ovinio tÅ«telę, taip pat leidimÄ laikyti (neÅ¡ioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ B.

E. vardu, medžiotojo bilietÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ B. E. vardu, bei socialinio draudimo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ B. E. vardu.Nuteistasis N. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡nagrinėti jo skundÄ iÅ¡ esmės ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Nuteistasis, palyginęs jo padarytas nusikalstamas veikas pavojingumo ir sunkumo aspektu, turimų teistumų skaičių su I. M. padarytomis veikomis, jų skaičiumi, jo turimų teistumų skaičiumi, mano, kad jam paskirta galutinė bausmė per griežta.

Apeliantas nurodo, kad jis nuo pat pirmos dienos prisipažino, davė iÅ¡samius parodymus, padėjo tyrimui, savanoriÅ¡kai grÄ Å¾ino ginklÄ , tačiau teismas tik formaliai įvertino jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si ir prisipažinimÄ . Anot nuteistojo, teismas netinkamai įvertinęs jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jam už kiekvienÄ atskirÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė per griežtas bausmes. Apeliantas pažymi, nepaisant to, kad jis teistas net 10 kartų, tačiau visi jo padaryti nusikaltimai nebuvo smurtiniai.

Nuteistasis teigia, kad jis tiesiog turėjo ydÄ , kuri ir pastÅ«mėjo jį vogti. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, kad apygardos teismas netinkamai įvertino ir jo sveikatos bÅ«klę, t. y. jog jam yra paÅ¡alintas deÅ¡iniojo klubo endoprotezas, jis yra suluoÅ¡intas ir tokiu bÅ«du jau nubaustas.Apeliantas tvirtina ir tai, kad teismas neteisingai subendrino jam paskirtas bausmes. Pasak nuteistojo, teismas galėjo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir visas jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, paliekant griežčiausiÄ bausmę.

Be kita ko, apelianto įsitikinimu, konkrečiu atveju jam turėjo bÅ«ti taikytas ir BK 641 straipsnis, nes jis stengėsi, kad byla bÅ«tų kuo greičiau iÅ¡nagrinėta, nevilkino proceso, net po operacijos nelabai galėdamas vyko į teismo posėdžius. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, nuteistasis praÅ¡o suteikti jam galimybę pasitaisyti bei pasižada pasitaisyti. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Apeliantas nuteistasis N. M. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusiojo D. Š. turto vagystės), BK 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiųjų B. ir A. E. turto vagystės) nustatytus nusikaltimus ir šių veikų teisinės kvalifikacijos, nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.Nuteistasis N. M. apeliaciniame skunde taip pat neginčija ir jam paskirtos bausmės rūšies.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad N. M. apygardos teismo priimtÄ nuosprendį ginčija iÅ¡ esmės tik jam neteisingai paskirtos bausmės aspektu.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas virÅ¡yti apeliaciniame skunde nustatytas apeliacijos ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas nepagrįstai N. M. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, jog veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta klaida pripažintina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, todėl apskųstasis nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.Apeliantas teigia, kad teismas už kiekvienÄ jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė per griežtas bausmes, ir praÅ¡o jas suÅ¡velninti.Toks apelianto praÅ¡ymas netenkintinas.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis).

Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013). Skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama visų pirmiau nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Ä®statymas nė vienam iÅ¡ jų nesuteikia prioriteto. Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Paskirta bausmė turi bÅ«ti veiksminga, t. y. tokia, kuria įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai.

Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus visus įstatyme iÅ¡vardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmenybę apibÅ«dinančius požymius (Å¡eiminę padėtį, iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę ir kt.), jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu, po jos, visuomenės intereso reikÅ¡mę vykdant teisingumÄ ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ , konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumÄ .

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytÄ bausmės dydį, kuris turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis 2K-137/2013). Kita vertus, tai nereiÅ¡kia, kad skirtina bausmė turi bÅ«ti artima taikomo BK straipsnio sankcijoje nustatytos tam tikros bausmės dydžio vidurkiui (kasacinė nutartis 2K-58/2010). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstÄ , teisingumÄ .

Teisingumas turi bÅ«ti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principÄ ir individualizuodamas nuteistajam N. M. skirtinÄ bausmę, pagrįstai atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jog netrukus po nusikalstamos veikos padarymo savanoriÅ¡kai padėjo surasti ir grÄ Å¾ino N. M. paslėptÄ ginklÄ ir Å¡audmenis, tokiu bÅ«du sumažindamas rizikÄ panaudoti ginklÄ ir sukelti galimus itin pavojingus padarinius visuomenei (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat tinkamai įvertino ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumÄ . Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad viena iÅ¡ nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, o kitos 3 – apysunkių veikų BK 11 straipsnio 4–5 dalių taikymo kontekste. N. M. padaryti nusikaltimai baigti, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. N. M. ne kartÄ baustas administracine tvarka (22 kartus) (2 t., b. l. 107-112), taip pat anksčiau ne kartÄ teistas (net 11 kartų) (2 t., b. l. 113-118).

Tokios aplinkybės suteikė pagrindÄ teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad N. M. yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. N. M. daromi teisės pažeidimai iÅ¡ esmės yra jo gyvenimo bÅ«das, patvirtinantis nuteistojo antivisuomenines nuostatas ir neigiamai apibÅ«dinantis jo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, susijusius su nuteistojo asmenybe, pagrįstai N. M. pripažino recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, nes iÅ¡ tiesų nuteistasis jau yra teistas ir ne kartÄ už tyčinių nusikaltimų padarymÄ ir vėl nusikalto (padarė 4 tyčines veikas, už kurias yra nuteistas apskųstuoju nuosprendžiu), esant neiÅ¡nykusiam teistumui.

Tačiau, kaip konstatuota pirmiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę, baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismÄ atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurios apibÅ«dindamos kaltÄ jį asmenį ir jo padarytÄ veikÄ , teismui parodo tuos neigiamus momentus, kurie didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingumÄ ir leidžia griežtinti atsakomybę.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sunkinančių aplinkybių sÄ raÅ¡as, kitaip nei lengvinančių, yra baigtinis. Tai reiÅ¡kia, kad teismas negali pripažinti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tokių aplinkybių, kurios nėra konkrečiai nustatytos baudžiamajame įstatyme. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas laikytinas nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį sunkinančiu baudžiamuoju įstatymu. PanaÅ¡ios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-312-697/2016).

Vadinasi, tuo atveju, jeigu atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta kaltinamojoje išvadoje, teismas savo iniciatyva tokios aplinkybės atsakomybe sunkinančia negali pripažinti, išskyrus tuos atvejus, jeigu pagal faktines aplinkybes ji nustatyta, nors ir nepripažinta kaip tokia. Tačiau tokia situacija byloje nesusiklostė. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, kurios yra aprašytos kaltinamajame akte, N. M. nebuvo suformuluotas kaltinimas, kad jis jam inkriminuotas veikas padarė būdamas recidyvistu (3 t., b. l. 3-14).

Kaltinamajame akte nurodyta, kad nenustatyta N. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad prokuroras bylÄ nagrinėjant teisme sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog N. M. jam inkriminuotas veikas padarė kaip recidyvistas, taip pat neprašė, teismui praÅ¡ymo dėl to pakeisti kaltinimÄ BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė (3 t., b. l. 74-75, 76-91). Taigi, teismas, pripažinęs, kad N. M. atsakomybę sunkina tai, jog veikÄ padarė recidyvistas, pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (3 t., b. l. 35-36).

Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta klaida suvaržė nuteistojo N. M. teises į gynybÄ ir bÅ«ti teisingai nubaustam. Todėl nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikÄ padarė recidyvistas, Å¡alintina iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, Å¡iÄ nuosprendžio dalį panaikinant. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant to, kad teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai pripažino N. M. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veikas padarė recidyvistas, parinkdamas bausmės dydį N. M. iÅ¡ esmės klaidų nepadarė.

Aptarta klaida nesukliudė teismui nuteistajam nustatyti teisingÄ bausmės dydį.Bylos duomenimis, N. M. nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, įgijęs pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , mokslų netęsiantis, nuteistajam atliktos deÅ¡inio klubo sÄ nario endoprotezavimo ir endoprotezo Å¡alinimo operacijos (3 t., b. l. 59), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 98), tačiau buvo gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre, nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 96).

N. M. nors ir atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau žalos jiems neatlygino. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. M. pripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taigi, Å¡ioje baudžiamojoje byloje konstatavus nusikaltimų recidyvÄ , teismui atsirado pagrindas taikyti BK 56 straipsnyje nustatytas taisykles ir į tai atsižvelgti individualizuojant N. M. atsakomybę, už nusikaltimų, įtvirtintų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiųjų B. ir A.

E. turto vagystės) skiriant jam griežtesnę bausmę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytas vidurkis. Tuo tarpu, už BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusiojo D. Å . turto vagystės) numatyto nusikaltimo padarymÄ N. M. paskirta bausmė, kurios dydis atitinka sankcijoje nustatytÄ bausmės vidurkį, o pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, kurios dydis yra gerokai mažesnes už sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo vidurkį (vidurkis sudaro 3 metus).Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgusi į tai, kad paskirta bausme turi bÅ«ti realizuoti BK 41 straipsnyje nustatyti tikslai, byloje nėra nuteistojo N. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau N. M. pripažintinas recidyvistu, įvertinusi pirmiau iÅ¡tirtas aplinkybes, tiek nustatytas apygardos teismo, tiek Å¡iame nuosprendyje, tiek kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, tiek ir jų bendrÄ visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo suÅ¡velninti N. M. apskųstuoju nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ laisvės atėmimo 5 metams bausmę už nusikaltimų, įtvirtintų BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

Tokio dydžio bausmė pripažinta veiksminga bausme, ji atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį, ne per griežta, proporcinga, adekvati nusikalstamų veikų pavojingumui ir kaltininko asmenybei bei neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai, mažesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmė galėtų bÅ«ti pripažinta neveiksminga bausme, neatitinkančia BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirties, aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvačia nusikalstamų veikų pavojingumui ir N. M. asmenybei bei prieÅ¡taraujančia teisingumo principui.Anot nuteistojo, teismas parinko neteisingÄ bausmių subendrinimo bÅ«dÄ .Å ie apelianto teiginiai pripažintini deklaratyviais ir nepagrįstais, todėl atmestini.

Bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis. Å io baudžiamojo įstatymo 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai, arba iÅ¡ dalies jas sudėti. Nuteistasis aptariamu atveju nesutinka su teismo parinktu bausmių bendrinimo bÅ«du (daliniu bausmių sudėjimu) ir siekia, jog subendrinant jam paskirtas bausmes, bÅ«tų taikytas bausmių apėmimo bÅ«das.

BK 63 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra aiÅ¡kiai įtvirtinęs atvejus, kada teismas taiko bausmių apėmimÄ , t. y. kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 straipsnį ar 11 straipsnį;

3) už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju N. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už 2015 m. spalio 28 d. nukentėjusiojo D. Å . turto vagystę, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, už 2015 m. gruodžio 11 d. nukentėjusiųjų B. ir A. E. turto vagystę. Visos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos panaÅ¡ioms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ir iÅ¡ esmės labai nesiskiria pagal pavojingumÄ , palyginus kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo bÅ«dus, sukeltas pasekmes ir pan.Taigi atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta teisingai, nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, parinko teisingÄ bausmių bendrinimo bÅ«dÄ ir pridėtinos bausmės dalį, t. y. nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, už 2015 m. gruodžio 11 d. nukentėjusiųjų B. ir A. E. turto vagystę, pagrįstai subendrino apėmimo bÅ«du, o paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrino su už nukentėjusiojo D. Å . turto vagystę. Todėl taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nuteistajam visas už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du nėra jokio teisinio pagrindo.Nesutiktina ir su nuteistojo N. M. argumentais, kad teismas be pagrindo jam netaikė BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Apygardos teismas pagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų. Aptariamoje baudžiamojo straipsnio dispozicijoje įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad joje įtvirtinta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas, baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , arba baigiama baudžiamuoju įsakymu (kasacinė nutartis 2K-87-677/2015). Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju nėra nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų, kurioms esant paskirta bausmė nuteistajam mažintina 1/3.

Visų pirma, Å¡i baudžiamoji byla nebuvo ir negalėjo bÅ«ti nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nes ji teisminga apygardos teismui (BPK 225 straipsnio 1 dalis, 426 straipsnio 1 dalis). Byla iÅ¡nagrinėta priimant skundžiamÄ nuosprendį, o ne baudžiamÄ jį įsakymÄ . Antra vertus, byloje nebuvo atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Apygardos teismo posėdžiuose buvo apklaustas kaltinamasis N. M., nukentėjusieji, liudytojai, iÅ¡tirti kiti bylos raÅ¡ytiniai įrodymai.

Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teisme procesas vyko pagal bendrÄ sias proceso taisykles. N. M. prisipažinimas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, kaip minėta, pagrįstai buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir Å¡ios aplinkybės teisingai įvertintos kartu su kitomis bausmės skyrimui reikÅ¡mingomis aplinkybėmis. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad BK 641 straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiÄ procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, esant jame nustatytoms aptartoms sÄ lygoms (kasacinė nutartis Nr. 2K-163/2014).

Tačiau, kaip konstatuota pirmiau, tokių sÄ lygų Å¡ioje byloje nenustatyta.Aplinkybė, kad kitoje byloje kitam asmeniui, kuris, pasak nuteistojo, yra pavojingesnis nei jis, buvo skirta Å¡velnesnė bausmė, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl N. M. paskirtos bausmės teisingumo. Kaip minėta, tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju vykdo teisingumÄ ir turi teisę paskirti individualizuotÄ bausmę. Kartu tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju bausmės klausimas sprendžiamas vertinant individualiai tik su tam tikru asmeniu, kuriam pareikÅ¡ti kaltinimai, susijusias byloje konkrečias nustatytas aplinkybes.Vien tai, kad nuteistajam paÅ¡alintas deÅ¡iniojo klubo endoprotezas niekaip neįrodo nuteistojo veiksmų įvertinimo baudžiamosios teisės taikymo aspektu.Nuteistojo pažadas pasitaisyti taip pat niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, pagrįstų bylos duomenimis.

Todėl teisėjų kolegija priėjo prie iÅ¡vados, kad apelianto nuteistojo N. M. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o apygardos teismo nuosprendis pakeistinas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuteistojo N. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veikÄ padarė recidyvistas.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                                                                       Laima Garnelienė                                                                                                                                                                                                                                                 Linas Šiukšta