de3199ae-4dd7-421a-bf8c-7d0857e60cdc · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                    Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-300/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.3.,

 (S)

                  Â

                                                     Â

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                            Â

Šiaulių apygardos teismas

                                                   Â

            2011 m. kovo 21 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,  teisėjų Irenos Ivanovienės, Raimundo Jurgaičio,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,

gynėjams advokatams Edmundui Jankaičiui, Stasiui Zabitai,

nuteistiesiems M. K., N. D.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. K. ir N. D. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: Â

pagal Lietuvos Respublikos BK

260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

N. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

  M. K. ir N. D. buvo nuteisti už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau

kaip 2006-03-17, veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdami tikslÄ parduoti, įgijo didelį kiekį, 27,55 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kuriÄ 2006-03-17 apie 14.09 val. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno prie (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios (duomenys

neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), ten už 175 litus Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ neteisėtai pardavė

NVIM dalyviui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, veikusiam pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2006-03-16 patvirtintus nusikalstamos veikos imitacijos modelius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Po to M. K. ir N. D., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2006-04-03, veikdami bendrininkų grupėje, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdami tikslÄ parduoti, įgijo didelį kiekį, 66,636 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kuriÄ 2006-04-03 apie 13.30 val. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini), atgabeno prie kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir už 560 litų neteisėtai pardavė NVIM dalyviui Nr. 1,

kuriam taikomas anonimiškumas, veikusiam pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2006-03-16 patvirtintus nusikalstamos veikos imitacijos modelius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

          Apeliantas M.

K. apeliaciniu skundu praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , apklausti R. V.,

gimusį (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ dalies pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendį, ir paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ ,

bausmę.

Skunde nurodo, kad prisipažino, jog padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paaiÅ¡kino, kad jis su N. D. buvo garaže, kai atvažiavo R. V., kurio

pravardė (duomenys neskelbtini). Jis bendravo tik su N. D.. Iš pradžių R. V. bendravo draugiškai, o paskui tapo agresyvus.

Nusivežęs jį ir N. D. j (duomenys neskelbtini) grasindamas jam ir N. D. pistoletu liepė surasti žmonių,

kurie galėtų platinti narkotikus. Nei jis, nei N. D. asmenų, galinčių platinti narkotines medžiagas,

neieškojo, tačiau to R. V. nesakė, nes jo bijojo. Po kurio laiko N. D. papasakojo jam, kad R. V. jį supažindino su kažkokiais vyrais ir šiems vyrams R. V. pasakė, kad N. D. prekiaus hašišu. Iš N. D. pasakojimo suprato, kad R. V. imsis fizinio smurto N. D. atžvilgiu, jei pastarasis atsisakys perdavinėti narkotines medžiagas. N. D. buvo išsigandęs, jis pasakė, kad R. V. davė jam narkotines medžiagas ir

liepė jas perduoti kažkokiam asmeniui. R. V. liepė N. D. į susitikimÄ važiuoti vienam. Jis taip pat bijojo R. V., tačiau į susitikimÄ dėl

narkotikų perdavimo nusprendė iš draugiškumo važiuoti kartu su N. D., manydamas, jog taip bus saugiau. Narkotikus perdavė prie (duomenys neskelbtini) degalinės asmeniui, vardu T.. Minėtas T., atvykęs paimti narkotikus, kalbėjosi

tik su N. D.. N. D. perdavė T. narkotikus, kokiÄ pinigų sumÄ sumokėjo T., jis nežino, tačiau N. D. už perduotas narkotines

medžiagas gautus pinigus atidavė R. V., jie nieko sau nepasiliko. Po šio perdavimo minėtas T. nuolat skambinėjo, norėjo kuo skubiau gauti dar narkotinių

medžiagų. R. V. pristatė narkotines medžiagas N. D., po to įvyko antrasis narkotikų perdavimas minėtam T.. Antrasis narkotinių medžiagų perdavimas įvyko prie (duomenys neskelbtini), koks kiekis narkotinių medžiagų buvo perduotas, nežino, taip pat nežino, kokia suma buvo gauta už Å¡ias narkotines medžiagas, pinigų jie neskaičiavo, pinigus perdavė R. V.. Žinojo, kad R. V. policijoje turi pažinčių, todėl dėl narkotinių medžiagų ir grasinimų į policijÄ kreiptis bijojo. Sužinojęs, kad jo ieÅ¡ko policija, jis pats nuvyko į policijos komisariatÄ . Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu R. V. nebuvo apklaustas, nebuvo ieškomas, ši aplinkybė nepaneigta. Teigia, kad R. V. parodymai galėtų nustatyti jo

nusikalstamos veikos mastÄ ir laipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu pas jį buvo atliktos kratos, kurių metu narkotinių medžiagų nebuvo

rasta, mano, kad tai patvirtina, jog jis savo iniciatyva neužsiėmė narkotinių medžiagų platinimu. Teigia, kad R. V. jo ir N.

D. atžvilgiu panaudojo psichinę prievartÄ , tačiau teismas, pasak apelianto, neiÅ¡tyręs Å¡ios aplinkybės, jÄ atmetė kaip gynybinę versijÄ .

Be kita ko, nuteistasis nurodo, kad, teismas neatsižvelgė į vienÄ iÅ¡ pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje – bausmės teisingumo principÄ . Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Viena iÅ¡ iÅ¡imčių įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Å i dalis taikoma, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, tada teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, kad jis ir N. D. tęstinę nusikalstamÄ veikÄ padarė 2006-03-17 ir 2006-04-03. Ikiteisminis tyrimas buvo

pradėtas 2006-09-18. Ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas 2008-08-06. Raseinių rajono apylinkės teisme baudžiamoji byla baigta

nagrinėti ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis 2010-04-21 (baudžiamasis

procesas truko ilgiau nei ketverius metus). Taigi mano, kad yra pagrindas tvirtinti, jog baudžiamosios bylos procesas

truko nepateisinamai ilgai, jo teisė ilgai nelikti

nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Mano, kad baudžiamosios bylos proceso eiga rodo, kad buvo nepagrįstų

delsimų, už kuriuos atsakingos valstybės institucijos. Teismo procesui pirmojoje instancijoje buvo būdingos pernelyg ilgos procesine būtinybe nepateisintos pertraukos (pvz., kaltinamasis aktas surašytas 2008 m. rugpjūčio

14 d., o teisiamasis posėdis pradėtas tik 2009-06-26, taip pat pertraukos tarp posėdžių nuo 2009 m. birželio 26 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d., nuo 2009 m.

gruodžio 18 d. iki 2010 m. kovo 26 d.). Baudžiamosios bylos procesas jo atžvilgiu tęsėsi daugiau kaip keturis metus. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009), tiek EŽTT jurisprudencija Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje panaÅ¡i proceso trukmė dažnai pripažįstama neatitinkančia „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo (Jakumas prieÅ¡ LietuvÄ (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006); Kuvikas prieÅ¡ LietuvÄ (Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgement of

27 June 2006); Gečas prieÅ¡ LietuvÄ (Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgement of 17 July 2007)).

Taipogi apeliantas mano, kad jo teisė į bylos

nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ buvo pažeista. Nurodo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ

konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iÅ¡ tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (VVejrup prieÅ¡ DanijÄ (VVejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002); Tarnas Kovacs prieÅ¡ VengrijÄ (Tarnas Kovacs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004); Ohlen prieÅ¡ DanijÄ (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005); Bochev prieÅ¡ BulgarijÄ (Bochev v. Bulgaria, no. 73481/01, judgment of 13 November 2008) ir kiti).

Be to, pasak nuteistojo, teismas paskirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į jam inkriminuojamo nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad dėl

inkriminuojamo nusikaltimo žalingi padariniai nesukelti, nusikalstama veika buvo kontroliuojama teisėsaugos pareigÅ«nų ir realios grėsmės visuomenės saugumui nebuvo ir negalėjo iÅ¡kilti, reali žala visuomenei nebuvo padaryta, tai duoda pagrindÄ manyti apie mažesnį jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei mastÄ .

Taip pat nurodo, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko, neigiamai vertina savo elgesio

padarinius, siekia pasitaisyti, rÅ«pinasi savo mažamečiais vaikais, juos iÅ¡laiko, per ketverius metus naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl jį galima laisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ .

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantas mano, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei

teisingumas įgyvendintas vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi ir skiriant bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu arba teismas, vadovaudamasis LR BK 62 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgęs į visas

bylos aplinkybes, gali už nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę ir tuo atveju,

kai yra numatyta bent viena Å¡io straipsnio 1–6 punktuose numatytų sÄ lygų, t. y. kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius

vaikus.

          Nuteistasis N.

D. apeliaciniu skundu praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , apklausti R. V.,

gimusį (duomenys neskelbtini), ir iš dalies pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir

paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę.

Skunde nurodo, kad jis visiÅ¡kai prisipažino, kad padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paaiÅ¡kino visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, tačiau teigia, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė tik dėl jo atžvilgiu naudotos psichinės prievartos. Apklausiamas kaltinamuoju jis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad jis kartu su M. K. garažuose remontuodavo automobilius. VienÄ dienÄ Ä¯ garaÅ¾Ä atvyko R. V., pravarde (duomenys neskelbtini). Jis paprašė sutaisyti jo automobilį. Po to jis pradėjo

lankytis pas juos dažniau. VienÄ vakarÄ R. V. atvažiavo iÅ¡gėręs ir pasisiÅ«lė jį ir M. K. parvežti į namus. Vietoje to jis

juos nuvežė į (duomenys neskelbtini), vėliau į savo namus, kuriuose juos vaišino alkoholiu, vėliau jiems

pasakė, kad į alkoholį įdėjo anfetamino. Tuo metu R. V. pademonstravo pistoletÄ , aiÅ¡kino, kad jis pats

priklauso (duomenys neskelbtini) gaujai, dalyvauja plėšimuose. R. V. demonstruojamÄ pistoletÄ buvo įrėmęs jam į galvÄ , po to pradėjo kalbėti, kad jam reikia žmonių, kurie platintų narkotikus. Å iuos R. V. veiksmus vertina kaip

psichinę prievartÄ . Jis liepė jam ir M. K. surasti jam žmones, kurie galėtų platinti narkotikus. Jis su M. K. žmonių, kurie galėtų platinti

narkotikus, neieÅ¡kojo, tačiau to R. V. nesakė, nes jo bijojo. R. V. į jo garažÄ

buvo atvežęs apspardytÄ Å¾mogų, kaip įrodymÄ , kas laukia jo ir M. K., jei nepadės jam. Tada R. V. liepė jam važiuoti kartu

su juo. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) mieste esantį (duomenys neskelbtini) sustojo prie parduotuvės, kur stovėjo pilkos spalvos „Espeisas“.

Prie maÅ¡inos buvo keturi vyrai. R. V. supažindino su vyrais ir jiems pasakė, kad jis prekiaus haÅ¡iÅ¡u. Grįžęs į garaÅ¾Ä , jis paskambino M. K. ir tarėsi su juo, kÄ daryti. Jam paskambino T., jis buvo vienas iÅ¡

prie parduotuvės buvusių vyrų, ir paprašė narkotikų. R. V. jam atvežė paketÄ su narkotinėmis medžiagomis ir liepė jį perduoti

T.. Su R. V. reikalavimu perduoti narkotines medžiagas sutiko, nes jo bijojo. Ä® susitikimÄ su T. važiavo kartu su M.

K.. (duomenys neskelbtini) mieste prie degalinės (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo T.. Jis padavė jam paketÄ , o T. sumokėjo

pinigus, vėliau pinigus perdavė R. V.. Po to skambindavo T. ir praÅ¡ydavo didesnio narkotikų kiekio. Jam R. V. grasino, kad jį nužudys, jei neplatins narkotikų, grasinimai buvo realÅ«s, iÅ¡ jų suprato, kad R. V. grasinimus gali įvykdyti (R. V. grasinimų vertinimui įtakos galėjo turėti ir tai, kad jis 1999-10-04 gulėjo (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje dėl psichikos sutrikimo, diagnozė – nerimastingo tipo asmenybės sutrikimas). Po to dar vienÄ kartÄ perdavė tam pačiam T. didesnį narkotikų kiekį, kurį jam buvo davęs R. V., Tomo sumokėtus pinigus perdavė R. V.. Sandėris vyko prie (duomenys neskelbtini). Ä® susitikimÄ važiavo taip pat su M. K.. Ten esančiuose krÅ«muose padėjo paketÄ . T. sumokėjo pinigus ir pasiėmė narkotikus. Po antrojo narkotikų perdavimo, praėjus trims dienoms, jis iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), nes nenorėjo daugiau daryti nusikaltimų, be to, bijojo, jog R. V. gali su juo susidoroti. Dėl R. V. grasinimų ir narkotinių medžiagų į policijÄ nesikreipė, nes jam buvo žinoma, kad R. V. policijoje turi pažįstamų. Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teigia, kad R. V. jis įvardijo ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodė net jo pravardę (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jis liepė perduoti

narkotines medžiagas. Be to, minėtas (duomenys neskelbtini) nurodytas ir pokalbių stenogramoje prie 2007-02-20 techninių

priemonių panaudojimo protokolo.

Nurodo, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad jo nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bijodamas dėl savo gyvybės, laikytina jo gynybine taktika, siekimu iÅ¡vengti bausmės. Apeliantas

mano, jog tai konstatuodamas teismas neatsižvelgė, kad ši aplinkybė nebuvo ištirta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu (R. V. nebuvo apklaustas, nebuvo ieškomas), aplinkybė nepaneigta. Mano, kad R. V. gyvenamoji vieta policijos pareigūnams buvo žinoma, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių jis apklaustas nebuvo.

R. V. parodymai galėtų nustatyti jo nusikalstamos veikos mÄ stÄ ir laipsnį (po 2010-04-21 paskelbto nuosprendžio jam (duomenys neskelbtini) pavyko sužinoti, kad R. V. gimęs (duomenys neskelbtini)). Nuteistasis pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barbeni, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v.

Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). R. V. jo atžvilgiu panaudojo psichinę prievartÄ â€“ grasinimus panaudoti

fizinį smurtÄ , tačiau teismas, neiÅ¡tyręs Å¡ios aplinkybės, atmetė tai kaip gynybinę versijÄ .

Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorei N. O., tiek teisminio nagrinėjimo metu Raseinių rajono apylinkės teismui buvo pateikti praÅ¡ymai atlikti pakartotinį narkotinių medžiagų tyrimÄ (kadangi specialistų iÅ¡vados Nr. 20-KE-675 ir Nr. 3599 yra neiÅ¡samios, jose nėra iÅ¡tirtas bÅ«tent narkotiko grynosios medžiagos kiekis), tačiau praÅ¡ymai buvo atmesti, motyvuojant tuo, kad Kauno m. VPK KP Kriminalinių tyrimų tarnybos 2006-03-28 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 20-KE-675 ir Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2006-05-02 iÅ¡vadoje Nr. 3599 iÅ¡samiai apraÅ¡yti tirti objektai. Å io nusikaltimo dalykas yra narkotinės medžiagos, kurios įraÅ¡ytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ raÅ¡us ir iÅ¡imtos iÅ¡ laisvos apyvartos. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Prie Å¡ių lentelių įraÅ¡ytose iÅ¡ penkių dalių susidedančiose pastabose pasisakoma dėl kai kurių sÄ raÅ¡uose įraÅ¡ytų medžiagų ypatybių ar kiekio nustatymo metodikos. Paskutinėje (penkiomis žvaigždutėmis pažymėtoje) pastaboje nurodyta, kad medžiagos kiekis pateikiamas perskaičiavus į grynÄ jÄ medžiagÄ . Å i pastaba paaiÅ¡kina lentelėse nurodytų kiekių nustatymo metodikÄ (perskaičiavus į grynÄ jÄ medžiagÄ ). Narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekis laikomas dideliu, kai jos yra daugiau kaip 25 g (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-217/2007). Narkotinė medžiaga – kanapių derva visada bÅ«na su priemaiÅ¡omis, t. y. bendras kiekis ir juose esančių narkotinių medžiagų kiekis nesutampa, Å¡ių medžiagų koncentracija parduodamoje kanapių dervoje bÅ«na įvairi (be to, minėtas

R. V. buvo nurodęs, kad narkotinė medžiaga yra labai

nestipri ir jose daug priemaišų). Todėl nuteistasis mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes bei tenkinti

praÅ¡ymÄ dėl pakartotinio narkotinių medžiagų tyrimo, kadangi kanapių dervos kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė.

Nurodo, jog teismas nuosprendyje konstatavo, kad taikyti LR BK 62 straipsnio 1 dalį nėra pagrindų, nes jis nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, jam buvo taikyta ekstradicija. Tai konstatuodamas teismas, apelianto nuomone,  neteisingai įvertino byloje esančius duomenis. Teigia, kad iÅ¡ Lietuvos jis iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) praėjus trims dienoms po 2006-04-03 padarytos nusikalstamos veikos, nes nenorėjo daugiau daryti nusikaltimų, o ne todėl, kad norėjo pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro (Å¡ias aplinkybes nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu). BÅ«damas (duomenys neskelbtini) jis nesislapstė. IÅ¡vyko dar iki tol, kol jam nebuvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ (nutarimas pripažinti įtariamuoju priimtas 2007-09-06), be to, ikiteisminiame tyrime jam, įtariamajam paieÅ¡ka paskelbta tik 2007-09-06.

Šias aplinkybes konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2008-06-11 nutartyje, kuria atmetė Kauno apygardos prokurorės N.

O. skundÄ dėl suėmimo paskyrimo. Be to, Kauno apygardos teismas Å¡ioje nutartyje nurodė, jog teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad jam iki jo iÅ¡vykimo į užsienį buvo paskirta kardomoji priemonė, ir kad jis bÅ«tų pažeidęs kardomosios priemonės sÄ lygas.

Taipogi nurodo, jog teismas, paskirdamas bausmę, neįvertino, kad jis

yra jauno amžiaus, neteistas, baudžiamojo proceso metu jam paskirtos kardomosios priemonės nepažeidinėjo, nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos 2006 m. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, dirba (duomenys

neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) bendrovėje, kurioje gauna darbo užmokestį, ir tai yra jo pragyvenimo Å¡altinis, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , 2009-03-26 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi yra paskirtas tėvo J. D. (J. D. nustatytas 15 proc.

darbingumo lygis) rūpintoju, jį prižiūri ir išlaiko, padedu tvarkytis buityje, turi du mažamečius vaikus (sūnūs P. D., gim. (duomenys

neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini)), kuriuos taip pat materialiai išlaiko, 2008-09-25 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jo mažamečio sūnaus P. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su juo.

Apeliantas pažymi, kad jo tėvui J. D. specialusis nuolatinės slaugos poreikis pratęstas nuo 2010-03-08 iki 2011-03-07, jis ir toliau yra jo rūpintojo pareigose. Jo motinai V. D. neįgalumas nėra nustatytas, tačiau ji negali rūpintis sutuoktiniu J. D., kadangi pati turi sveikatos problemų, jai diagnozuota depresija. Jo buvusiai sutuoktinei S. D. motinos valdžia neapribota, tačiau, kaip minėjo, sūnaus P. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Sūnus P. D. gyvena su juo, jis jį prižiūri, rūpinasi, domisi jo mokslais, užtikrina

jam pastovų bÅ«stÄ , tinkamas auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas, suteikia ramiÄ aplinkÄ ir saugumÄ . SÅ«nus P. D. yra

jautrus, prisirišęs prie jo, gyvenimo sÄ lygų pasikeitimas gali pakenkti jo interesams. Jo sutuoktinė A. D. (santuoka sudaryta 2008-09-20) nedirba, registruota darbo biržoje, todėl iÅ¡laikyti jų mažametį sÅ«nų D. R. negali.

Be to, nurodo, kad vienas iÅ¡ pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Viena iÅ¡ iÅ¡imčių įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Å i dalis taikoma, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, tada teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teigia, kad jis ir M. K. tęstinę nusikalstamÄ veikÄ padarė 2006-03-17 ir 2006-04-03. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2006-09-18. Kaip įtariamasis jis buvo

apklaustas 2008-05-29, savo kaltę pripažino visiškai. 2008-08-06 ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas. Raseinių rajono apylinkės teisme baudžiamoji byla

baigta nagrinėti ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis 2010-04-21

(baudžiamasis procesas truko ilgiau nei keturis metus). Taigi, mano, kad yra pagrindas tvirtinti, kad baudžiamosios bylos procesas

truko nepateisinamai ilgai, jo teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta.

Policijos pareigÅ«nai 2006-03-17 organizavo narkotinių medžiagų pirkimÄ . Operatyvinio tyrimo pareigÅ«nas, siekdamas iÅ¡siaÅ¡kinti, kokiÄ narkotinę medžiagÄ (jos kiekį) įgyjo NVIM dalyvis Nr. 1,

2006-03-20 davė užduotį Kauno m. VPK KTT specialistui, kuris 2006-03-28 surašė savo iÅ¡vadÄ Nr. 20-KE-675,

kad tyrimui pateikti tamsios spalvos, sausi, supresuoti gabalėliai yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendra masė yra 27,55 g. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kada Å¡i specialisto iÅ¡vada buvo gauta Kauno miesto vyriausiajame policijos komisariate, todėl nėra aiÅ¡ku, ar 2009-03-28 turėjo bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo, ar vėliau (mano, kad nuo specialisto iÅ¡vados Nr. 20-KE-675 gavimo įrodymų rinkimas turėjo bÅ«ti fiksuojamas pagal BPK normas, kitu atveju surinkti duomenys turėtų bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir negalėtų bÅ«ti pripažinti įrodymais). Policijos pareigÅ«nai 2006-04-03 dar vienÄ kartÄ organizavo narkotinių medžiagų pirkimÄ , inicijuodami dar didesnį kiekį. Operatyvinio tyrimo pareigÅ«nas, siekdamas iÅ¡siaÅ¡kinti, kokiÄ narkotinę medžiagÄ (jos kiekį) įgyjo NVIM dalyvis Nr. 1, 2006-04-06 davė užduotį Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistui, kuris 2006-05-02 surašė savo iÅ¡vadÄ Nr. 3599, kad tyrimui pateikta rudos spalvos medžiaga yra narkotinė

medžiaga – kanapių derva, kurios bendroji masė yra 66,636 g. Ši specialisto išvada Kauno m. VPK buvo gauta 2006-05-09, tačiau

ir Å¡iuo atveju ikiteisminis tyrimas iÅ¡kart nebuvo pradėtas dėl narkotinių medžiagų platinimo (ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2006-09-18). Operatyvinės veiklos metu surinkus tam tikrus duomenis, iÅ¡ kurių galima padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamos veikos sudėtį veikoje, tuoj pat turi bÅ«ti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokia nuostata iÅ¡plaukia iÅ¡ BPK 2 straipsnio turinio, kur nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Mano, kad BPK 171 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, ikiteisminio tyrimo įstaigai nustačius nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas, buvo pažeista. Tokias BPK 171 straipsnio 1 dalies taikymo nuostatas iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2007 m. spalio 18 d. nutartyje Nr. 2K-P-412/07.

Teigia, kad baudžiamojo proceso metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, suvaržę jo teises į greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ pagal įstatymÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis, Protokolo Nr. 7 2 straipsnis, Konstitucijos 31 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalys).

Nurodo, jog baudžiamosios bylos proceso eiga rodo, kad buvo nepagrįstų delsimų, už kuriuos atsakingos valstybės institucijos. Teismo procesui pirmojoje instancijoje buvo būdingos pernelyg ilgos procesine būtinybe nepateisintos pertraukos (pvz., kaltinamasis aktas surašytas 2008 m. rugpjūčio

14 d., o teisiamasis posėdis pradėtas tik 2009-06-26, taip pat pertraukos tarp posėdžių nuo 2009 m. birželio 26 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d., nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. kovo 26 d.). Baudžiamosios bylos procesas jo atžvilgiu tęsėsi daugiau kaip ketverius metus. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009), tiek EŽTT jurisprudencija Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje panaÅ¡i proceso trukmė dažnai pripažįstama neatitinkančia „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo (Jakumas prieÅ¡ LietuvÄ (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006); Kuvikas prieÅ¡ LietuvÄ (Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgement of

27 June 2006); Gečas prieÅ¡ LietuvÄ (Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgement of 17 July 2007).

Tai apibendrinant, nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad jo teisė į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ buvo pažeista. Apeliantas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iÅ¡ tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson prieÅ¡ IslandijÄ (Einarsson v. Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995); Beck prieÅ¡ NorvegijÄ (Beck v. Norvvay, no 26390/95, judgement of 26 June 2001); Wejrup prieÅ¡ DanijÄ (Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002); Tarnas Kovacs prieÅ¡ VengrijÄ (Tarnas Kovacs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004); Ohlen prieÅ¡ DanijÄ (Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005); Bochev prieÅ¡ BulgarijÄ (Bochev v. Bulgaria, no. 73481/01, judgment of 13 November 2008) ir kiti).

Be kita ko, nurodo, kad teismas paskirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į jam inkriminuojamo nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad dėl

inkriminuojamo nusikaltimo žalingi padariniai nesukelti, nusikalstama veika buvo kontroliuojama teisėsaugos pareigÅ«nų, ir realios grėsmės visuomenės saugumui nebuvo ir negalėjo iÅ¡kilti, reali žala visuomenei nebuvo padaryta, tai duoda pagrindÄ manyti apie mažesnį man inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei mÄ stÄ .

Taip pat nurodo, jog nuo nusikaltimo padarymo praėjo daug laiko, daug kartų apsvarstė savo

neteisėtÄ elgesį dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo ir yra supratęs neigiamus savo elgesio padarinius, mano, kad sėkmingai siekia pasitaisyti, dirba, rÅ«pinasi savo tėvu ir mažamečiais vaikais, juos iÅ¡laiko, per ketverius metus naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl jį galima pataisyti

neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, mano, kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi ir skiriant bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu arba teismas, vadovaudamasis LR BK 62 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę ir tuo atveju, kai yra numatyta bent viena Å¡io straipsnio 1–6 punkte numatytų sÄ lygų, t. y. kaltininkas iÅ¡laiko neįgalų asmenį, iÅ¡laiko mažamečius vaikus.

Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė pašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. ir N.

D. atžvilgiu buvo panaudotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis (toliau – NVIM). Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ)

3 straipsnyje nurodyta, kad NVIM – tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumÄ . Kad teismas pripažintų NVIM surinktus duomenis įrodymu byloje, nepakanka, jog NVIM bÅ«tų sankcionuotas nepažeidžiant OVÄ® nuostatų, bet ir pats jo realizavimas turi bÅ«ti teisėtas – taikant NVIM negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamos veikos. Juo gali bÅ«ti tik prisidedama prie tęstinių ar trunkamųjų nusikalstamų veikų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikalstamų veikų. Pagal OVÄ® 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino daryti. Provokacija, kaip veika, gali reikÅ¡tis kito asmens lenkimu padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ jį įtikinėjant, grasinant, Å¡antažuojant, praÅ¡ant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valiÄ ir darančius įtakÄ jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai. Nustatant provokacijÄ , turi bÅ«ti ne vien tik atsižvelgiama į NVIM dalyvių veikimo bÅ«dÄ modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ ). Provokavimo faktas nustatytinas iÅ¡ visų bylos aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, nesusijusias su NVIM dalyvių veikla, visumos, kurioje reikÅ¡minga yra tai, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamÄ veikÄ ar rengiantis jÄ daryti, kai tokio rengimosi jis buvo nenutraukęs. Provokavimas konstatuotinas tada, kai iÅ¡ aplinkybių visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atitinkama veika nebÅ«tų buvusi atlikta be NVIM dalyvių įsikiÅ¡imo.

Å iuo nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, policijos pareigÅ«nai gavę operatyvinę informacijÄ priėmė nutarimÄ dėl operatyvinės bylos iÅ¡kėlimo (3 t. 51–53 b. l.), kurios pagrindu buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis (3 t. 55 b. l.). Veikiant pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį NVIM dalyvis (Nr. 1)

2006-03-17 (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) degalinėje susitiko su N. D. ir M. K., iÅ¡ kurių už 175 Lt įgijo narkotinę medžiagÄ .

2006-03-20 operatyvinio tyrimo pareigūnas,

siekdamas iÅ¡siaÅ¡kinti, kokiÄ narkotinę medžiagÄ (jos kiekį) įgijo NVIM dalyvis (Nr. 1), davė Kauno m. VPK KP KTT specialistuiÂ

užduotį atlikti augalinės kilmės medžiagos tyrimÄ ir atsakyti į jo pateiktus

klausimus (1 t. 40 b. l.), ir Å¡is 2006-03-28 surašė savo iÅ¡vadÄ Nr. 20-KE-675, kad tyrimui pateikti tamsios

spalvos, sausi, supresuoti gabalėliai, esantys trijuose maiÅ¡eliuose, įgyti 2006-03-17 NVIM dalyvio, yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendra masė yra 27,55 g (1 t. 41 b. l.). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kada Å¡i specialisto iÅ¡vada buvo gauta Kauno miesto vyriausiajame policijos komisariate (to nesimato ir iÅ¡ specialisto iÅ¡vados). 2006-04-03 policijos pareigÅ«nai jau antrÄ kartÄ organizavo narkotinių medžiagų pirkimÄ , inicijuodami dar didesnį kiekį. Veikiant pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį NVIM dalyvis (Nr. 1) 2006-04-03 nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , (duomenys neskelbtini) esančiÄ kaimo turizmo poilsiavietę (duomenys neskelbtini), kur susitiko su N. D. ir M. K., iÅ¡ kurių už 560 Lt įgijo narkotinę medžiagÄ (septynis polietileninius užspaudžiamus maiÅ¡elius su rudos spalvos medžiaga). 2006-04-06 operatyvinio tyrimo pareigÅ«nas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiÄ narkotinę medžiagÄ (jos kiekį) įgijo NVIM dalyvis (Nr. 1), 2006-04-06 davė užduotį Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistui (1 t. 51–52 b. l.), kuris 2006-05-02 surašė savo iÅ¡vadÄ Nr. 3599, kad tyrimui pateikta rudos spalvos medžiaga iÅ¡ septynių bespalvių plastikinių uždaromų maiÅ¡elių su raudonos spalvos juostelėmis, 2006-04-03 įgyta iÅ¡ pil. N. D. ir pil. M. K., yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios bendroji masė yra 66,636 g (1 t. 54–55 b. l.). Å i specialisto iÅ¡vada Kauno

m. VPK KP ONTT buvo gauta 2006-05-09 (1 t. 53 b. l.). O iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis

tyrimas, remiantis vyresniojo tyrėjo R.

G. 2006-09-18 tarnybiniu pranešimu (1 t. 35 b. l.), M. K. ir

N. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio

2 dalį (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo dideliu kiekiu) buvo pradėtas tik 2006-09-18, taigi iÅ¡ to, kas paminėta matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po pirmo NVIM dalyvio ir M. K. bei N. D. susitikimo, kurio metu buvo įgytos narkotinės medžiagos. Taipogi, kolegija vertindama ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentÄ , atsižvelgia į tai, kad nėra aiÅ¡ku, kada 2006-03-28 specialisto iÅ¡vada Nr. 20-KE-675 (1 t. 41 b. l.), kurioje konstatuota, jog tyrimui pateikti tamsios spalvos, sausi, supresuoti gabalėliai, esantys trijuose maiÅ¡eliuose, įgyti 2006-03-17 NVIM dalyvio, yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendra masė yra 27,55 g., buvo gauta Kauno miesto vyriausiajame policijos komisariate, tačiau 2009-03-28, kai jau buvo paruoÅ¡ta specialisto iÅ¡vada, ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo nepradėtas, nors Kauno m. VPK KP ONTT 2006-05-09 buvo gauta dar viena specialisto iÅ¡vada Nr. 3599 (1 t. 53 b. l.).

 Taigi, remiantis BPK 2 straipsniu, ,,prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika“, o iÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad operatyvinės veiklos metu surinkus tam tikrus duomenis, iÅ¡ kurių galima padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamos veikos sudėtį veikoje, tuoj pat turi bÅ«ti pradedamas ikiteisminis tyrimas (LAT nutartis Nr. 2K-P-412/2007). Kolegija konstatuoja, kad tokiais veiksmais buvo pažeista BPK 171 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ikiteisminio tyrimo įstaigai nustačius nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tokiais veiksmais, t. y. ikiteisminio tyrimo nepradėjimu, kai jau buvo duomenų, kad NVIM dalyvio Nr. 1 įgytos medžiagos yra narkotinės, buvo siekiama dirbtinai „sukonstruoti“ nusikalstamos veikos požymius, tai, kolegijos nuomone, pagrindžia prieÅ¡ tai paminėtos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo pradžios momento. Å ios aplinkybės duoda pagrindÄ teigti, kad nuteistųjų atžvilgiu ir toliau buvo atliekami NVIM dalyvio Nr. 1 provokaciniai veiksmai.

Be to, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tÄ aplinkybę, jog buvo siekiama dirbtinai „sukonstruoti“ nusikalstamos

veikos požymius, patvirtina ir nuteistųjų M. K. ir N. D. pozicija išsakyta tiek apeliaciniuose skunduose, tiek

nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, kur jie neneigia perdavę narkotines medžiagas (duomenys neskelbtini), tai yra liudytojui Nr. 1,Â

tačiau teigia, kad šiuos nusikalstamus veiksmus įvykdė veikiami R. V., pravarde (duomenys neskelbtini), kuris jų

atžvilgiu naudojo psichinę prievartÄ , t. y. grasino jiems.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl psichotropinės medžiagos pardavimo liudytojui Nr. 1 aplinkybių iš esmės grindžiamas šio liudytojo parodymais, pagal kuriuos jis 2006 m. pavasarį, kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, susipažino su N., ir N. jam pasiūlė įsigyti narkotinių medžiagų. Liudytojas Nr. 1 (T.), apklaustas apylinkės teisme parodė, kad 2006 m. kovo mėn. jis su pareigūnais R.

G. ir S. P. atvažiavo į (duomenys

neskelbtini), į iÅ¡ anksto su N. sutartÄ vietÄ . Jis įsėdo į tamsios spalvos „BMW“ automobilio

galÄ , nes priekinėje sėdynėje sėdėjo N.ir M.. Jis iÅ¡ jų nupirko haÅ¡iÅ¡o, už kurį sumokėjo 175,00 litus.

Vaikinai pasakė, kad narkotikus jie gali pristatyti bet kada ir įvairiais kiekiais. Su jais susitarė, jei neras N., tai gali skambinti M. ir gavo jo telefono numerį. Jis

pasiėmė narkotikus ir nuėjo į automobilį, kuriuo į susitikimÄ jį atvežė S. P.. 2006 m. balandžio mėnesį, dienos tiksliai

neprisiminė, jis paskambino N.ir paprašė

didesnio kiekio haÅ¡iÅ¡o. N. liepė susitikti prie (duomenys neskelbtini), esančios prie autostrados. Ä® nurodytÄ vietÄ jis atvažiavo su

pareigÅ«nu S. P., o pareigÅ«nas R. G. buvo kitame automobilyje ir viskÄ stebėjo. P. K. jis persėdo į

N. vairuojamÄ automobilį „BMW“, 3 klasės, tamsios spalvos. Kartu su N. buvo ir M.. Jie pavežė jį nuo kavinės link autostrados apie 200 metrų. Jis padavė jiems 560,00 litų, o jie parodė, kur padėtas haÅ¡iÅ¡as. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir iÅ¡ nurodytos vietos paėmė baltos spalvos paketÄ . IÅ¡vyniojęs paketÄ , jis rado 7 pakelius su haÅ¡iÅ¡u. Po to nuėjo į automobilį, o narkotines medžiagas perdavė R. G. (3 t. 19–20 b. l.).

Kolegija, spręsdama klausimÄ dėl poveikio darymo nuteistiesiems, visų pirma atkreipia dėmesį į esamus prieÅ¡taravimus dėl liudytojo Nr. 1 ir nuteistųjų M.

K. ir N. D. susipažinimo momento. Ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios liudytojo Nr. 1 apklausos metu, jis parodė, kad 2006 m. kovo mėnesį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyvenančių asmenų, kurių įvardyti negali, sužinojo, kad vaikinai, vardu N. ir M., ieÅ¡ko asmenų, kuriems galėtų parduoti narkotikus – haÅ¡iÅ¡Ä . IÅ¡ vieno iÅ¡ matymo pažįstamo asmens, kurio anketinių duomenų nežino, gavo N. telefono numerį ir 2006-03-17 paskambino turėtu telefonu N. ir prisistatė T. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bei pasakė, kad nori su juo susitikti (duomenys neskelbtini) dėl narkotinės medžiagos – haÅ¡iÅ¡o. N. nieko neklausinėjo, jie sutarė susitikti tÄ pačiÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) (1 t. 76 b. l.). O apklausiamas apylinkės teismo teisėjos I. N., liudytojas Nr. 1 jau parodė, kad 2006 m. pavasarį jis susipažino su N. ir jis pasiÅ«lė jam

įsigyti narkotinių medžiagų. Taip pat parodė tai, kad iki narkotinių medžiagų pardavimo (duomenys neskelbtini)  (duomenys

neskelbtini) degalinėje buvo susitikęs su N. R. mieste jam nežinomoje vietoje, tada N. pasiÅ«lė pirkti narkotines medžiagas. Taipogi parodė, kad su N. susipažino kavinėje, kurios pavadinimo ir vietos negali nurodyti, su N. supažindino iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo, kurio duomenų nežino (3 t. 19–20 b. l.). Taigi iÅ¡ to, kas paminėta, akivaizdu, kad liudytojo Nr. 1 parodymai dėl jo ir N. D. susipažinimo momento visiÅ¡kai skirtingi: pirmoje apklausoje jis parodė, kad iÅ¡ pažįstamo asmens gavo N. telefono numerį ir taip susisiekė su juo, vėliau, apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisėjos, jau teigė, kad su N. D. susipažino kavinėje. O N. D. tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu (3 t., 23 b. l.), tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (3 t. 190 b. l.) parodė, kad jį su T. (liudytoju Nr. 1) supažindino R. V. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  rajone, tada R. V. davė jam jo telefono numerį. Taip pat parodė, kad, kai jį R. V. pristatė, jis už 20–30 metrų matė liudytojÄ â€“ tyrėjÄ R. G.. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių surasti ir iÅ¡sikviesti liudytojÄ Nr. 1 apklausai, tačiau iÅ¡naudojus visas galimybes Å¡io liudytojo surasti ir apklausti nepavyko (3 t. 148–149, 172–173 b. l.). Esant paminėtoms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo N. D. parodymai apie tai, kad jį su liudytoju Nr. 1 supažindino R. V., pravarde (duomenys neskelbtini), nepaneigta.

Taipogi kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys nepaneigia ir nuteistųjų M. K. ir N. D. teiginių apie tai, kad jiems grasino R. V.,

pravarde (duomenys neskelbtini), ir taip darė psichologinį poveikį bei liepė jiems perduoti narkotines medžiagas R. V. pažįstamam T. (liudytojui Nr. 1).

Pirmosios instancijos teisme N.

D. parodė, kad jis kartu su M.

K. garažuose remontuodavo automobilius. VienÄ dienÄ Ä¯ garaÅ¾Ä atvyko R. V., pravarde (duomenys neskelbtini),  prašė sutaisyti jo automobilį,

po to jis pradėjo lankytis dažniau. VienÄ vakarÄ R. V. atvažiavo iÅ¡gėręs ir jis juos nuvežė į (duomenys neskelbtini), ten

juos gÄ sdino, aiÅ¡kino, kad jis priklauso gaujai, įrėmė jam į galvÄ Å¡autuvÄ , jis liepė surasti jiems žmones, kurie galėtų platinti narkotikus. Po dviejų dienų jis vėl atvyko į garaÅ¾Ä ir klausė, ar įvykdytas jo nurodymas. Jie žmonių, kurie galėtų platinti narkotikus, nesurado. Tada R. V. liepė N. D. važiuoti kartu su juo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mieste esantį (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, kur stovėjo pilkos spalvos „Espeisas“. Prie maÅ¡inos buvo keturi vyrai. R. V. supažindino su vyrais ir jiems pasakė, kad jis prekiaus haÅ¡iÅ¡u. N. D. nurodė tai, kad (duomenys neskelbtini) prie maÅ¡inos stovėjo liudytojas R. G.. Grįžęs į garaÅ¾Ä jis paskambino M. K. ir tarėsi su juo, kÄ daryti. Jam paskambino T., jis

buvo vienas iÅ¡ prie parduotuvės buvusių vyrų, ir paprašė narkotikų. R. V. jam atvežė paketÄ su narkotinėmis medžiagomis ir liepė

į susitikimÄ su T. važiuoti vienam. Jis į susitikimÄ važiavo su M.. (duomenys neskelbtini) mieste prie degalinės (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo T.. Jis padavė jam paketÄ , o T. sumokėjo pinigus. Skambino R., klausė, ar perdavė tÄ paketÄ . Po to skambindavo T. ir praÅ¡ydavo didesnio narkotikų kiekio. Jam R. V. grÄ sino, kad jį nužudys,

jei neplatins narkotikų. Po to dar vienÄ kartÄ perdavė tam pačiam T. didesnį narkotikų kiekį. Sandėris vyko prie (duomenys neskelbtini). Ä® susitikimÄ važiavo su M.. Ten

esančiuose krÅ«muose jie padėjo paketÄ . T. sumokėjo pinigus ir pasiėmė narkotikus. Po antro narkotikų perdavimo jis iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), nes bijojo, kad R. V. gali su juo susidoroti. Po narkotikų perdavimo R. V. kažkur dingo (3 t. 23–25 b. l.).

Analogiškus parodymus pirmosios instancijos teisme davė ir M. K., tik jo nebuvo, kai R. V. N.

D. susipažindino su T., tai yra liudytoju Nr. 1. M. K. parodė, kad nežino, kokį kiekį narkotikų N. D. perdavė, kiek gavo pinigų. Visus gautus pinigus jie atidavė R. V.. Perdavimo metu dalyvavo T., po to, jis nuolat skambinėjo, norėjo kuo skubiau

gauti narkotinių medžiagų. Antrame narkotikų perdavime dalyvavo, nes bijojo (duomenys neskelbtini), kuris

jam grasino (3 t. 25–27 b. l.).

M. K. ir N. D. tokius savo parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu (3 t. 190–191 b. l.).

Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad surasti ir iškviesti R. V., pravarde (duomenys neskelbtini), apklausai, tačiau išnaudojus visas galimybes šio asmens surasti ir apklausti nepavyko (3 t. 118–122, 124–125, 151 b. l.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nepaneigti nuteistųjų teiginiai dėl to, kad jiems grasino ir darė poveikį dėl narkotinių medžiagų perdavimo R. V., pravarde (duomenys neskelbtini), tai, teismo nuomone, patvirtina ir pokalbių stenograma prie 2007-02-20 techninių priemonių panaudojimo protokolo (1 t. 44–46 b. l.).

IÅ¡ 2007-02-20 protokolo apie techninių priemonių panaudojimÄ atliekant operatyvinius veiksmus matyti, kad 2006-03-17 apie 14.09 val. buvo užfiksuota garso priemonėmis N. D., M. K. ir liudytojo Nr. 1 narkotinių medžiagų sandoris, kurio metu liudytojas iÅ¡ minėtų asmenų įgijo pagal susitarimÄ narkotinės medžiagos – haÅ¡iÅ¡o (1 t. 44 b. l.). IÅ¡ Å¡io susitikimo pokalbių stenogramos matyti, kad N. D. kalba

apie turimÄ maÅ¾Ä narkotinių medžiagų kiekį, o liudytojas Nr. 1 (T.) klausia N. D.: „Ar tau nepasakė m.?“ (1 t. 45 b. l.), iÅ¡ to matyti,

kad liudytojas Nr. 1 pažinojo asmenį, pravarde „M.“, ir kad jis tiekia narkotines medžiagas nuteistiesiems, tai matosi ir iš liudytojo Nr. 1 siūlymo nuteistiesiems bendrauti tiesiogiai, t. y. be „M.“ (1 t. 45–46 b. l.).

Toliau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, iÅ¡ 2007-02-20 protokolo apie techninių priemonių panaudojimÄ atliekant operatyvinius veiksmus matyti, kad 2006-04-03 apie 13.30 buvo užfiksuotas garso priemonėmis N. D., M. K. ir liudytojo Nr. 1 narkotinių medžiagų sandoris, kurio metu liudytojas iÅ¡ minėtų asmenų įgijo pagal susitarimÄ narkotinės medžiagos – haÅ¡iÅ¡o, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Å¡io protokolo turinio, dėl techninių kliūčių garso įraÅ¡as neišėjo (1 t. 50 b. l). Taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas Nr. 1 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006-04-03 sandorio metu jis su savimi turėjo vaizdo ir garso fiksavimo technikÄ (1 t. 76–77 b. l.), o byloje yra duomenų tik apie garso įraÅ¡ymo technikos panaudojimÄ (1 t. 50 b. l ), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie liudytojo Nr. 1 naudotÄ vaizdo fiksavimo technikÄ . Taipogi paminėtina tai,

kad liudytojas Nr. 1, apklausiamas apylinkės teismo teisėjos, parodė, kad R. V., pravarde „M.“, nepažįsta ir nebuvo sutikęs, bei

parodė tai, kad M. ir N. neminėjo, iš kur gauna narkotinių medžiagų (3 t. 19–20 b. l.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo Nr. 1 nurodytas aplinkybes paneigia jau minėta pokalbių stenograma prie 2007-02-20 techninių priemonių panaudojimo protokolo (1 t. 45–46 b. l). Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad liudytojas Nr. 1 (T.) pažinojo narkotines medžiagas N. D. ir M. K. tiekusį asmenį, pravarde „M.“, tai yra R. V..

Be kita ko, kolegijos vertinimu, tÄ aplinkybę, kad N.

D. ir M. K. buvo daromas psichologinis poveikis bei tai, kad jie buvo provokuojami padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio

2 dalyje, be išdėstytų aplinkybių, patvirtina ir prieštaringi liudytojo R. G. parodymai.

Iš liudytojo Nr. 1 parodymų matyti, kad R. G. stebėjo tiek 2006-03-17, tiek 2006-04-03 liudytojo Nr. 1 ir M. K. bei

N. D. susitikimus, kurių metu M. K. ir

N. D. pardavė narkotines medžiagas liudytojui Nr. 1 (1 t. 76–77 b. l., 3 t. 19–20 b. l.), tačiau pats R. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nedalyvavo perkant iš kaltinamųjų narkotikus (3 t.,

43–44 b. l.). Taip pat apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu R. G. parodė, kad apie R. V. girdi

pirmÄ kartÄ , ir tai, jog nepamena, ar buvo susipažįstant kaltinamiesiems su „dalyviu“ (3 t. 43–44 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu 2011-01-25 R. G. parodė, kad R. V. nepažinojo, neprisimena bylos, kurioje R. V. buvo nuteistas 2006-07-03 nuosprendžiu, neprisimena, ar atliko kokius nors procesinius veiksmus, negali pasakyti, ar liudytojas Nr. 1 pažinojo R. V., nežino, kas yra „M.“ (3 t. 188–191 b. l.). Kito apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. G. jau parodė, kad R. V. jam žinomas kaip asmuo M. Å . baudžiamojoje byloje, jį pažino bylos metu, santykiai buvo tik darbiniai, R.

V. matė tik M. Š. bylos metu, modulyje R. V. nefigūravo, negali kategoriškai atsakyti, kad R. V. tiekė narkotines medžiagas N. D.,

dėl R. V. pravardės „M.“ negali nei patvirtinti, nei paneigti, neatsimena, ar dalyvavo (duomenys neskelbtini), kai liudytojas Nr. 1 susipažino su N. D.. Taipogi tÄ aplinkybę, kad R. G. pažinojo R. V., patvirtina iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo iÅ¡reikalauta baudžiamoji byla, kurioje 2006-07-03 nuosprendžiu buvo nuteisti R. V., M. Å ., A. B. (3 t. 135–142 b. l.). IÅ¡ Kauno miesto apylinkės

teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-389/2006 medžiagos matyti, kad R. G. 2004-07-19 tarnybiniame praneÅ¡ime plačiai nurodė R. V. nusikalstamÄ veikÄ (baudžiamoji byla Nr. 1-389-2006, 2

t. 45 b. l.), 2004-07-05 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad yra tikslinga klausytis R. V. naudojamo MRT ir daryti įraÅ¡us, bei atlikti slaptÄ R. V. sekimÄ Â (baudžiamoji byla Nr. 1-389-2006, 2 t., b. l. 78), inicijavo R. V. slaptÄ sekimÄ (baudžiamoji byla Nr. 1-389-2006, 2 t., 83 b. l.), 2004-07-26 tarnybiniu praneÅ¡imu pranešė, kad tikslinga kreiptis į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ dėl kratų sankcionavimo pas R. V. (baudžiamoji byla Nr. 1-389-2006, 2 t., 141 b. l.), 2004-06-21 R. G. apklausė įslaptintÄ liudytojÄ Nr. 2 (baudžiamoji byla Nr. 1-389-2006, 3 t., 35–36 b. l.), R. G. apklausos protokolas (baudžiamoji byla Nr.

1-389-2006, 3 t., 46–48 b. l.), 2004-07-29 R. G. atliko R. V. asmens kratÄ (baudžiamoji byla Nr. 1-389-2006, 4 t., 2

b. l.), R. G. buvo kviečiamas liudytoju R.

V. byloje (baudžiamoji byla Nr. 1-389-2006, 4 t., 119, 127, 133, 145, 161 b. l.) ir 2005-07-15 apklaustas liudytoju (baudžiamoji byla Nr. 1-389-2006, 4 t., 180 b. l.). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta liudytojo R. G. parodymus, kad apie R. V. jis nieko nežino, nes liudytojas R.

G. buvo apklaustas Kauno miesto apylinkės teisme 2006 m. nagrinėjamoje byloje, kurioje R. V. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 260 str. 2 d., ir Å¡i byla buvo nagrinėjama tuo metu (nuosprendis R. V. atžvilgiu priimtas 2006 07 03), kai M. K. ir N. D. atžvilgiu buvo taikomas NVIM, inicijuotas R. G..

Remiantis išdėstytų duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad

byloje nėra jokios informacijos, kuri paneigtų M. K. ir N. D. parodymus, kad narkotines medžiagas, gavę iš R. V., jie perdavė T. (liudytojui

Nr. 1), o iš liudytojo Nr. 1 gautus pinigus už narkotines medžiagas perdavė R. V..

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad M. K. ir N. D. nurodytos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos provokavimo, t. y., kad jie nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pirmosios instancijos teismo, įvykdė įbauginti R. V., pravarde „M.“, kuris juos supažindino su T. t. y. liudytoju Nr. 1 ir provokuojami liudytojo Nr. 1, byloje esančia medžiaga nepaneigtos, o, prieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės kaip tik patvirtina nuteistųjų parodymus.

Nustačius provokacijos faktÄ , visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais; kaltinamojo prisipažinimas provokacijos fakto bei jo padarinių nepaneigia, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti (sprendimai Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ , Teixeira de Castro prieÅ¡ PortugalijÄ , Khudobin prieÅ¡ RusijÄ , Pyrgiotakis prieÅ¡ GraikijÄ bylose) (LAT nutartis Nr. 2A-P-6/2008).

Kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje atliekant NVIM, buvo daromas provokuojamas poveikis, kurio nesant, nusikalstama veika nebÅ«tų padaryta (kasacinės nutartys Nr. 2A–P–6/2008, 2K–418/2010; 2K-192/2010; 2K-523/2008, 2K-113/2011 ir kt.; kaip naujesnį Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimÄ Å¾r. Bannikova prieÅ¡ RusijÄ (Bannikova v. Russia, no. 18757/06, 4 November 2010).

Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais daro iÅ¡vadÄ , kad NVIM realizavimas buvo neteisėtas, nes taikant NVIM,

M. K. ir N. D. buvo provokuojami padaryti nusikalstamas veikas, kadangi taikant NVIM, gali būti tik prisidedama prie tęstinių ar trunkamųjų nusikalstamų veikų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikalstamų veikų. Šioje byloje nustatyta priešingai, nuteistieji buvo provokuojami nusikalsti aktyviai juos skatinant ir kurstant. Taigi, neteisėtu būdu gauti įrodymai yra niekiniai.

           Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, kad 2006-03-17 ir 2006-04-03 buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendis naikintinas, o M. K. ir N. D. išteisintini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,                      Â

n u s p r e n d ž i a:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendį, kuriuo M. K. ir

N. D. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

M. K. ir N. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

KardomÄ sias priemones: M. K. raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, o N. D. raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir raÅ¡ytinį įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Kolegijos pirmininkas                                                                          Vidmantas

Mylė

Teisėjai                                                                                               Irena

Ivanovienė

                                                                                                           Raimundas

Jurgaitis