de313e70-7da2-4a83-b0d5-081c1ca4e4c3 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-1532-524/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05574-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; (S) 2.3.4.5; 3.3.2.3.; 3.3.2.4 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovui G.

K., suinteresuotam asmeniui (apeliantei) R. K., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens R. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje praÅ¡ymÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ tėvų iÅ¡davimo, suinteresuoti asmenys R.

K., A. T. (A. T.). Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti vaikÄ â€“ G. K., gimusį (duomenys neskelbtini)., gyvenantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vaiko tėvų R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. T., gimusio (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2019 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas socialinės darbuotojos praneÅ¡imas, jog ji tris dienas iÅ¡ eilės lankėsi suinteresuoto asmens R. K. namuose, į namus nepavykdavo patekti, tačiau kieme ji susitikdavo su R. K. nepilnamečiu sÅ«numi G. K., kuris paklausus, kur yra mama, neigė, kad mama namuose girtauja. TrečiÄ diena socialiniams darbuotojoms pavyko patekti į butÄ , namuose jie rado neblaiviÄ R. K., kuri apstumdė socialines darbuotojas ir iÅ¡stÅ«mė jas per duris.

Socialinės darbuotojos iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, tačiau ir jiems į butÄ patekti nepavyko. Atvykus Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms ir pasikalbėjus su R. K. nepilnamečiu sÅ«numi G. K. pavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog bute kartu su Å¡eima gyvena R. K. brolis G. K., kuris patvirtino, jog R. K. turi priklausomybę alkoholiui, nedirba. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad R. K. Å¡eimoje fiksuoti smurto artimoje aplinkoje atvejai, dėl kurių nepilnametis vaikas G. K. jau buvo paimtas iÅ¡ Å¡eimos ir grÄ Å¾intas tėvams 2015 m. gruodžio 21 d.

Siekiant apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus į saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , buvo atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas ir nustačius antrÄ jį grėsmės lygį, nepilnametis vaikas G. K. buvo paimtas iÅ¡ Å¡eimos ir apgyvendintas BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centre. NorÄ ateityje globoti vaikÄ iÅ¡reiÅ¡kė jo dėdė G. K.. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi nutarė pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamo Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, praÅ¡ymÄ tenkinti, leisti paimti nepilnametį vaikÄ G.

K., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš pareiškėjo pateiktos 2019 m. liepos 19 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 5GL-1279 nustatyta, kad 2019 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas socialinės darbuotojos pranešimas, jog ji tris dienas iš eilės lankėsi suinteresuoto asmens R.

K. namuose, į namus nepavykdavo patekti. Patekus į R. K. butÄ , pastaroji rasta neblaivi, buvo agresyvi, apstumdė socialines darbuotojas ir iÅ¡stÅ«mė jas pro duris. R. K. nepilnametis sÅ«nus G. K. raktų nuo namų neturi, laikÄ leidžia kieme. Nepilnamečio vaiko G. K. tėvas A. T. 2019 m. liepos 23 d. paaiÅ¡kinime nurodė, jog pasirÅ«pinti nepilnamečių sÅ«numi negali, nes neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, dažnai važinėja į užsienio Å¡alis. Atsižvelgiant į turimÄ informacijÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nustatė antrÄ grėsmės vaikui lygį, priėmė iÅ¡vadas, kad leidus paimti G.

K. iÅ¡ jo tėvo ir motinos nepilnamečio vaiko saugumo, auklėjimo, higienos, sveikatos apsaugos ir kitos sÄ lygos bus užtikrintos tinkamai. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad grėsmės lygio nustatymo metu kilo realus pavojus vaiko saugumui ir sveikatai. Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis ir faktinis pagrindas iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti vaikÄ G. K., gimusį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jo tėvų R. K. ir A. T.. III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5.

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, kurie neatitinka tikrovės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog nepilnamečiam vaikui kilo realus pavojus jo saugumui ir sveikatai. Neaišku, ar buvo kviesta policija, ar buvo atvykę policijos pareigūnai, kaip buvo nustatytas nepilnamečio vaiko mamos girtumas. 5.2.

Nepilnamečio vaiko mama daugiau nei pusę metų nevartoja alkoholio, dirba kambarine, pajamos neatskaičius mokesčių sudaro 995,75 EUR, gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute, įsiskolinimų už teikiamas komunalines paslaugas nėra. Nepilnametis vaikas nepriekaiÅ¡tingai lanko mokyklÄ , yra charakterizuojamas kaip pareigingas, darbÅ¡tus, žingeidus. Mama atveda, pasiima vaikÄ iÅ¡ mokyklos, dalyvauja tėvų susirinkimuose, Å¡ventėse, domisi sÅ«naus pasiekimais. Dėl nepilnamečio vaiko turimo neįgalumo ar susirgus laiku kreipiamasi į gydytojus, profilaktiÅ¡kai skiepijamas.

Taigi suinteresuotas asmuo charakterizuojamas kaip visokeriopai besirÅ«pinanti savo sÅ«numi, jo auklėjimu, sveikata bei, kiek tai įmanoma, gyvenimo sÄ lygomis.

6. Teismo posėdžio metu apeliantė, jos atstovas atskirÄ jį skundÄ palaikė, prašė tenkinti. Apeliantė papildomai nurodė tokias faktines aplinkybes. Ä®vykio dienÄ (2019 m. liepos 18 d.) apeliantės nepilnametis vaikas žaidė kieme su drauge, prižiÅ«rimas mergaitės mamos. RaktÄ nuo namų nepilnametis vaikas turi, tačiau kai pati apeliantė yra namuose, vaikas rakto nuo namų nesiima į laukÄ , nes kartÄ buvo raktÄ pametęs. MinėtÄ dienÄ apeliantė socialinių darbuotojų neįsileido, nes jaudinosi dėl savo sveikatos sutrikimų, norėjo pamiegoti. Socialinių darbuotojų neapstumdė. Alkoholio nevartoja. Nepilnametį vaikÄ lanko kiekvienÄ dienÄ . Nurodė, kad nepilnametis vaikas nori grįžti gyventi namo. Nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. dirba, gyvena tik su nepilnamečių vaiku. Darbo dienomis pas apeliantę apsistoja jos brolis, nes dirba (duomenys neskelbtini), o gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) neturi.

7. PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog Å¡iuo metu naujų įrodymų, neigiamai charakterizuojančių apeliantę, nėra. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, nurodytas byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose, nėra. Å eima į vaiko teisių apsaugos institucijos akiratį pateko nuo 2015 metų, kai apeliantės sugyventinis nepilnamečio vaiko akivaizdoje sumušė apeliantę. Nurodė, jog apeliantė vykdo jai pavestus įpareigojimus, užtikrina, kad nepilnametis vaikas lankytų mokyklÄ , domisi vaiko ugdymu. Nepilnametis vaikas yra beveik 12 metų amžiaus, todėl mano, bÅ«tina atsižvelgti ir į nepilnamečio vaiko kategoriÅ¡kÄ nuomonę gyventi su mama. Apie apeliantės brolį, nepilnamečio vaiko dėdę, Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė teigiama, pretenzijų neturi. Nepilnamečio vaiko ir dėdės ryÅ¡ys labai artimas. Atstovo vertinimu, yra pagrindas tikėti, jog apeliantė pasitaisys.

8. Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra matęs apeliantės geriančios ar girtos. IÅ¡silavinimas vidurinis, tačiau yra įkÅ«ręs verslÄ , be to, dirba statybose. Yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kurie Å¡iuo metu gyvena užsienyje. Pas apeliantę darbo dienomis gyvena dėl to, jog turi darbų (duomenys neskelbtini). Pas apeliantę gyvena apie 8 mėnesius. Su nepilnamečiu vaiku ryÅ¡ys yra itin artimas, daug kalbasi, žaidžia, savaitgaliais pasiima vaikÄ Ä¯ savo sodybÄ (duomenys neskelbtini) rajone. Galėtų vaikÄ globoti, nes ryÅ¡ys labai artimas. Teismas n u t a r i a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso Å¡alims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

12. Suinteresuotas asmuo R. K. ir suinteresuoto asmens brolis pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos yra pagrindas pridėti prie bylos, nes minėtais įrodymais grindžiamos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės. Be to, minėti įrodymai buvo pateikti susipažinti šalims.

13. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, jog G. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra suinteresuotų asmenų A. T. (A. T.) ir R. K. sÅ«nus. 2019 m. liepos 18 d. Vaiko paėmimo iÅ¡ jam nesaugios aplinkos akte bei vaiko laikino apgyvendinimo akte nurodyta, jog nuspręsta nepilnametį vaikÄ G. K. paimti iÅ¡ jam nesaugios aplinkos (duomenys neskelbtini), ir apgyvendinti BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centre.

14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas leido paimti nepilnametį vaikÄ iÅ¡ jo tėvų.

15. Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, kurie neatitinka tikrovės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog nepilnamečiam vaikui kilo realus pavojus jo saugumui ir sveikatai. Neaišku, ar buvo kviesta policija, ar buvo atvykę policijos pareigūnai, kaip buvo nustatytas nepilnamečio vaiko mamos girtumas. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

16. CK 3.254 straipsnis nustato atvejus, kada vaikui nustatoma laikinoji globa (rÅ«pyba), t. y. kai tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų yra dingę ir jų ieÅ¡koma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų laikinai negali rÅ«pintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iÅ¡ jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų nesirÅ«pina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtÄ arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

CK 3.2541 straipsnis numato, kad kai yra Å¡io kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ (1 dalis). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaikÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ . PraÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (2 dalis).

CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi spręsti, atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus.

17. IÅ¡ pateikto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 22 d. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad 2019 m. liepos 18 d. nepilnamečio vaiko mama girtauja namuose, buvo agresyvi, apstumdė socialines darbuotojas, nepilnametis vaikas kieme, raktų nuo namų neturi. Nepilnamečio vaiko mama socialinių darbuotojų neįsileido tris dienas. Policijos pareigÅ«nams patekti į butÄ ir nustatyti girtumÄ nepavyko.

18. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, jog nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Vadovaujantis minėtoje anketoje nustatytais rizikos veiksniais, Å¡iuo konkrečiu atveju nustatyti tokie rizikos veiksniai – vaikas galbÅ«t patyrė smurtÄ iÅ¡ vieno iÅ¡ atstovų, o kitas negali apsaugoti vaiko nuo žalojančio elgesio (2.8); vienas iÅ¡ vaiko atstovų apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, o kitas negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio (2.2 + 2.8); vykdant atvejo vadybÄ Å¡eimoje, nustatyta, kad Å¡eimai nepadėjo pagalbos plane planuota ir teikta pagalba, dėl to kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei (2.7). Taigi matyti, kad nustatant antrÄ grėsmės lygį reikÅ¡mės turėjo anketos 2.2; 2.7; 2.8 punktuose nustatyti duomenys.

19. IÅ¡ grėsmės vaikui nustatymo lygio anketos 2.2 punkto matyti, kad 2019 m. liepos 18 d. socialinės darbuotojos bei policijos pareigÅ«nai teigė, kad mama neblaivi, tačiau girtumo nustatyti nepavyko, kadangi mama neatidarė durų ir į butÄ nepateko. Papildomai nurodyta, jog nepilnamečio vaiko mama neblaivi pastebėta namuose 2018 m. spalio 17 d.. Anketos 2.7 punkte nurodyta, jog nepilnamečio vaiko mama tik iÅ¡ dalies vykdo atvejo vadybos paskirtus įpareigojimus. Atvejo vadyba nedavė geresnių rezultatų.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės neblaivumÄ 2019 m. liepos 18 d., kai buvo priimtas sprendimas paimti nepilnametį vaikÄ iÅ¡ tėvų (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta tik tai, kad „per durų plyšį pastebėta, kad motina neblaivi“. Teismo posėdžio metu apeliantė teigė, kad alkoholio nevartoja. Apeliantės brolis liudytojas G. K. parodė, jog gyvena pas seserį apie 8 mėnesius, nėra matęs sesers neblaivios ar geriančios daugiau nei pusę metų. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas taip pat pripažino, jog įrodymų, kurie patvirtintų Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje medžiagoje nurodytas aplinkybes, nėra.

21. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas buvo įpareigojęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje pateikti teismui naujus įrodymus dėl R. K. priklausomybės alkoholiui ir jos darbo, charakteristikÄ iÅ¡ darbo vietos, jos aplinkos bei buities sÄ lygų tyrimo aktÄ , nurodant asmenis, kurie gyvena, lankosi R. K. bute. PareiÅ¡kėjas naujų įrodymų eismui nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, jog naujų įrodymų, kurie neigiamai charakterizuotų apeliantę, nėra.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinio pagrindo išvadai, jog 2019 m. liepos 18 d. apeliantė buvo neblaivi ir tokiu būdu kėlė grėsmę nepilnamečio vaiko sveikatai, gerovei, nėra.

23. Be to, iš grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos 2.7 punkto, kuris taip pat lėmė tai, kad vaikui buvo nustatytas antras grėsmės lygis, matyti, kad nustatyta, jog mama tik iš dalies vykdo atvejo vadybos paskirtus įpareigojimus ir atvejo vadyba nedavė geresnių rezultatų.

24. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kokie įpareigojimai buvo nustatyti apeliantei, kokie vykdymo rezultatai, tai yra, ko apeliantė nėra įvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, jog iš esmės apeliantė vykdo nustatytus įpareigojimus. Aplinkybės, jog apeliantė 2018 m. spalio mėnesį buvo pastebėta namuose neblaivi, nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantė nepadarė pažangos, kadangi nuo minėto įvykio praėjo daugiau nei pusė metų.

Aplinkybė, jog 2015 m. gruodžio 20 d. nepilnametis vaikas buvo paimtas iš šeimos dėl to, jog nepilnamečio vaiko akivaizdoje apeliantės sugyventinis smurtavo prieš apeliantę, taip pat nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog vaikui kyla grėsmė, kadangi, kaip paaiškino pati apeliantė teismo posėdžio metu, su sugyventiniu nutraukė ryšius. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas, kuris darbo dienomis gyvena su apeliante ir jos nepilnamečiu vaiku.

25. Papildomai iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatytos aplinkybės, kurios apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teigiamai charakterizuoja apeliantę. BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro dėl apeliantės Å¡eimos pateiktoje pažymoje nustatyta, kad Å¡eima gyvena apeliantei priklausančiame bute, buitis skurdi, tačiau tvarkoma. Ä®siskolinimų už Å¡eimai teikiamas komunalines paslaugas Å¡eima neturi. Nepilnametis vaikas lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijÄ , kurios nepilnametis vaikas yra apibÅ«dinamas kaip pareigingas, darbÅ¡tus, pamokų lankymo lygis ypač geras.

Nurodyta, jog apeliantė atveda / pasiima vaikÄ Ä¯ / iÅ¡ mokyklos laiku, dalyvauja klasės tėvų susirinkimuose, Å¡ventėse, domisi vaiko pasiekimais. Pastabų dėl vaiko nepriežiÅ«ros, netinkamos priežiÅ«ros ar neaprÅ«pinimo mokykla nėra pateikusi. Toje pačioje pažymoje nurodyta, jog VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiÅ«ros centro pateiktais duomenimis, apeliantė dėl vaiko turimos negalios ar jam susirgus lauku kreipiasi į gydytojus, profilaktiÅ¡kai skiepija vaikÄ pagal amžių.

Šios aplinkybės prieštarauja Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodytiems duomenims, jog mama nevykdo gydytojų nurodymų vaiko sveikatai gerinti.

26. Grėsmės vaikui lygio nustatymo pažymoje taip pat nurodyta, jog nepilnamečio vaiko mama nedirba, yra registruota darbo biržoje. Teismo iniciatyva išreikalautuose dokumentuose apie apeliantės darbovietę nustatyta, jog apeliantė nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. apeliantė vėl dirba toje pačioje bendrovėje – UAB „(duomenys neskelbtini).

27. IÅ¡ minėtos BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centro pažymos taip pat nustatyta, jog teikiant socialinių įgÅ«džių ugdymo ir palaikymo paslaugÄ namuose, apeliantei buvo ugdyti ir palaikyti kasdienio gyvenimo įgÅ«džiai, apimantys Å¡varos ir tvarkos palaikymÄ namuose, Å¡eimos finansų ir biudžeto sÄ moningÄ planavimÄ . 2019 m. balandžio 30 d. apeliantė pasirašė susitarimÄ dėl bendros veiklos siekiant pokyčių Å¡eimoje, kuris yra vykdomas tinkamai. Å ios nustatytos aplinkybės prieÅ¡tarauja Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodytoms aplinkybėms, jog nepilnamečio vaiko mama tik iÅ¡ dalies vykdo atvejo vadybos paskirtus įpareigojimus. Atvejo vadyba nedavė geresnių rezultatų.

28. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog 2019 m. liepos 18 d. apeliantė buvo neblaivi, nesugebėjo pasirÅ«pinti savo nepilnamečiu vaiku, dėl savo bÅ«senos kėlė pavojų nepilnamečiam vaikui, todėl darytina iÅ¡vada, jog pagrindo paimti nepilnametį vaikÄ iÅ¡ Å¡eimos ir laikinai apgyvendinti BÄ® Klaipėdos miesto Å¡eimos ir vaiko gerovės centre nebuvo pagrindo.

29. Be to, EŽTT praktika atskleidžia, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikÅ¡mės teikiama jo pareikÅ¡to noro svarbai, priimant sprendimÄ dėl su vaiku susijusių klausimų (žr. Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37). Teismo posėdžio metu apeliantė teigė, jog nepilnametį vaikÄ lanko kiekvienÄ dienÄ , vaikas nori kuo greičiau sugrįžti namo. PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiÅ¡kino, jog bÅ«tina įvertinti paties nepilnamečio vaiko kategoriÅ¡kÄ nuomonę gyventi su mama.

30. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečiam vaikui yra beveik 12 metų, nors jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, tačiau negalia yra fizinė, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje konkrečioje situacijoje nepilnametis vaikas yra pakankamai subrendęs suformuoti ir iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors galutinį sprendimÄ ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis.

Å iuo atveju akivaizdu, kad anksčiau nurodytos aplinkybės apie tai, jog nors apeliantė stokoja vaiko priežiÅ«ros, socialinių įgÅ«džių, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau anksčiau nurodytos aplinkybės apie apeliantės dedamas pastangas tinkamai rÅ«pintis nepilnamečiu vaiku bei tai, jog konkretaus 2019 m. liepos 18 d. įvykio metu nenustatyta, jog apeliantė buvo neblaivi, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko kategoriÅ¡kÄ nuomonę grįžti gyventi į namus, kuriÄ patvirtino pareiÅ¡kėjo atstovas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo Å¡iuo konkrečiu atveju paimti nepilnametį vaikÄ iÅ¡ Å¡eimos.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ (CK 3.2541 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.

32. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantei suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios iÅ¡laidas sudaro 78 EUR. Patenkinus atskirÄ jį skundÄ , atstovavimo iÅ¡laidos priteistinos į valstybės biudžetÄ .

33. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsisakyti iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti vaikÄ â€“ G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vaiko tėvų R. K. ir A. T. (A. T.). Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje 78 EUR atstovavimo iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ . Teisėja Erika MisiÅ«nienė