de2e661e-7147-4b9d-a480-2d8a8f09abdc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-3678-1064/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01107-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija: 14.15; 55.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio, sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei, dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams advokatui F.

M., B. P., N. M., atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros atstovui J. S., nuotoliniu bÅ«du organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundÄ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga (toliau – ir VÅ¡Ä®) Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 2022 m. vasario 10 d. sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT06 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimÄ dėl lėšų grÄ Å¾inimo Nr. 2022-SF/2-51; priteisti iÅ¡ atsakovės Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros pareiÅ¡kėjos naudai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji, įgyvendindama projektÄ â€žPriemonių, gerinančių Å«mių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumÄ ir saugÄ , įgyvendinimas KUL“, projekto kodas J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas), neskelbiamų derybų bÅ«du atliko pirkimÄ â€žTirpalų ir gelio paklotų Å¡ildymo spinta“, pirkimo Nr. 479962 (toliau – ir Pirkimas). Kvietimo dalyvauti Pirkime data 2020 m. kovo 31 d. PareiÅ¡kėja nurodė, kad VÅ¡Ä® Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra (toliau – ir CPVA) atliko Projekto pažeidimo tyrimÄ ir priėmė sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT06 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo konstatuotas pareiÅ¡kėjos įgyvendinamo Projekto metu įvykdytas pažeidimas bei nustatyta 25 proc. finansinė korekcija ((duomenys neskelbtini) Eur) nuo užsakymų pagal 2020 m. balandžio 14 d. sutarties Nr. 2002904 (toliau – ir Sutartis,) vertės ir 10 proc. ((duomenys neskelbtini) Eur) finansinė korekcija, kiek tai nėra susiję su užsakymo verte, bei Sprendimo pagrindu priimtÄ sprendimÄ Nr. 2022-SF/2-51 dėl grÄ Å¾intinų lėšų (toliau – ir Sprendimas dėl grÄ Å¾intinų lėšų).

PareiÅ¡kėjos teigimu, 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raÅ¡tu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, nurodė užtikrinti tinkamÄ COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedÅ«ras pagal įsivertintÄ poreikį. SAM raÅ¡te nurodoma, kad Å¡ių prietaisų įsigijimo iÅ¡laidas numatoma kompensuoti iÅ¡ Europos SÄ jungos fondų investicijų; taip pat valstybės biudžeto lėšų.

PareiÅ¡kėja įsivertino reikalingos įrangos poreikius ir nedelsdama pradėjo pasirengimÄ Ä¯rangos pirkimo procedÅ«roms. Ä®staiga turėjo atsižvelgti į tai, kad gali kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trÅ«kumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius. PareiÅ¡kėjos teigimu, 2020 m. balandžio 15 d. SAM raÅ¡tu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiÅ¡kėja gali bÅ«ti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiÅ«lymÄ pagal jungtinę priemonę Nr.J02-CPVA-V ir taip iÅ¡ dalies finansuoti Pirkimo objektu esančių prekių įsigijimÄ . 2020 m. gegužės 6 d.

SAM raÅ¡tu Nr. (11.1.3-20)10-3290 pareiÅ¡kėjai buvo nurodyta iki 2020 m. gegužės 11 d. pateikti patikslintÄ projektinį pasiÅ«lymÄ su jos veikimo teritorijoje esančių įstaigų iÅ¡laidomis. 2020 m. gegužės 7 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į SAM, praÅ¡ydama nurodyti teisinį pagrindÄ Ä¯traukti VšĮ Šilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas į projektinį pasiÅ«lymÄ . 2020 m. gegužės 19 d. pareiÅ¡kėja pateikė patikslintÄ projektinį pasiÅ«lymÄ . 2020 m. gegužės 22 d.

SAM raÅ¡te Nr. (11.1.3-20)10-3774, buvo pateiktas praÅ¡ymas patikslinti 2020 m. gegužės 19 d. pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , kad finansavimo poreikis nevirÅ¡ytų 5 855 055 Eur. 2020 m. gegužės 26 d. pareiÅ¡kėja pateikė patikslintÄ projektinį pasiÅ«lymÄ . 2020 m. birželio 9 d. SAM įsakyme Nr. V-1415 patvirtintas iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų siÅ«lomų bendrai finansuoti valstybės projektų sÄ raÅ¡as, į kurį įtraukta pareiÅ¡kėja, numatytas finansavimas iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų bei valstybės biudžeto.

Nustatytas galutinis paraiÅ¡kų pateikimo terminas – 2020 m. birželio 30 d. 2020 m. birželio 12 d. CPVA pateikė kvietimÄ teikti paraiÅ¡kÄ . 2020 m. birželio 25 d. pareiÅ¡kėja pateikė paraiÅ¡kÄ finansuoti iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų bendrai finansuojamÄ projektÄ . 2020 m. rugpjūčio 31 d. CPVA atliko Pirkimo vertinimo veiksmus ir informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, CPVA nenustatė. 2020 m. rugpjūčio 10 d.

įsigaliojo iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių Å«mių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumÄ ir saugÄ , įgyvendinamas KUL“ sutartis Nr. J02-CVPA-V-11-0006. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiÅ¡kėja gavo avansinį mokėjimÄ pagal Finansavimo sutartį. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad viešųjų pirkimų procedÅ«ros vyko tokia tvarka: 2020 m. kovo 18 d. pareiÅ¡kėjos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino Pirkimo sÄ lygas ir nusprendė pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du; pirkimo objektas – tirpalų ir gelio paklotų Å¡ildymo spinta (iki 10 vnt.).

PareiÅ¡kėja pakvietė du tiekėjus UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ ir UAB „Kavita“ dalyvauti neskelbiamų derybų bÅ«du vykdomame Pirkime ir pateikti pasiÅ«lymus iki 2020 m. kovo 31 d. 2020 m. balandžio 8 d. pareiÅ¡kėja nusprendė UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ pasiÅ«lymÄ pripažinti laimėjusiu ir 2020 m. balandžio 14 d. su ja sudarė Sutartį. 2020 m. balandžio 21 d. pareiÅ¡kėja pateikė užsakymÄ dėl 2 vnt. įrangos pagal Sutartį pristatymo. 2020 m. balandžio 23 d. pareiÅ¡kėja pateikė projektinį pasiÅ«lymÄ pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, pagal kuriÄ ketino iÅ¡ dalies finansuoti Pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimÄ . 2020 m. rugpjūčio 4 d. ji pateikė antrÄ jį užsakymÄ pagal Sutartį dėl likusios įrangos pristatymo.

PareiÅ¡kėjos teigimu, 2021 m. gruodžio 14 d. CPVA, vadovaudamasi Valstybės kontrolės (toliau – ir VK) iÅ¡vada ir pakeisdama ankstesnį savo vertinimÄ , užregistravo įtarimÄ apie pažeidimÄ Projekte, kuriame buvo nurodyta, jog:

1) perkančioji organizacija, vykdydama PirkimÄ nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ ;

2) pirkimo dokumentuose nustatė konkurencijos neužtikrinančius ir tiekėjus diskriminuojančius techninės specifikacijos reikalavimus. PareiÅ¡kėjos vertinimu, ji Pirkimo procedÅ«ras neskelbiamų derybų bÅ«du vykdė pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų, o CPVA pažeidimo tyrimÄ atliko aplaidžiai ir pažeisdama objektyvumo principÄ . Net ir tada, jei bÅ«tų galima pripažinti, kad pareiÅ¡kėja sprendimu konstatuotÄ pažeidimÄ padarė, pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti pagrindu finansinei korekcijai taikyti.

Bet kuriuo atveju, pareiÅ¡kėjos nuomone, pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir privalėtų bÅ«ti mažinama. PareiÅ¡kėja sprendimÄ laiko nemotyvuotu, neteisėtu ir dėl to naikintinu. PareiÅ¡kėja pabrėžė, kad COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiÅ«riu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytÄ skubÄ objektyviai pateisinančia aplinkybe. Aplinkybės, jog pirkimo objektu buvusios prekės buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiÅ«rai, neginčija nei CPVA, nei VK, kurios iniciatyva sprendimas ir buvo priimtas.

Sprendimas vykdyti PirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«tu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o Pirkimo sutartis su vieninteliu pasiÅ«lymÄ pateikusiu tiekėju buvo sudaryta 2020 m. balandžio 14 d. – pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje. Skubus Sutarties sudarymas pareiÅ¡kėjai užtikrino, jog tiekėjas bus įpareigotas vos tik gavęs pareiÅ¡kėjos užsakymÄ per 40 dienų pateikti užsakytÄ kiekį prekių, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rÅ«pintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu.

Dėl Å¡ios priežasties, pareiÅ¡kėjos vertinimu, egzistavo visos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytos sÄ lygos PirkimÄ organizuoti neskelbiamų derybų bÅ«du. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad pirkimas, vykdomas atviro konkurso bÅ«du, galėjo užsitęsti iki 5 mėnesių ir galėjo susidaryti situacija, kai pareiÅ¡kėja reikiamų medicininių prekių nebÅ«tų spėjusi įsigyti 2020 metais. PareiÅ¡kėjos teigimu, Sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturi įtakos sprendžiant dėl pirkimo bÅ«do (neskelbiamos derybos) pasirinkimo teisėtumo.

PareiÅ¡kėja, siekdama užtikrinti savo neatidėliotinÄ poreikį, siekė kuo skubiau „rezervuoti“ įrangÄ , kuriÄ Ä¯sigis iÅ¡kart, kai tam atsiras galimybė, pvz. bus skirtas finansavimas. Aplinkybė, jog maksimali Sutarties trukmė yra 12 mėnesių, nereiÅ¡kia, kad neįsigijus neskelbiamų derybų objektu esančių prekių iÅ¡kart po Sutarties sudarymo, iÅ¡nyko Pirkimo skubÄ lėmusios aplinkybės. Dėl Å¡ios priežasties, prieÅ¡ingai negu teigiama Sprendime, nei neskelbiamų derybų bÅ«du sudarytos sutarties trukmė (12 mėnesių), nei faktinis prekių užsakymo pateikimo laikas (2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d.) neturi jokios reikÅ¡mės vertinant pareiÅ¡kėjos sprendimo vykdyti PirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du teisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, Pirkimo objektu buvusios prekės faktiÅ¡kai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl iÅ¡nykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – „vėluojančio“ finansavimo. PareiÅ¡kėjai, įvykdžius Pirkimo procedÅ«ras, dar nebuvo patvirtintas ir iki galo užtikrintas Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansavimas Pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti. PareiÅ¡kėja, įvykdžiusi Pirkimo procedÅ«ras, bet dar neturėdama galiojančios finansavimo sutarties Pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti, įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebÅ«tų patvirtintas Europos SÄ jungos finansavimas.

BÅ«tent Å¡ios aplinkybės lėmė, jog pareiÅ¡kėja, vadovaudamasi Sutartimi, pirmÄ jį užsakymÄ pateikė netrukus po Sutarties sudarymo – 2020 m. balandžio 21 d., o antrasis užsakymas buvo padarytas nedelsiant (2020 m. rugpjūčio 4 d.), kai tik paaiÅ¡kėjo, jog finansavimo sutartis bus sudaryta, ir net nelaukiant jos sudarymo dienos (2020 m. rugpjūčio 10 d.) ir juo labiau – kol bus gautas avansinis mokėjimas (2020 m. rugpjūčio 24 d.). Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) taip pat, laikė „vėluojantį“ finansavimÄ pakankama priežastimi objektyviai pateisinančia perkančiosios organizacijos elgesį.

Neatlikus Pirkimo ypač skubiai, ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. PareiÅ¡kėjos vertinimu, ji nepažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principų bei 17 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nei de jure, nei de facto tiekėjų konkurencijos neapribojo, nes vykdant pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du savaime yra eliminuojama bet kokia tiekėjų konkurencija, o tiekėjų lygiateisiÅ¡kumÄ , nediskriminavimÄ ir tarpusavio konkurencijÄ užtikrinti skirtos VPÄ® nuostatos nėra taikomos, nes VPÄ® 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė Å¡ių taisyklių nesilaikyti.

PareiÅ¡kėjos teigimu, CPVA taip pat pažeidė objektyvumo principÄ , nes Sprendimas savo turiniu yra kone analogiÅ¡kas VK iÅ¡vadai, todėl spręstina, kad CPVA savarankiÅ¡ko tyrimo neatliko. PareiÅ¡kėjos teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimų, priimtas pažeidžiant VAĮ 3 straipsnyje nustatyto objektyvumo principÄ , Sprendimas yra netinkamai motyvuotas, todėl laikytinas neteisėtu ir privalo bÅ«ti panaikintas.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad tariamas pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio, todėl nesudaro pagrindo už jį taikyti finansinės korekcijos, nes jokia žala Europos SÄ jungos ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir net negalėjo bÅ«ti padaryta. PareiÅ¡kėjos teigimu, CPVA Sprendimu dėl gražintinų lėšų pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir prieÅ¡taraujanti finansinių korekcijų tikslui, taip pat apskaičiuota nepagrįstai susumavus finansinių korekcijų dydžius.

Atsakovė VÅ¡Ä® Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos skundÄ , kuriuo prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodė, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, VPÄ® nuostatų pažeidimas konstatuotas ne viso Pirkimo apimtyje, o tik dėl užsakyme nurodytų prekių ir jų kiekių. Atitinkamai, atsižvelgiant į pirmÄ jį pažeidimÄ , Sprendimo V dalyje buvo pritaikyta finansinė korekcija (25 proc.) ne nuo visos Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, o tik nuo užsakymo vertės. Atsakovės teigimu, VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiÅ¡kinamos siaurai ir taikomos iÅ¡imtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPÄ® numatytais pirkimo bÅ«dais, todėl perkančioji organizacija, prieÅ¡ nuspręsdama dėl pirkimo bÅ«do pasirinkimo (nagrinėjamu atveju – neskelbiamų derybų), turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų bÅ«dÄ atliekamam pirkimui.

Pirkimo sÄ lygos patvirtintos VieÅ¡ojo pirkimo komisijos 2020 m. kovo 18 d. posėdžio protokolu, kuriame nurodytas perkamų prekių kiekis iki 10 vnt. Sutartis su tiekėju sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui, prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis prekių užsakyta ne skubiai po Å¡ios Sutarties įsigaliojimo, o po ilgo laikotarpio (antruoju Perkančiosios organizacijos Užsakymu prekės užsakytos po 3,5 mėn. nuo Sutarties sudarymo), todėl vertintina, kad Perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visÄ Pirkimo sÄ lygose nustatytÄ prekių kiekį.

Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Perkančioji organizacija, įvykdžiusi PirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, t. y. Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimÄ , pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ . Atsakovė nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais susijusiais su „vėluojančiu finansavimu“, kadangi jis nėra objektyvi aplinkybė, pateisinanti Perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumÄ .

Perkančiosios organizacijos Komisija, tvirtindama Pirkimo sÄ lygas, nustatė ir numatomÄ Pirkimo vertę (iki 96 000 Eur su PVM). Ji apskaičiuojama pagal tai, kÄ gaus tiekėjas, įvykdęs vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, tiek tiesiogiai iÅ¡ perkančiosios organizacijos, tiek netiesiogiai, t. y. iÅ¡ pačios veiklos vykdymo. Taigi, prieÅ¡ pradėdama Pirkimo procedÅ«ras, Perkančioji organizacija pati nustatė numatomÄ Pirkimo vertę (t. y. planuojamÄ lėšų sumÄ tiekėjui, įvykdžiusiam pirkimo sutartį), neatsižvelgiant į tai, kad finansavimo sutartis dar nebuvo sudaryta.

Atsakovės teigimu, perkančiosios organizacijos turi įsivertinti ir įsigyti tokį prekių (pvz.: medicininės įrangos ir priemonių) kiekį (pagrįstai vykdydamos neskelbiamas derybas), kad tokio kiekio pakaktų laikotarpiui, per kurį bÅ«tų vykdomas atviras konkursas, įvertinus pagreitintos procedÅ«ros taikymo galimybes. VPT 2020 m. veiklos ataskaitoje skelbiama, kad 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso bÅ«du, procedÅ«rų trukmė – 110,6 dienų. Atsižvelgiant į VPT ataskaitoje nurodytÄ vidutinę tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso bÅ«du, procedÅ«rų trukmę bei VPÄ® 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ perkančiųjų organizacijų teisę skubius pirkimus vykdyti pagreitintų procedÅ«rų bÅ«du, daroma iÅ¡vada, kad, taikant pagreitintas pirkimo procedÅ«ras, pirkimas, vykdomas atviro konkurso bÅ«du, gali trukti apie 96 dienas.

Atsakovė pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjos argumentų susijusių su procedÅ«ros užvilkinimu, akcentavo, kad pagal Pirkimo vykdymo metu galiojusio VPÄ® 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, rinkos konsultacijų atlikimas perkančiosioms organizacijoms buvo numatyta kaip galimybė, o ne pareiga. Pareiga tam tikrais atvejais vykdyti rinkos konsultacijas perkančiosioms organizacijoms taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus VPÄ® pakeitimo įstatymui. Perkančioji organizacija yra ne vienÄ deÅ¡imtmetį veikianti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, todėl preziumuojama, kad ultragarsiniai aparatai nebuvo įsigyjami pirmÄ kartÄ , atitinkamai Perkančiajai organizacijai turėjo bÅ«ti žinoma ir rinka.

Nagrinėjamo Pirkimo objektas negali bÅ«ti grindžiamas ypatinga pirkimo objekto specifika, kadangi Å¡iuo Pirkimu buvo įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti medicininė įranga. Atsakovės teigimu, Sutartis su tiekėju buvo sudaryta 2020 m. balandžio 14 d., prekės pagal Sutartį pristatytos dalimis pagal Perkančiosios organizacijos užsakymus. Ä®vertinus faktinius duomenis, kad Sutarties vykdymo metu dalies prekių užsakymas tiekėjui buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus 111 dienų nuo Sutarties sudarymo momento, vertinama, kad Perkančioji organizacija neskelbiamų derybų bÅ«dÄ , kiek tai susiję su užsakymuose įsigytu prekių kiekiu, pasirinko nepagrįstai.

Tai paneigia itin didelės skubos realų egzistavimÄ . Perkančioji organizacija užsakymuose nurodytas prekes ir jų kiekius, galėjo įsigyti pasirinkdama labiau skaidrų pirkimo bÅ«dÄ , pvz. atvirÄ konkursÄ , jį atliekant pagal pagreitintas pirkimo procedÅ«ras. Skubus Pirkimo procedÅ«rų atlikimas savaime neužtikrina reikalingų paslaugų suteikimo pacientams, kadangi ligoninė aprÅ«pinama reikalinga medicinos įranga bÅ«tent Sutarties vykdymo metu, t. y. pateikus tiekėjui užsakymÄ ir pastarajam pristačius įrangÄ Sutartyje nustatytais terminais.

Atsakovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl finansinių galimybių vertinimo, neatitinka Pirkimo sÄ lygų ir Sutarties nuostatų. Sutarties 3.1 p. nurodytos apmokėjimo sÄ lygos: „Pirkėjas“ sumoka už pateiktas prekes gavus lėšas iÅ¡ 2014-2020 m. Europos SÄ jungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų. Negavus finansavimo, sutartis gali bÅ«ti nutraukiama.“. Taigi, Perkančioji organizacija Sutartyje aiÅ¡kiai nustatė, kad už pateiktas prekes bus atsiskaitoma gavus lėšas iÅ¡ 2014-2020 m.

Europos SÄ jungos fondų investicijų, valstybės biudžeto lėšų, be to nustatyta ir galimybė nutraukti Sutartį, negavus finansavimo. Tiekėjas, pasiraÅ¡ydamas Sutartį, sutiko su Å¡iomis sÄ lygomis. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog „Skubus Sutarties sudarymas PareiÅ¡kėjai užtikrino, jog tiekėjas bus įpareigotas vos tik gavęs PareiÅ¡kėjos užsakymÄ per 40 dienų pateikti užsakytÄ kiekį prekių, tačiau Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius paneigia pačios Perkančiosios organizacijos nustatytos Sutarties sÄ lygų 7.3 p., kas reiÅ¡kia, kad tiekėjas turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį, nenurodant jokių priežasčių, o tik įspėjus prieÅ¡ vienÄ mėnesį.

Be to, nei Pirkimo, nei Sutarties sÄ lygose nebuvo jokių nuostatų, susijusių su prekių rezervavimu. Pažymėtina ir tai, kad rezervuoti prekę, tai reiÅ¡kia iÅ¡ anksto užsakyti ir turėti garantuotÄ teisę į prekę naudotis ja ar įsigyti jÄ vėliau. Å iuo atveju, Sutarties sudarymas dar nereiÅ¡kia, kad prekė yra rezervuojama Perkančiajai organizacijai. pasisakydama dėl antrojo nustatyto pažeidimo atsakovė nurodė, kad Techninėje specifikacijoje nurodyta reikalavimų visuma (reikalavimų derinys) yra pritaikyta vieno konkretaus gamintojo „Kanmed“ modelio tirpalų ir gelio paklotų Å¡ildymo spintai GE-2350L.

Tai patvirtina ir aplinkybė, kad nors Pirkime buvo pakviesti du tiekėjai (UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ ir UAB „Kavita“), pasiÅ«lymÄ pateikė tik vienas tiekėjas, prekiaujantis bÅ«tent gamintojo „Kanmed“ prekėms. VPÄ® 17 str. 1 d. nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai, o 3 dalyje nurodyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti Å¡iame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurencijÄ .

Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sÄ lygos tam tikriems tiekėjams. Perkančiajai organizacijai yra leidžiama nustatyti tokius techninės specifikacijos reikalavimus, kurie nėra draudžiami ir kurie bet kokiais bÅ«dais (tiesiogiai arba netiesiogiai) nelemtų neteisėtų padarinių. Kadangi perkančioji organizacija dalyvauti Pirkime pakvietė ne vienÄ , o du tiekėjus, todėl privalėjo užtikrinti vienodas ir lygiateisiÅ¡kas sÄ lygas abiem pakviestiems tiekėjams, kadangi tik tokiu atveju yra galimas realus, o ne tariamas konkurencijos užtikrinimas.

Perkančioji organizacija, nustačiusi reikalavimus parametrų deriniu (sÄ lygų grupe) ar jų visuma vieÅ¡ojo pirkimo (Techninės specifikacijos) sÄ lygas pritaikiusi vienam gamintojo modeliui, pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus. PareiÅ¡kėjo teigimu, Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus. Atsakovas nesutinka su PareiÅ¡kėjo Skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir pažymi, jog tai, kad pritaikyta finansinė korekcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga patvirtina toliau nurodomi motyvai.

Atsakovės vertinimu, Sprendimu atsižvelgiant į tai, kad: (1) pažeidimo tyrimo metu nustatytas Pirmasis pažeidimas dėl netinkamai pasirinkto Pirkimo bÅ«do, kuris yra susijęs tik su Užsakyme nurodytu prekių kiekiu ir verte; (2) pažeidimo tyrimo metu nustatytas Antrasis pažeidimas dėl VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principų, 17 straipsnio 3 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimu, kuris susijęs su visa Sutartimi ir jos verte; (3) esant nustatytiems keliems pažeidimams finansinės korekcijos nėra sumuojamos, o taikoma didžiausia iÅ¡ jų, nagrinėjamu atveju apskaičiuojant netinkamų finansuoti iÅ¡laidų sumÄ , finansinė korekcija taikyta taip: didžiausia finansinė korekcija, t. y. 25 proc. nuo Užsakymo vertės (pagal 2020-09-07 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. HDK2009024, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) Eur (sÄ skaitos faktÅ«ros vertė), dėl ko nustatyta netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur; 10 proc. nuo Sutarties vertės dalies, kiek tai nėra susiję su Užsakymu ir jo verte, t. y nuo (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur (Sutarties vertė)) – (duomenys neskelbtini) Eur (Užsakymo vertė) = (duomenys neskelbtini) Eur), dėl ko nustatoma netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur.

Bendra pagal Sutartį nustatoma netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur su PVM ((duomenys neskelbtini) Eur + (duomenys neskelbtini) Eur). Vertinant atsakovo veiksmų objektyvumÄ PareiÅ¡kėjo atžvilgiu bei pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumÄ , akcentuotina, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, CPVA, nustatydama taikytinÄ finansinės korekcijos dydį, iÅ¡ esmės įvertino pažeidimų pobÅ«dį bei visas reikÅ¡mingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti iÅ¡laidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedÅ«ra buvo atlikta pažeidžiant Perkančiosios organizacijos teises ir interesus.

Atsakovė nurodė, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, ir jis atitinka VAÄ® reikalavimus. Teismo posėdžio metu Å¡alių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas pozicijas. k o n s t a t u o j a : Byloje sprendžiamas klausimas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT06 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dėl lėšų grÄ Å¾inimo Nr. 2022-SF/2-51 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 2020 m. kovo 18 d. pareiÅ¡kėjos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino Pirkimo sÄ lygas ir nusprendė pirkimÄ vykdyti neskelbiamų derybų bÅ«du, pakviesdama du tiekėjus UAB „Kavita“ ir UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ dalyvauti neskelbiamų derybų bÅ«du vykdomame Pirkime ir pateikti pasiÅ«lymus. 2020 m. balandžio 8 d. pareiÅ¡kėja nusprendė UAB „UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ pasiÅ«lymÄ pripažinti laimėjusiu ir 2020 m. balandžio 14 d. su ja sudarė Sutartį. 2020 m. balandžio 21 d. pareiÅ¡kėja pateikė užsakymÄ dėl 2 vnt.

įrangos pagal Sutartį pristatymo. 2020 m. balandžio 23 d. pareiÅ¡kėja pateikė projektinį pasiÅ«lymÄ pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, pagal kuriÄ ketino iÅ¡ dalies finansuoti Pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimÄ . 2020 m. rugpjūčio 4 d. ji pateikė antrÄ jį užsakymÄ pagal Sutartį dėl likusios įrangos pristatymo. 2021 m. gruodžio 14 d. CPVA užregistravo įtarimÄ apie pažeidimÄ Projekte. 2022 m. vasario 10 d. atsakovė priėmė sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT06 ir sprendimÄ dėl lėšų grÄ Å¾inimo Nr. 2022-SF/2-51.

Sprendime atsakovė konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, nepagrįstai pasirinkdama neskelbiamų derybų Pirkimo bÅ«dÄ dėl Užsakyme nurodytų prekių ir jų kiekių, pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas (pirmasis pažeidimas); nustačiusi reikalavimus parametrų deriniu (sÄ lygų grupe) ar jų visuma vieÅ¡ojo pirkimo (Techninės specifikacijos) sÄ lygas pritaikiusi vienam gamintojo modeliui, pažeidė VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus, 17 straipsnio 3 dalį ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes dirbtinai apribojo tiekėjų konkurencijÄ (antrasis pažeidimas).

Už pirmÄ jį pažeidimÄ atsakovė taikė 25 proc. nuo Užsakymo vertės (2020-09-07 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. HDK2009024), t. y. nuo (duomenys neskelbtini) Eur (sÄ skaitos faktÅ«ros vertė), dėl ko nustatyta netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur; už antrÄ jį pažeidimÄ - 10 proc. nuo Sutarties vertės dalies, kiek tai nėra susiję su Užsakymu ir jo verte, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) Eur (Sutarties vertė)) – (duomenys neskelbtini) Eur (Užsakymo vertė) = (duomenys neskelbtini) Eur), ir nustatė netinkamų finansuoti iÅ¡laidų sumÄ (duomenys neskelbtini) Eur.

Atsakovė konstatavo, kad bendra pagal Sutartį nustatoma netinkamų finansuoti iÅ¡laidų suma yra (duomenys neskelbtini) Eur su PVM ((duomenys neskelbtini) Eur + (duomenys neskelbtini) Eur). Dėl pirkimų bÅ«do pasirinkimo (pirmasis pažeidimas) Ginčui aktualioje VPÄ® redakcijoje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPÄ® 17 straipsnio 1 dalis). Pagal VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų bÅ«du gali bÅ«ti perkami, jeigu neiÅ¡vengiamai bÅ«tina pirkimÄ atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų bÅ«dais Å¡iame įstatyme nustatytais terminais.

Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu bÅ«du negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. VPÄ® komentare yra nurodoma, kad pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du galima vykdyti, tik tais atvejais, kai pirkimÄ bÅ«tina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymÄ , o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Itin didelė skuba turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų bÅ«dais VPÄ® nustatytais terminais.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjos VieÅ¡ojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. posėdyje patvirtino tirpalų ir gelio paklotų Å¡ildymo spintų pirkimo neskelbiamų derybų bÅ«du sÄ lygų apraÅ¡Ä , nurodydama perkamų prekių kiekį iki 10 vnt. Byloje nėra ginčo, kad Å¡ios priemonės yra susijusios su koronavirusu sergančių pacientų gydymu. Taip pat nėra ginčo, kad Sutarties vykdymas pateikiant pirmÄ jį užsakymÄ (2020 m. balandžio 21 d.) atitiko skubos aplinkybę. Byloje yra pateikta pačios atsakovės 2020 m. rugpjūčio 31 d. praneÅ¡imas dėl ginčo pirkimo patikros rezultatų, kuriame nurodyta kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimų dėl pažeidimo, nenustatė.

Byloje taip pat pateikta VK iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta ilgesniam laikotarpiui (t. y. 12 mėn.), prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis jų užsakyta ne skubiai po sutarties sudarymo, o po ilgo laikotarpio (antruoju užsakymu prekių užsakyta po 3,5 mėn. nuo jos sudarymo), vertinama, kad nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visÄ prekių kiekį (tai yra bÅ«tina sÄ lyga pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo bÅ«dÄ ), taigi sutarties vykdymo aplinkybės paneigia perkančiosios organizacijos teisę neskelbiamų derybų bÅ«du įsigyti 2020-08-04 užsakytÄ prekių kiekį.

Taigi, nagrinėjamu atveju iÅ¡siskiria tiek pareiÅ¡kėjos ir pirkimÄ vertinusios VK pozicijos dėl pirkimo bÅ«do pasirinkimo teisėtumo, sprendžiant dėl antrojo užsakymo, taip pat skiriasi pačios atsakovės pozicija Sprendime ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. praneÅ¡ime. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju tinkamai pasirinko neskelbtinas derybas kaip pirkimo bÅ«dÄ , yra reikÅ¡mingi keli aspektai. Pirma, Pagal nusistovėjusiÄ Teisingumo Teismo praktikÄ neskelbiamų derybų procedÅ«ra gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sÄ lygos:

a) turi įvykti nenumatomas įvykis;

b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų;

c) turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių bÅ«tent su paskelbimu apie pirkimÄ (Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ IspanijÄ , C-24/91, Rink. 1992, p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ ItalijÄ , C-107/92, Rink. 1993, p. I-4655; kt.). Nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai virÅ¡ija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d.

Nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedÅ«ra leidžiama tik tiems darbams, kurie neiÅ¡vengiamai bÅ«tini siekiant nedelsiant reaguoti į Å¡iuos nenumatytus įvykius. Vertinant aplinkybių, galbÅ«t pateisinančių šį pirkimo bÅ«dÄ , chronologijÄ (t. y. nuo sužinojimo apie poreikį pirkimo objektu iki vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo) ir sprendžiant apie priežastinį ryšį tarp ypatingos skubos ir nenumatytų įvykių, gali bÅ«ti nustatyta, kad ir kokia galėtų bÅ«ti atliktinų darbų skuba, ji nėra nenumatytų įvykių padarinys (pagal analogijÄ Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 27 d.

Sprendimas Komisija prieÅ¡ ItalijÄ , 194/88 R, Rink. 1988, p. 5647). Be to, kaip ne kartÄ pažymėjo Teisingumo Teismas, vertinant neskelbiamų derybų procedÅ«ros taikymo teisėtumÄ , reikia atsižvelgti ir į tai, ar nenumatytų įvykių sukelta skuba lemia perkančiosios organizacijos negalimumÄ pirkimÄ vykdyti viešųjų pirkimų direktyvoje nurodytais terminais, įskaitant ir pagreitintÄ procedÅ«rÄ , bei į perkančiosios organizacijos veiksmus, kurių ji galėjo imtis, tačiau jų nesiėmė, siekdama kuo anksčiau paskelbti apie pirkimÄ arba sumažinti nustatytus paskelbimo terminus (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieÅ¡ IspanijÄ , C-24/91; 2004 m. lapkričio 18 d.

Sprendimas Komisija prieÅ¡ VokietijÄ , C-126/03, 2004, p. I-11197). Antra, visuotinai žinoma aplinkybė ir byloje nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečiÄ (visiÅ¡kos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantinÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Trečia, VPT, Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremaliÄ jÄ padėtį dėl koronaviruso plitimo, savo internetiniame puslapyje naujienų skiltyje 2020 m. vasario 26 d. paskelbė informacinį praneÅ¡imÄ â€žDėl priemonių įsigijimo koronaviruso grėsmės suvaldymui“, kuriame pirkimų vykdytojams nurodė, kad teisės aktai nustato galimybę atlikti neskelbiamÄ pirkimÄ tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iÅ¡ anksto numatyti, bÅ«tina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų (VPÄ® 71 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tokiu atveju pirkimų vykdytojai turi įvertinti ir tai, ar pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais. Ketvirta, ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu ir sudarant sutartį su laimėtoju (2020 m. kovo-balandžio mėnesiais) nei gydymo įstaigos, nei visuomenė neturėjo patikimos ir patikrintos informacijos dėl galimos COVID-19 pandemijos eigos, susirgimų skaičiaus ir susirgusių asmenų ligos eigos sunkumo tikimybės, praktikos ir patirties dėl tokių ligonių gydymo, jo strategijos ir eigos, taip pat nebuvo vienareikšmių autoritetingų prognozių, ypač, kompleksinių, dėl situacijos, susijusios su tiekimo grandinėmis.

Penkta, skirtingai nei pirmiau nurodytose Teisingumo Teismo bylose, kuriose kaip skubos situacijos buvo nurodomos žemės drebėjimo ar potvynio situacijos, kurios savo esme yra baigtinės ir susijusios su jau atsiradusių padarinių Å¡alinimu, COVID – 19 pandemijos situacija, kalbant apie sveikatos priežiÅ«rÄ , buvo susijusi su neiÅ¡vengiama bÅ«tinybe prognozuoti. Susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė ir globali: buvo uždaromos valstybių sienos, apribojamas judėjimas valstybės viduje, draudžiami susitikimai net ir tarp skirtingų namų Å«kių.

Pandemija sÄ lygojo didelį susirgimų ir mirčių skaičių visame pasaulyje, tačiau konkretus galimas susirgimų skaičius konkrečioje vietovėje, susirgimų eiga, susirgimų piko laikotarpiai, ligonių, kuriems skubiai bus reikalingos įsigyjamos medicinos priemonės, skaičius buvo nežinomi. Å eÅ¡ta, byloje nėra kvestionuojama neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina kaip nesÄ Å¾ininga ar neprotinga, taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis.

Vertinant Å¡ių aplinkybių visumÄ yra matyti, kad ginčo situacijoje organizuojant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ buvo iÅ¡kilusi dviejų vertybių: viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos konkurencija. Vien tai, kad vertinant situacijÄ iÅ¡ dabarties pozicijų, gali bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, jog dalies prekių įsigijimas galbÅ«t galėjo bÅ«ti atliktas taikant įprastines pirkimų procedÅ«ras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos vieÅ¡ojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos.

Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, taikymo komentaro 32.23 paragrafe yra nurodoma, kad COVID-19 krizė buvo nepaprastai ekstremali ir nenuspėjama. Komisija pažymėjo, kad didėjantis COVID-19 pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius ir ypatingas pandemijos vystymasis turėjo bÅ«ti laikomas nenuspėjamu bet kuriai perkančiajai organizacijai. Konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiÅ«ros įstaigų poreikių, susijusių su gydymu, asmens apsaugos priemonėmis, ventiliatoriais, papildomomis lovomis ir papildoma intensyviosios terapijos bei ligoninių infrastruktÅ«ra, įskaitant visÄ reikalingÄ techninę įrangÄ , nebuvo galima numatyti ir suplanuoti iÅ¡ anksto.

Tuo pat metu reikėjo kuo greičiau patenkinti neatidėliotinus ligoninių ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų poreikius (atsargos, paslaugos ir vieÅ¡ieji darbai). Europos Komisijos komunikate 2020/C 108 I/01 „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sÄ lygomis“ (prieiga per internetÄ : https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX: 52020XC0401(05)&from=EN#ntr5-CI2020108LT.01000101-E0005) nurodoma, kad COVID-19 sukėlė sveikatos krizę, kuriai įveikti reikia greitų ir sumanių sprendimų – turime operatyviai spręsti klausimÄ , kaip patenkinti be galo padidėjusį panaÅ¡ių prekių ir paslaugų poreikį, kai tam tikros tiekimo grandinės yra sutrikdytos <...>; akivaizdu, kad nebuvo galima iÅ¡ anksto numatyti ir suplanuoti konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiÅ«ros įstaigų poreikių teikti gydymo paslaugas, asmens apsaugos priemones, ventiliatorius, papildomas lovas ir papildomÄ intensyviÄ jÄ priežiÅ«rÄ bei ligoninių infrastruktÅ«rÄ , įskaitant visÄ tam reikalingÄ techninę įrangÄ , todėl perkančiosioms organizacijoms tai yra įvykis, kurio nebuvo galima numatyti; <...> nėra abejonių, kad neatidėliotini ligoninių ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų poreikiai (prekių, paslaugų ir viešųjų darbų) turi bÅ«ti patenkinti kuo greičiau.“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai pasaulinei beprecedentei ekstremaliai situacijai, kuriai tiksliai prognozuoti nebuvo galimybių, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta didesnė diskrecijos teisė, nes, priešingu atveju susidarytų situacija, kai, siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo kiltų grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas. Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 17 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) raÅ¡tu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793, taip pat nurodė užtikrinti tinkamÄ COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedÅ«ras pagal įsivertintÄ poreikį. Dėl Å¡ių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais atvejais, kai sprendimo priėmimo metu nėra ir negali bÅ«ti pakankamai informacijos, kuri leistų tiksliai prognozuoti situacijos kitimo dinamikÄ ir atlikti veiksmus, kurie tiek tinkamai atlieptų kylančius poreikius, tiek užtikrintų viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus tikslus, perkančiÄ sias organizacijas tikrinančių institucijų tikslu turėtų bÅ«ti vertinimas, ar perkančioji organizacija akivaizdžiai nepiktnaudžiavo susiklosčiusia situacija, siekdama ja prisidengti tam, kad sudarytų sutartis tyčia vengdama skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina bÅ«tų buvusi nesÄ Å¾ininga ar virÅ¡ijo rinkoje egzistavusiÄ kainÄ , taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis ir buvo aiÅ¡ku, kad tokio poreikio negali bÅ«ti. Vien tai, kad pareiÅ¡kėja, jau sudariusi sutartį su prekių tiekėju, antrÄ jį užsakymÄ pateikė praėjus trims mėnesiams nuo Sutarties sudarymo ir tai motyvavo lėšų stygiumi, savaime nepaneigia skubos aplinkybės egzistavimo pirkimo paskelbimo metu.

Kitaip tariant, vien tai, kad ligos dinamika 2020 m. vasaros mėnesiais galimai nebuvo tokia staigi, kaip pareiÅ¡kėja prognozavo, ir todėl pareiÅ¡kėja galėjo antrÄ jį užsakymÄ dėl prekių atlikti gavusi patvirtinimÄ dėl skiriamų lėšų, nėra pakankama daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad galėjo bÅ«ti pasirinktas kitas viešųjų pirkimų bÅ«das. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo nurodyta, pati atsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d., t. y. tuo metu, kai jau buvo aiÅ¡kios tiek pirmojo, tiek antrojo užsakymo datos, praneÅ¡ime dėl ginčo pirkimo patikros nurodė kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimų dėl pažeidimo, nenustatyta.

Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad prekių kiekio ir (ar) pirkimo bÅ«do neteisėtumas nebuvo akivaizdus ir pačiai atsakovei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodoma VPT vieÅ¡ai skelbiamoje (https://vpt.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metines-veiklos-ataskaitos-1) 2020 m. veiklos ataskaitoje, 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso bÅ«du, procedÅ«rų trukmė buvo 110,6 dienų. Nors Å¡i trukmė yra panaÅ¡i į laikotarpio, per kurį buvo pateiktas antrasis užsakymas, trukmę (115 dienų), vien tai savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog perkančioji organizacija turėjo numatyti, jog dalį pirkimo buvo galima įvykdyti skelbiant įprastÄ pirkimÄ , nes vidutinė pirkimo procedÅ«rų trukmė nereiÅ¡kia, kad konkrečiu atveju terminas nebus ilgesnis dėl tiekėjų reiÅ¡kiamų pretenzijų, skundų ar kitų aplinkybių, kurios, kaip jau buvo minėta, buvo sunkiai prognozuojamos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl vieno pirkimo objekto negali bÅ«ti sudarytos kelios vieÅ¡ojo pirkimo sutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017). Todėl net ir tuo atveju, jei iÅ¡ po sutarties sudarymo buvusios pandemijos eigos (2020 metų pavasarį-vasarÄ ) pareiÅ¡kėja bÅ«tų galėjusi padaryti iÅ¡vadÄ , jog jos prognozės dėl skubiai reikalingų prekių kiekio nepasitvirtino, ji nebÅ«tų galėjusi organizuoti įprastinių skelbiamų viešųjų pirkimų procedÅ«rų nenutraukusi sutarties su neskelbiamų derybų vykdyto pirkimo laimėtoju, o tai savo ruožtu taip pat bÅ«tų pailginę pirkimų trukmę ir sukurtų nepateisinamai rizikingÄ situacijÄ , kai tam tikrÄ laikotarpį pareiÅ¡kėja apskritai bÅ«tų neturėjusi sutarties dėl įrangos tiekimo.

  Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja, vykdydama pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, neįvykdė pareigos įsivertinti reikalingos įrangos poreikius, atsižvelgiant į tai, kad galėjo kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trÅ«kumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius. Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai nustatė pirmÄ jį pažeidimÄ dėl pareiÅ¡kėjos pasirinkto pirkimo bÅ«do, todėl jos sprendimas dėl Å¡ios dalies naikintinas.

Dėl tiekėjų konkurencijos apribojimo (antrasis pažeidimas) Ginčijamame sprendime nurodyta, kad pirkimo objektui nustatyti Techninėje specifikacijoje ir Pirkimo sÄ lygų 3 priede „VieÅ¡ojo pirkimo sutarties projektas“ nurodyti reikalavimai (jų visuma) yra pritaikyta vieno konkretaus gamintojo „Kanmed“ modelio tirpalų ir gelio paklotų Å¡ildymo spintai GE-2350L. VPT, atlikusi dalinį Pirkimo vertinimÄ dėl Techninės specifikacijos, savo 2022 m. sausio 24 d. Vertinimo iÅ¡vadoje konstatavo, kad Techninės specifikacijos reikalavimų visuma yra pritaikyti konkretaus gamintojo „Kanmed“ Å¡ildymo spintai GE-2350L, o iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos matyti, kad vienas iÅ¡ pakviestų tiekėjų (UAB „Hospitex diagnostics Kaunas“) prekiauja „Kanmed“ gamintojo įranga, o kitas pakviestas tiekėjas (UAB „Kavita“) prekiauja gamintojo „Natus“ įranga.

Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes atsakovė konstatavo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principų ir 17 straipsnio 3 dalies bei ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimÄ , nes, atsakovės vertinimu, buvo dirbtinai apribota tiekėjų konkurencija. PareiÅ¡kėja savo skunde nurodo, kad pirkimus vykdant neskelbiamų derybų bÅ«du, tiekėjų konkurencija yra de facto eliminuojama, todėl pažeidimas dėl tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir tarpusavio konkurencijos, negalėjo bÅ«ti nustatytas, nes tai reglamentuojančios VPÄ® normos nagrinėjamu atveju nėra taikomos.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad nėra duomenų, galinčių paneigti prielaidÄ , jog UAB „Kavita“ tokios charakteristikos įrangos negalėjo pateikti. Vertindama Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VPÄ® 17 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti Å¡iame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurencijÄ .

Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sÄ lygos tam tikriems tiekėjams. VPÄ® 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų. VPÄ® 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad supaprastinto pirkimo ir Å¡io įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas Å¡io įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sÄ lygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedÅ«roms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų.

Kaip matyti iÅ¡ 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto (“kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas”), ir ko neginčija pati atsakovė, vykdant pirkimus neskelbiamų derybų bÅ«du, pateikti pasiÅ«lymus gali bÅ«ti kviečiamas vienas tiekėjas, ir toks pasirinkimas atitiks įstatymo nuostatas. T. y., teisinis reglamentavimas įtvirtina galimybę tam tikru atveju (naudojant neskelbiamų derybų bÅ«dÄ ) vykdyti pirkimÄ apskritai nesudarant jokios tiekėjų konkurencijos. Dėl Å¡ios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant, ar perkančiosios organizacijos elgesys sÄ lygojo konkurencijos ribojimÄ , susiklosčiusi situacija turi bÅ«ti lyginama ne su hipotetiÅ¡kai įmanomu geriausiu variantu, o su įstatyme įtvirtintu tai situacijai taikomu standartu.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo pripažinta, pareiÅ¡kėja pagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų bÅ«dÄ ginčo pirkimui organizuoti. Taigi, vadovaujantis VPÄ® nuostatomis, jai pakako kreiptis tik į vienÄ tiekėjÄ , ir toks jos elgesys nebÅ«tų laikomas prieÅ¡taraujančiu įstatymui, pažeidžiančiu lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus ar ribojančiu tiekėjų konkurencijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ginčo atveju perkančiosios organizacijos elgesys ir jo nulemta situacija turi bÅ«ti vertinami lyginant jÄ su ta, kuri bÅ«tų susiklosčiusi pakvietus tik vienÄ tiekėjÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja pakvietė du tiekėjus pateikti pasiÅ«lymus, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sukÅ«rė (kad ir hipotetinę) tiekėjų konkurencijÄ , t. y. jÄ padidino, o ne apribojo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad antrasis tiekėjas apskritai neturėjo galimybės (pats ar pasitelkęs kitus asmenis) patiekti pareiÅ¡kėjos nurodytos įrangos, todėl negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados kad vien faktas, jog jis pasiÅ«lymo nepateikė, savaime reiÅ¡kia, jog jis buvo diskriminuojamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateiktas aiÅ¡kinimas, jog ir neskelbiamų derybų bÅ«du organizuojamame pirkime perkančioji organizacija turi paruoÅ¡ti tokias technines specifikacijas, kurios tiktų visiems kviečiamiems tiekėjams, į kuriuo ji kreipiasi, de facto sukurtų tiekėjų konkurencijos ribojimÄ , o ne jos skatinimÄ , nes perkančiosios organizacijos, siekdamos apsidrausti nuo pažeidimo konstatavimo, kviestų pasiÅ«lymus pateikti tik vienÄ tiekėjÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neskelbiamos derybos organizuojamos, kai pirkimÄ yra bÅ«tina atlikti ypač skubiai, ir perkančioji organizacija apskritai gali neturėti laiko tyrimui, ar jos kviečiami tiekėjai turi realiÄ galimybę patiekti techninę specifikacijÄ atitinkantį pirkimo objektÄ .

Tokiu atveju, vėl, siekdama iÅ¡vengti pažeidimo konstatavimo, perkančioji organizacija faktiÅ¡kai bÅ«tų priversta sumažinti tiekėjų, į kuriuos kreipiasi skaičių, iki tų, kurių galimybėmis pateikti pirkimo objektÄ ji neabejoja, arba apsiriboti kreipimuisi į vienintelį tiekėjÄ . Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjos parengta techninė specifikacija tiko vieno gamintojo prekei, o vienas iÅ¡ tiekėjų, į kurį kreipėsi pareiÅ¡kėja, nepateikė pasiÅ«lymo, savaime nėra pakankamos konstatuoti pažeidimÄ dėl dirbtinį tiekėjų konkurencijos apribojimo, nes, vykdant pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, yra leidžiama situacija, kai tiekėjų konkurencijos apskritai nėra (t. y. kreipiamasi tik į vienÄ tiekėjÄ ).

Dėl Å¡ios priežasties perkančioji organizacija negali bÅ«ti baudžiama už tai, kad savo noru padarė daugiau, nei įstatyme nustatytas elgesio minimalus standartas, ir pakvietė pasiÅ«lymus pateikti du tiekėjus. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas ne tik neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, bet, kaip jau ir buvo minėta, galėtų sukurti situacijas, kuomet perkančiosios organizacijos, siekdamos iÅ¡vengti pažeidimų konstatavimo, kreiptųsi tik į vienÄ tiekėjÄ . Svarbu pažymėti ir tai, kad VPÄ® 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų, nagrinėjamu atveju taip pat turi bÅ«ti interpretuojama pasirinkto pirkimo bÅ«do – neskelbiamų derybų – kontekste.

Tai galėtų suponuoti aiÅ¡kinimÄ , kad perkančioji organizacija, kuriai įstatymas suteikia teisę kreiptis į vienÄ tiekėjÄ , turėtų nustatyti tokias technines specifikacijas, kad jos ne tik pasiektų pirkimo tikslÄ , bet ir kartu atitiktų kuo daugiau to tiekėjo turimų prekių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra informacijos, kad pasirinktas tiekėjas UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ turėjo kitų gamintojų ar kito to paties gamintojo („Kanmed“) tirpalų ir gelio paklotų Å¡ildymo spintų, kurios atitiktų pirkimo tikslÄ .

Dėl Å¡ios priežasties, jei atsakovė laikė pareiÅ¡kėjos techninėse specifikacijose esančius reikalavimus pernelyg specifiniais, turėjo bÅ«ti vertinama, ar tai, vykdant pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du, faktiÅ¡kai apribojo pasirinkimÄ , ir ar toks pažeidimas, net jei bÅ«tų nustatytas, nelaikytinas formaliu. Å ios aplinkybės atsakovės nebuvo įrodinėjamos. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo antrÄ jį pažeidimÄ dėl techninės specifikacijos (tiekėjų konkurencijos ribojimo), todėl su tuo susijusi ginčijamo Sprendimo dalis yra naikintina.

Dėl finansinės korekcijos ir lėšų grÄ Å¾inimo Panaikinus Sprendimo dalis dėl pažeidimų, nelieka pagrindo taikyti finansines korekcijas, todėl sprendimas dėl lėšų grÄ Å¾inimo Nr. 2022-SF/2-51 irgi naikintinas. Kiti pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai nekeičia sprendimo rezultato, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Å iuo atveju skundžiami sprendimai naikinami, taigi laikytina, kad sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjos naudai. Todėl ji turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme) bei kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

PareiÅ¡kėja 2022 m. spalio 7 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kuriuo praÅ¡o teismo priteisti 3100 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (įskaitant žyminį mokestį), pateikdama apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimÄ , teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjos atstovai taip pat atstovauja pareiÅ¡kėjÄ ir kitose (19 administracinių bylų) labai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kurioje atsakove yra VÅ¡Ä® Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra, o pareiÅ¡kėjos pateikti skundai teismui yra labai panaÅ¡Å«s savo turiniu. Dėl Å¡ios aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos atstovai, susipažindami su bylų medžiaga ir rengdami skundus, nagrinėjo panaÅ¡aus pobÅ«džio faktines aplinkybes, kurias vertino tapataus teisinio reguliavimo kontekste, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, jai iÅ¡ atsakovės priteisiant 1030 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundÄ tenkinti. Panaikinti VÅ¡Ä® Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 2022 m. vasario 10 d. sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT06 ir 2022 m. vasario 10 d. sprendimÄ dėl lėšų grÄ Å¾inimo Nr. 2022-SF/2-51. Priteisti pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės naudai iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros 1030 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Sigita Fomičiova Indrė Pukanasytė-Biekšė Gediminas Užubalis