2020-11-18 Nr. AB-21582-3-61-3-03587-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3371-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03587-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. P. (J. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (toliau – ir Vilniaus PN) (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), 6 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko higienos normų, patalpose buvo tarakonų ir graužikų. Kalinimo patalpose nebuvo ventiliacijos, natūralios šviesos, buvo šalta. Nebuvo užtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija, socialinių poreikių tenkinimas, judėjimo laisvė, nebuvo galimybės lankyti įvairių renginių bei dirbti. Kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai – sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,50 m aukščio sienele iš vienos tualeto pusės, neuždengiant tualeto nuo likusios kameros dalies. Todėl pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas jo privatumas, jį galėjo matyti kiti nuteistieji bei pareigūnai pro stebėjimo langelį. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas buvo trikdomas, tai sukeldavo neigiamus pojūčius, kurie pareiškėją persekioja iki skundo surašymo dienos. Pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas J. P. jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais dėl kamerų perpildymo, įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo, privatumo, apšvietimo, temperatūros, grotų ir kt. jo galimų teisių pažeidimų. Pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Lukiškių TI-K kameros buvo įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), aprūpintos baldais. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokojo valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes ir kt., todėl dažnai vėl tekdavo daryti remontą.

Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo J. P. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o bylos dalį dėl reikalavimų priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina dėl kalinimo higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, blogos ventiliacijos, nepakankamos šviesos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. nutraukė.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti pareiškėjui 6 300 Eur neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K.

7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-2261-968/2018 pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš kalinimo higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, per mažo kamerų ploto, blogo sanitarinio mazgo nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d. ir priėmė 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-3082-244/2018 pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš per mažo kamerų ploto, blogo sanitarinio mazgo, apšvietimo, medicininių paslaugų suteikimo nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. ir priėmė 2018 m. liepos 2 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Šioje byloje pareiškėjas kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina taip pat ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., t. y. dėl higienos normų pažeidimo, netinkamos ventiliacijos, temperatūros.

8. Teismas, nustatęs nagrinėjamos bylos bei jau išnagrinėtų administracinių bylų dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, konstatavo, kad administracinė byla Nr. I-5483-983/2019 apimtyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl kalinimo higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, blogos ventiliacijos, apšvietimo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. nutrauktina pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktą.

9. Teismas netinkamas kalinimo sąlygas šioje byloje nagrinėjo 2017 m. spalio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. Reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl to, kad neužtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija, neužtikrintas socialinių poreikių tenkinimas, nėra užtikrinama judėjimo laisvė bei nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, vertino visu pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d.

10. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.2 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

11. Teismas, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pažymėjo, kad privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas nėra konstatuojamas, kai nuteistiesiems įėjimas į sanitarinį mazgą yra uždengtas įrengiant duris ar kitu būdu. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 2013 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 16–28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253, kurioje sanitarinio mazgo patalpa yra įrengta kaip atskira kabina su durimis. Todėl teismas sprendė, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeistas. Pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 375, kur kalėjo iki 2018 m. gegužės 15 d., kuriose pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo visiškai užtikrintas, kadangi jose sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o buvo tik atitvertos 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Teismas sprendė, jog pareiškėjas kamerose, kuriose privatumas nebuvo visiškai užtikrintas buvo 197 paras.

12. Teismas aptarė Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), įtvirtintus patalpų įrengimo ir priežiūros reikalavimus. Byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose buvo skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas – 0,824 kv. m (0,8 m x 1,03 m). Visų Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos. Tai atitiko Eksploatavimo taisyklių 14.1 punkto reikalavimus, o Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.9 punkte nurodoma, kad iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos. Grotų įrengimas ir iš lauko, ir iš vidinės pusės apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Taigi, tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

14. Teismas nurodė, kad dėl ventiliacijos atsakovo atstovas paaiškino, jog HN 134:2015 17 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Teismas nenustatė pažeidimo dėl ventiliacijos nebuvimo.

15. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN atsiliepime į skundą paaiškino, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento specialistai periodiškai atlikdavo operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuodavo oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Teismas konstatavo, jog iš esmės pareiškėjas šiais aspektais skunde tenurodė (pacitavo) atitinkamus higienos normų punktus, tačiau nepaaiškino, kaip būtent pasireiškė šių normų pažeidimai (pvz., ar oro temperatūra kameroje buvo per aukšta ar per žema, nebuvo užtikrintas patalpų vėdinimas), kaip tokios kalinimo sąlygos lėmė neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

16. Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime į skundą paaiškino, jog norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K turėjo parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Lukiškių TI-K nuteistųjų (suimtųjų) socialinė reabilitacija buvo organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136 ir 137 straipsnių reikalavimais. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Socialinis darbas ir užimtumas buvo vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę. Gyvenamosiose kamerose buvo iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Įstaigoje periodiškai lankėsi įvairių konfesijų dvasininkai. Asmenims, laikomiems įstaigoje, buvo nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Teismas akcentavo, jog iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad nuteistųjų užimtumas ir socialinė reabilitacija yra vykdoma. Pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio nusiskundimais, kurie nėra pagrįsti ar motyvuoti, yra deklaratyvūs, todėl teismas pareiškėjo argumentus atmetė.

17. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis kamerose esančiu sanitariniu mazgu 197 paras. Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo pataisos įstaigoje sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, t. y. neturtinę žalą.

18. Teismas, įvertinęs reikšmingų neturtinės žalos nustatymui aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

III. 19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovo atstovas nurodo, kad sanitariniai mazgai Lukiškių TI-K buvo įrengti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (6.271 str. 4 d.), ir žalos asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, todėl valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo patirtų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjas J. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje kilo ginčas dėl 6 300 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. P. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, nagrinėjamos bylos bei jau išnagrinėtų administracinių bylų Nr. I-2261-968/2018 ir Nr. I-3082-244/2018 dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, konstatavo, kad nagrinėjama administracinė byla dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl kalinimo higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, blogos ventiliacijos, apšvietimo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. nutrauktina pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą. Teismas netinkamas kalinimo sąlygas šioje byloje nagrinėjo 2017 m. spalio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. Reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino dėl to, kad neužtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija, neužtikrintas socialinių poreikių tenkinimas, nėra užtikrinama judėjimo laisvė bei nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, vertino visu pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. gegužės 28 d.

24. Apeliaciniame skunde atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pažymi, kad sanitariniai mazgai Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Taip pat atsakovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visuma.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

26. Nagrinėjamu atveju, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas minėtų proceso normų nesilaikė. Skundžiamame sprendime teismas nustatė, kad pareiškėjui privatumas naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas 197 paras ir dėl šio pažeidimo priteisė pareiškėjui 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 2013 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis ir darė išvadą, kad pareiškėjo privatumas 2018 m. gegužės 16 – 28 d. naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeistas.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 253, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 375, kur kalėjo iki 2018 m. gegužės 15 d., kur pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo visiškai užtikrintas, kadangi jose sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o buvo tik atitvertos 1,5 m. aukščio pertvara su užuolaidomis. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Tačiau iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose matyti, kad Vilniaus PN pateikė duomenis tik apie pareiškėjo laikymą 2017 m. spalio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d.

Iš minėtų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 31 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, vėliau tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 375. Nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 253. Taigi duomenų apie tai, kokiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. (įskaitytinai) byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. (įskaitytinai) buvo laikomas kameroje Nr. 375, nes duomenų kokiose kamerose jis šiuo laikotarpiu buvo laikomas į bylą nebuvo pateikta.

Atitinkamai, teismas nepagrįstai sprendė, kad visą šį laikotarpį jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes jis galėjo būti laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų (pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, Vilniaus PN pažymų ar kt.) apie pareiškėjo kalinimo sąlygų atitikimą higienos normoms kamerose 2017 m. spalio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinkęs reikiamų įrodymų ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

28. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Milda Vainienė