de2dc0ac-f919-4c86-9431-e2ea02ae3702 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                              Administracinė byla Nr. I-1887-643/2018                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00523-2018-4                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                               55.1.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,             teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

             Teismas n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas N. D. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad nuo 2015 m. iki 2016 m. buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m ploto reikalavimas. Pažymi, kad dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, nebuvo užtikrinamas pareiÅ¡kėjo privatumas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl minėtų pažeidimų jis patyrė sukrėtimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, miego sutrikimais ir kitais nepatogumais. Kamerose tarp suimtųjų ir nuteistųjų nuolat kildavo konfliktai. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–14).Nurodo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo judėjimo duomenų matyti, kad jam tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus, iÅ¡skyrus laikotarpius nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 4 d., 2016 m. sausio 12 d., nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2016 m. vasario 21 d.

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Pažymi, kad 2017 m. LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidus ir nuo apžiÅ«ros langelio.

LukiÅ¡kių TI-K manymu, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, juose nėra konkretumo. Å iuo atveju nėra LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.                          Teismas                           k o n s t a t u o j a :              Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. kovo 16 d.

Dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 7–14, 15) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose: 109, 121, 144, 278, 279, 299, 299A, 326. PareiÅ¡kėjas 2015 m. gruodžio 23 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121 (plotas – 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje), vėliau iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2015 m. gruodžio 28 d. atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121 (plotas – 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2015 m. gruodžio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 121 (plotas – 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2015 m. gruodžio 30 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m; 2 asmenys kameroje).

Nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m; 3 asmenys kameroje). Nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. sausio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m; 1 asmuo kameroje). Nuo 2016 m. sausio 9 d. iki 2016 m. sausio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. sausio 11 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 326 (plotas – 7,66 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016 m. sausio 12 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 326 (plotas – 7,66 kv. m; 3 asmenys kameroje).

Nuo 2016 sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 16 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 326 (plotas – 7,66 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. sausio 17 d. iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2016 m. sausio 21 d. atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo laikomasi kameroje Nr. 109 (plotas – 7,31 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016 m. sausio 22 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 2 asmenys kameroje). Nuo 2016 m. sausio 23 d. iki 2016 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. sausio 27 d. buvo kameroje Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 1 asmuo kameroje).

Nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. sausio 31 d. buvo kameroje Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. vasario 1 d. buvo kameroje Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 1 asmuo kameroje). Nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 3 d. buvo kameroje Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. vasario 4 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 299 (plotas – 7,87 kv. m; 2 asmenys kameroje). Nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 7 d. buvo kameroje Nr. 299 (plotas – 7,87 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. vasario 8 d. buvo kameroje Nr. 299 (plotas – 7,87 kv. m; 1 asmuo kameroje).

Nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2016 m. vasario 13 d. buvo kameroje Nr. 299 (plotas – 7,87 kv. m; 2 asmenys kameroje). Nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2016 m. vasario 21 d. buvo kameroje Nr. 299 (plotas – 7,87 kv. m; 3 asmenys kameroje). 2016 m. vasario 22 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 299A (plotas – 7,45 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016 m. vasario 23 d. perkeltas i kamerÄ Nr. 144 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje). Nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 15 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 144 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2016 m. kovo 16 d. pareiÅ¡kėjas paleistas i laisvę.IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas kamerose ginčo laikotarpiu buvo laikomas 12 parų pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalų plotÄ (nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 4 d.; 2016 m. sausio 12 d.; nuo 2016 m. vasario 14 d. iki 2016 m. vasario 21 d.).

Nurodytais laikotarpiais pareiškėjui kameroje vidutiniškai teko nuo 2,5 kv. iki 2,6 kv. m. Įvertinus tai, kad kamerose buvo baldų, be to, jose įrengtas sanitarinis mazgas, kurio plotas apie 0,56 kv. m, galima teigti, jog pareiškėjui kamerose realiai teko tik apie 2 kv. m ploto. Iš nustatytų aplinkybių išplaukia, kad šiuo atveju egzistuoja ne tik nacionalinės teisės normose įtvirtintas minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo pažeidimas, tačiau ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, laikytini pagrįstais. Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu praleido 80 parų.

IÅ¡ jų 7 paras kamerose buvo vienas (2016 m. sausio 8 d., 2016 m. sausio 11 d., 2016 m. sausio 21 d., 2016 m. sausio 27 d., 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. vasario 8 d. ir 2016 m. vasario 22 d.). Su kitais asmenimis pareiÅ¡kėjas praleido 73 paras.Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Nr. Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 73–75 p.).

EŽTT praktikoje taip pat nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis praneÅ¡imas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.).

Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai kalinys kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies, yra priimtinas ir užtikrina kaliniams reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 28 d. praneÅ¡ime (b. l. 20–21) nurodyta, kad priežiÅ«ros posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, priežiÅ«ros posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395, priežiÅ«ros posto Nr. 25gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417, priežiÅ«ros posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara.

Atsiliepime nurodyta, kad 2017 m. asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Vadinasi, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo kamerose užuolaidos dar nebuvo įrengtos. Kaip jau nustatyta, pareiÅ¡kėjas vienas buvo laikomas 7 paras, o su kitais asmenimis – 73 paras. Taigi, pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu 7 paras buvo užtikrintas reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tačiau 73 paras pareiÅ¡kėjas praleido kamerose su kitais asmenimis.

EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikoma daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu 73 paras nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sÄ lygų bloginimui.

Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Dėl neturtinės žalos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad netinkamos kalinimo sÄ lygos jam padarė neigiamÄ Ä¯takÄ , jį paveikė psichologiÅ¡kai. Jis patyrė sukrėtimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, miego sutrikimais ir kitais nepatogumais.IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas dėl nustatytų pažeidimų (pažeidus vienam asmeniui tenkantį minimalų plotÄ (12 parų); neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (73 paras)), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios virÅ¡ijo įprastus kalinimo sÄ lygojamus suvaržymus.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas.

Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 3 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 800 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 800 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo N. D. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui N. D. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ pareiÅ¡kėjo N. D. skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                      Margarita Stambrauskaitė