de2d2267-fdf4-4776-8ea7-aa525cb2d1bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

        Administracinė byla Nr. I-4778-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05467-2015-3                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.,3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,          n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose.

PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus pataisos namuose buvo kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, buvo nuolat pažeidžiamos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatos. Dėl netinkamų sÄ lygų padaryta žala jo sveikatai. Kalinimo metu negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti, pasidarė dirglus, sutriko visavertis gyvenimas, jautėsi suvaržytas, patyrė nepatogumų, emocinę depresijÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimÄ kildina dėl per mažo gyvenamojo ploto bei dėl to, kad trÅ«ko bÅ«tino inventoriaus, t. y. spintelių rÅ«bams bei higienos reikmenims susidėti.

Atsiliepime į skundÄ atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į Vilniaus pataisos namus atvyko 2012 metų birželio mėnesį. VPN prašė teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 dalimi, pareiÅ¡kėjo reikalavimams už laikotarpį nuo 2012 metų birželio mėnesio iki 2012-11-16 dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno gyvenamosiose (bendrabučio tipo) patalpose Nr. 302, 306, 307, 314, ir 412.

Atskirais laikotarpiais pareiškėjas gyveno ir drausmės grupės patalpose Nr. 7D, 9D, 10D ir 12D bei atliko jam paskirtas nuobaudas baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 1K, 2K, 3K, 4K, 5K, 6K, 7K ir 16K. Paaiškino, jog nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu gyveno šioje gyvenamosiose patalpose, drausmės grupės bei baudos izoliatoriaus kamerose, nėra galimybės, nes duomenys nekaupiami. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos Nr. 302 plotas – 31,94 m2, miegamų vietų – 6; Nr. 306 plotas – 15,75 m2, miegamų vietų – 5;

Nr. 307 plotas – 29,70 m2, miegamų vietų – 9; Nr. 314 plotas – 14,44 m2, miegamų vietų – 4; Nr. 412 plotas – 13,59 m2, miegamų vietų – 4. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 7D plotas – 14,39 m2, miegamų vietų – 4; Nr. 9D plotas – 14,23 m2, miegamų vietų – 4; Nr. 10D plotas – 14,66 m2, miegamų vietų – 4; Nr. 12D plotas – 14,89 m2, miegamų vietų – 4. Baudos izoliatoriaus kameros 1K plotas – 13,05 m2, miegamų vietų – 3; 2K plotas – 14,35 m2, miegamų vietų – 3; 3K plotas – 13,64 m2, miegamų vietų – 3; 4K plotas – 13,55 m2, miegamų vietų – 3; 5K plotas – 14,08 m2, miegamų vietų – 3; 6K plotas – 12,99 m2, miegamų vietų – 3; 16K plotas – 14,48 m2, miegamų vietų – 3.Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės), kurių 111.1 ir 111.2 punktuose nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 m2 pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 m2 – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.Dėl pareiškėjo argumento, jog trūko inventoriaus nurodė, kad visos VPN gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas gyveno, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinimo taisyklėmis (toliau – ir Įrengimo taisyklės).

Pabrėžė, kad visos patalpos aprÅ«pintos inventoriumi pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 ir tvirtino, kad minėtos normos nebuvo pažeistos. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis).

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2015-11-18, ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2012-11-18. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytÄ Å¾alÄ laikotarpiu nuo 2012-11-18 iki 2015-11-18 pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, jog minėtu laikotarpiu buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje, kurioje nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas bei dėl to, kad nebuvo aprÅ«pintas inventoriumi.Teismas sprendžia galimus vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2012-11-18 iki 2015-11-18.Taisyklių 111 punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 punktas, ginčo metu galiojusi redakcija).Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu gyveno patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami.

Pareiškėjas taip nenurodė asmenų skaičiaus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPN pabrėžė, kad gyvenamosiose patalpoje, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose bei baudos izoliatoriaus kamerose visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta. Nesant tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose patalpose buvo asmenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai.Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti (b. l. 9, 11) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2012-11-18 iki 2015-11-18 atliekant bausmę VPN, nebuvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 m2 gyvenamosios patalpos ploto ir ne mažiau nei 3,6 m2 baudos izoliatoriaus kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad ne tik ploto trÅ«kumas pažeidė jo teises, bet ir tai, kad nebuvo aprÅ«pintas inventoriumi.Lietuvos Respublikos ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatyta, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti metalinė lova (vienam asmeniui); spintelė prie lovos (vienam asmeniui); taburetė (vienam asmeniui); stalas (1 vnt.); sieninis laikrodis (1 vnt., bÅ«rio gyvenamųjų patalpų koridoriuje); kambarinis termometras (1 vnt.); užuolaidos (po 1 komplektÄ kiekvienam langui (moterų pataisos namuose)); užuolaidėlės (po 1 komplektÄ kiekvienam langui);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vnt.); valymo inventorius (1 komplektas). Atsakovas teismui patvirtino, jog visos patalpos buvo aprÅ«pintos inventoriumi, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl inventoriaus trÅ«kumo vertintinas kritiÅ¡kai. Pastebėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų ar paaiÅ¡kinimų, kad dėl trÅ«kstamo inventoriaus kreipėsi į atsakovÄ , kas, teismo vertinimu, tik sustiprina abejones, jog pareiÅ¡kėjo argumentas yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas visas.Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                           ArÅ«nas Kaminskas