AS-556-54-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-54/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00424-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 69.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą nutraukti neteisėtus veiksmus ir įgyvendinti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatą, t. y. nevykdyti sustabdyto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos paskelbimo, apklausos komisijos sudarymo ir atrankinės Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos telefonu tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punkte nustatytos atrankinės gyventojų apklausos telefonu iki kol atitinkamos kompetencijos teismas nuspręs dėl tokio pareiškimo ar ieškinio užtikrinimo priemonių, ir 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti visus duomenis, susijusius su nuo 2012 m. vasario 13 d. pradėta vykdyti apklausa.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriame atsisakė nuo reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą nutraukti neteisėtus veiksmus ir įgyvendinti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatą, nes teismas administracinėje byloje Nr. I-2497/2012 išsprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriame prašė uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės merui skelbti duomenis, gautus iš 2012-02-13 – 2012-02-20 vykdytos Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos telefonu, ir naudoti šiuos duomenis viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo srityje.

Pareiškėjas prašyme ir patikslintuose prašymuose paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos paskelbimo, apklausos komisijos sudarymo ir atrankinės Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos telefonu tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris galimai pažeidė viešąjį interesą, nes buvo pažeista Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatanti savivaldybės tarybos pareigą prieš skelbiant apklausą patvirtinti nustatytu būdu daromos apklausos tvarką, atitinkančią įstatymo reikalavimus.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą prašymą su prašymu nesutiko, prašė bylą nutraukti, o, nenustačius bylos nutraukimo pagrindų, prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į patikslintą prašymą atsakovas paaiškino, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, priėmęs 2012 m. vasario 10 d. potvarkį Nr. 1P-7 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 1-433 1 punkto, kuriuo paskelbta apklausa, sustabdymo“, kreipėsi į teismą nurodydamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras šio potvarkio nevykdo. Kadangi pareiškėjas vadovavosi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi ir savo reikalavimą grindė savo įgaliojimais, kurie numatyti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl privalėjo laikytis jo įgaliojimų realizavimo tvarkos, t. y. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punkto, ir, jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako pakeisti ar panaikinti teisės aktą, Vyriausybės atstovas kreipiasi į teismą prašydamas imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. Vilniaus miesto savivaldybėje Vyriausybės atstovo 2012 m. vasario 13 d. teikimas Nr. 1T-3 dėl minėto Tarybos sprendimo atitinkamų nuostatų panaikinimo, kurį Vilniaus miesto savivaldybės taryba turi apsvarstyti artimiausiame Tarybos posėdyje, gautas 2012 m. vasario 14 d. Artimiausias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis, skaičiuojant nuo Vyriausybės atstovo 2012 m. vasario 13 d. teikimo Nr. 1T-3 gavimo dienos, įvyko 2012 m. vasario 15 d. Dėl to pareiškėjas tik po šio posėdžio privalėjo įgyvendinti savo įgaliojimus ir kreiptis į teismą dėl Savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimo ir iš jo kylančių veiksmų (pasekmių) teisėtumo, taigi pareiškėjo prašymas šioje byloje pateiktas neteisėtai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą nutraukti neteisėtus veiksmus ir įgyvendinti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatą nutraukė. Teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-2239-244/2012, iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2497-629/2012 (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 str. 1 d. 3 ir 5 p., 98 str. 2 d., 99 str. 3 p., 101 str. 3 p., 105-106 ir 149 str.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 52 straipsnis suteikia teisę pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, ir tai yra pagrindas teismui nutraukti bylos nagrinėjimą (ABTĮ 101 str. 3 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą nutraukti neteisėtus veiksmus ir įgyvendinti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatą nutraukė. Teismas nurodė, kad ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, byla yra sustabdoma. Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškelta administracinė byla Nr. I-2497-629/2012, kurioje prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 1-433 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos paskelbimo, apklausos komisijos sudarymo ir atrankinės Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos telefonu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - ir sprendimas Nr. 1-433) 1 punktą; 2) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-433 3 punktu patvirtintas Atrankinės Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos telefonu tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), tiek, kiek jame nenustatyta detalizuota vietos gyventojų apklausos tvarka, atitinka Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 4 straipsnio 6, 8, 10, ir 12 punktų nuostatas bei 38 straipsnio 3 dalį; 3) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-433 3 punktu patvirtintas Aprašas, tiek, kiek jame nėra nustatyti detalizuoti apklausos komisijos įgaliojimai, atitinka VSĮ 38 straipsnio 3 dalį; 4) pripažinus, kad Aprašas neatitinka VSĮ 4 straipsnio 6, 8, 10, 12 punktų ir 38 straipsnio 3 dalies nuostatų, šį Aprašą ir jį patvirtinantį sprendimo Nr. 1-433 3 punktą panaikinti. Administracinėje byloje Nr. I-2497-629/2012 priimtas sprendimas turės įtakos nagrinėjamai bylai, todėl, siekiant formuoti vienodą teismų praktiką, nagrinėjama byla stabdytina, kol įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2497-629/2012 (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p. ir 111 str. 2 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo yra visiškai nemotyvuota. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad motyvų nebuvimas yra sprendimo negaliojimas pagrindas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje A756-1480/2008; 2008 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1413/2008). Teismas nutartyje nenurodė jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų reikėję nagrinėjamą sustabdyti. Pažymi, kad administracinėje byloje Nr. I-2497-629/2012 Vyriausybės atstovo reikalavimai yra siejami su Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų nuostatų įgyvendinimu, ir, nors teismo nutartimi sustabdyta byla ir administracinė byla Nr. I-2497-629/2012 yra susijusios, tačiau jos nėra neatsietinos, nes bylų keliamų reikalavimų pagrindas ir dalykas skiriasi, o šių bylų reikalavimų patenkinimas vienoje byloje nėra susijęs su reikalavimo tenkinimu kitoje byloje, t. y. tarp šių bylų nėra jokio prejudicinio ryšio. Reikalavimo teisėtumas ar neteisėtumas administracinėje byloje Nr. I-2497-629/2012 negali tiesiogiai nulemti šios bylos baigties, t. y. patvirtinti ar paneigti, kad ginčijami atsakovo veiksmai, nevykdant imperatyvių įstatymo nuostatų, yra teisėti ar ne.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašymo reikalavimą motyvuoja tuo, jog apklausos duomenys yra neteisėtos veikos, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. priimto sprendimo Nr. 1-433 rezultatas. Šis sprendimas nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neteisėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje.

Pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2497-629/2012.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 1-433 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos paskelbimo, apklausos komisijos sudarymo ir atrankinės Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausos telefonu tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 1 punktu paskelbė Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų apklausą ir nustatė šios apklausos klausimų tekstą, apklausos teritoriją, būdą, vykdytoją ir laikotarpį (2012 m. vasario 13-20 d.). Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, vadovaudamasis aukščiau nustatytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdamas į tai, kad buvo pažeisti Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti principai ir nuostatos, 2012 m. vasario 10 d. potvarkiu Nr. 1P-7 sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimo 1 punkto vykdymą ir 2012 m. vasario 13 d. teikimu Nr. 1T-3 pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai artimiausiame tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimo 1 punkto ir 3 punkto panaikinimo klausimą arba 1.5 punkto pakeitimo klausimą, užtikrinant, kad apklausos pradžia būtų ne ankstesnė nei 3 punkte patvirtinto Aprašo, atitinkančio įstatymo reikalavimus, įsigaliojimo data, ir 3 punkto pakeitimo klausimą, nustatant patvirtintame Apraše įstatymų reikalavimus atitinkančią tvarką, užtikrinančią Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas gyventojų teises. Teikime nurodoma, kad apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Atsakovas 2012 m. vasario 10 d. potvarkio Nr. 1P-7 nevykdė, todėl Vyriausybės atstovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl viešo intereso gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinės bylos medžiagą ir įvertinusi bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, atskirojo skundo argumentus, atsižvelgusi į tai, kad šios bylos ir administracinės bylos Nr. I-2497-629/2012 keliamų reikalavimų pagrindas ir dalykas skiriasi (administracinėje byloje Nr. I-2497-629/2012 Vyriausybės atstovo reikalavimai yra siejami su Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų nuostatų įgyvendinimu, o šioje byloje reikalavimas siejamas su Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo imperatyvių nuostatų laikymusi), taip pat į tai, kad Vyriausybės atstovo potvarkis, kuriuo buvo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimo 1 punkto vykdymas, savo esme yra laikino pobūdžio aktas, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ši administracinė byla sustabdyta nepagrįstai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, jog vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nesulaukus galutinio teismo procesinio sprendimo kitoje administracinėje byloje Nr. I-2497-629/2012, kurioje keliamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 1-433 teisėtumo klausimas, šios administracinės bylos nagrinėjimas tampa neįmanomas. Darant priešingą išvadą, nepagrįstai ir neteisėtai užsitęstų administracinės bylos nagrinėjimas ir taip būtų pažeistas proceso operatyvumo principas.

Be to, kaip teisingai pažymi pareiškėjas atskirajame skunde, negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą nutarties dalį dėl bylos sustabdymo. Iš skundžiamos nutarties negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvados, suformuluotos nutarties rezoliucinėje dalyje dėl bylos sustabdymo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra aiškiai išdėstyti motyvai, argumentai dėl bylos sustabdymo. Teismas nenurodė, kokią įtaką administracinėje byloje Nr. I-2497-629/2012 priimtas sprendimas turės įtakos nagrinėjamai bylai. Teismas nesusiejo sustabdymo pagrindo su kitos administracinės bylos išnagrinėjimo rezultatu.

Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties dalis dėl bylos sustabdymo naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties dalį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius