de28b7e9-e722-4a2e-a921-97f32fc9d7e2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėja ABaudžiamoji byla Nr. 1A-322-1020/2022 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00481-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.6; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.9.8; 1.2.6.2.1; 1.2.22.9.2; 1.2.23.2.2.1; 1.2.29.3.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Stanislavui Barsuliui (Stanislav Barsul), nuteistajam B.

B. ir jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, nuteistajam J. P. (J. P.) ir jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nukentėjusiosios C. C. įgaliotajam atstovui advokatui Daliui Poviliui, vertėjai Irinai Pikčilingienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Stanislavo Barsulio, nuteistojo J. P., nuteistojo B. B. ir nukentėjusiosios C. C.

įgaliotojo atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo: B. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams; – pagal BK 147 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, B. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir B.

B. paskirta subendrinta bausmė – 8 (aÅ¡tuoneri) metai ir 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajam paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. liepos 5 d. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio B. B. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. B. B. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – 10 000 Eur dydžio užstatÄ nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti ir užstatÄ gražinti jo davėjui D.

V. 2018 m. birželio 19 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iÅ¡ B. B. paimtus 1 784,57 Eur ir 2018 m. birželio 26 d. atliktos kratos B. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rastÄ ir paimtÄ 21 JAV dolerį, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta gražinti B. B.. J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda; – pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – areÅ¡tu 20 (dvideÅ¡imčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, J.

P. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir J. P. paskirta subendrinta bausmė – 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. P. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu J. P. paskirta 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda ir J. P. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 20 parų areštas ir 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.

AreÅ¡to bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio J. P. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Nuosprendžiu nustatyta, kad J. P. jam paskirtÄ baudÄ turi sumokėti per 12 mėnesių, šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiu J. P. iÅ¡teisintas dėl BK 264 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo, konstatavus, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. B. B. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas nusikalstamos veikos rezultato – turtinės naudos sau iÅ¡ prekybos žmonėmis, turėdamas tikslÄ iÅ¡naudoti nukentėjusįjį asmenį nusikalstamoms veikoms – daryti vagystėms Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir kitose Europos SÄ jungos valstybėse, ne vėliau nei nuo 2015 m. lapkričio 24 d. žinodamas ir pasinaudodamas nukentėjusios C. C. pažeidžiamumu, t. y. priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo Å¡altinio neturėjimu, pasiÅ«lydamas nukentėjusiajai piniginį atlygį, gyvenamÄ jį plotÄ bei pinigines lėšas narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms įsigyti jos pačios vartojimui, taip jÄ paskatindamas ir nulemdamas jos apsisprendimÄ , turėdamas tikslÄ pasipelnyti iÅ¡naudojo jÄ nusikalstamoms veikoms daryti, o bÅ«tent: 1.1. ne vėliau nei nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. birželio 19 d. siekė iÅ¡naudoti ir iÅ¡naudojo nukentėjusiÄ jÄ C.

C. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – daryti, siuntė pinigų bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, nukentėjusiosios C. C. gyvenamojo bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomai, narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms įsigyti jos pačios vartojimui, nukreipdamas į gydymo įstaigÄ nukentėjusiÄ jÄ C. C. pablogėjus jos iÅ¡vaizdai dėl pernelyg dažnai vartojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kad įtartinai atrodanti C. C. nebÅ«tų pastebėta ir sekama vagystės metu, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiÄ jÄ materialiai priklausomÄ nuo jo (B.

B.). Jungtinėje Karalystėje registruotu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitomis tyrimo nenustatytomis transporto priemonėmis bei lėktuvu, gabendamas C. C. iÅ¡ Lietuvos Respublikos į įvairius Vokietijos miestus ir jų apylinkes bei kitas Europos SÄ jungos valstybes, užtikrino jos nuvykimÄ Ä¯ nusikaltimo – vagystės – padarymo vietÄ ir grįžimÄ iÅ¡ jos, apgyvendindavo jo (B. B.) rezervuotuose vieÅ¡bučiuose, kur planavo ir organizavo vagysčių vykdymÄ iÅ¡ Vokietijoje ir kitose Europos SÄ jungos valstybėse veikiančių „APPLE“ produkcija prekiaujančių parduotuvių, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį jų kiekį vogti, instruktavo dėl elgesio galimo sulaikymo metu, iÅ¡naudojimo tikslais susitarė su nukentėjusiÄ ja dėl nusikalstamų veikų – vagysčių darymo ir įgijo jos kontrolę. 1.2.

Jis (B. B.) Jungtinėje Karalystėje registruotu automobiliu „Volskwagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis transporto priemonėmis, atvykdavo prie parduotuvių bei jam (B. B.) vadovaujant ir koordinuojant C. C. veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau nei nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. birželio 19 d., siekė iÅ¡naudoti ir iÅ¡naudojo nukentėjusiÄ jÄ C. C. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iÅ¡ Vokietijos miestuose ir jų apylinkėse bei kitose Europos SÄ jungos valstybėse veikiančių „APPLE“ produkcija prekiaujančių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant „APPLE“ produkcijÄ , jo (B. B.) naudai.

Po to, pagrobtas prekes surinkdavo ir tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose realizuodavo žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus bei tokiu bÅ«du iÅ¡ to pelnėsi, o C. C. kaip atlygį už nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. birželio 18 d. vykdytas vagystes pervedė 48 168,70 Eur. Tokiu bÅ«du B. B., siekdamas pelnytis iÅ¡ prekybos žmonėmis, pasinaudodamas nukentėjusiosios C. C. pažeidžiamumu, iÅ¡naudojo jÄ nusikalstamoms veikoms – vagystėms – daryti bei gavo ne mažesnes nei 48 168,70 Eur dydžio pajamas.

2. Be to, B. B. nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su C. C., turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį narkotinių medžiagų kiekį, o bÅ«tent: ne vėliau nei 2018 m. birželio 19 d. jis (B. B.), pasinaudodamas nukentėjusiosios C. C. pažeidžiamumu dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, nurodė C. C. (kuri Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 8 punktu bei BK 147 straipsnio 3 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį) už jo (B. B.) duotas pinigines lėšas įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, reikalingų C.

C. kontrolei kelionėje į VokietijÄ , kurios tikslas buvo nusikaltimų darymas – vagystės. Pastarajai paklusus, 2018 m. birželio 19 d. apie 9 val. B. B. automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno C. C. į (duomenys neskelbtini) bendrijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur pastaroji, vykdydama B. B. nurodymÄ , netoli namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ R. D. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pripažinto kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už narkotinių medžiagų platinimÄ C.

C.), neteisėtai įgijo ne mažiau nei 46 folijos lankstinukus su 0,034 g narkotinės medžiagos – metadono ir didelį kiekį 0,00197 g narkotinės medžiagos – karfentanilio bei tÄ pačiÄ dienÄ apie 13.06 val. minimÄ narkotinių medžiagų kiekį, perdavė automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilyje „Mercedes Benz“, valst. (duomenys neskelbtini), jos laukusiam B. B. 2018 m. birželio 19 d. apie 13.40 val., B. B. ir C. C. važiuojant (duomenys neskelbtini) esančia (duomenys neskelbtini) gatve, B.

B., pastebėjęs policijos pareigÅ«nus ir siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, minėtas narkotines medžiagas perdavė C. C. ir nurodė jas paslėpti, o Å¡i, vykdydama B. B. nurodymÄ , apatinėse kelnaitėse paslėpė aukščiau minėtÄ narkotinių medžiagų kiekį ir laikė su savimi iki 2018 m. birželio 19 d. 13.40 val., kol adresu (duomenys neskelbtini), kartu su B. B. buvo sulaikyta policijos pareigÅ«nų, kurie, 2018 m. birželio 19 d. nuo 13.50 iki 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), atlikę C.

C. asmens kratÄ , rado ir paėmė neteisėtai laikomas narkotines medžiagas – 0,034 g metadono ir didelį kiekį – 0,00197 g karfentanilio.

3. J. P. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo neÅ¡aunamuoju ginklu, o bÅ«tent: 2020 m. vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, parduotuvėje „O“, esančioje (duomenys neskelbtini), už 30 Eur įgijęs pramoninės gamybos kieto metalo teleskopinę lazdÄ , kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2012 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolo Nr. 14 iÅ¡raÅ¡u, yra D kategorijos Å¡altasis neÅ¡aunamasis ginklas, jÄ neteisėtai neÅ¡iojo su savimi nuo 2020 m. gegužės 11 d. 12.45 val. iki 2020 m. gegužės 11 d. 13.15 val., kai minėtÄ teleskopinę lazdÄ jo sulaikymo metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

4. J. P. nuteistas ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė fizinių asmenų dokumentus, o bÅ«tent: nuo tiksliai nenustatytos dienos iki 2020 m. gegužės 11 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, laikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ V. K. vardu, bei vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ A. F., vardu iki 2020 m. gegužės 11 d. atliekant kratÄ nuo 17.12 val. iki 19.08 val. minimus dokumentus rado ir paėmė jÄ atlikę policijos pareigÅ«nai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam B. B. paskirtos bausmės ir pas jį rastų piniginių sumų likimo. Apeliantas praÅ¡o B. B. už BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę bei jÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, ir B. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 10 metų laisvės atėmimÄ , bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat prokuroras praÅ¡o konfiskuoti 2018 m. birželio 19 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu iÅ¡ B. B. paimtus 1 784,57 Eur bei 2018 m. birželio 26 d. atliktos kratos B. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rastÄ ir paimtÄ 21 JAV dolerį. KitÄ nuosprendžio dalį praÅ¡oma palikti nepakeistÄ . 5.1. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas B. B. paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę už padarytÄ BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir per Å¡velniÄ galutinę subendrintÄ bausmę.

Nors nustatydamas bausmių dydį B. B. teismas atsižvelgė į daugumÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, tačiau vis tik kaltinamajam paskyrė minimalaus dydžio BK 147 straipsnio 1 dalies ir BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, tokį sprendimÄ iÅ¡ esmės argumentuodamas tuo, kad abu nusikaltimai buvo baigti prieÅ¡ beveik ketverius metus, ir visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tai, kad dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir kad B. B. inkriminuotas BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas truko ilgÄ laikÄ . 5.2.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog nors pirmosios instancijos teismas byloje nustatė reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, susijusias su pasinaudojimu nukentėjusiosios C. C. pažeidžiamumu, siekiant pasipelnyti jÄ iÅ¡naudojant nusikalstamoms veikoms daryti, tačiau priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį B. B. atžvilgiu, tinkamai neįvertino pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kilusių padarinių, kaltinamojo asmenybės ir kitų pagrindų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prokuroras teigia, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios byloja apie mažesnį B. B. ar jo padarytų nusikaltimų pavojingumÄ bei sudarytų pagrindÄ jo atžvilgiu skirti minimalias laisvės atėmimo bausmes.

Teismo nurodytos aplinkybės, kad B. B. inkriminuoti nusikaltimai buvo baigti prieÅ¡ beveik ketverius metus, negali bÅ«ti laikomos pakankamomis ir sudarančiomis pagrindÄ pastarajam skirti minimalaus dydžio BK 147 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras pažymi, jog, vadovaujantis bylos duomenimis, B. B. ne mažiau kaip trejus metus kontroliavo ir iÅ¡naudojo C. C. nusikalstamoms veikoms daryti, o pati iÅ¡naudojimo forma pasižymėjo žiaurumu, ciniÅ¡kumu, nuolatiniu nukentėjusiosios žeminimu, engimu; per laikotarpį nuo 2015 iki 2018 m. nukentėjusioji buvo skatinama vartoti narkotines medžiagas, kas dar labiau sustiprino jos priklausomybę bei tokiu bÅ«du ji tapo visiÅ¡kai priklausoma nuo B.

B. Anot prokuroro, bÅ«tent ilgas nusikalstamo veikimo laikotarpis atskleidžia itin didelį B. B. asmenybės pavojingumÄ , o sukeltos neigiamos pasekmės ilgainiui atsiliepė ir neabejotinai dar atsilieps C. C. gyvenime. Apeliantas taip pat pabrėžia, kad net ir po sulaikymo nagrinėjamoje byloje B. B. ir toliau nenustojo veikti nusikalstamai (2019 m. spalio 12 d. buvo suimtas dėl Jungtinėje Karalystėje įvykdyto „Apple“ parduotuvės apiplėšimo); lygiai taip pat nuo tokio veikimo jo nenustabdė ir turimi teistumai bei baustumai.

Anot prokuroro, tai rodo, kad B. B. nėra linkęs keisti savo elgesio, laikytis visuomenėje priimtų taisyklių bei siekti pragyvenimo legaliais bÅ«dais. Be to, prokuroras pabrėžia, kad B. B. viso ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas bei dėl to nesigailėjo. Pasak prokuroro, dėl minėtų priežasčių akivaizdu, kad B. B. skirdamas minimalaus dydžio bausmę už BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus tyčinio savanaudiÅ¡ko nusikaltimo, kuris buvo nukreiptas prieÅ¡ socialiai pažeidžiamÄ asmenį, padarymÄ teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių, jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ir neteisingÄ bausmę (BPK 328 straipsnio 2 dalis), kuri nėra pajėgi įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgdamas į tai, prokuroras praÅ¡o B. B. už BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirtÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 7 metų, ir, jÄ dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinus su nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, B. B. paskirti galutinę 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 5.3. Vadovaudamasis BPK 72, 91 ir 94 straipsnių nuostatomis bei aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prokuroras taip pat teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam B. B. nepagrįstai grÄ Å¾inti pas jį rasti 1 784,57 Eur ir 21 JAV doleris.

Prokuroro įsitikinimu, Å¡ie pinigai konfiskuotini, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos rezultatas. Pasak prokuroro, skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad B. B., iÅ¡naudodamas nukentėjusiÄ jÄ C. C. nusikalstamoms veikoms daryti, gavo ne mažesnes nei 48 168,70 Eur dydžio pajamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. birželio 18 d. B. B. nukentėjusiajai C. C. pervesti 48 168,70 Eur buvo atlygis už jos iÅ¡naudojimÄ nusikaltimams daryti, o B. B. teiginius, kad jis tai darė iÅ¡ geros Å¡irdies, vedamas solidarumo jausmo su asmenimis, turinčiais priklausomybę nuo narkotikų, paneigė pačios nukentėjusiosios parodymai, kad B. B. jai pinigus pervesdavo už tai, kad ji vyktų vogti, kad kelionės metu galėtų įsigyti narkotikų ir kaip nedidelį atlygį už pavogtas prekes. 5.4.

Prokuroras teigia, jog nuteistajam grynieji pinigai buvo bÅ«tini kaip lėšos nusikalstamoms veikoms daryti – tiek pagal BK 260 straipsnio 2 dalį siekiant įgyti narkotinių medžiagų su tikslu jas platinti, tiek pagal BK 147 straipsnio 1 dalį siekiant kontroliuoti nukentėjusiÄ jÄ C. C. (narkotinių medžiagų pirkimas, buto nuoma, kelionės į užsienio Å¡alis, lėktuvų bilietų pirkimas, investicijos į C. C. iÅ¡vaizdÄ ir kt.). Pateikdamas duomenis apie tai, kad B. B. neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad grynieji pinigai, kurie buvo rasti B. B. gyvenamojoje vietoje bei paimti laikino daiktų saugojimo protokolu, ne tik yra susiję su B.

B. padarytomis nusikalstamomis veikomis, bet ir pagrįstai pripažintini tiek nusikaltimų padarymo priemone, tiek jų rezultatu ir tai atitinka konfiskuotino turto požymius. Todėl, prokuroro įsitikinimu, minėti grynieji pinigai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turi būti konfiskuoti.

6. Nuteistasis J. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendį: pagal BK 302 straipsnio 1 dalį jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę pakeisti bauda arba, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti areÅ¡to bausmės vykdymÄ . 6.1. Apeliantas nurodo, kad dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nėra jokių abejonių, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinių asmenų dokumentus.

Visgi nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jo parodymai apie tai, jog jis pamirÅ¡o apie turimus dokumentus, yra tik jo gynybinė versija. J. P. nurodo, kad minėtos veikos padarymo metu jis vartojo narkotines medžiagas ir beveik visÄ laikÄ buvo apsvaigęs bei dėl to vengė policijos ir pamirÅ¡o apie Å¡iuos dokumentus. J. P. teigimu, jis neturėjo tyčios tais dokumentais pasinaudoti, juos realizuoti bei jų negrÄ Å¾inti teisėtiems savininkams. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas praÅ¡o iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio paÅ¡alinti teiginį, jog versija, jog jis užmirÅ¡o turintis svetimus dokumentus, kuriuos abu laikė vienoje vietoje, yra gynybinė. 6.2.

Nuteistasis J. P. nesutinka ir su teismo jam pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta areÅ¡to bausme. Skiriant jam bausmę nebuvo įvertinta tai, kad rastų dokumentų jis nepagrobė, nepanaudojo ir nerealizavo. Tik laikydamas minėtus dokumentus jis nepadarė žalos. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino jo ankstesnių teistumų, kurie buvo nulemti priklausomybės nuo narkotikų, faktÄ . Gydytis nuo Å¡ios priklausomybės (duomenys neskelbtini) centre (toliau – ir Centre) jis pradėjo 2019 m. liepos 25 d., tačiau jos labai sunku atsikratyti, todėl jis narkotikus vartojo net ir gydomas.

Visgi paskutinės jo veikos buvo padarytos prieš dvejus metus, t. y. 2020 m. gegužės 11 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. Nuteistasis teigia, kad Centre jo atžvilgiu taikytas gydymas buvo neefektyvus, todėl jis kreipėsi pagalbos į (duomenys) „C“ ir nuo 2021 m. liepos 1 d. šioje įstaigoje lanko konsultacijas, savanoriauja, dalyvauja įvairiose akcijose, projektuose ir net dirba. Apelianto teigimu, nauja gydymo programa jam padėjo ir jis nustojo vartoti narkotines medžiagas, šiuo metu dirba ir daugiau nei dvejus metus nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų.

Nuteistasis teigia, kad tokioje situacijoje yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka teigti, jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti jo atžvilgiu taikant tik realiÄ areÅ¡to bausmę. Reali 20 parų areÅ¡to bausmė pakenks jo gydymo programai – tuo metu jis negalės lankyti konsultacijų, bus pažeistas įprastas jo gyvenimo ritmas, kuris padeda susilaikyti nuo narkotikų vartojimo, jis vėl gali patirti stresÄ ir depresijÄ . Anot J. P., neigiamas areÅ¡to bausmės pasekmes jo gydymo programos eigai gali patvirtinti ir „C“ darbuotoja E. K.

Nuteistojo teigimu, jis iki Å¡iol gydosi pagal farmakoterapijos metadonu programÄ ir turį šį preparatÄ vartoti, ko negalės daryti atlikdamas areÅ¡to bausmę. Skunde nurodoma, kad kiekvienÄ antradienį apeliantas privalo atvykti į Centre, kur jam iÅ¡duodami vaistai ir atliekami kontroliniai testai. Pagal gydymo programos sÄ lygas, neatvykus į Centre per 14 dienų, programa bus nutraukta, nepaisant to, kad jis gydytis negalės atvykti dėl objektyvios priežasties – areÅ¡to bausmės atlikimo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs, jog jam tikslinga skirti areÅ¡to bausmę, atsižvelgdamas į jo iÅ¡nykusio teistumo faktÄ , apeliantas mano, jog jo atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jam paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7. Nuteistasis B. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti: jį iÅ¡teisinti dėl BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo; perkvalifikuoti jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 264 straipsnio 1 dalį. 7.1. Anot nuteistojo, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, nagrinėdamas bylÄ ir jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko jo veika buvo kvalifikuota pagal netinkamÄ BK straipsnį.

Be to, vertindamas įrodymus ir darydamas iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jo kaltės, teismas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, kadangi įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, o jo teisinę padėtį lengvinančius įrodymus ignoravo. Nuteistojo teigimu, visas neaiÅ¡kias situacijas ir aplinkybes teismas tendencingai vertino jo nenaudai, tuo pažeisdamas in dubio pro reo (lot. visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principÄ ir jo teisę į teisingÄ teismo procesÄ . 7.2.

Nuteistasis B. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai ir vadovavosi prielaidomis. Apelianto teigimu, skundžiamo nuosprendžio 71 lape (t. 17, b. l. 185) nurodyta, kad jis žinojo apie C. C. priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, tačiau byloje niekaip neįrodyta, kad, žinodamas apie Å¡iÄ priklausomybę, jis ja bÅ«tų pasinaudojęs nusikalstamoms veikoms daryti. 7.3. Nuteistasis teigia, kad jam pateiktas kaltinimas dėl prekybos žmonėmis yra grindžiamas iÅ¡imtinai nukentėjusiosios C.

C. parodymais ir yra nekonkretus. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas skunde pateikia kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių vertinimÄ . Pirmiausia, nuteistasis ginčija kaltinime nurodytÄ aplinkybę, kad jis siuntė pinigus C. C., jog bÅ«tų patenkinti bÅ«tinieji jos poreikiai. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų apie tai kokie C. C. poreikiai buvo tenkinami. Nuteistasis nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad jis skyrė pinigų C. C. buto nuomai – butÄ iÅ¡sinuomojo pati C. C., jam nedalyvaujant, kÄ patvirtino ir liudytoja L.

J. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų kaltinime nurodytÄ teiginį, kad jis (B. B.) skirtingomis transporto priemonėmis vežė C. C. į skirtingas Å¡alis, taip užtikrindamas jos nuvykimÄ Ä¯ nusikaltimo – vagystės padarymo vietÄ . IÅ¡skyrus pačios nukentėjusiosios C. C. parodymus, nuteistojo teigimu, jokie kiti duomenys nepatvirtina ir aplinkybės, kad jis jÄ apgyvendindavo vieÅ¡bučiuose, kur planuodavo vagystes. Anot nuteistojo, net ir dokumentuose, gautuose pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymus, jis niekaip nėra susietas su C.

C. užsienyje užfiksuotais teisės pažeidimais. Be jau minėtų C. C. parodymų, jokie byloje apklausti liudytojai ar kiti duomenys nepatvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad jis nukentėjusiajai davė nurodymus, kokias prekes ir kokį jų kiekį vogti bei instruktavo jÄ dėl elgesio galimo sulaikymo metu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta kur, kada ir kaip jis vadovavo bei koordinavo C. C. veiksmus darant vagystes, nei kaip Å¡ie procesai vyko ir kas juose dalyvavo. Anot B. B., nepasitvirtino ir kaltinimo iÅ¡vada, kad jis pagrobtas prekes surinkdavo ir vėliau jas realizuodavo bei iÅ¡ to pelnydavosi.

Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad jis bÅ«tų pardavinėjęs pagrobtÄ â€žApple“ produkcijÄ . Duomenų apie jo vykdomÄ minėtų prekių realizavimÄ nebuvo rasta nei analizuojant socialinius tinklus, nei atliekant kratas. Be to, apelianto teigimu, tyrimo metu buvo atliktas jo bei jo artimųjų pajamų ir įgyto turto vertinimas, kuris parodė, kad visos jų gautos pajamos ir įgytas turtas buvo pagrįstas teisėtais duomenimis. B. B. įsitikinimu, sunkiai paaiÅ¡kinamas ir kaltinimo teiginys, kad jis, kaip atlygį už įvykdytas vagystes, C. C. pervedė 48 168 Eur bei tokiu bÅ«du, iÅ¡naudodamas jÄ , gavo ne mažesnes nei 48 168 Eur dydžio pajamas.

Anot nuteistojo, sunkiai suvokiama, kaip C. C. gautos piniginės lėšos gali bÅ«ti ir yra vertinamos kaip jo paties gautos pajamos. Skunde nurodoma, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie byloja, jog didžiÄ jÄ dalį Å¡ių piniginių lėšų jam davė pati C. C. iki jos atskiro pareikalavimo (tÄ patvirtino ir pati C. C. t. 6, b. l. 85–87)). Bylos duomenimis ir vadovaujantis liudytojų parodymais, C. C. 2014 – 2015 m. Didžiojoje Britanijoje vykdė vagystes, dirbo ir turėjo pakankamai pajamų, kad sutaupytų ženkliÄ pinigų sumÄ . 7.4.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat kritikuoja duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, įrodomÄ jÄ vertę. Pirmiausia, apelianto teigimu, jokie byloje esantys telefoniniai pokalbiai nepatvirtina C. C. iÅ¡naudojimo vagystėms daryti. Anot nuteistojo, telefoninių pokalbių buvo klausomasi dar nuo 2018 m. gegužės 25 d., tačiau Å¡ių pokalbių suvestinėje yra užfiksuoti tik 2018 m. birželio 18 – 19 d. vykę pokalbiai. Anksčiau, t. y. nuo 2018 m. gegužės 25 d., vykę telefoniniai pokalbiai prie bylos neaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių nebuvo prijungti ir nėra iÅ¡tirti, nors turi labai svarbiÄ reikÅ¡mę, nes juose turėtų bÅ«ti duomenų apie dar nuo 2018 m. gegužės 25 d. tariamai vykdytÄ C.

C. iÅ¡naudojimÄ vagystėms. Pasak apelianto, minimi pokalbiai galėtų padėti panaikinti jau užfiksuotuose ir iÅ¡tirtuose telefoniniuose pokalbiuose esančius nesutapimus ir nelogiÅ¡kumus, nes apeliacinės instancijos teismui iÅ¡reikalavus ankstesnius pokalbius, vykusius nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. birželio 18 d., geriau matytųsi Å¡ių pokalbių kontekstas. 7.5. Pasak nuteistojo, jį inkriminuojančiais negali bÅ«ti laikomi ir duomenys gauti iÅ¡ „Paypost“ bei „Western Union“, iÅ¡ kurių galima spręsti apie įvykdytas pinigines perlaidas ne tik C. C., liudytojams A.

A., D. Ž., D. P., L. R., bet byloje taip ir neapklaustiems A. B., D. M., I. R., A. V., G. S., V. B., Z. A. ir A. A.. Pasak nuteistojo, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad pinigai jiems buvo pervedami pagal jų prašymus paskolinti pinigų ir, jog tai niekaip nebuvo susiję su nusikalstamomis veikomis. Taip pat teisiškai jokios reikšmės neturi byloje esantys duomenys apie tai, kad jis (B. B.) su C. C. 2018 m. kovo 15 d. skrido į (duomenys neskelbtini), iš kurios į (duomenys neskelbtini) grįžo jau 2018 m. kovo 18 d.

– byloje nėra duomenų, kad Å¡ioje Å¡alyje C. C. vykdė vagystes. Apelianto teigimu, jam inkriminuojamo prekybos žmonėmis nusikaltimo nepatvirtina ir byloje esantys duomenys apie Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimus automobiliais, nes jais nenustatyta, kad Å¡iuos automobilius vairavo bÅ«tent jis (nustatytas tik vienas atvejis, kai automobilį vairavo jis, tačiau net nėra aiÅ¡ku, ar Å¡iuo atveju kartu su juo vyko C. C.). Jo kaltės padarius BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ nepatvirtina ir Europolo iÅ¡raÅ¡uose užfiksuota informacija.

Antai, vien tai, kad C. C. buvo ieškoma dėl vagysčių Vokietijoje, neleidžia konstatuoti ryšio tarp jo ir C. C. įvykdytų vagysčių, juo labiau, kad Europolo dokumentuose nėra informacijos, kad jis šių veikų padarymo metu veikė kaip C. C. bendrininkas. Aplinkybė, kad, vadovaujantis Europolo duomenimis, 2016 m. vasario 18 d. buvo sustabdytas automobilis, kuriuo važiavo jis (B. B.), D. P. ir C. C., vėlgi neleidžia konstatuoti, kad jis išnaudojo minėtus asmenis. Nuteistojo teigimu, automobilyje ir pas jį nebuvo rasta narkotinių medžiagų ar vogtų daiktų; nei D.

P., nei C. C. pareigÅ«nams nenurodė aplinkybių, kad buvo iÅ¡naudojami. Tai, kad jis (B. B.) nuo 2007 iki 2019 m. buvo sulaikytas už 13 vagysčių iÅ¡ parduotuvių, patvirtina tik jo asmeniÅ¡kai įvykdytas vagystes, kurios niekaip nėra susijusios su jam Å¡ioje byloje inkriminuotais nusikaltimais. Europolo iÅ¡raÅ¡e nėra duomenų, kad Å¡iuose baudžiamuosiuose procesuose bÅ«tų figÅ«ravusi C. C. ar kiti nagrinėjamoje byloje apklausti liudytojai. Be to, apelianto teigimu, byloje buvo padaryta prielaida, kad 2017 m. spalio (duomenys neskelbtini) per Lietuvos – Lenkijos Respublikų valstybinę sienÄ vykusiame automobilyje VW Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alia jo sėdi A. B. Å is duomuo net tik niekaip nepatvirtina jo kaltės, tačiau ir nėra niekaip patikrintas – A. B. teisme neapklaustas, o specialisto iÅ¡vados, kurios patvirtintų, jog automobilyje sėdėjo bÅ«tent Å¡is asmuo, nepateikta. 7.6. B. B. nesutinka ir su konkrečių bylos duomenų, kurie, teismo įsitikinimu, sudarė pagrindÄ konstatuoti jo kaltę padarius BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , vertinimu. 7.6.1. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosekliais ir patikimais pripažino nukentėjusiosios C.

C. parodymus. Anot apelianto, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme C. C. skirtingai aiškino piniginių perlaidų atlikimo aplinkybes ir 2018 m. birželio 19 d. įvykius. Be to, nukentėjusiosios parodymai buvo labai abstraktūs, juose nebuvo nurodomos konkrečios datos, vietos ir konkrečios situacinės aplinkybės, kurias būtų galima patikrinti. Nuteistojo teigimu, apklausiama teisme C. C. net nesugebėjo nurodyti konkrečių vietų, kuriose gyveno, adresų bei asmenų, kurie su ja gyveno kartu inkriminuojamu laikotarpiu, nors, pavyzdžiui, liudytojas D.

P. nurodė, kad su nukentėjusiÄ ja kartu gyveno 2 metus ir per tÄ laikÄ nuomojosi tris butus. Apelianto įsitikinimu, C. C. savo parodymų nedetalizavo dėl to, kad abstraktesnius parodymus galima lengviau įsiminti ir atkartoti. 7.6.2. Apelianto vertinimu, teismas, grįsdamas jo kaltę dėl prekybos žmonėmis, nepagrįstai vadovavosi ir nuteistojo J. P. parodymais apie tai, kad C. C. pinigų narkotikams gaudavo iÅ¡ jo (B. B.). Nuteistasis teigia neginčijantis atliktų piniginių perlaidų, tačiau neigia, jog kada nors buvo kalbėta apie tai, kad Å¡ios lėšos yra skirtos bÅ«tent narkotikams įsigyti. 7.6.3.

B. B. nesutinka ir su teismo išvada, kad jis buvo nurodęs vagystėms vykdyti įsisiūti tokias kišenes, į kurias nukentėjusioji įsidėdavo pavogtas prekes. Anot nuteistojo, tokia versija yra tik prielaida, iškelta vadovaujantis išimtinai C. C. parodymais. Nuteistojo teigimu, tokių aplinkybių niekada nepatvirtino ir liudytoja I. P., kuri teisme, atsakydama į prokuroro klausimus, net nurodė, kad, jos nuomone, C. C. santykiai su juo buvo normalūs ir ji net žinojo apie tai, kad C. C. pati važiuodavo traukiniu pas jį į (duomenys neskelbtini).

Pasak nuteistojo, Å¡ios aplinkybės įrodo, kad C. C. turėjo apsisprendimo laisvę ir pati, nieko neverčiama, važiuodavo pas jį. 7.6.4. Nuteistasis ginčija ir teismo iÅ¡vados, jog nerealu, kad C. C. ir jos motina bÅ«tų patikėjusi jam (B. B.) saugoti didelę pinigų sumÄ be jokio tai patvirtinančio dokumento, pagrįstumÄ . Anot nuteistojo, tai yra tik prielaida, kuri buvo padaryta dėl to teisiamajame posėdyje net neapklausus C. C. motinos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kiekvienas asmuo savo nuožiÅ«ra sprendžia savo santaupų patikėjimo ir panaudojimo klausimus.

Be to, ir teismo iÅ¡vada, kad už pavogtas prekes jis pinigus pervesdavo ne tik C. C., bet ir liudytojams L. R., A. A., D. P. ir D. Ž., yra pagrįsta tik C. C. parodymais, nes minėti liudytojai tokias aplinkybes neigia. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jo (B. B.) paskolintos piniginės lėšos, kurias liudytojai gaudavo piniginių perlaidų bÅ«du, vėliau jam buvo grÄ Å¾intos. Skunde nurodoma, kad tiek nuteistasis, tiek liudytojai teisme patvirtino, kad Å¡ie pinigai buvo grÄ Å¾inti. 7.6.5.

Anot B. B., aplinkybė, kad jis su liudytojais L. R., A. A., D. P. ir D. Ž. palaikė bičiuliÅ¡kus santykius nepagrįstai sustiprino teismo įsitikinimÄ , kad C. C. naudai atliktos piniginės perlaidos buvo atlygis už jos iÅ¡naudojimÄ nusikaltimams daryti. Visi minėti liudytojai parodymus davė bÅ«dami prisaikdinti, o byloje nebuvo nustatytos aplinkybės apie jiems galimai jo darytÄ poveikį. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis teigia, kad toks selektyvus ir skirtingas liudytojų parodymų vertinimas įrodo bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . 7.7.

Apibendrindamas tai, kas minėta bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos nesilaikė in dubio pro reo principo nuostatų bei apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priėmė vadovaudamasis nepatikimų liudytojų parodymais ir jais pagrįstomis prielaidomis. Taigi, dėl kaltinimo pagal minėtÄ BK normÄ jis turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas. 7.8. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. 7.8.1.

Pirmiausia, apeliantas nurodo, kad nors pirmosiose apklausose neigė žinojęs, kad C. C. įsigijo narkotinių medžiagų, vėliau prisipažino, jog suprato, kokiu tikslu pastaroji prašėsi nuvežama į taborÄ . Apeliantas pažymi, kad nagrinėjant bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur jis buvo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 264 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę jis pripažino visiÅ¡kai, t. y. pripažino padėjęs C. C. įsigyti narkotinių medžiagų, jÄ nuveždamas iki taboro, ir mano, kad minėta veikos kvalifikacija buvo teisinga. 7.8.2.

Nuteistasis apeliaciniu skundu kritikuoja duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, įrodomÄ jÄ vertę. Pirmiausia, jau minėtuose jo ir C. C. telefoniniuose pokalbiuose nėra duomenų apie jo nurodymus C. C. nupirkti narkotinių medžiagų, apie pinigų perdavimÄ narkotinių medžiagų įgijimui ir apie narkotinių medžiagų, kurias įgijo C. C., perdavimÄ jam. Pasak apelianto, byloje apskritai nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis iÅ¡ C. C. paėmė narkotines medžiagas ir vėliau jas perdavė saugoti.

Lygiai taip pat ir byloje esančiuose slapto sekimo veiksmų pagrindu surašytuose procesiniuose dokumentuose (t. 1, b. l. 24) nėra net užuominos apie tai, kad narkotines medžiagas C. C. jam perdavė. Anot nuteistojo, tai, kad jis nedisponavo minėtomis medžiagomis, patvirtina ir 2018 m. liepos 4 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad jo rankų nuoplovose nebuvo rasta draudžiamų medžiagų. 7.8.3. Anot B. B., pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi jo parodymus vertino kaip nenuoseklius ir kintančius, o nukentėjusiosios C.

C. parodymus kaip nuoseklius ir patvirtinančius, kad pinigus narkotinėms medžiagoms įsigyti ji gavo iÅ¡ jo. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamo nuosprendžio 79 lape (t. 17, b. l. 193), 2018 m. birželio 22 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ sprendžiant C. C. skirtinos kardomosios priemonės klausimÄ , pastaroji nurodė, kad narkotines medžiagas – 46 lankstinukus – savam naudojimui įsigijo už savo pinigus; tokius parodymus C. C. davė 2018 m. birželio 20 d. ir 2018 m. birželio 29 d. apklausta įtariamÄ ja.

Anot nuteistojo, būtent šie nukentėjusiosios parodymai laikytini patikimiausiais, kadangi buvo duoti nuo įvykių praėjus minimaliam laikui. Visgi pirmosios instancijos teismas minėtų nukentėjusiosios parodymų neaptarė ir neįvertino. Nuteistojo įsitikinimu, praėjus tam tikram laikui, buvo sukurta gynybinė versija ir C. C. parodymai buvo pakeisti iš esmės, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir būtent šiuos nukentėjusiosios parodymus apygardos teismas įvertino kaip nuoseklius ir patikimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirminius nukentėjusiosios C. C. parodymus apie tai, kad ji narkotikus įsigijo asmeniniam vartojimui, iÅ¡ esmės patvirtino ir nuteistasis J. P. bei liudytojas D. P., nurodę, kad nukentėjusioji per vienÄ kartÄ suvartodavo 6 – 7 čekius, o jos dienos norma buvo 30 čekių. Todėl akivaizdu, kad įsigytÄ narkotinių medžiagų kiekį C. C. bÅ«tų suvartojusi per pusantros dienos. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės paneigia galimybę, jog 46 lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis bÅ«tų pakakę 3 – 4 dienų kelionei į Vokietijai, juo labiau, kad jis yra kaltinamas tuo, kad turėjo tikslÄ Å¡iÄ medžiagÄ iÅ¡platinti ne tik C. C., bet ir kitiems narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, kurie neva taip pat turėjo vykti į VokietijÄ .

Pasak apelianto, byloje nepasitvirtino ir C. C. parodymai apie tai, kad ji narkotines medžiagas perdavė jam, po ko, jis, vengdamas atsakomybės, šias medžiagas perdavė jai atgal – tokių nukentėjusiosios teiginių nepatvirtino net ir policijos pareigūnai, nors jo vairuojamas automobilis pareigūnų buvo kontroliuojamas nuo taboro iki jo sulaikymo vietos. 7.8.4. Apelianto teigimu, skundžiamo nuosprendžio 82 lape (t. 17, b. l. 196) teismas nepagrįstai nurodė, kad pas C. C. rasti 46 lankstinukai su narkotine medžiaga leidžia konstatuoti, jog didelis narkotikų kiekis, jo nurodymu, buvo įgytas platinimo tikslu (C.

C. ir kitiems asmenims, vykstantiems į užsienį). Nuteistojo įsitikinimu, tokia iÅ¡vada yra tik niekuo nepagrįsta teismo nuomonė, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2018 m. birželio 19 d. buvo planuojama kelionė į VokietijÄ , taip pat apie kitus įvardintus asmenis, kurie neva turėjo vykti kartu ir kuriems taip pat buvo reikalingi narkotikai. 7.8.5. Apeliantas taip pat pažymi, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas pagal pareigÅ«no A. R. 2018 m. gegužės 23 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodyta, kad C. C. tabore dideliais kiekiais perka narkotines medžiagas, kurias vėliau galimai platina kitiems narkomanams.

Pasak nuteistojo, bylÄ nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme apklaustas A. R. teigė, kad jo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta informacija buvo tiksli ir pradedant tyrimÄ apie jį (B. B.) informacijos nebuvo. BÅ«tent todėl ir buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su praÅ¡ymu leisti kontroliuoti C. C. elektroninius ryÅ¡ius. Nei tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo pateikti duomenys, kuriais vadovaujantis buvo suraÅ¡ytas minėtas tarnybinis praneÅ¡imas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2019 m. birželio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu A.

R. nurodė, kad ikiteisminio tyrimas buvo pradėtas, nes buvo gauta žvalgybinė informacija. Visgi gynybos argumentų dėl vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir šio klausimo nenagrinėjo, nors, vadovaujantis pirminiais bylos duomenimis, jis (B. B.) nebuvo žvalgybos tyrimo objektu. 7.8.6. Apeliaciniame skunde nuteistasis pasisako ir dėl kelių konkrečių nuosprendyje paminėtų jo ir nukentėjusiosios C. C. pokalbių vertinimo, kuriais buvo grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 80 lape (t. 17, b. l. 194) nepagrįstai nurodė, kad įraÅ¡e Nr. 01163 jis, kalbėdamas su C. C., susitarė, kad atvyks pas jÄ ir jie kartu vyks įsigyti narkotikų. Anot nuteistojo, iÅ¡ minėto pokalbio metu iÅ¡sakytų frazių neaiÅ¡ku apie kÄ kalbama – ar apie narkotikus, ar tiesiog įvardijamos konkrečios pinigų sumos. B. B. teigimu, apie minėto pokalbio aplinkybes nei jis, nei C. C. teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklausti.

Nuosprendžiu, vadovaujantis C. C. ir nuteistojo J. P. parodymais, pripažinta, kad narkotinių medžiagų buvo nupirkta už 300 Eur, tačiau telefoninių pokalbių suvestinėse skaičiaus „300“ nėra. Anot nuteistojo, teismas pacitavo atskiras minėto pokalbio iÅ¡traukas, tačiau visas minėto pokalbio turinys kelia daug klausimų. Apeliantas, cituodamas byloje užfiksuoto telefoninio pokalbio Nr. 01268 turinį, teigia, kad iÅ¡ jo matyti, jog jis, C. C. pradėjus kalbėti apie kažko paėmimÄ visiems, aiÅ¡kiai nusistebėjo nesuprasdamas kÄ C.

C. turi omenyje. IÅ¡ to akivaizdu, kad jie nesitarė dėl kažko paėmimo visiems, o C. C. iÅ¡tartos frazės net sukėlė jo pyktį. Visgi, pasak nuteistojo, vadovaudamasis Å¡iais pokalbiais, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du jis davė nurodymÄ C. C. nupirkti narkotikų medžiagų jos ir kitų asmenų vartojimui. 7.8.7. Nuteistasis B. B. kritikuoja ir konkrečių asmenų parodymų, kuriais grindžiama jo kaltė padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , vertinimÄ . 7.8.8.

Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai įvertino ir nepagrįstai vadovavosi nuteistojo J. P. parodymais, nes pastarasis siekė padėti nukentėjusiajai C. C.. Anot nuteistojo, J. P. mama liudytoja I. P. patvirtino, kad prasidėjus procesui C. C. buvo atvykusi pas juos į namus. Pasak apelianto, Å¡iuo vizitu C. C. darė poveikį ir nuteistajam J. P. Apie C. C. darytÄ poveikį teisme nurodė ir liudytojas D. P. Nuteistojo teigimu, J. P. apie tai, kad jis (B. B.) duoda pinigų C. C. narkotikams įsigyti, iÅ¡girdo iÅ¡ pačios nukentėjusiosios.

Be to, apelianto teigimu, duodamas parodymus J. P. tik darė prielaidÄ , kad C. C. neturėjo savų pinigų narkotikams bei, pasisakydamas dėl to, kiek dozių narkotikų per dienÄ suvartodavo C. C., buvo itin nenuoseklus ir iÅ¡sisukinėjo nuo klausimų. Pasak apelianto, toks J. P. elgesys duodant parodymus patvirtina jo suinteresuotumÄ duoti C. C. palankius parodymus. 7.8.9. Dėl liudytojos I. P. parodymų vertinimo, apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Å¡ios liudytojos dar ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes apklausta teisme pastaroji nurodė, kad yra susipažinusi su visa bylos medžiaga ir kaltinamuoju aktu.

Pasak apelianto, teismas liudytojos I. P. parodymais vadovavosi selektyviai atrinkdamas kaltinimui naudingas Å¡ių parodymų dalis. Skunde pažymima, kad I. P. nenurodė jokių aplinkybių apie vagystes ir (ar) keliones į VokietijÄ . Be to, pasak nuteistojo, sprendžiant iÅ¡ liudytojos I. P. parodymų apie jos sÅ«nų J. P. ir C. C., kaip narkotikus vartojančius asmenis, Å¡ių asmenų duotų parodymų niekaip negalima laikyti patikimais. 7.8.10. Pirmosios instancijos teismas niekaip neįvertino ir liudytojo D.

P. parodymų apie tai, kad pati C. C., tam tikrais atvejais padedant J. P., įsigydavo narkotikų, juos maišydavo, taip siekdama padidinti mišinio kiekį ir jį parduodavo; apie tai liudytojas sprendė iš C. C. telefoninių pokalbių su kitais asmenimis. Pasak apelianto, atsižvelgus į tai, byloje kyla pagrįstas klausimas, ar nuo 2018 m. gegužės 24 d. kontroliuojant nukentėjusiosios el. ryšius, nebuvo gauta duomenų apie jos vykdomas nusikalstamas veikas, apie kurias nuteistajam nieko nėra žinoma ir kuriose jis niekaip nedalyvavo.

Nuteistojo teigimu, C. C. pokalbiuose užfiksuotos frazės apie galimÄ narkotinių medžiagų poreikį kitiems, galėjo atsirasti bÅ«tent dėl jos bendravimo su galimais klientais. 7.9. Apibendrindamas tai kas minėta nuteistasis teigia, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta nevisapusiÅ¡kai, neiÅ¡tiriant visų aplinkybių, kurios galėjo pakeisti byloje esančių duomenų vertinimÄ ir teisinį nusikalstamų veikų kvalifikavimÄ . Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį jis buvo nuteistas vadovaujantis tik nepatikimais nukentėjusiosios C.

C. parodymais ir iÅ¡vestiniais J. P. parodymais apie įvykius ir faktus, kuriuos jis neva girdėjo iÅ¡ C. C. Nuteistojo teigimu, byloje nėra neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų, jog 2018 m. birželio 19 d. jis davė C. C. pinigų, už kuriuos nurodė įgyti narkotinių medžiagų, turėdamas tikslÄ vėliau Å¡ias medžiagas platinti jas perduodamas tiek C. C., tiek kitiems asmenims kelionės į VokietijÄ metu. Pasak nuteistojo, byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. jis susitarė su C. C., jog 2018 m. birželio 19 d. atvyks į (duomenys neskelbtini) bei jÄ nuveÅ¡ pas tyrėjÄ .

Jis suprato, kad C. C. norės pavartoti narkotinių medžiagų. Atvykus į (duomenys neskelbtini) C. C. paprašė nuvežti iki taboro, kur ji planavo įsigyti ir suvartoti narkotinių medžiagų. Todėl jis turėtų būti išteisintas dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir jo padaryta veika perkvalifikuota pagal BK 264 straipsnio 1 dalį.

8. Nukentėjusiosios C. C. įgaliotasis atstovas advokatas D. Povilius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalį dėl B. B. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių. Nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas praÅ¡o nuteistajam B. B. už minėtų nusikaltimų padarymÄ paskirti atitinkamose sankcijose numatytus vidurkius virÅ¡ijančias laisvės atėmimo bausmes. 8.1. Anot nukentėjusiosios atstovo, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam B. B. padarė daugybę materialiosios ir procesinės teisės pažeidimų, netinkamai pritaikydamas BK 54 ir BK 61 straipsnių nuostatas.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir jos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 147 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 6 metai, tačiau teismas B. B. už Å¡ios veikos padarymÄ paskyrė tik 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje B.

B. atsakomybę lengvinančių ar jÄ sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, taigi lemiamÄ reikÅ¡mę bausmės dydžiui turėjo BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kitų Å¡ioje byloje aktualių aplinkybių – padarytos nusikalstamos veikos motyvai, tikslai, stadija, pavojingumo laipsnis; kaltės forma ir rÅ«Å¡is; kaltininko asmenybė – vertinimas. 8.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino B. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio. Pastarasis pripažintas kaltu padaręs du sunkius tyčinius nusikaltimus, kuriais buvo padaryta žala ne tik visuomenei, bet ir konkreti bei žymi žala nukentėjusiajai, o Å¡ios žalos pasekmės yra jaučiamos ir patiriamos iki Å¡iol.

Nuteistasis B. B. naudojosi tuo, jog nukentėjusioji C. C. vartojo narkotines medžiagas, iÅ¡ pradžių skatindamas nukentėjusiÄ jÄ vykdyti vagystes siekiant įgyti lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti, o vėliau, visiÅ¡kai perimdamas C. C. kontrolę, ilgus metus (daugiau nei 10 metų) iÅ¡laikė nukentėjusiÄ jÄ tokioje bÅ«klėje, kurioje bÅ«dama ji ne tik nuolat vartojo narkotines medžiagas ir vykdė vagystes nuteistojo naudai, bet ir faktiÅ¡kai neturėjo jokių galimybių socializuotis, nustoti vartoti narkotines medžiagas bei pradėti normalų gyvenimÄ .

Nukentėjusiosios atstovas pažymi, kad nutraukus B. B. vykdytÄ C. C. kontrolę, pastaroji nustojo vartoti narkotines medžiagas, socializavosi, pradėjo dirbti, susilaukė ir Å¡iuo metu augina vaikÄ . Iki tol jai nepavyko įgyti jokio reikÅ¡mingesnio turto, pastovios gyvenamosios vietos ir sukurti Å¡eimos. Anot apelianto, bÅ«tent tai ir laikytina nukentėjusiajai nuteistojo nusikalstamais veiksmais padaryta itin didele sunkiai iÅ¡matuojama žala. Ä®galiotojo atstovo įsitikinimu, bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas B.

B. veiksmus C. C. atžvilgiu, negalėjo rasti priežasčių dėl ko nuteistajam bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam B. B. parinktinos bausmės dydžio kontekste apeliantas pabrėžia ir tai, kad pastarasis jam inkriminuojamas veikas padarė veikdamas tyčia – siekdamas konkrečių nusikalstamos veikos rezultatų, kuriais naudojosi ne vienerius metus, iki buvo sulaikytas pareigÅ«nų. Pasak apelianto, nuteistasis veikė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų; savo nusikalstamÄ veikÄ kartojo ne vienÄ kartÄ , siekdamas nukentėjusiÄ jÄ savo pavaldume iÅ¡laikyti kuo ilgiau su tikslu gauti nuolatinių pajamų; nusikalstamas veikas vykdė reguliariai ir sistemingai, tiek iki Å¡ioje byloje aptariamų nusikaltimų padarymo, tiek po jų padarymo (žinodamas, kad Vokietijoje jo atžvilgiu vyksta tyrimas dėl Å¡ioje valstybėje anksčiau jo įvykdytų nusikalstamų veikų, vėl ėmėsi vagysčių iÅ¡ parduotuvių) ir yra linkęs daryti nusikaltimus, kas tapo jo gyvenimo bÅ«du.

9. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistasis B. B. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo B. B. apeliacinį skundÄ , prokuroro apeliacinį skundÄ prašė atmesti, o dėl nuteistojo J. P. apeliacinio skundo praÅ¡ymų nepateikė – šį klausimÄ paliko spręsti teismui. Nuteistasis J. P. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo J. P. apeliacinį skundÄ bei jam paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus, baudÄ arba bent jau atidėti paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ .

Nukentėjusiosios C. C. įgaliotasis atstovas prašė tenkinti jo ir prokuroro apeliacinius skundus, nuteistojo B. B. apeliacinį skundÄ prašė atmesti, o dėl nuteistojo J. P. apeliacinio skundo praÅ¡ymų nepateikė – šį klausimÄ paliko spręsti teismui. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas tenkintinas, prokuroro ir nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, o nuteistojo B.

B. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. B. ir J. P. teisėtai ir pagrįstai buvo pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo, jų veikos buvo kvalifikuotos tinkamai, tačiau jiems paskirtos bausmės nėra teisingos – B. B. nubaustas aiÅ¡kiai per Å¡velnia laisvės atėmimo bausme, o J. P. paskirta areÅ¡to bausmė yra netinkama bausmės tikslams pasiekti ir per griežta.

Be to, teismas nepagrįstai ir neteisėtai, esant įstatyme nustatytiems pagrindams ir sÄ lygoms, B. B. atžvilgiu netaikė turto konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Dėl įrodymų vertinimo B. B. pripažįstant kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį 11. Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nenustačius, kad bylÄ nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, Nr. 2K-421/2013).

12. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

13. Atsižvelgus į minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , konstatuotina, jog Vilniaus apygardos teismas, pripažindamas B. B. kaltu dėl nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. birželio 19 d. trukusio nukentėjusiosios C. C. iÅ¡naudojimo vagystėms daryti, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuosprendį pagrįstai grindė ne tik nuteistojo ginčijamais C. C. parodymais, tačiau ir kitų bylos duomenų, kurie jungiasi į nuosekliÄ ir nepertraukiamÄ grandinę, iÅ¡samia bei neÅ¡aliÅ¡ka analize.

Turėdama omenyje, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje Å¡ioje dalyje iÅ¡samiai iÅ¡analizavo aktualius bylos duomenis ir pateikė detalius jų vertinimo motyvus (žr. skundžiamo nuosprendžio 69–78 l., t. 17, b. l. 183–192), teisėjų kolegija pasisakys dėl nuteistojo B. B. skunde akcentuojamų įrodymų vertinimo klaidų ir jų reikÅ¡mės sprendžiant dėl apygardos teismo sprendimo pripažinti pastarÄ jį kaltu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo abejoti nukentėjusiosios C. C. parodymų patikimumu, nors pačioje proceso pradžioje pastaroji iš tiesų nurodė kitokias aplinkybes nei tas, kurias viso vėlesnio proceso metu dėstė daug kartų, itin detaliai, nuosekliai ir užpildydama visas tyrimo pradžioje buvusias tyrimo spragas.

15. Ikiteisminio tyrimo pradžioje dukart apklausta įtariamÄ ja dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, C. C. nenurodė, kad B. B. jÄ iÅ¡naudojo vagystėms daryti ir kad bÅ«tent jis jai duodavo pinigų narkotikams įsigyti, bei teigė, jog jos sulaikymo dienÄ , t. y. 2018 m. birželio 19 d., narkotikų ji įsigijo savo lėšomis asmeniniam vartojimui (žr. t. 2, b. l. 131–132, 136). Visgi, vėliau, duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu (taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ), tiek bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismuose, C.

C. laikėsi kitokios ir daugiau proceso metu nekitusios pozicijos. IÅ¡ viso po to apklausta dar devynis kartus, C. C. nuosekliai nurodė, jog B. B. apie 3 metus su ja vyko į skirtingas Europos valstybes, kur jÄ iÅ¡naudojo vagystėms daryti, kad nuteistasis, žinodamas apie jos priklausomybę nuo narkotikų, pajamų ir gyvenamosios vietos neturėjimÄ , savo nuožiÅ«ra jai, perlaidomis arba fiziÅ¡kai, perduodavo atitinkamas pinigų sumas nuo įvykdytų vagysčių pragyvenimui ir narkotikams įsigyti (be kita ko, ir 2018 m. birželio 19 d. narkotikų ji įgijo B.

B. nurodymu ir pinigais), mokėdavo butų, kuriuose ji apsistodavo, nuomos mokestį, tokiu būdu įgydamas jos kontrolę bei naudodamasis jos pažeidžiamumu.

16. Minėtose apklausose C. C. nurodė ir jos parodymų kitimo priežastis. Nukentėjusiosios teigimu, ji, neturėdama pagalbÄ galinčių suteikti artimųjų, legalaus pragyvenimo Å¡altinio, gyvenamosios vietos bei bÅ«dama finansiÅ¡kai priklausoma nuo B. B., iÅ¡kart po sulaikymo siekė jį apsaugoti, nes neįsivaizdavo gyvenimo be jo. Be to, C. C. pabrėžė, jog B. B. buvo jÄ iÅ¡ anksto apmokęs, kaip elgtis jos sulaikymo atveju – ji turi prisiimti kaltę dėl vagysčių, nes dėl ankstesnių teistumų B. B. grėstų griežtesnė atsakomybė nei jai; sulaikymo atveju, ji turėjo perimti narkotines medžiagas iÅ¡ B. B. ir pripažinti, kad Å¡ios medžiagos yra jos (detaliau žr. t. 2, b. l. 142, 146–150; t. 6, b. l. 26–32, t. 13, b. l. 39, 54–65; t. 14, b. l. 1–8, 30–37; t. 16, b. l. 54–64, 66–68; taip pat skundžiamo nuosprendžio 72 l.; t. 17, b. l. 186).

Taigi, akivaizdu, jog C. C. vėliau ne kartÄ davė detalius, logiÅ¡kus ir tarpusavyje sutampančius parodymus, kurie aiÅ¡kiai atskleidžia jos ir B. B. santykių pobÅ«dį. Be to, ir bylÄ nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme policijos pareigÅ«nai liudytojai A. A., A. R. ir R. K. patvirtino, kad, netrukus po C. C. sulaikymo, ji pati (ne apklausų metu) papasakojo apie tai, kad B. B. jÄ vertė įgyti narkotikus bei, jog ji buvo vežama vogti į VokietijÄ (t. 6, b. l. 91–96, 118–120).

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad pirminius C. C. parodymus nulėmė tuo metu egzistavusi nukentėjusiosios priklausomybė nuo jÄ iÅ¡naudojusio B. B.. C. C. nurodytos jos parodymų kitimo priežastys teisėjų kolegijÄ Ä¯tikina, nes, kaip dar bus nurodyta, bylos duomenys patvirtina bÅ«tent vėlesnius jos parodymus.

17. Teisėjų kolegija nesutinka ir su B. B. argumentais dėl C. C. parodymų nekonkretumo. Pasak nuteistojo, apklausų metu ji negalėjo nurodyti konkrečių adresų ir asmenų, su kuriais aktualiu laiku gyveno, konkrečių įvykių datų ir vietų. Pirmiausia, pažymėtina, jog 2015 m. rugpjūčio 4 d. C. C. buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus bei priklausomybės sindromas (t. 6, b. l. 72). Taigi dėl priklausomybės narkotikams, nuolatinio jų vartojimo ir per 3 metus jos skirtingose užsienio valstybėse įvykdyto didelio vagysčių skaičiaus (dėl to ginčo byloje nėra), konstatuotina, jog C.

C. iÅ¡ tiesų galėjo neatsiminti tam tikrų su konkrečiais įvykiais susijusių detalių. Visgi bÅ«tina pažymėti, kad pastaroji nebuvo visiÅ¡kai nekonkreti. Antai, apklausų metu ji nurodė bent keletÄ konkrečių adresų, kur tam tikrÄ laikÄ gyveno užsienyje, taip pat skirtingas Europos Å¡alis, kuriose buvo apsistojusi ir vogdavo ir pan. Be to, nukentėjusioji parodymų patikrinimo metu atpažino vienÄ iÅ¡ butų, kuriame tam tikrÄ laikÄ gyveno, bet už kurio nuomÄ mokėjo B. B. (t. 13, b. l. 70–74); iÅ¡ jai pateiktų nuotraukų atpažino ir kelis asmenis, kurie, jų pačių tvirtinimu, yra kartu su nuteistuoju ir C.

C. vykę į užsienį ir (arba) su jais ten bendravę (t. 13, b. l. 42–46; 48–52); dar bylÄ nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme nukentėjusioji detaliai, iliustratyviai ir įtikinamai komentavo tarp jo ir B. B. vykusius telefoninius pokalbius (t. 6, b. l. 158–164). Visa tai rodo, kad nuteistojo argumentai apie C. C. parodymų abstraktumÄ yra deklaratyvÅ«s.

18. Taigi nuteistojo B. B. nurodomi C. C. parodymų aspektai, esminių bylos aplinkybių kontekste, nekeičia teismo išvados dėl jų patikimumo, juolab, kad juos patvirtina kitų asmenų parodymai bei kiti pirmosios instancijos teismo ištirti bei tinkamai įvertinti įrodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo skunde nukentėjusiosios pozicijos nepatikimumas grindžiamas ne išsamia visų bylos aplinkybių analize, o selektyviai atrinkta bylos duomenų dalimi.

19. C. C. parodymus apie tai, jog B. B. jÄ , kaip pažeidžiamÄ asmenį, iÅ¡naudojo vagystėms užsienyje daryti, o dėl jos vykdomų vagysčių teikdavo jai pinigų pragyvenimui bei narkotikams įsigyti, patvirtina nuteistojo J. P. parodymai. Apklaustas teisme J. P. nurodė, kad nukentėjusioji, neturėdama kur gyventi, tam tikrÄ laikÄ iki 2018 m. birželio 19 d. buvo apsistojusi pas jį ir jo motinÄ I. P. 2018 m. birželio 19 d. rytÄ jis girdėjo kaip C. C. telefonu kalbėjosi su B. B. ir buvo akivaizdu, kad ji vėl ruoÅ¡iasi važiuoti į VokietijÄ vogti.

MinėtÄ rytÄ C. C. buvo bloga ir ji planavo važiuoti narkotikų. Jam žinoma, kad pinigų narkotikams C. gaudavo iÅ¡ B. B. (posėdyje parodė į B. B.). Tai žino iÅ¡ C. C. pasakojimų, dažnų jos lydėjimų į paÅ¡tÄ pasiimti B. B. jai pervestų pinigų bei C. C. vienkartinio praÅ¡ymo, kad B. B. galėtų jai pervesti pinigus jo (J. P.) vardu. IÅ¡ C. C. žodžių suprato, kad ir 2018 m. birželio 19 d. pinigus narkotikams ji gavo iÅ¡ B. B., kad bÅ«tent jis C. atvežė į taborÄ , o pats liko laukti automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kol jis (J. P.) lydėjo nukentėjusiÄ jÄ .

C. sakė, kad B. B. nurodė paimti narkotikų kelionei, o jo (J. P.) paklausta, kodėl taip daro, nukentėjusioji nurodė, kad yra priversta. Apie tai, kad C. C. įsigijo narkotikų kelionei, sprendė iÅ¡ jos žodžių ir aplinkybės, jog tam tikrÄ laikÄ nukentėjusioji į užsienį nevažiavo, todėl neturėjo pinigų ir prieÅ¡ sulaikymÄ vartojo mažiau – jai nereikėjo tiek dozių, kiek jų įgijo tÄ dienÄ . IÅ¡ C. C. žinojo ir apie tai, kad sulaikymo dienÄ ji su B. B. turėjo važiuoti vogti į VokietijÄ .

Gyvendamas kartu su nukentėjusiÄ ja, yra ne kartÄ girdėjęs jos bei B. B. telefoninius pokalbius. Yra tikras, kad C. C. telefonu B. B. praÅ¡ydavo pinigų narkotikams, nes jai gyvenant pas jį (J. P.) tai vyko dažnai – kartais ji net praÅ¡ydavo paskolinti telefonÄ , sakydama, jog skambins „seniui“, nes reikia nuvažiuoti į taborÄ â€žpasigydyti“. VienÄ kart B. buvo atvykęs į jų namus, kuriuose buvo jis, jo motina I. P. ir nukentėjusioji. C. reikėjo pinigų narkotikams, todėl ji iÅ¡ nevilties vogė (detaliau žr. t. 17, b. l. 22–33; t. 14, b. l. 90–92, 170–172, 175, 184–187).

Taigi, akivaizdu, jog J. P. iš esmės patvirtino nukentėjusiosios C. C. nurodytas aplinkybes.

20. Visgi, nuteistojo B. B. teigimu, teismas Å¡iais J. P. parodymais negalėjo vadovautis, nes: a) nukentėjusioji siekė J. P. paveikti ir jo parodymai yra pagrįsti jos pasakojimais; b) J. P. tik spėjo, kad C. C. neturėjo savų pinigų narkotikams bei nenuosekliai pasisakė dėl to, kiek dozių C. C. reikdavo per dienÄ ;

c) nors jis (B. B.) atliko perlaidas C. C., niekada nekalbėta, kad šie pinigai yra skirti narkotikams.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti nuteistojo teiginiai nepaneigia jau aptartų nuoseklių ir logiÅ¡kų J. P. parodymų. Pirmiausia, akivaizdu, kad J. P. apie B. B. ir C. C. santykių pobÅ«dį žinojo ne tik iÅ¡ jos pasakojimų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tam tikrais laikotarpiais J. P. gyveno kartu su nukentėjusiÄ ja, todėl jis objektyviai galėjo girdėti jos bei B. B. telefoninius pokalbius apie pinigus narkotikams įsigyti. Be to, svarbu ir tai, kad J. P. ne kartÄ lydėjo C. C. į paÅ¡tÄ , kad ji atsiimtų B. B. pervestus pinigus. Taip pat, prieÅ¡ingai nei teigia B. B., J. P. nurodė aiÅ¡kias priežastis, kodėl, jo įsitikinimu, 2018 m. birželio 19 d. C. C. įgyto narkotikų kiekio jai turėjo užtekti kelionei – iki minėto įvykio C. C. tam tikrÄ laikÄ nevažiavo į užsienį, todėl neturėjo pinigų ir jai užteko mažesnių dozių.

22. Nukentėjusiosios darytÄ neteisėtÄ poveikį J. P. apeliantas grindžia tuo, kad C. C. proceso metu buvo nuvykusi į P. namus, o liudytojo D. P. teigimu, prašė duoti jai palankius parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, versija apie nukentėjusiosios bandytus paveikti asmenis yra grindžiama tik deklaratyviais argumentais, kurie nesudaro pagrindo abejoti J. P. parodymų patikimumu. J. P. žinojimÄ , jog bÅ«tent B. B. duodavo C. C. pinigų narkotikams įsigyti, patvirtina ir taikant slapto pobÅ«džio procesines prievartos priemones užfiksuoti 2018 m. birželio 19 d. telefoniniai pokalbiai tarp C.

C. ir J. P. bei C. C. ir B. B.. Byloje užfiksuota, kaip 2018 m. birželio 19 d. rytÄ C. C. skambina J. P., kurį vadina „Ž.“ (vardo „J.“ atitikmuo) ir kuriam nurodo, kad jos laukia asmuo įvardijamas „B.“ arba „seniu“, bei skatina J. P. kuo greičiau atvykti, nes jai reikia paimti „kaifo“ kelionei (detaliau žr. pokalbį Nr. IID 1245). Po Å¡io pokalbio, C. C. susisiekia su B. B., kuriam papasakoja, jog laukia kito asmens ir praÅ¡o jo tam asmeniui paskambinti ir pasakyti adresÄ .

IÅ¡kart po to, seka C. C. pokalbis su J. P., kurio metu C. C. nurodo, kad „jisai tau skambina pasakyt adresÄ â€œ. Praėjus apie 10 minučių nuo Å¡io pokalbio, B. B. skambina C. C. ir paaiÅ¡kina, kad kÄ tik Å¡nekėjo su asmeniu ir nurodė jam, kad jis sėstų į taksi ir važiuotų (duomenys apie telefonų numerių priklausomybę – t. 1, b. l. 25; aktualių pokalbių suvestinė – t. 1, b. l. 43–46; pokalbių garso įraÅ¡ai CD laikmenose – t. 5, b. l. 173). Taigi Å¡ie pokalbiai pirmiausia patvirtina J. P. parodymus apie tai, kad C.

C. sulaikymo rytÄ jis lydėjo nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ taborÄ , kuriame ji įsigijo narkotikų. Dar svarbiau – iÅ¡ Å¡ių pokalbių matyti, kad vykdamas į taborÄ J. P. bendravo su B. B. telefonu, po to, kai C. C. paprašė B. B. paskambinti J. P., nes be pastarojo palydos nukentėjusioji nedrįso įgyti žymaus narkotikų kiekio. Taigi J. P. žinojimas apie B. B. nukentėjusiajai duotus pinigus narkotikams įsigyti yra pagrįstas daugeliu byloje surinktų įrodymų, todėl jo parodymai Å¡ioje dalyje pripažintini patikimais.

23. Tarpusavyje sutampančius nukentėjusiosios C. C. ir nuteistojo J. P. parodymus atitinka bei svarbiomis detalėmis papildo liudytojos I. P. parodymai. Apklausta tyrimo metu liudytoja I. P. nurodė, kad kartu su ja ir jos sÅ«numi J. P. tam tikrÄ laikÄ gyveno nuo narkotinių medžiagų priklausoma C. C. Nežinojo iÅ¡ kur ji gauna pinigų pragyvenimui, tačiau įtarė, kad ji užsiima nelegalia veikla. Ji (I. P.) neklausė, kas C. negerai, nes jai atsibodo gyvenimas su narkomanu sÅ«numi – jie nuolat skundžiasi gyvenimu ir teigia, jog jų problemos yra pačios baisiausios.

C. pas juos apsistodavo po iÅ¡varymo iÅ¡ nuomojamų butų. Nukentėjusioji jai pasakojo, kad pinigų pragyvenimui jai duoda dėdė. I. P. įsitikinimu, tas vyriÅ¡kis nebuvo C. dėdė, todėl jį vadino C. Å¡eimininku. Jis vienÄ kart buvo atvykęs pas juos į namus – jo vardas buvo B.. Tai tas pats žmogus, kurį ji vėliau atpažino iÅ¡ nuotraukos ir vaizdo įrašų internete, po to, kai pasirodė straipsnis, kad su narkotikais buvo sulaikyta C. Liudytoja I. P. nurodė turinti siuvėjos iÅ¡silavinimÄ , todėl C. yra praÅ¡iusi į jos striukės vidų įsiÅ«ti dvi papildomas kiÅ¡enes, kurios buvo gerokai didesnės nei įprasta.

Ji nežino, kur Å¡iuo metu gali bÅ«ti C. – paskutinis jų susitikimas įvyko prieÅ¡ C. sulaikymÄ (t. 12, b. l. 93–95). Å ių parodymų teisingumÄ liudytoja I. P. patvirtino teisme, nurodydama, kad kai juos davė, kaltinamojo akto dar nebuvo skaičiusi ir pabrėždama, kad B. laikė C. Å¡eimininku, nes nuo jo ji labai priklausė finansiÅ¡kai (t. 16, b. l. 163–164).

24. Taigi, nors nuteistojo skunde teisingai nurodoma, kad liudytojai I. P. nebuvo žinoma apie C. C. užsienyje vykdomas vagystes, visgi iÅ¡ jos parodymų akivaizdu, jog ji įtarė, kad nukentėjusioji užsiima nelegalia veikla. Taip pat iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų, skirtingai nei teigia B. B., matyti, kad ji C. C. ir B. B. santykių nelaikė normaliais – jai kilo įtarimų, kodėl asmuo taip rÅ«pinasi narkomane ir stebėjosi, kaip stipriai finansiÅ¡kai C. C. buvo nuo jo priklausoma. Taigi, net ir C. C. nepapasakojus apie jos iÅ¡naudojimÄ , liudytoja I.

P. pati matė ir suprato faktinį nukentėjusiosios priklausomumÄ nuo daug vyresnio B. B.. Å i liudytoja patvirtino ir J. P. nurodytÄ atvejį, kai pas juos buvo atvykęs B. B., kurį jį atpažino internete po C. C. sulaikymo. Be to, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie C. C. rÅ«buose įsiÅ«tas kiÅ¡enes yra pagrįsta ne tik nukentėjusiosios, bet ir I. P. parodymais, kuriuos ji davė jau po C. C. sulaikymo ir iki B. B. akcentuojamo vėlesnio C. C. apsilankymo P. namuose. Be to, liudytoja niekada nenurodė, kad C. C. ir jos sÅ«naus parodymai dėl jų priklausomybės narkotinėms medžiagoms negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi – ji tik nurodė, kad, turėdama gyvenimo su narkomanu patirties, apie C. C. bÅ«senÄ detaliau nesiteiravo.

Taigi ne pirmosios instancijos teismas, o nuteistasis B. B. savo skunde neteisingai interpretavo I. P. parodymų turinį – liudytojos I. P. parodymai kartu su nukentėjusiosios C. C. ir nuteistojo J. P. parodymais jungiasi į nuosekliÄ , neprieÅ¡taringÄ bei logiÅ¡kÄ duomenų grandinę, kuri leidžia patikimai spręsti apie tai, kad B. B. pasinaudojo C. C. pažeidžiamumu ir iÅ¡naudojo jÄ vagystėms užsienyje daryti.

25. Nukentėjusiosios C. C. finansinę priklausomybę nuo B. B. patvirtina ir liudytojos L. J. parodymai. B. B. Å¡ios liudytojos parodymus nepagrįstai interpretuoja sau palankia linkme, teigdamas, jog jie paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad jis skyrė pinigų C. C. buto nuomai. Apklausta teisme L. J. nurodė, kad jos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡sinuomojusi jauna pora. Dėl nuomos su ja tarėsi C. C., o nuomos mokestį mokėdavo jos kaip dėdė pristatytas asmuo (posėdyje parodė į B. B.; t. 17, b. l. 6–7; t. 12, b. l. 146–147). Be to, liudytoja L. J. dar tyrimo metu B. B. atpažino kaip asmenį, kuris mokėjo nuomos mokestį už jos C. C. iÅ¡nuomotÄ butÄ (t. 12, b. l. 150–153). Taigi L. J. parodymai visumoje patvirtina C. C. parodymus apie tai, kad nuteistasis skyrė pinigų jos apgyvendinimui.

26. Atskirose detalėse sutampančius, vieni kitiems neprieštaraujančius ir visumoje prekybos žmonėmis atvejį įrodančius minėtų asmenų parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – elektroninių ryšių kontrolės pagalba slapta užfiksuoti 2018 m. birželio 18–19 d. įvykę telefoniniai pokalbiai tarp C. C. ir B. B. bei C. C. ir J. P. (t. 1, b. l. 25; pokalbių suvestinė – t. 1, b. l. 37–47; pokalbių garso įrašai – t. 5, b. l. 173). 26.1.

IÅ¡ Å¡ių pokalbių matyti, kad C. C. buvo pažeidžiama ir priklausoma nuo B. B. Pvz., 2018 m. birželio 18 d. rytÄ B. B. teiravosi C. C. ar ji jau vyko į policijÄ . Gavęs neigiamÄ atsakymÄ , jis jai pradėjo grubiai priekaiÅ¡tauti, nurodydamas, kad jai svarbiausia „įsidurti“ bei, jog ji dėl nevažiavimo į policijÄ sulauks neigiamų pasekmių (žr. t. 1, b. l. 37–39). Kiek vėliau tÄ pačiÄ dienÄ B. B. nurodo, kad rytoj ryte atvyks pas C. C., o po jos žodžių sureaguoja itin piktai, pastarÄ jÄ iÅ¡vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais („daune tu <...>“) bei jai įsakmiai nurodo, kad ji rytoj bÅ«tų pasiruoÅ¡usi važiuoti („ant devynių valandų, tu supranti mane? Ir važiuosim“), o jei ne, tarp jų baigta („Ar supratai? Nevažiuoji, aÅ¡ apsisuku ir viskas vsio <...> pabaiga“).

Ä® Å¡iuos B. B. žodžius C. C. sureagavo nurodydama, kad viskÄ suprato ir daugiau jam neprieÅ¡taravo (žr. pokalbį Nr. IID 1163, t. 1, b. l. 39–40). Toliau aktualÅ«s pokalbiai tęsiasi 2018 m. birželio 19 d., kai B. B. susisiekus su C. C. pastaroji nurodė, kad dar „reikės nuvažiuoti iki ten, ir paimt iš“, o B. B. jÄ sutiko pavežti (žr. pokalbį Nr. IID 1213, t. 1, b. l. 42). Kiek vėliau užfiksuota, kaip C. C. skambina J. P. ir jam priekaiÅ¡tauja, kad pastarasis pradingo, o jos laukia „B.“ arba kitaip „senis“ („<...> Taigi B. laukia, <...>“;

„<...> taigi užmuÅ¡ jisai mane“; „(necenzÅ«rinis žodis) tu durnas, iÅ¡važiavai, tai kÄ man dabar čia daryt vienai?“; „tiek kaifo (necenzÅ«rinis žodis), asile tu“). Reaguodamas į tai J. P. nurodo: „paimk, atsikumarink (necenzÅ«rinis žodis) ir važiuok į miestÄ , geriau paimk ir važiuok į miestÄ (necenzÅ«rinis žodis), pas mane arba pas tÄ tyrėjÄ â€œ. Į tokius J. P. žodžius C. C. atsako: „kÄ Äia nusiÅ¡neki, man reikia paimt kelionei, senis laukia“.

J. P. į tokius nukentėjusiosios žodžius sureaguoja žodžiais „eik tu (necenzÅ«rinis žodis). Dabar vat tau reikia paimt?“, o C. C. tai patvirtina (žr. pokalbį Nr. IID 1245; t. 1, b. l. 43–44). Nuo minėto pokalbio praėjus pusvalandžiui C. C. skambina B. B. ir priekaiÅ¡tauja, jog ji nežinojo, kad reikės imti visiems („kad visiems čia reikės imt, nu ta prasme daugiau reikės imt, aÅ¡ nežinojau“), į kÄ B. B. reaguoja piktai („kÄ tu vėl „š<...>“ mali (necenzÅ«rinis žodis)?“;

„kokiems čia visiems, čia tau yra? (necenzÅ«rinis žodis) kÄ tu čia „š<...>“ mali, (necenzÅ«rinis žodis) tu (necenzÅ«rinis žodis), nelaiminga tu (necenzÅ«rinis žodis)“). Po to, C. C. nurodo B. B., kad ji negalvojo, jog jie ims į kelionę. Ä® tokius jos žodžius B. B. reaguoja jos klausdamas – „O tai kaip? mum nereikia?“ ir „O tai tu kÄ , ant kelionės tau nereikia?“ bei teiraujasi, kiek dar jam reikės laukti. Å io pokalbio pabaigoje C. C. papraÅ¡o B.

B. paskambinti kitam asmeniui (žr. pokalbį Nr. IID 1293; t. 1, b. l. 44–45). IÅ¡kart po Å¡io pokalbio C. C. paskambina J. P. ir nurodo, kad jam tuoj perskambins nenurodytas asmuo (žr. pokalbį Nr. IID 1298; t. 1, b. l. 45). 26.2. Taigi iÅ¡ minėtų pokalbių matyti, kad B. B. su nukentėjusiÄ ja bendravo nepagarbiai ir žeminančiai (vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, moralizavo jos veiksmus ir pan.), nurodinėjo kaip jai elgtis (jog jai bÅ«tina nuvykti pas tyrėjÄ ; liepė 2018 m. birželio 19 d. bÅ«ti pasiruoÅ¡usiai kelionei), pastarajai nuolat priekaiÅ¡tavo (dėl bÅ«tinybės jos laukti, jos nesutikimo daryti taip, kaip jis nurodė, jos nurodytos įsigyti narkotikus bÅ«tinos didesnės pinigų sumos), sprendė, kiek pinigų jai turėtų pakakti (tai akivaizdu, iÅ¡ jo piktos reakcijos pastarajai įvardijus konkrečiÄ pinigų sumÄ ) bei jÄ baugino, nurodydamas, kad jų bendravimas gali bet kada nutrÅ«kti.

IÅ¡ Å¡ių pokalbių akivaizdu ir tai, kad C. C. bijojo B. B. bei jam paklusdavo. Pavyzdžiui, pastarajam nurodžius, kad jų bendravimas gali nutrukti, ji nustojo aiÅ¡kintis ir nurodė viskÄ supratusi; nukentėjusioji J. P. teigė, kad jei B. B. teks ilgiau jos laukti, jis jos atžvilgiu gali panaudoti smurtÄ . Be kita ko, iÅ¡ minėtų pokalbių akivaizdu, kad B. B. rÅ«pinosi narkotikų įgijimo 2018 m. birželio 19 d. procesu, nes bendravo tiek su C. C., tiek su J. P. bei automobilyje laukė sugrįžtančios C.

C., kuri J. P. pripažino, kad turi paimti narkotikų kelionei. Taigi Å¡ie pokalbiai, juos vertinant anksčiau minėtų parodymų kontekste ir turint omenyje, kad 2018 m. birželio 19 d. sulaikius B. B. vairuojamÄ automobilį pas C. C. buvo rasti narkotikai, byloja, kad B. B. nukentėjusiosios C. C. atžvilgiu realizavo objektyviuosius BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. 26.3. Teisėjų kolegija Å¡iame kontekste įvertino ir nuteistojo argumentus, kad byloje buvo įvertinti tik 2018 m. birželio 18–19 d. telefoniniai pokalbiai, nors C.

C. buvo klausomasi dar nuo 2018 m. gegužės 25 d. Pirmiausia, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde praÅ¡omi iÅ¡reikalauti ankstesnio laikotarpio pokalbiai visada buvo baudžiamosios bylos medžiagoje (t. 5, b. l. 173), taigi su jais buvo galimybė susipažinti bei juos iÅ¡klausyti dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau iki B. B. atžvilgiu priimto nepalankaus apkaltinamojo nuosprendžio gynyba to neprašė. PraÅ¡ymų perklausyti konkrečius gynybai reikalingus ankstesnius pokalbius, po to, kai proceso dalyviai buvo informuoti apie jų buvimÄ bylos medžiagoje, nebuvo pateikta ir apeliacinės instancijos teisme.

Antra, 2018 m. birželio 18–19 d. pokalbiai, prokuroro praÅ¡ymu, buvo perklausyti dar bylÄ nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme ir C. C. juos detaliai paaiÅ¡kino apklausiama po kiekvieno atskiro pokalbio perklausymo (B. B. tai daryti atsisakė). Likusių pokalbių B. B. ir jo gynėjas iÅ¡klausyti neprašė, nors apie jų buvimÄ byloje žinojo (detaliau žr. t. 6, b. l. 158–164). Trečia, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su iki 2018 m. birželio 18 d. užfiksuotų C.

C. telefoninių pokalbių turiniu, konstatuoja, kad daugumÄ jų sudaro buitinio pobÅ«džio pokalbiai tarp C. C. ir kitų asmenų, kurie niekaip nekeičia skirtingais įrodymų Å¡altiniais pagrįstos iÅ¡vados apie B. B. turėtÄ Å¾ymiÄ Ä¯takÄ C. C. ir jos iÅ¡naudojimÄ vagystėms užsienyje vykdyti.

27. Skundžiamame nuosprendyje teismas iÅ¡analizavo ir kitus duomenis, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir netiesiogiai, tačiau visumoje su anksčiau aptartais duomenimis patvirtina B. B. padarytÄ prekybos žmonėmis nusikaltimÄ . 27.1. Nukentėjusiosios iÅ¡naudojimÄ vagystėms daryti patvirtina ir aktualiu laiku B. B. atliktos piniginės perlaidos C. C. Vadovaujantis 2020 m. liepos 7 d. ir 2021 m. sausio 22 d. apžiÅ«ros protokolais, B. B. per „Paypost“ AB „Lietuvos paÅ¡tas“ finansinių paslaugų tinklÄ nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. birželio 18 d. 10.03 val. (jų sulaikymo iÅ¡vakarės) iÅ¡ viso C.

C. pervedė 48 168,70 Eur, o per UAB „Western Union“ sistemÄ nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 4 d. pervedė 1 201,91 Eur (t. 9, b. l. 1–36, 116–119). Taigi, per maždaug trejus metus B. B. pervedė C. C. beveik 50 000 Eur dydžio sumÄ . Nuteistojo teiginiai, kad Å¡ie pinigai buvo uždirbti pačios C. C. iÅ¡ vagysčių ir legalaus darbo bei jam perduoti iki jos atskiro pareikalavimo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik kitame tyrime 2018 m. birželio 21 d. atlikta C.

C. apklausa. Kaip jau minėta Å¡io sprendimo 16 pastraipoje, pirmosiose, iÅ¡kart po sulaikymo 2018 m. birželio 19 d., atliktose apklausose C. C. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes siekdama B. B. apginti, nes buvo nuo jo finansiÅ¡kai priklausoma. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad minėtu laiku C. C. bÅ«tų užsiėmusi kokia nors teisėta veikla ir iÅ¡ jos bÅ«tų gavusi B. B. minėtų legalių pajamų. Taip pat vertintini ir nuteistojo teiginiai, jog neva C. C. priklausančiÄ didelę pinigų sumÄ B.

B. saugojo jos motinos praÅ¡ymu. Pirma, be B. B. parodymų, byloje nėra jokių duomenų apie tokio susitarimo egzistavimÄ . Antra, C. C. nurodė, kad aktualiu metu jos santykiai su motina praktiÅ¡kai buvo nutrÅ«kę, namuose jai nebeliko vietos dėl narkotikų vartojimo ir teigė, kad motina jai liepė nutraukti ryÅ¡ius su B. B. Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo tikėti nuteistojo versija apie nukentėjusiosios motinos jam suteiktÄ teisę disponuoti C.

C. turtu bei tenkinti praÅ¡ymÄ dėl nukentėjusiosios motinos apklausos. Taigi, konstatuotina, jog nuteistojo atliktos daugkartinės piniginės perlaidos nukentėjusiajai patvirtina jos pozicijÄ , kad apie trejus metus ji su B. B. vyko į užsienį vogti, o pastarasis už vagysčių vykdymÄ jai suteikdavo (dažniausiai piniginių perlaidų bÅ«du) pinigų pragyvenimui ir narkotikams. 27.2. C. C. ir J. P. parodymus apie nukentėjusiosios vežimÄ Ä¯ užsienį vogti taip pat patvirtina B. B. ir C. C. skrydis į (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 174–183) bei užfiksuoti daugybiniai Lietuvos – Lenkijos valstybinių sienų kirtimai B.

B. naudotais trimis automobiliais (t. 10, b. l. 30–38; pastebėtina, kad B. B. yra baustas už padarytus KET pažeidimus vairuojant du iÅ¡ minėtų trijų automobilių – t. 10, b. l. 1; t. 15, b. l. 19–23). Nuteistojo teigimu, minėto skrydžio faktas neįrodo, kad į ItalijÄ vykta vogti, o vien sienų kirtimai nereiÅ¡kia, kad automobilius vairavo jis (iÅ¡skyrus vienÄ atvejį). Visgi minėtas nuteistojo ir nukentėjusiosios skrydis į (duomenys neskelbtini), o ypač byloje nustatyti Lietuvos – Lenkijos sienos kirtimai B. B. naudotais automobiliais (užfiksuoti bent 89 kirtimai) atitinka nuoseklius nukentėjusiosios parodymus apie dažnas jos ir nuteistojo iÅ¡vykas į Europos valstybes.

C. C. parodymus apie šių kelionių pobūdį patvirtina ir Europolo 2020 m. sausio 30 d. pranešime užfiksuota informacija apie tai, kaip 2016 m. vasario (duomenys neskelbtini) Liuksemburge buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo B. B., o kartu su juo važiavo D. P. ir C. C. Šio automobilio apžiūros metu jo nišose buvo rasti su narkotinių medžiagų vartojimu susiję objektai – švirkštai, ampulės, aliuminio folija su heroino likučiais, kurie buvo priskirti D. P. (t. 10, b. l. 68).

Taigi byloje yra užfiksuotas atvejis, kai B. B. kartu su C. C. keliavo automobiliu kitoje Europos valstybėje, o Å¡iame automobilyje, kaip ir ne kartÄ apklausų metu nurodė nukentėjusioji, buvo vartojamos narkotinės medžiagos (tai darė tiek ji, tiek kiti asmenys, kurie turėjo priklausomybę narkotikams ir pakankamai ilgos kelionės metu negalėjo be jų apsieiti). B. B. Å¡iÄ aplinkybę menkina ir teigia, kad ji nėra pakankama konstatuoti, jog jis iÅ¡naudojo Å¡iuos asmenis, nes pas jį patį narkotinių medžiagų rasta nebuvo, o keleiviai nenurodė, kad bÅ«tų iÅ¡naudojami.

Visgi, kaip jau minėta, C. C. teigimu, tarp jos ir B. B. egzistavo susitarimas, kad sulaikymo atveju, pastarasis nebus susietas su narkotikais. Å iame kontekste svarbus vien faktas, kad draudžiami objektai minėtu atveju buvo rasti B. B. vairuotame automobilyje, kas visiÅ¡kai atitinka ir nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kai pareigÅ«nams 2018 m. birželio 19 d. sulaikius B. B. vairuojamÄ automobilį, narkotinės medžiagos buvo rastos ne pas nuteistÄ jį, o pas keleivę C. C.. Taigi nors Europolo pateikta informacija tiesiogiai neįrodo asmenų iÅ¡naudojimo, ji visumoje patvirtina C. C. parodymus apie tai, kad siekiant vykdyti vagystes užsienyje ji kartu su B. B. keliavo automobiliais, kad Å¡ių kelionių metu jai buvo reikalingos narkotinės medžiagos ir kad B. B. su tuo buvo tiesiogiai susijęs kaip asmuo, iÅ¡naudojęs nuo narkotinių medžiagų priklausiančiÄ C. C. 27.3.

Vadovaudamasi panaÅ¡iais argumentais teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo B. B. versijÄ , jog įrodinėjant jo kaltę pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, nebuvo galima vadovautis Europolo pateikta informacija apie C. C. paieÅ¡kÄ Vokietijoje. IÅ¡ Europolo 2020 m. sausio 11 d. praneÅ¡imo matyti, kad C. C. buvo ieÅ¡koma dėl Vokietijoje 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. įvykdytų vagysčių (t. 10, b. l. 46–47). Be to, iÅ¡ C. C. charakterizuojančių duomenų matyti, kad iki Å¡ių veikų padarymo, ji 2014 m. birželio 5 d., 2015 m. sausio 19 d. ir 2015 m. kovo 16 d. buvo nuteista už Didžiojoje Britanijoje įvykdytas vagystes ir neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis (t. 13, b. l. 6–9).

Taigi iÅ¡ to, pirmiausia, akivaizdu, kad dar iki B. B. inkriminuojamos veikos padarymo C. C. buvo priklausoma nuo narkotikų. Kita vertus, Å¡ios aplinkybės patvirtina ir nukentėjusiosios pozicijÄ , kad iÅ¡ pradžių ji vagiliavo Didžiojoje Britanijoje ir tik vėliau, jos gyvenime atsiradus B. B., pradėjo vogti ir kitose Europos valstybėse. Å iame kontekste aktuali ir B. B. charakterizuojanti medžiaga. IÅ¡ jos matyti, kad B. B. 12 kartų teistas už Didžiojoje Britanijoje nuo 2006 m. iki 2012 m. pabaigos įvykdytas vagystes, o taip pat ir už 2019 m. spalio 12 d.

Å¡ioje valstybėje įvykdytÄ vagystę (t. 15, b. l. 3–18). Tokie nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys vėlgi atitinka C. C. parodymus, kad pastarasis ilgÄ laikÄ pats vykdydavo vagystes Didžiojoje Britanijoje, ir tik po to, kai buvo ne kartÄ patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pradėjo ieÅ¡koti už jį galinčių vogti asmenų. Tokie paaiÅ¡kinimai atitinka ir įvykių chronologijÄ , nes B. B. vogė iki 2013 m., kol jam buvo paskirta 112 dienų trukmės laisvės atėmimo bausmė, o vėliau daugiau nei 5 metus jis naujų vagysčių nepadarė – į šį laikotarpį patenka ir bylai aktualus laikas nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. birželio 18 d., kai Å¡is asmuo nuolat atlikinėjo paÅ¡to perlaidas skirtingiems asmenims, tarp jų ir C.

C., o pastaroji, pagal kaltinimÄ , vykdė vagystes iÅ¡ parduotuvių. Be to, praėjus metams po C. C. sulaikymo, 2019 m. spalio 12 d. Didžiojoje Britanijoje B. B. pats įvykdė vagystę iÅ¡ parduotuvės „Apple“, t. y. iÅ¡ tos pačios parduotuvės, kuri, pasak C. C., buvo dažniausiai B. B. nurodomas vagysčių taikinys (t. 10, b. l. 160–161). Taigi, nors minėti duomenys tiesiogiai neįrodo B. B. ryÅ¡io su vagystes vykdžiusia C. C., jie, juos vertinant chronologine ir logine prasmėmis kartu su kitais Å¡iame sprendime jau aptartais duomenimis, iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie B.

B. vykdytÄ jos iÅ¡naudojimÄ Å¡iam tikslui ir pelnymÄ si iÅ¡ to. 27.4. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo B. B. teiginiu, kad liudytojų L. R., A. A., D. P. ir D. Ž., kuriems, bylos duomenimis, jis taip pat atliko pinigines perlaidas, parodymai buvo įvertinti netinkamai. Pirmiausia, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina, kad jie visi, tarp jų ir C. C. bei B. B., buvo pažįstami nuo gyvenimo Didžiojoje Britanijoje laikų bei visi, iÅ¡skyrus B.

B., tuo metu vartojo narkotines medžiagas ir vykdė vagystes (detaliau žr. t. 16, b. l. 88–95, 125–138, 165–170; t. 12, b. l. 34–35, 40–42, 53–57, 72–74, 76–77). Taigi Å¡ių liudytojų parodymai visumoje tik dar kartÄ patvirtina C. C. parodymus apie turėtÄ priklausomybę nuo narkotikų bei užsienyje vykdytas vagystes. Tokių iÅ¡vadų nekeičia B. B. teiginiai, kad Å¡ie liudytojai nurodė, jog nuteistasis perlaidomis jiems teikė paskolas, kurias jie vėliau grÄ Å¾ino.

Pirma, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, byloje, be minėtų liudytojų parodymų, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad Å¡ie asmenys grÄ Å¾ino taip vadinamas jiems B. B. suteiktas paskolas. Antra, net ir patikėjus tokia bylos aplinkybių kontekste visiÅ¡kai neįtikinama gynybos versija, byloje esančių duomenų visuma suponuoja, kad bent jau C. C. atveju, pinigai buvo pervedami, pirmiausia, už B. B. naudai užsienyje įvykdytas vagystes. Antai, bylos duomenys rodo aktualiu bylai metu B. B. vykdytÄ C. C. kontrolę darant minėtas nusikalstamas veikas ir kiÅ¡imÄ si į jos asmeninį gyvenimÄ , todėl jos situacija, lyginant su minėtais asmenimis, gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtinga.

Å iuo aspektu, praÅ¡omos atlikti tokias pačias perlaidas gavusių I. R., G. S. ir A. B. apklausos (pažymint, jog jų buvimo vietos nėra nustatytos) neturėtų jokios reikÅ¡mės vertinant byloje surinktus įrodymus, kurie aiÅ¡kiai suponuoja apie C. C. iÅ¡naudojimÄ vagystėms daryti ir B. B. nukentėjusiajai kaip atlygį už tai atliktas pinigines perlaidas.

28. Aptartų iÅ¡ skirtingų įrodymų Å¡altinių gautų nuteistÄ jį B. B. inkriminuojančių duomenų kontekste teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir pastarojo argumentus, kad byloje nėra įrodytos konkrečios nuosprendžiu konstatuotos prekybos žmonėmis nusikaltimo esmę sudarančios faktinės aplinkybės (detaliau žr. Å¡io teismo sprendimo 1–1.2. pastraipas). 28.1. Pirmiausia, iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad B. B. pervedami pinigai C. C. buvo skiriami jos bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, maistui įsigyti ir pan.

Vien tai, kad Å¡ie poreikiai kaltinime nedetalizuojami, niekaip neleidžia konstatuoti, jog kaltinimas Å¡ioje dalyje yra ydingas ar juo labiau nepasitvirtino. 28.2. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, byloje yra iÅ¡ bent kelių skirtingų Å¡altinių gautų duomenų, kurie patvirtina, jog jis C. C. vogti į užsienio Å¡alis vežė skirtingais automobiliais. Å iÄ aplinkybę įrodo ne tik nuoseklÅ«s nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir juos netiesiogiai patvirtinantys liudytojų L. R., A. A., D. P. ir D.

Ž. parodymai apie važiavimÄ Ä¯ užsienį automobiliais kartu su C. C. ir B. B., jau minėti sienų kirtimai, B. B. padaryti KET pažeidimai bei jo vairuojamo automobilio sulaikymo užsienio valstybėje faktas. 28.3. Skirtingų rÅ«Å¡ių duomenimis pagrįsta ir kaltinime nurodyta aplinkybė, jog B. B. nukentėjusiÄ jÄ užsienyje apgyvendindavo vieÅ¡bučiuose. TokiÄ aplinkybę patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet netiesiogiai ir pats B. B., teisme nurodęs, kad kelionių į užsienį metu jis su C.

C. nakvodavo vieÅ¡bučiuose. Tai, kad nuteistasis rÅ«pinosi nukentėjusiosios apgyvendinimu užsienyje netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad bÅ«tent jis mokėjo nuomos mokestį už butÄ (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusioji tam tikrÄ laikÄ gyveno. 28.4. Iliustratyvių ir detalių nukentėjusiosios parodymų, kuriuos atskirais aspektais atitinka kiti byloje esantys duomenys, kontekste, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su pozicija, kad nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė apie B.

B. duotus nurodymus C. C. kokias prekes vogti, vadovavimÄ jai bei instruktavimÄ , kaip jai bÅ«tina elgtis jos sulaikymo atveju. Tokias aplinkybes be nukentėjusiosios parodymų patvirtino: a) liudytojos I. P. parodymai apie nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ Ä¯ jos striukės vidinę pusę įsiÅ«ti dideles kiÅ¡enes, kurias, pačios nukentėjusiosios teigimu, vagystėms daryti prašė įsisiÅ«ti B. B.; b) nukentėjusiosios parodymus apie tai, kaip ji buvo mokoma elgtis sulaikymo atveju, atitinkančios jos sulaikymo nagrinėjamoje byloje aplinkybės (iÅ¡ pradžių prisiimta kaltė už automobilyje rastus narkotikus ir B. B. indėlio Å¡ioje veikoje neigimas);

c) aplinkybė, kad C. C. daugumÄ vagysčių vykdė iÅ¡ „Apple“ parduotuvių, iÅ¡ kurios, net ir po sulaikymo nagrinėjamoje byloje, prekių vėliau pavogė ir pats B. B.; d) aktualiu laiku B. B. vykdytos nuolatinės pinigų perlaidos mažomis sumomis C. C. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie skirtingų bylos duomenų ir joje nustatytų faktų atitikimai niekaip negali bÅ«ti laikomi tik sutapimais bei leidžia tvirtai konstatuoti, kad nuteistojo ginčijamos kaltinime nurodytos aplinkybės yra įrodytos vienas kitÄ papildančiais ir į logiÅ¡kÄ grandinę besijungiančiais bylos duomenimis. 28.5.

Labai panaÅ¡iai pasisakytina ir dėl nuteistajam inkriminuojamos pavogtų prekių realizavimo aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenų apie pavogtų prekių pardavimÄ ar jų siÅ«lymÄ internete nebuvimas savaime niekaip neeliminuoja jų realizavimo galimybės, nes nelegaliu bÅ«du įgytos prekės paprastai realizuojamos latentiÅ¡kai, siekiant apsisaugoti nuo galimos tokių prekių kilmės iÅ¡aiÅ¡kinimo. Dėl tos pačios priežasties nuteistojo kaltės nepaneigia ir aplinkybė, kad Lietuvoje atliktų kratų metu nebuvo rasta jokių nelegalių prekių.

Be to, C. C. supratimu, Å¡ios prekės buvo realizuojamos iÅ¡kart po vagystės toje pačioje užsienio valstybėje. Kaip teisingai apeliacinės instancijos teisme nurodė prokuroras, byloje nebuvo nustatyta ir tai, kad B. B. arba jo Å¡eimos nariai turėtų konkretaus turto. Tokių aplinkybių kontekste, turėdama omenyje Å¡iame sprendime jau minėtus B. B. inkriminuojančius duomenis bei ypač įvertindama faktÄ , jog per 3 metus jis nedidelėmis sumomis vien C. C., be kitų asmenų, pervedė 48 000 Eur virÅ¡ijančiÄ pinigų sumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Å¡i piniginė suma buvo B. B. nukentėjusiajai iÅ¡mokėtas atlygis už įvykdytas vagytes.

Turėdama omenyje, tiek minėtos sumos dydį, tiek skirtingais bylos duomenimis įrodytÄ C. C. iÅ¡naudojimo vagystėms faktÄ , teisėjų kolegija neabejoja, kad B. B. nukentėjusiajai pervesta suma buvo pastarosios pavogtų ir vėliau nuteistojo realizuotų prekių piniginės vertės ekvivalentas.

29. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas pripažindamas B. B. kaltu dėl BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo Å¡io sprendimo 1–1.2. pastraipose nurodytomis aplinkybėmis, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nepadarė esminių BPK pažeidimų bei tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ B. B., veikdamas tiesiogine tyčia, pasinaudodamas C. C. pažeidžiamumu dėl jos priklausomybės narkotikams, sunkios materialinės padėties, pragyvenimo Å¡altinio ir gyvenamosios vietos neturėjimo bei siekdamas neteisėtos asmeninės turtinės naudos jÄ iÅ¡naudojo nusikalstamoms veikoms – vagystėms užsienyje daryti.

Dėl įrodymų vertinimo B. B. pripažįstant kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį 30. B. B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį narkotinių medžiagų kiekį: ne vėliau nei 2018 m. birželio 19 d. pasinaudodamas C. C. pažeidžiamumu dėl priklausomybės nuo narkotikų, nurodė jai už jo duotas pinigines lėšas įgyti narkotikų, reikalingų C. C. kontrolei kelionėje į VokietijÄ , kurios tikslas buvo vagysčių darymas. 2018 m. birželio 19 d. apie 9 val. jis automobiliu „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno C. C. į (duomenys neskelbtini) bendrijÄ , kur pastaroji, vykdydama jo nurodymÄ , neteisėtai įgijo ne mažiau nei 46 folijos lankstinukus su 0,034 g narkotinės medžiagos – metadono ir didelį kiekį 0,00197 g narkotinės medžiagos – karfentanilio bei tÄ pačiÄ dienÄ apie 13.06 val. šį narkotinių medžiagų kiekį, perdavė automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilyje laukusiam B. B. Apie 13.40 val., B. B. ir C. C. važiuojant (duomenys neskelbtini) esančia (duomenys neskelbtini) gatve, B. B., pastebėjęs pareigÅ«nus ir siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, narkotikus perdavė C.

C. ir nurodė jas paslėpti, o Å¡i apatinėse kelnaitėse paslėpė minėtÄ narkotikų kiekį ir laikė su savimi iki 2018 m. birželio 19 d. 13.40 val., kol su B. B. buvo sulaikyta pareigÅ«nų, kurie, 2018 m. birželio 19 d. nuo 13.50 iki 14.00 val. atlikę jos kratÄ , rado ir paėmė neteisėtai laikomas narkotines medžiagas (detaliau žr. Å¡io teismo sprendimo 2 pastraipÄ ).

31. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. B. praÅ¡o jo padarytÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 264 straipsnio 1 dalį, nes, jo teigimu, jis tik padėjo C. C. įsigyti narkotinių medžiagų, jÄ nuveždamas iki taboro. Grįsdamas Å¡iÄ savo pozicijÄ apeliantas ginčija konkrečius byloje surinktus įrodymus ir teismo nustatytas faktines aplinkybes. Visgi, įvertinusi nuteistojo skunde pateiktus nesutikimo su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį motyvus, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo keisti teismo nustatytos B. B. padarytos veikos teisinio kvalifikavimo, nes Å¡i teismo iÅ¡vada yra pagrįsta byloje surinktų duomenų visuma.

32. Tokių argumentų kontekste teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ankstesnėje Å¡io teismo sprendimo dalyje aptartas prekybos žmonėmis nusikaltimas yra tiesiogiai susijęs su 2018 m. birželio 19 d. įgytomis narkotinėmis medžiagomis. Kaip jau minėta, B. B. siekdamas iÅ¡naudoti nukentėjusiÄ jÄ vagystėms, naudojosi jos pažeidžiamumu, kuris, be kita ko, pasireiÅ¡kė jos priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nemaža dalis jau iÅ¡analizuotų B. B. kaltę padarius BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ patvirtinančių duomenų bei faktų (žr.

Å¡io teismo sprendimo 14 – 28.5. pastraipas) yra reikÅ¡mingi ir įrodinėjant nuteistojo kaltę padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Todėl pasisakydama dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo B. B. veikoje, teisėjų kolegija jau anksčiau iÅ¡analizuotus duomenis aptars glaustai ir plačiau pasisakys dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama kaltė padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

33. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad pats B. B. apeliaciniu skundu, be kita ko, praÅ¡ydamas perkvalifikuoti jo veikÄ pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, kartu pripažįsta dalį jam inkriminuotos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, kurie iÅ¡ esmės paneigia galimybę taikyti BK 264 straipsnio 1 dalies nuostatas. B. B. nurodo supratęs kokiu tikslu 2018 m. birželio 19 d. į taborÄ vežė C. C. ir pripažino, kad tokiu bÅ«du jai padėjo įsigyti narkotikų (žr.

Å¡io teismo sprendimo 7.8.1. pastraipÄ ). Be to, byloje nėra ginčo, jog B. B. sulaukė iÅ¡ taboro su narkotikais sugrįžtančios C. C. ir jie abu važiavo nuteistojo vairuojamu automobiliu iki buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų. Taigi, vien iÅ¡ to akivaizdu, kad B. B. ne tik žinomai padėjo C. C. įgyti narkotikų, tačiau jos įgytas narkotines medžiagas automobiliu tam tikrÄ laikÄ gabeno. BK 264 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas neapima narkotinių medžiagų gabenimo požymio – atsakomybę už tai, priklausomai nuo disponavimo narkotikais tikslo, numato atitinkamos BK 259–260 straipsnių nuostatos.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, vien jau teisiniu požiūriu negali B. B. padarytos veikos kvalifikuoti pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu.

34. Ginčydamas nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį teisėtumÄ B. B., teigia, jog teismas turėjo vadovautis pirminiais C. C. parodymais, kad narkotikus 2018 m. birželio 19 d. ji įgijo už savo pinigus. Pasak nuteistojo, Å¡ie parodymai turėjo bÅ«ti laikomi patikimiausiais, nes buvo duoti nuo įvykių praėjus minimaliam laikui. Visgi, teisėjų kolegija Å¡iuo konkrečiu atveju nustatė objektyvias priežastis, kodėl ne pirminiai, o bÅ«tent vėlesni C. C. parodymai, be kita ko, ir apie jai B. B. duotus pinigus 2018 m. birželio 19 d. narkotinėms medžiagoms įsigyti, laikytini patikimais (detaliau žr. šio teismo 14 – 18 pastraipas).

35. Nuteistasis skunde teigia, kad nei teismo akcentuoti 2018 m. birželio 18–19 d. telefoniniai pokalbiai tarp jo ir C. C., nei kiti bylos duomenys nepatvirtina jo duotų nurodymų C. C. nupirkti narkotikų, pinigų perdavimo jai Å¡iuo tikslu ir aplinkybės, kad įgijusi narkotikus C. C. juos perdavė B. B., ir, kad, tik pajutęs sulaikymo grėsmę, jis Å¡ias medžiagas grÄ Å¾ino nukentėjusiajai. Visgi, apeliacinės instancijos teismas su tokiais gynybos teiginiais nesutinka, bei konstatuoja, kad minėti pokalbiai visumoje su byloje apklaustų asmenų parodymais, buvo pakankami minėtas faktines aplinkybes pripažinti įrodytomis. 35.1.

IÅ¡ Å¡iame sprendime jau analizuotų pokalbių tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo akivaizdu, kad dar 2018 m. birželio 18 d. C. C. nurodė B. B. narkotinėms medžiagoms įsigyti bÅ«tinÄ pinigų sumÄ , dėl kurios nuteistasis priekaiÅ¡tavo nukentėjusiajai, jÄ iÅ¡vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais ir teigdamas, jog anksčiau užtekdavo mažiau; nukentėjusiajai 2018 m. birželio 19 d. siekiant nupirkti narkotinių medžiagų, B. B., laukdamas jos nuo taboro kiek nutolusioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, telefonu palaikė aktyvų ryšį tiek su nukentėjusiÄ ja, tiek su jÄ Ä¯ taborÄ turėjusiu palydėti J.

P.; o viename iš jo (B. B.) ir nukentėjusiosios pokalbių, reaguodamas į C. C. žodžius, kad ji negalvojo, jog jie ims į kelionę, B. B. netgi nurodė: „O tai kaip? mum nereikia?“ (detaliau žr. 26.1.-26.2. pastraipas; pokalbių suvestinę – t. 1, b. l. 37–47; jų garso įrašus – t. 5, b. l. 173; pokalbį Nr. IID 1293; t. 1, b. l. 44–45). 35.2. Taigi minėti telefoniniai pokalbiai, juos vertinant kartu su jau minėtais nukentėjusiosios ir J. P. parodymais (detaliau žr. 14–22 pastraipas), leidžia daryti išvadas, kad B. B. ne tik nuvežė C. C. iki taboro, bet ir davė jai pinigų bei nurodė už juos įgyti narkotinių medžiagų bei, laukdamas jos automobilyje, domėjosi jų įgijimo procesu ir siekė jį paspartinti, be kita ko, telefonu tarpininkaudamas tarp C.

C. ir J. P.. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo argumentais, kad pareigūnams nepavyko užfiksuoti, kaip C. C., grįžusi į automobilį, iš pradžių perdavė narkotikus B. B. ir kaip vėliau jau B. B., pastebėjęs pareigūnus, juos perdavė atgal ir liepė paslėpti. Visgi kolegija neturi pagrindo netikėti tokius B. B. veiksmus patvirtinančiais nukentėjusiosios parodymais (ypač dalyje apie tai, kaip ji B. B. buvo apmokyta elgtis sulaikymo atveju ir, jog kelionių metu medžiagos buvo B.

B. dozuojamos), kurių patikimumÄ , kaip jau minėta, visumoje patvirtino kiti bylos duomenys. Ä®vertindama nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, minėtų telefoninių pokalbių visumÄ ir visÄ bylos įvykių eigÄ , teisėjų kolegija neabejoja tokių kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimu. Tokių iÅ¡vadų nekeičia ir nuteistojo minima 2018 m. liepos 4 d. specialisto iÅ¡vada, kuria konstatuota, jog jo rankų nuoplovose nebuvo rasta draudžiamų medžiagų. Pastebėtina, kad Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje buvo konstatuota ir tai, kad tokių medžiagų nebuvo rasta ir C.

C. rankų nuoplovose (t. 1, b. l. 92–94), nors nėra jokių abejonių, kad pastaroji Å¡ias medžiagas nupirko ir jomis disponavo. Taigi vien minėtas faktas niekaip nepaneigia B. B. inkriminuojamos aplinkybės, kad jis tam tikrÄ laikÄ minėtas medžiagas iÅ¡ nukentėjusiosios buvo perėmęs, kaip tÄ nurodė nukentėjusioji. 35.3. Ginčydamas nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , B. B. kritikuoja tiek konkrečių jo bei C. C. pokalbių, tiek jų visumos įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Jo įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2018 m. birželio 18 d. vykusio pokalbio Nr. IID 1163 metu jis susitarė su nukentėjusiÄ ja, kad kartu vyks įsigyti narkotikų – iÅ¡ Å¡io pokalbio metu iÅ¡sakytų frazių nėra aiÅ¡ku ar buvo kalbama apie narkotikus, ar tiesiog apie pinigus; be to, apie Å¡io pokalbio aplinkybes nei nukentėjusioji, nei jis pats nebuvo apklausti. Tokių argumentų kontekste, teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi, kad minėtas pokalbis buvo perklausytas dar bylÄ nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Å iame posėdyje dalyvavo tiek C. C., tiek B. B.; C. C. minėtÄ pokalbį pakomentavo, nurodydama, kad jame buvo kalbama apie narkotikų įsigijimÄ , o B. B. šį pokalbį atsisakė komentuoti (žr. t. 6, b. l. 159). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas pokalbis negali bÅ«ti vertinamas atsietai tiek nuo C. C. ir J. P. parodymų, tiek nuo vėlesnių nukentėjusiosios ir B. B. pokalbių, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad 2018 m. birželio 19 d. rytÄ tarp jų egzistavo susitarimas dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. 35.4.

Teisėjų kolegija sutinka su B. B. argumentu, kad minėtuose pokalbiuose nėra minima 300 Eur suma, už kuriÄ neva C. C. įgijo narkotikus. Visgi teisėjų kolegija negali sutikti su teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog C. C. narkotikų įgijo bÅ«tent už Å¡iÄ sumÄ . IÅ¡ tiesų, skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, komentuojant byloje esančius telefoninius pokalbius, be kita ko, buvo nurodyta, kad „tyrimo metu nustatyta, jog buvo nupirkta 50 lankstinukų, už maždaug 300 Eur“ (t. 17, b. l. 195; nuosprendžio 81 l.).

Visgi nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas konstatavo, jog įvykių metu buvo įgyti ne mažiau kaip 46 lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis, tačiau nenurodė už kokiÄ sumÄ medžiagos buvo įgytos (žr. t. 17, b. l. 116–117; nuosprendžio 2–3 l.; Å¡io teismo sprendimo 2 pastraipÄ ). Taigi iÅ¡ viso skundžiamo nuosprendžio kaip vientiso dokumento turinio akivaizdu, jog teismas nenustatė už kokiÄ sumÄ C. C. įsigijo narkotikų, be to, Å¡i aplinkybė yra už B. B. pareikÅ¡to kaltinimo ribų, taigi ji nebuvo ir nėra konstatuota, kaip įrodyta.

Jau minėtoje nuosprendžio dalyje esantis netikslumas gali būti suprantamas tik kaip ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme nustatyta aplinkybė ir niekaip nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl minėtų telefoninių pokalbių įrodomosios vertės ir jų atitikimo kitiems byloje surinktiems duomenims.

36. Å ių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su teismo iÅ¡vada, kad 2018 m. birželio 19 d. C. C. nupirkti 46 narkotinių medžiagų lankstinukai buvo įgyti B. B. nurodymu, jų platinimo tikslu ir bÅ«tini kelionei į VokietijÄ . Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad 2018 m. birželio 19 d. buvo planuojama kelionė į VokietijÄ . Visgi jau aptartų telefoninių pokalbių analizė rodo, kad dar 2018 m. birželio 18 d. nuteistasis nukentėjusiajai nurodė ruoÅ¡tis rytdienos kelionei (aktualÅ«s pokalbiai Nr. IID 1106, 1131, 1163, 1183; t. 1, b. l. 37 – 42); kad 2018 m. birželio 19 d. rytÄ C.

C. nurodė J. P., jog jai reikia kelionei ir, kad „B.“ / „senis“, t. y. B. B., jos laukia (pokalbis Nr. IID 1245; t. 1, b. l. 43 – 44); kad kiek vėliau 2018 m. birželio 19 d. C. C. nurodžius, kad „aÅ¡ negalvojau, kad mes imsim į kelionę“, B. B. reagavo frazėmis „O tai, kaip mums nereikia?“ ir „O tai tu kÄ , ant kelionės tau nereikia?“ (detaliau žr. pokalbį Nr. IID 1293; t. 1, b. l. 44 – 45). Taigi, C. C. ir J. P. parodymus apie 2018 m. birželio 19 d. planuotÄ iÅ¡vykÄ Ä¯ VokietijÄ , patvirtina slapta užfiksuoti pokalbiai, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad B.

B. 2018 m. birželio 18 d. informavo nukentėjusiÄ jÄ apie rytdienos iÅ¡vykÄ Ä¯ užsienį, o kelionės dienÄ nurodė, kad jiems kelionei reikia minėtų medžiagų. Taigi byloje yra įrodytas 2018 m. birželio 19 d. planuotos kelionės į užsienį faktas ir B. B. siekis per C. C. įgyti narkotinių medžiagų, kurios vėliau kelionės metu bÅ«tų platinamos nukentėjusiajai ir jos vartojamos.

37. Vadovaudamasis nuteistojo J. P. bei liudytojo D. P. parodymais, nuteistasis taip pat teigia, jog 2018 m. birželio 19 d. įgytų 46 narkotikų lankstinukų C. C. bet kuriuo atveju nebÅ«tų pakakę kelionei į VokietijÄ . Atsakydama į Å¡iuos nuteistojo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į C. C. parodymus, kuriuose ji, be kita ko, teigė, kad kelionių metu B. B. normavo minėtas medžiagas. Jo interesas pasisakant dėl narkotinių medžiagų kiekių bei jų įgijimo kainos matomas ir iÅ¡ jau aptartų telefoninių pokalbių.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, įvykių metu kartu su C. C. gyvenęs nuteistasis J. P. nurodė, kad sulaikymo dienÄ nukentėjusiajai reikalinga narkotinių medžiagų dozė buvo mažesnė (detaliau žr. Å¡io teismo sprendimo 19–22 pastraipas; tuo metu D. P. su nukentėjusiÄ ja kartu nebegyveno). Taigi minėti teiginiai niekaip nepaneigia C. C. parodymų apie tai, kad įvykio dienÄ nupirktos narkotinės medžiagos buvo skirtos kelionei į VokietijÄ .

38. Nuteistasis kritikuoja nuosprendžio motyvuojamoje dalyje esantį teiginį, kad jis davė nurodymÄ C. C. nupirkti narkotinių medžiagų, jog jas galėtų iÅ¡platinti ne tik jai, bet ir kitiems kartu su jais į kelionę turėjusiems vykti asmenims (žr. t. 17, b. l. 196; nuosprendžio 82 l.). Tokie nuteistojo argumentai iÅ¡ dalies yra teisingi, nes iÅ¡ to paties nuosprendžio kaip vientiso dokumento matyti, kad tokios aplinkybės, kaip įrodytos nebuvo pripažintos. Pirmiausia, skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuota, kad B.

B. davė nurodymÄ C. C. įgyti narkotinių medžiagų, reikalingų jos kontrolei kelionėje į VokietijÄ . Taigi, aplinkybė, kad įgyti narkotikai buvo skirti ir kitiems asmenims, nuosprendžiu iÅ¡ esmės nebuvo pripažinta (žr. t. 17, b. l. 116 –117; nuosprendžio 2–3 l.; Å¡io teismo sprendimo 2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje yra duomenų, kurie tik leido kelti versijÄ , jog C. C. įgytos medžiagos galėjo bÅ«ti skirtos ir kitiems kartu su jais į užsienį galimai turėjusiems vykti asmenims – tai pačios C.

C. ir nuteistojo J. P. parodymai. Visgi, įvertinusi slapta užfiksuotų pokalbių metu iÅ¡sakytas B. B. frazes apie kitiems asmenims reikalingas narkotines medžiagas („kÄ tu vėl Å¡... mali (necenzÅ«rinis žodis)?“; „kokiems čia visiems, čia tau yra ....?“; „kodėl nu jeigu, nu tai kÄ tu galvoji, kiek tau reikia dviejų su puse kelionei?“; „o tai kaip mum nereikia?“; „O tai tu kÄ , ant kelionės tau nereikia?“; detaliau žr. pokalbį Nr. IID 1293; t. 1, b. l. 44 – 45) bei tai, jog tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų apie galimus kitus planuotos kelionės į užsienį dalyvius, teisėjų negali konstatuoti, kad 2018 m. birželio 19 d. narkotinės medžiagos buvo įgytos su tikslu jas platinti kažkam kitam, o ne tik C. C..

Tokios teismo išvados niekaip nesumenkina nei nukentėjusiosios, nei nuteistojo J. P. parodymų, kuriuos kitais aspektais patvirtina skirtingi bylos duomenys, patikimumo.

39. Minėtų bylos duomenų ir joje nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti ir to, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl B. B. vaidmens neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, kaip nors galėtų pakeisti duomenų apie C. C. atžvilgiu vykdytÄ kriminalinės žvalgos tyrimÄ iÅ¡reikalavimas ir (ar) su Å¡io tyrimo vykdymu susijusio pareigÅ«no A. R. pakartotinė apklausa. Akivaizdu, kad kriminalinės žvalgybos, o vėliau ir ikiteisminio tyrimo vada buvo įtarimas, jog C. C. gali daryti nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

Visgi Å¡io tyrimo eigoje buvo gauta duomenų ir apie galimÄ B. B. indėlį Å¡ioje veikoje, kuris, kaip matyti, pasitvirtino. Taigi vien aplinkybė, kad tyrimas buvo pradėtas vieno asmens atžvilgiu, niekaip nepaneigia Å¡io tyrimo metu pradėto kito asmens baudžiamojo persekiojimo teisėtumo ir pagrįstumo. Å iame kontekste pat pažymėtina, kad pareigÅ«nas A. R. dėl iÅ¡ esmės tų pačių aspektų jau buvo apklaustas ir bylÄ nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme (žr. t. 6, b. l. 94–96), todėl jo pakartotinė apklausa nebuvo tikslinga.

40. Be kita ko, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir nuteistojo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotikais nepagrįstai vadovavosi J. ir I. P. parodymais – dėl jų parodymų patikimumo teisėjų kolegija jau pasisakė (žr. 19 – 24 pastraipas), todėl nesikartos. Be to, nesutiktina ir su gynybos teiginiu, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo D. P. parodymus apie tai, kad C. C. įsigijusi narkotikų juos maišydavo, o vėliau pardavinėdavo.

Pažymėtina, jog tokie D. P. parodymai nėra pagrįsti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis, todėl negali būti įvertinti kaip pakankami konstatuoti minėtas aplinkybes. Be to, bet kuriuo atveju, net ir tokių faktų nustatymas, niekaip neturėtų įtakos byloje esančiais iš skirtingų įrodymų šaltinių gautais duomenimis pagrįstos išvados, jog 2018 m. birželio 19 d. narkotikus C. C. įgijo už B. B. jai duotus pinigus ir jo nurodymu.

41. Taigi atsižvelgiant į aptartus bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad byloje nepasitvirtino nuteistojo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir jo padarytos veikos teisinio kvalifikavimo jį pripažįstant kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad B. B., susitaręs su C. C. dėl narkotikų įgijimo, 2018 m. birželio 19 d. Å¡iuo tikslu ne tik jÄ nuvežė į taborÄ , tačiau davė pinigų Å¡ioms medžiagoms įgyti bei, laukdamas jos automobilyje, domėjosi ir rÅ«pinosi, kad Å¡ios kelionei reikalingos medžiagos, bÅ«tų įgytos, o vėliau, C.

C. grįžus į jo automobilį ir jam perdavus minėtas medžiagas, jas automobiliu gabeno (duomenys neskelbtini) iki tol, kol pastebėjo pareigÅ«nus, tada Å¡ias medžiagas grÄ Å¾ino C. C. ir nurodė jas paslėpti. Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nebuvo tik pagalbininkas C. C. įgyjant narkotikų asmeniniam vartojimui: narkotikai buvo įgyti jo nurodymu iÅ¡platinimo C. C. tikslais, šį procesÄ jis kontroliavo, nukentėjusiosios įgytas medžiagas perėmė ir gabeno automobiliu bei jas nukentėjusiajai gražino tik suvokęs apie gresiantį sulaikymÄ .

Taigi B. B. realizavo objektyviuosius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir veikė kaip vykdytojas, t. y. įgijo, laikė ir gabeno didelį narkotinių medžiagų kiekį (dėl nustatyto narkotikų kiekio ginčo byloje nėra), su tikslu jas platinti. Taigi teiginiai apie kitokiÄ veikos teisinę kvalifikacijÄ yra nepagrįsti. Dėl nuteistajam J. P. inkriminuoto BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo 42. Apeliaciniu skundu J. P. iÅ¡ esmės neginčija jo nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nesutinka ir iÅ¡ nuosprendžio praÅ¡o paÅ¡alinti teiginį, kad jo versija, jog jis tiesiog užmirÅ¡o turintis svetimus dokumentus, yra gynybinė.

Å iuo aspektu J. P. nurodo, kad neturėjo tyčios dokumentais pasinaudoti, juos realizuoti bei jų negrÄ Å¾inti teisėtiems savininkams.

43. Tokių argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog J. P. skunde nurodytos aplinkybės, bet kuriuo atveju yra už jam pareikÅ¡to kaltinimo ribų. Skundžiamu nuosprendžiu nėra konstatuota, kad J. P. turėjo tikslÄ minėtus dokumentus panaudoti, juos realizuoti bei jų negrÄ Å¾inti – nustatyta tik tai, kad jis Å¡iuos dokumentus laikė neturėdamas tam teisėto pagrindo (žr. Å¡io teismo sprendimo 4 pastraipÄ ). Kadangi Å¡ios aplinkybės nuteistasis neginčija, akivaizdu, kad jis veikė tiesiogine tyčia – minėtus dokumentus įsidėjo į spintelę, ir, paties teigimu, žinodamas, kad apie juos reikia praneÅ¡ti policijai, tačiau tuo metu policijos pareigÅ«nų vengdamas dėl narkotikų vartojimo, to taip ir nepadarė.

Tokių aplinkybių kontekste minėtos veikos kvalifikavimui įtakos neturi tai, ar vėliau apie minėtus dokumentus nuteistasis pamirÅ¡o. Akivaizdu, jog J. P. apie Å¡iuos jo namuose laikomus dokumentus žinojo (pats teigė įdėjęs juos į spintelę), tačiau, net ir suvokdamas pareigÄ juos perduoti pareigÅ«nams, to nepadarė. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių 44. Nagrinėjamoje byloje prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas nesutinka su nuteistajam B. B. paskirta bausme. Prokuroras praÅ¡o B.

B. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį paskirti sankcijoje numatytÄ vidurkį virÅ¡ijančiÄ 7 metų laisvės atėmimo bausmę ir iki 10 metų padidinti subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydį. Nukentėjusiosios atstovas praÅ¡o B. B. paskirti griežtesnes nei jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijų vidurkis laisvės atėmimo bausmes. J. P. nesutinka su jam paskirta bausme ir teigia, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti įgyvendinti paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su minėtais apeliantų argumentais bei konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nuteistajam B.

B. buvo paskirta aiškiai per švelni laisvės atėmimo bausmė, o nuteistajam J. P. per griežta ir šioje konkrečioje situacijoje apskritai netinkama bausmė.

45. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

46. BK 147 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta alternatyvų neturinti laisvės atėmimo nuo 2 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimo nuo 8 iki 10 metų bausmė, BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje – baudos ir areÅ¡to bausmės, o BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje – baudos, areÅ¡to ir laisvės atėmimo iki 6 metų bausmės. Apygardos teismas B. B. už BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Taigi, teismas už atskirus nusikaltimus B. B. paskyrė minimalias įstatyme numatytas bausmes. Minėtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės 8 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti, pridedant už prekybÄ Å¾monėmis paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

47. J. P. teismas už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ paskyrė 30 MGL dydžio baudÄ , o už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ â€“ 20 parų areÅ¡tÄ . Minėtos bausmės buvo subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du, ir teismas J. P. paskyrė 20 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu J. P. paskirtÄ bausmę teismas visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu jam paskirta 32 MGL dydžio bauda ir galutinę subendrintÄ bausmę J. P. nustatė 20 parų areÅ¡tÄ ir 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudÄ .

48. Nuteistasis B. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė du baigtus sunkius nusikaltimus, o nuteistasis J. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vienÄ baigtÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ bei vienÄ baigtÄ apysunkį nusikaltimÄ . Apygardos teismas nenustatė B. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei pripažino jo atsakomybę pagal BK 260 straipsnį 2 dalį sunkinančiÄ aplinkybę – jog Å¡iÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nenustatė J. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei pripažino jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdų gailestį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

49. IÅ¡ B. B. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje Lietuvos Respublikoje teistas 2 kartus (t. 15, b. l. 38–41). Kauno apygardos teismo 1998 m. spalio 23 d. nuosprendžiu B. B. buvo pripažintas kaltu dėl kvalifikuoto turto prievartavimo ir jam buvo paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau 2001 m. birželio 12 d. jo atžvilgiu buvo pritaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu B. B. buvo pripažintas kaltu už bendrininkų grupe įvykdytÄ kvalifikuotÄ sukčiavimÄ , už 11 pasikėsinimų sukčiauti veikiant bendrininkų grupe bei už dokumentų klastojimÄ .

Už tai B. B. buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ jis pradėjo vykdyti tik 2008 m. gegužės 20 d., tačiau jau 2009 m. gegužės 13 d. jis buvo lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Taigi, nors minėti B. B. teistumai yra iÅ¡nykę, jie apibÅ«dina jo asmenybę: akivaizdu, kad praeityje pastarasis siekė neteisėtais bÅ«dais įgyti turtinės naudos, tačiau teismai jam parodė pasitikėjimÄ ir taikė lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos anksčiau nei jis atliko visÄ jam paskirtÄ bausmę.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tokio teismo pasitikėjimo nuteistasis nepaisė, nes laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d. B. B. buvo net 15 kartų teistas už Didžiojoje Britanijoje padarytas nusikalstamas veikas, tarp kurių dominavo vagystės (jis teistas ir už automobilio vairavimÄ apsvaigus, neblaivaus pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, nusikaltimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir grasinimÄ ). Pažymėtina, kad už Å¡ias nusikalstamas veikas B. B. buvo skiriamos baudos bei trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės, tam tikrais atvejais jų vykdymÄ atidedant (t. 15, b. l. 3–17), tačiau nei viena iÅ¡ Å¡ių priemonių pastarojo neatgrasė nuo apie 5 metus trukusių vagysčių.

B. B. baustas ir už Lietuvos Respublikoje padarytus administracinius nusižengimus (t. 15, b. l. 19–23). Be to, vadovaujantis SODROS pateikta informacija, nuteistasis laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 14 d. iki 2020 m. sausio 13 d. Lietuvoje niekur nedirbo (dirbo tik itin trumpais laikotarpiais nuo 2003 m. vasario 28 d. iki 2003 m. birželio 6 d. bei nuo 2004 m. spalio 8 d. iki 2004 m. spalio 14 d.; t. 15, b. l. 24), o Užimtumo tarnyboje buvo registruotas tik nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. gruodžio 21 d. (t. 15, b. l. 25).

50. Iš visų aptartų B. B. charakterizuojančių duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje nustatytus nusikaltimus, numatytus BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, B. B. padarė anksčiau būdamas baustas už įvairias ekonominio pobūdžio veikas, aptartas šio teismo sprendimo 49 pastraipoje. Be to, iš minėtų duomenų akivaizdu, kad praktiškai nuo 1998 m. iki 2013 m. nuteistasis skirtingose valstybėse darė įvairias nusikalstamas veikas, kuriomis siekė įgyti neteisėtos turtinės naudos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis pakankamai ilgÄ laikÄ , t. y. nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. birželio 19 d., vagystėms iÅ¡naudojo kitÄ asmenį, o pats daugiau nei du deÅ¡imtmečius iÅ¡ esmės pelnėsi ir pragyveno iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nepaisydamas nei jam taikytų sankcijų, nei teismų pasitikėjimo, tikintis, jog pastarasis daugiau nenusikals. Tokioje situacijoje, kai asmuo nepadaro reikiamų iÅ¡vadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali bÅ«ti formalios, todėl Å¡ioje situacijoje tik laisvės atėmimas, nustatant žymų ir ne formalų jos dydį, gali bÅ«ti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens požiÅ«rį į teisę ir jo elgesį ateityje.

51. Tokių iÅ¡vadų kontekste teisėjų kolegija sutinka su prokuroro bei nukentėjusiosios atstovo argumentais, jog siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo B. B. atžvilgiu negalėjo bÅ«ti paskirta minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, priimdamas tokį sprendimÄ teismas vadovavosi iÅ¡ esmės tik aplinkybe, jog B. B. inkriminuoti nusikaltimai buvo baigti prieÅ¡ beveik ketverius metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas neįvardijo jokių kitų B.

B. asmenybę ar jo padarytų veikų pavojingumÄ mažinančių aplinkybių bei pernelyg sureikÅ¡mino nuo veikų padarymo praėjusį laikÄ , kuris, turint omenyje proceso eigÄ , nėra nepagrįstai ilgas. 51.1. Byloje nustatyta, kad B. B. veikė itin aktyviai – bÅ«tent jo nurodymu ir pinigais C. C. įgijo narkotines medžiagas, jam tuo metu esant saugioje vietoje ir telefonu kontroliuojant įgijimo procesÄ ; jo pamokymu, gresiant sulaikymui C. C. turėjo prisiimti atsakomybę už Å¡ias medžiagas ir pan.

Be to, B. B. padarytas BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pasižymėjo ir tam tikru Å¡iai veikai paprastai nebÅ«dingu pavojingumu – Å¡i veika kartu buvo ir priemonė kitai trunkamajai nusikalstamai veikai daryti. Antai, kaip jau minėta, pagrindinis nuteistojo tikslas įgyjant narkotines medžiagas, su tikslu jas platinti, buvo užsitikrinti apie 3 metus trunkantį nuo Å¡ių medžiagų priklausomo asmens tolesnį iÅ¡naudojimÄ nusikalstamoms veikoms. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas B.

B. bausmę pagal minėtÄ normÄ , nepagrįstai sumenkino nuteistojo veikimo aktyvumÄ bei tinkamai neįvertino jo padarytos veikos pavojingumo. Turėdama omenyje visa tai, teisėjų kolegija iÅ¡ dalies tenkina nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo praÅ¡ymÄ ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį B. B. paskirtÄ 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę padidina iki 9 metų laisvės atėmimo bausmės (t. y. bausmės, kuri atitinka sankcijoje numatytÄ vidurkį). 51.2. Nors BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė nei B.

B. atsakomybę sunkinančių, nei jÄ lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nuo Å¡ios veikos padarymo praėjęs laikas taip pat negali bÅ«ti pripažintas minimaliÄ nuteistojo atsakomybę nulemiančia aplinkybe. Nuosprendyje teigiama, jog B. B. skiriant bausmę pagal BK 147 straipsnio 1 dalį buvo įvertinta tai, kad jo veika truko ilgÄ laikÄ , tačiau, nepaisydamas to, teismas nuteistajam paskyrė minimaliÄ bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje nustatytas ir beveik 3 metus trukęs itin pažeidžiamos nukentėjusiosios iÅ¡naudojimas niekaip negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis minimalų veikos pavojingumÄ ar sumenkinamas vien tik nuo įvykių praėjusiu laiku.

Nukentėjusiajai C. C. kilę neigiami padariniai dėl priklausomybės narkotikams ir jos išnaudojimo nusikalstamoms veikoms, nėra vienadieniai – bylos duomenimis, po minėtų įvykių nukentėjusiajai reikėjo specialistų pagalbos siekiant atsikratyti priklausomybės ir perprasti tarp visuomenės narių egzistuojančių santykių pobūdį, ji turėjo mokytis gyvenimo visuomenėje ypatumų, reintegruotis į visuomenę ir pan. Be to, skirdamas bausmę pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, teismas neįvertino nuosprendžiu nustatyto fakto, kad B.

B., pasinaudodamas nukentėjusiÄ ja, įgijo ne mažesnes nei 48 168,70 Eur dydžio pajamas. BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujanti tam tikrų padarinių kilimo, todėl faktas apie iÅ¡naudojant C. C. nuteistojo B. B. įgytÄ neteisėtÄ turtinę naudÄ iliustruoja atitinkamai didesnį tiek nuteistojo, tiek jo padarytos veikos pavojingumÄ . Atsižvelgdama į minėtų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija, iÅ¡ dalies tenkindama prokuroro bei nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus, pagal BK 147 straipsnio 1 dalį B.

B. paskirtÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę padidina iki 6 metų laisvės atėmimo bausmės (t. y. bausmės, kuri atitinka sankcijoje numatytÄ vidurkį).

52. Nukentėjusiosios iÅ¡naudojimas ir prekybos žmonėmis nusikaltimas, t. y. BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus nusikaltimas, truko labai ilgÄ laikÄ , o byloje nustatytas sunkesnis nusikaltimas – konkretus disponavimo narkotinėmis medžiagomis atvejis, t. y. BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas labai sunkus nusikaltimas – buvo padarytas 2018 m. birželio 19 d. Todėl nagrinėjamoje situacijoje, neperžengiant prokuroro pateikto apeliacinio skundo ribų (jis prašė, taikant dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , B.

B. paskirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę; nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas prašė už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam skirti vidurkį viršijančias bausmes, tačiau dėl šių bausmių subendrinimo nepasisakė), taikytinas dalinis bausmių sudėjimo būdas ir prie 9 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pridėtina 1 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, dalis, todėl B.

B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų.

53. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o nustatyti, jog B. B. jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę bÅ«tų pasiųstas atlikti į pataisos namus. Teisėjų kolegija pažymi, jog iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios ir teismai paprastai nesprendžia dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Toks sprendimas galimas, jei bÅ«tų nustatyta, kad anksčiau galiojusi įstatymo redakcija nuteistajam yra palankesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021). Pagal BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2020 m. liepos 1 d., teismas, asmeniui paskyręs laisvės atėmimo bausmę, turėjo teisę nustatyti jo atlikimo vietÄ arba kalėjime, arba pataisos namuose, arba atvirojoje kolonijoje. Minėtai BK nuostatai netekus galios (2019 m. birželio 27 d.

įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nustatymo Å¡iuo metu yra priimami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) numatyta tvarka ir pagrindais. Vadovaujantis BVK 83 straipsnio nuostatomis, B. B. jam paskirtos 10 metų nevirÅ¡ijančios laisvės atėmimo bausmės negali bÅ«ti pasiųstas atlikti į kalėjimÄ , todėl dabartinis teisinis reglamentavimas jo atžvilgiu yra Å¡velnesnis. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija B.

B. priskirtinos pataisos įstaigos nenustato.

54. IÅ¡ J. P. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje teistas 4 kartus (t. 14, b. l. 52–60). Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu J. P. buvo pripažintas kaltu dėl kvalifikuotos vagystės, kuriÄ teigė įvykdęs siekiant įgyti pinigų narkotikams, ir jam buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. ir 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžiais J. P. buvo dukart pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, be tikslo platinti, ir už tai jam atitinkamai buvo paskirtos areÅ¡to ir baudos bausmės. Taip pat Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu J.

P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti ir už tai jam buvo paskirtas 30 parų areštas. J. P. baustas ir administracine tvarka, be kita ko, ir už 2018 m. įvykdytas smulkias vagystes (t. 14, b. l. 61–76). Vadovaujantis SODROS pateikta informacija, J. P. niekur nedirbo nuo 2007 m. liepos 30 d., o Užimtumo tarnyboje pradėjo registruotis tik 2019 m. liepos 15 d. (t. 14, b. l. 76–77).

IÅ¡ visa to akivaizdu, kad J. P. ilgÄ laikÄ buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų bei jomis neteisėtai disponavo, o tam tikrais atvejais, neturėdamas pajamų, darė ir turtinio pobÅ«džio veikas, kuriomis siekė įgyti lėšų narkotinėms medžiagoms.

55. IÅ¡ visų aptartų sprendimų nuteistojo J. P. atžvilgiu matyti, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu neÅ¡aunamuoju ginklu (Å¡iuo atveju – pramoninės gamybos kieto metalo teleskopine lazda; BK 258 straipsnio 2 dalyje, numatyta veika) ir neteisėtu dviejų fizinių asmenų dokumentų laikymu (BK 302 straipsnio 1 dalis), jis padarė bÅ«damas teistas už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis bei teistas ir baustas už turtinio pobÅ«džio veikas, aptartas Å¡io teismo sprendimo 54 pastraipoje.

Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos veikos savo pobūdžiu nebuvo tokios pačios, už kokias J. P. buvo baustas anksčiau, be to, anksčiau padarytas veikas nuo nagrinėjamoje byloje padarytų nusikalstamų veikų skyrė beveik septyneri metai, o šių aplinkybių kontekste itin svarbu tai, jog šiuo metu J. P. deda realias ir nuoširdžias pastangas siekdamas atsikratyti priklausomybės narkotikams, kuri ir buvo jo ankstesnių nusikalstamų veiksmų priežastis. 55.1.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo iÅ¡ esmės pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , kuris iki tol buvo susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu:

1) nuo 2021 m. kovo 22 d. pradėjo dirbti savanoriu labdaros ir paramos fonde „V“, Å¡iuo metu ten dirba pagal darbo sutartį bei darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai (t. 16, b. l. 37–38, 41; t. 17, b. l. 76); 2) „C“ 2021 m. gruodžio 14 d. pažymoje nurodyta, kad J. P. yra teikiama individuali psichologinė pagalba ir jis nuo 2021 m. liepos 1 d. yra motyvuotas keisti gyvenimÄ , siekti teigiamų pokyčių, gerinti psichologinę sveikatÄ ir priimti teikiamÄ pagalbÄ (t. 17, b. l. 77); 3) nuo 2019 m. liepos 25 d. lanko farmakoterapijos metadonu programÄ .

Taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iÅ¡skyrus atvejį, kai praėjus kelioms dienoms, po Å¡ioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo J. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis, per pustrečių metų nebuvo nustatyti nauji disponavimo Å¡iomis medžiagomis atvejai. Taip pat pažymėtina, jog J. P. yra diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos (t. 16, b. l. 39). Taigi iki sulaikymo nagrinėjamoje byloje narkotines medžiagas vartojęs ir ilgÄ laikÄ niekur nedirbęs J. P., Å¡iuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotikams, dalyvaudamas metadono programoje ir lankydamas psichologines konsultacijas, dirba bei gauna darbo užmokestį ir, bylos duomenimis, jau pustrečių metų nevartoja narkotinių medžiagų.

Kadangi bÅ«tent narkotinių medžiagų vartojimas ir siekis įgyti joms lėšų buvo pagrindinė J. P. daromų nusikalstamų veikų priežastis, pakitęs jo gyvenimo bÅ«das leidžia spręsti apie tai, kad jo pavojingumas visuomenei yra esmingai sumažėjęs. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ir Å¡ioje byloje nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepasireiÅ¡kė didesniu nei įprasta pavojingumu, netgi prieÅ¡ingai – tam tikrais aspektais jos buvo mažiau pavojingos nei kitos pagal minėtus BK straipsnius kitose bylose konstatuojamos veikos (pvz., nors pas nuteistÄ jį buvo rasti svetimi asmens dokumentai, byloje nėra duomenų, jog nuteistasis bÅ«tų juos pagrobęs (ir) ar turėjęs tikslÄ panaudoti – jis juos tik laikė; neÅ¡aunamojo ginklo J.

P. pats nepasigamino, o ir jį įsigijo savigynos tikslu, o tokia veika pagal galiojantį BK pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu). 55.2. Nuteistasis J. P. apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jam paskyrus net ir trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę, t. y. areÅ¡tÄ , jis nebegalėtų dalyvauti metadono programoje ir Å¡i programa, praleidus bent vienÄ kursÄ , bÅ«tų nutraukta. Jis įtikinamai teigė, kad atsikratyti priklausomybės narkotikams jam itin padėjo darbas ir veikla „C“, kur dirba iki Å¡iol.

TÄ nuteistasis pagrindė ir pateiktais dokumentais ir teiginiais, jog sutiktų su bet kokia bausme ir bet kokiais įpareigojimais, susijusiais su darbu ir panaÅ¡ia veikla (nuteistasis posėdyje prašė skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, sutikdamas su keliais bausmių variantais – prašė skirti arba vieÅ¡uosius darbus (nors jau turi darbÄ ), arba baudÄ (nors uždirba nedaug ir dar turi sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtÄ 1 600 Eur baudÄ ), arba bent jau atidėti paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ ).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo pozicija ir jo duoti paaiÅ¡kinimai apeliacinės instancijos teisme, jam paskirtos dvideÅ¡imties parų areÅ¡to bausmės kontekste yra svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi, bei rodo, kad Å¡iuo atveju, nuteistasis, per pastaruosius metus realiai pasiektais gyvenimo pokyčiais nuoÅ¡irdžiai siekia negrįžti prie ankstesnės neteisėtos veiklos, gyventi be priklausomybės narkotinėms medžiagoms, dirbti ir saugoti dabartinius santykius su artimaisiais. 55.3. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad vienu esminių argumentų, kuriais teismas atmetė Å¡velnesnės bausmės už areÅ¡tÄ J.

P. skyrimo galimybę, buvo faktas, jog jau po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo pastarasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. gegužės 15 d. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, be tikslo platinti (žr. skundžiamo nuosprendžio 90 l.; t. 17, b. l. 204). Visgi pažymėtina, jog šiuo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta praėjus kelioms dienoms po šioje byloje J. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. nagrinėjamoje byloje konstatuotos veikos buvo baigtos 2020 m. gegužės 11 d., o kitu nuosprendžiu konstatuota veika padaryta 2020 m. gegužės 15 d.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad prieš tai jau aptarta ir teigiamus pokyčius nuteistojo gyvenime turėjusi veikla, kartu su specialiomis programomis, buvo pradėta vėliau, nei buvo padarytos visos minėtos nusikalstamos veikos (nuteistasis pradėjo dirbti ir savanoriauti tik 2021 m. kovo mėnesį). Tokioje situacijoje vadovautis tik nuteistojo teistumais ir nevertinti jo vėlesnio pozityvaus elgesio negalima ir būtų neteisinga.

56. Pagal nuteistajam I. P. inkriminuotų BK straipsnių sankcijas, Å¡velniausios bausmės yra baudos, kurių minimalÅ«s dydžiai už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ yra – 15 MGL, o už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymÄ â€“ 100 MGL. Pagal BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, tiek už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , tiek už nusikaltimo padarymÄ , asmeniui gali bÅ«ti skiriama ir Å¡velnesnė už baudÄ bausmė – vieÅ¡ieji darbai.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį Å¡velnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018).

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama tik iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų bÅ«ti laikomas teisingu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi bÅ«ti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rÅ«Å¡inis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.).

57. Visa tai, kas minėta Å¡io teismo sprendimo 55.1.–55.3. pastraipose, teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 258 straipsnio 2 dalies ir BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių paskyrimas priklausomybę nuo narkotinių medžiagų besigydančiam, kitomis ligomis sergančiam, realiais veiksmais savo gyvenimÄ pozityvia linkme aiÅ¡kiai keičiančiam, Å¡iuo metu labdaros fonde dirbančiam, kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažinusiam J. P. nebÅ«tų teisingas.

Po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis, stengėsi pakeisti savo elgesį, o realiems pokyčiams reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ turėjo ne tik savanoriÅ¡kas dalyvavimas specialiose programose, bet ir jo socialinė veikla bei darbas. Todėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų areÅ¡to ir baudos bausmių paskyrimas galėtų neigiamai paveikti jo reintegracijÄ Ä¯ visuomenę, ar net priversti jį sugrįžti prie narkotikų vartojimo, nes visiÅ¡kas pasveikimas nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms yra ilgalaikis ir pakankamai sudėtingas procesas.

Todėl skiriant bausmę už BK 258 straipsnio 2 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikalstamas veikas, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos (BK 62 straipsnio taikymo sÄ lygos nagrinėjamoje byloje nenustatytos), suteikiančios teismui teisę paskirti Å¡velnesnę nei minėtų BK straipsnių sankcijose numatyta bausmę ir paskiriant nuteistajam viešųjų darbų bausmes.

58. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia bausmė nuteistajam užtikrintų jo tolesnę reintegracijÄ Ä¯ visuomenę, leistų atsisakyti prieÅ¡ingo teisei veikimo, narkotikų vartojimo ir bÅ«tų pakankama sankcija siekiant BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Vadovaudamasis aukščiau aptartų argumentų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam J. P. tikslinga už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti vieÅ¡uosius darbus 12 mėnesių, įpareigojant jį kas mėnesį visuomenės labui iÅ¡dirbti 20 valandų (viso 240 valandų per vienerius metus), o už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – vieÅ¡uosius darbus 5 mėnesiams, įpareigojant jį kas mėnesį visuomenės labui iÅ¡dirbti 5 valandas (viso 25 valandas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, minėtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du bei galutinė subendrinta bausmė J. P. nustatytina 12 mėnesių viešųjų darbų bausmė, jį įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai visuomenės labui iÅ¡dirbti po 20 valandų. Pažymėtina, jog toks viešųjų darbų dydis nustatomas atsižvelgiant į J. P. padarytų veikų pavojingumÄ , siekiant, jog visuomenėje, turint omenyje ankstesnius nuteistojo teistumus, nesiformuotų nebaudžiamumo nuotaikos, taip pat įvertinant jo turimÄ darbÄ , dalyvavimÄ gydymosi programose bei siekiant, jog jis ir toliau dirbtų, gydytųsi bei tokiu bÅ«du tęstų reintegracijos į visuomenę procesÄ .

Å i bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu J. P. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė J. P. nustatytina – 12 mėnesių vieÅ¡ieji darbai, įpareigojant jį kas mėnesį visuomenės labui iÅ¡dirbti po 20 valandų, ir 32 MGL dydžio bauda. Dėl turto konfiskavimo 59. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

60. Apeliaciniu skundu prokuroras ginčija skundžiamo nuosprendžio dalį, susijusiÄ su kratos metu nuteistojo B. B. gyvenamojoje vietoje rasto 21 JAV dolerio ir daiktų laikino paėmimo saugoti protokolu iÅ¡ B. B. paimtų 1 784,57 Eur likimu. Prokuroras praÅ¡o Å¡iuos skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam grÄ Å¾intus pinigus konfiskuoti, nes jie buvo B. B. padarytų nusikaltimų priemonėmis ir rezultatu. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad minėti pinigai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti B. B., nes neįrodyta, kad jie yra susiję su jo padarytomis veikomis (nuosprendžio 91 l.; t. 17, b. l. 205). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas sprendimÄ nagrinėjamoje byloje jokiu bÅ«du netaikyti neteisėtos turtinės naudos konfiskavimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino skundžiamu nuosprendžiu konstatuotų faktų ir visų BK 72 straipsnio nuostatų taikymo aspektų.

61. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog B. B. nuo 2015 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. birželio 18 d. kaip atlygį už vagystes C. C. pervedė 48 168,70 Eur, tuo pačiu pats gaudamas ne mažesnio dydžio turtinę naudÄ (detaliau žr. 1–1.2. pastraipas). Taigi, akivaizdu, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo konstatuota bei apeliacinės instancijos teismo patvirtinta, jog iÅ¡ BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos B. B. turėjo neteisėtos turtinės naudos, o tai atitinka konfiskuotino turto požymius.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje neįrodyta, kad pas B. B. rasti 1 784,57 Eur ir 21 JAV doleris yra susiję su jo padarytomis veikomis, pati savaime nėra ydinga. IÅ¡ tiesų minėti konkretÅ«s pinigai tyrimo metu niekaip konkrečiai nebuvo susieti su vykdyta prekyba žmonėmis. Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. B. iÅ¡ prekybos žmonėmis turėjo ne mažesnės nei 48 tÅ«kstančių eurų sumÄ virÅ¡ijančios piniginės naudos.

Todėl minėtos sumos, kurios negalima paimti dėl jos sunaudojimo, konfiskavimas yra galimas iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡kant Å¡io turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Visgi pabrėžtina, kad prokuroras skundu kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ iÅ¡ B. B. praÅ¡o konfiskuoti tik 1 784,57 Eur ir 21 JAV dolerį (to buvo praÅ¡oma ir pirmosios instancijos teisme). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir vadovaudamasi BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ nuteistojo, kaip jo nusikalstamos veikos rezultatÄ , iÅ¡ieÅ¡ko bÅ«tent minėtÄ sumÄ â€“ 1 784,57 Eur ir 21 JAV dolerį – atitinkančiÄ konfiskuotino turto vertę.

Be to pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktu, minėti byloje esantys pinigai – 1 784,57 Eur ir 21 JAV doleris, saugomi Vilniaus AVPK kasoje (t. 3, b. l. 102, 113) nėra grÄ Å¾intini nuteistajam, o nukreiptini jo atžvilgiu taikytino konfiskuotino turto vertę atitinkamos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 72 straipsnio 5 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistiesiems B. B. ir J. P. paskirtų bausmių bei dėl B. B. gyvenamojoje vietoje rastų ir paimtų pinigų gražinimo B. B.: B. B. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuosprendžiu paskirtÄ jÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo. B. B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuosprendžiu paskirtÄ jÄ 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo.

Nuteistajam B. B. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir B. B. paskirti galutinę subendrintÄ â€“ 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ B. B. valstybės naudai 1 784,57 Eur (vienas tÅ«kstantį septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus ir penkiasdeÅ¡imt septynis centus) bei 21 JAV dolerį (dvideÅ¡imt vienÄ JAV dolerį) kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Vadovaujantis BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje saugomus nuteistojo B. B. gyvenamosios vietos kratos metu rastus jo pinigus – 21 JAV dolerį bei daiktų paėmimo protokolu iÅ¡ B. B. paimtus pinigus – 1 784,57 Eur, perduoti nuosprendžio įvykdymui, t. y. nuteistajam B. B. paskirto turto konfiskavimo vykdymui. J. P. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nuosprendžiu paskirtÄ jÄ 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudÄ , vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pakeisti 5 (penkerių) mėnesių vieÅ¡aisiais darbais įpareigojant J. P. kas mėnesį neatlygintinai visuomenės labui iÅ¡dirbti po 5 (penkias) valandas.

J. P. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuosprendžiu paskirtÄ jÄ 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pakeisti 12 (dvylikos) mėnesių vieÅ¡aisiais darbais įpareigojant J. P. kas mėnesį neatlygintinai visuomenės labui iÅ¡dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų. Nuteistajam J. P. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir J. P. paskirti subendrintÄ bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių vieÅ¡uosius darbus, įpareigojant jį kas mėnesį neatlygintinai visuomenės labui iÅ¡dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu J. P. paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu jam paskirta 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda ir J. P. nustatyti galutinę subendrintÄ bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių vieÅ¡uosius darbus, įpareigojant jį kas mėnesį neatlygintinai visuomenės labui iÅ¡dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų, bei 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudÄ .

Viešųjų darbų bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io teismo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos. Nuteistojo B. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Nerijus Meilutis Justas Namavičius Ernestas RimÅ¡elis