Legislator Case Law & Legislation
de282c62-d4a3-42ec-9b0e-65ba2ab6f149 AI generated

Court partially allowed unpaid labor tax claims for 2007-2008, dismissing older claims due to statute of limitations.

Case Number de282c62-d4a3-42ec-9b0e-65ba2ab6f149
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the plaintiffs' claims for unpaid labor taxes, awarding amounts for 2007-2008 while rejecting older requests. The plaintiffs argued for full reimbursement based on a 70% tax cap, but the defendant contended that budgetary constraints prevented payment. The court ruled that while the 2007-2008 claims were valid, the statute of limitations barred any requests predating the three-year limit.

Legislator headnote

AI generated

Darbo kodekso 298 straipsnis; Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis: Materialinės teisės į darbo užmokestį priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o senaties terminas pritaikomas ir administracinėse bylose.

Keywords

AI generated
labor tax statute of limitations three year limitation period administrative court jurisdiction budgetary constraints defense unpaid labor tax claims

Cited Legislation

AI generated
Darbo kodekso 298 straipsnis
Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ .
Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 4 dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniai
Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009
AI generated
9759e688-afdb-4bc5-9b48-e53d4243af81
skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau ? Vilniaus apskrities VPK), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities VPK, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Policijos departamentas) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                  n u s t a t ė :
8967aa1f-231a-4862-bad4-4401af19c859
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m.
00701c61-125f-434b-8c8c-ef19843f8ef9
B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo B.
0ffe04e0-4e7a-4981-ab77-30de570c6979
Ž. (V. Ž.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Ž. (V. Ž.) skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau ? Vilniaus apskrities VPK), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Policijos departamentas), trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                  n u s t a t ė :
43a5f6a1-bb60-4333-8db8-e3678a73e651
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė,sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L. Å . ir A. S. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjos L. Å . ir A. S. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) darbo užmokesčio nepriemokÄ dėl taikyto 70 % ribojimo: L. Å . už 2007-2008 m. – 2 647,09 Lt, A. S. – už 2007-2008 m. – 1 033,57 Lt. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu. Nurodė, kad 2010 m. vasario mėnesį kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ arba pateikti pažymas. Atsakovas pateikė pareiÅ¡kėjoms pažymas, kuriomis jos grindžia savo reikalavimÄ .

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Patenkinus skundÄ , sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities VPK 2007-2008 m., mokėdamas pareiÅ¡kėjoms darbo užmokestį ir taikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, veikė teisėtai, todėl Å¡iuo atveju atsakovui negali kilti atsakomybė be kaltės ir nesant neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad Valstybės kontrolės 2005-05-13 ataskaitoje Nr. 1030-2-27 buvo nurodytas trÅ«kumas dėl 70 procentų ribojimo netaikymo.

Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VPK įgaliotas iÅ¡mokėti atlyginimÄ pagal biudžeto skirtus asignavimus. 2010-01-07 raÅ¡tu Nr. 5-S-93 Policijos departamentas informavo, kad policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti pareigÅ«nams priklausančių iÅ¡mokų. Todėl priteistas iÅ¡mokas policijos įstaiga turėtų dengti iÅ¡ darbo užmokesčio fondo lėšų, dėl ko trÅ«ktų lėšų darbuotojų atlyginimams. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnį dėl 70 procentų ribojimo neiÅ¡mokėtos lėšos buvo grÄ Å¾intos į biudžetÄ .

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo turėtų iÅ¡spręsti klausimÄ dėl įpareigojimo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Vyriausybės, skirti reikalingus asignavimus. Atsakovu turi bÅ«ti traukiama Lietuvos valstybė, nes biudžeto formavimas priklauso ne Vilniaus apskrities VPK, o Vyriausybės kompetencijai. Vilniaus apskrities VPK turi bÅ«ti paÅ¡altinas iÅ¡ atsakovų. Atsakovas neginčijo pareiÅ¡kėjų praÅ¡omos priteisti sumos. Nurodė, kad nėra ginčo dėl sumų.

             Skundas tenkintinas iš dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Š. 2007 metais dėl pritaikyto 70 % procentų ribojimo buvo neišmokėta 904,11 Lt: už 2007 m. balandžio mėn.– 208,90 Lt, gegužės mėn. – 125,04 Lt, birželio mėn. – 249,04 Lt, rugpjūčio mėn. – 139,45 Lt, rugsėjo mėn. – 156,26 Lt, gruodžio mėn. – 25,42 Lt (b. l. 3); 2008 metais dėl pritaikyto 70 % procentų ribojimo buvo neišmokėta 1742,98 Lt: už 2008 m. sausio mėn. – 136,72 Lt, vasario mėn. – 40,03 Lt, balandžio mėn. – 237,81 Lt, gegužės mėn. – 193,77 Lt, liepos mėn. – 753,25 Lt, rugpjūčio mėn. – 61,08, rugsėjo mėn. – 47,23 Lt, lapkričio mėn. – 273,09 Lt (b. l. 4).

A. S. 2007 metais dėl pritaikyto 70 % procentų ribojimo buvo neišmokėta 33,57 Lt (už 2007 m. rugsėjo mėn. – 33,57 Lt (b. l. 6)); 2008 metais 1000,00 Lt: už balandžio mėn. – 101,86 Lt, gegužės mėn. – 38,11 Lt, rugpjūčio mėn. – 297,54, rugsėjo mėn. – 131,23 Lt, lapkričio mėn. – 431,26 Lt (b. l. 7). Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Nepriemoka pareiÅ¡kėjoms yra atsiradusi 2007-2008 metais, kai galiojo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl priedų ribojimo.

Taigi, nepriemoka susidarė pareiÅ¡kėjų darbdaviui taikant jų taikymo metu galiojančias įstatymo nuostatas.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi, tuo buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų atžvilgiu buvo pritaikytos su Konstitucija nesuderinto įstatymo nuostatos.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjoms neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 teismas konstatavo, kad ginčas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbÄ ) yra laikytinas tarnybiniu ginču.

Taip pat pažymima, jog tinkamu atsakovu tarnybiniuose ginčuose dėl pareigūnams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo laikytina vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigūnas ir kuri nagrinėto ginčo laikotarpiu visa apimtimi įgyvendino asmens darbdavio funkcijas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1–638/2005 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329).

Nagrinėjamu atveju, tinkamu atsakovu laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad Å¡ioje byloje atsakovu turi bÅ«ti laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip nepagrįsti. Byloje iÅ¡keltas ginčas, ar pareiÅ¡kėjos turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjų kreipimosi į teismÄ .

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m.

Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nėra baigta.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimu įvykdymu reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Dėl Å¡ios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Å ioje byloje prieinant nurodytÄ iÅ¡vadÄ nebuvo tiriamas skundo padavimo momentas, o buvo aiÅ¡kinamasi, ar asmuo nebuvo praleidęs termino skundui paduoti. Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo, yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu galiojančius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis. Taigi, argumentai, kad neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ yra pagrįstas.PareiÅ¡kėjos praÅ¡o priteisti iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, o atsakovas nurodo, kad atsakovu turi bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 teismas konstatavo, kad ginčas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbÄ ) yra laikytinas tarnybiniu ginču. Taip pat pažymima, jog tinkamu atsakovu tarnybiniuose ginčuose dėl pareigÅ«nams neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo laikytina vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigÅ«nas ir kuri nagrinėto ginčo laikotarpiu visa apimtimi įgyvendino asmens darbdavio funkcijas.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1–638/2005 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329). Nagrinėjamu atveju, tinkamu atsakovu laikytinas Vilniaus apskrities VPK, o ne Lietuvos valstybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, ne kartÄ yra konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009).

Vadovaujantis minėta nuostata apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas termino prasme. Toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais ir yra imperatyvus.Skundas teismui paduotas 2010-05-07 (b. l. 1-2), o L. Š. prašo priteisti išmokas, mokėtas nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. Vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis skundo L.

Å . reikalavimas priteisti nepriemokÄ už 2007 m. balandžio mėn. (skaičiuojant 3 metus atgal nuo skundo padavimo dienos) pareikÅ¡tas praleidus Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , L. Å . turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ , susidairiusiÄ nuo 2007 m. gegužės mėn. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Å¡iame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų.

Civilinio kodekso 127 straipsnio 1 dalis nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Sužinojimo diena Å¡ioje byloje laikoma sumų paskaičiavimo asmeniui diena ir įtraukimo į suvestinį lapelį diena. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011, 2011-09-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1331/2011, 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-508/2011, 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-510/2011 pasisakė, kad Å¡ios kategorijos bylose turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis.

Teismas Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu vadovaujasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pagrindu kaip aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuota praktika. PareiÅ¡kėja L. Å . iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų atnaujinti senaties terminÄ , nenurodė. PareiÅ¡kėja A. S., praÅ¡ydama priteisti susidariusiÄ darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ , kreipėsi nepraleisdama Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ .

Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009).

Nepriemokos dydį pagrindžia atsakovo pateiktos pažymos už 2007 m. ir 2008 m. (b. l. 3, 4, 6, 7). Pažymose nurodytos susidariusios nepriemokos sumos neginčija nei atsakovas, nei pareiškėjos. Pareiškėjai L. Š. priteistina suma (125,04+249,04+139,45+ 156,26+25,42+136,72+40,03+237,81+193,77+753,25+61,08+47,23+273,09) 2 438,19 Lt. Pareiškėjai A. S. priteistina visa prašoma suma (33,57+101,86 +38,11+297,54+131,23+431,26) 1 033,57 LtVadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti L. Å . naudai iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 438,19 Lt (du tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai trisdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai 19 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį. Priteisti A. S. naudai iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 033,57 Lt (vienas tÅ«kstantis trisdeÅ¡imt trys litai 57 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos L. Å . skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                        JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                                             Â