Court partially allowed unpaid labor tax claims for 2007-2008, dismissing older claims due to statute of limitations.
Legislator summary
AI generatedThe court partially dismissed the plaintiffs' claims for unpaid labor taxes, awarding amounts for 2007-2008 while rejecting older requests. The plaintiffs argued for full reimbursement based on a 70% tax cap, but the defendant contended that budgetary constraints prevented payment. The court ruled that while the 2007-2008 claims were valid, the statute of limitations barred any requests predating the three-year limit.
Legislator headnote
AI generatedDarbo kodekso 298 straipsnis; Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis: Materialinės teisės į darbo užmokestį priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o senaties terminas pritaikomas ir administracinėse bylose.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja JÅ«ra Marija StrumskienÄ,sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjų atstovui A. G., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjų L. Å . ir A. S. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, treÄiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjos L. Å . ir A. S. praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â Vilniaus apskrities VPK) darbo užmokesÄio nepriemokÄ dÄl taikyto 70 % ribojimo: L. Å . už 2007-2008 m. â 2 647,09 Lt, A. S. â už 2007-2008 m. â 1 033,57 Lt. RÄmÄsi Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu. NurodÄ, kad 2010 m. vasario mÄnesį kreipÄsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokÄti darbo užmokesÄio nepriemokÄ arba pateikti pažymas. Atsakovas pateikÄ pareiÅ¡kÄjoms pažymas, kuriomis jos grindžia savo reikalavimÄ .
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Patenkinus skundÄ , sprendimo vykdymÄ atidÄti vieneriems metams. PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities VPK 2007-2008 m., mokÄdamas pareiÅ¡kÄjoms darbo užmokestį ir taikydamas ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, veikÄ teisÄtai, todÄl Å¡iuo atveju atsakovui negali kilti atsakomybÄ be kaltÄs ir nesant neteisÄtų veiksmų. PažymÄjo, kad ValstybÄs kontrolÄs 2005-05-13 ataskaitoje Nr. 1030-2-27 buvo nurodytas trÅ«kumas dÄl 70 procentų ribojimo netaikymo.
PažymÄjo, kad Vilniaus apskrities VPK įgaliotas iÅ¡mokÄti atlyginimÄ pagal biudžeto skirtus asignavimus. 2010-01-07 raÅ¡tu Nr. 5-S-93 Policijos departamentas informavo, kad policijos įstaigos neturi pagrindo mokÄti pareigÅ«nams priklausanÄių iÅ¡mokų. TodÄl priteistas iÅ¡mokas policijos įstaiga turÄtų dengti iÅ¡ darbo užmokesÄio fondo lÄšų, dÄl ko trÅ«ktų lÄšų darbuotojų atlyginimams. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnį dÄl 70 procentų ribojimo neiÅ¡mokÄtos lÄÅ¡os buvo grÄ Å¾intos į biudžetÄ .
Teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos priteisimo turÄtų iÅ¡sprÄsti klausimÄ dÄl įpareigojimo Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ VyriausybÄs, skirti reikalingus asignavimus. Atsakovu turi bÅ«ti traukiama Lietuvos valstybÄ, nes biudžeto formavimas priklauso ne Vilniaus apskrities VPK, o VyriausybÄs kompetencijai. Vilniaus apskrities VPK turi bÅ«ti paÅ¡altinas iÅ¡ atsakovų. Atsakovas neginÄijo pareiÅ¡kÄjų praÅ¡omos priteisti sumos. NurodÄ, kad nÄra ginÄo dÄl sumų.
             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Å . 2007 metais dÄl pritaikyto 70 % procentų ribojimo buvo neiÅ¡mokÄta 904,11 Lt: už 2007 m. balandžio mÄn.â 208,90 Lt, gegužÄs mÄn. â 125,04 Lt, birželio mÄn. â 249,04 Lt, rugpjÅ«Äio mÄn. â 139,45 Lt, rugsÄjo mÄn. â 156,26 Lt, gruodžio mÄn. â 25,42 Lt (b. l. 3); 2008 metais dÄl pritaikyto 70 % procentų ribojimo buvo neiÅ¡mokÄta 1742,98 Lt: už 2008 m. sausio mÄn. â 136,72 Lt, vasario mÄn. â 40,03 Lt, balandžio mÄn. â 237,81 Lt, gegužÄs mÄn. â 193,77 Lt, liepos mÄn. â 753,25 Lt, rugpjÅ«Äio mÄn. â 61,08, rugsÄjo mÄn. â 47,23 Lt, lapkriÄio mÄn. â 273,09 Lt (b. l. 4).
A. S. 2007 metais dÄl pritaikyto 70 % procentų ribojimo buvo neiÅ¡mokÄta 33,57 Lt (už 2007 m. rugsÄjo mÄn. â 33,57 Lt (b. l. 6)); 2008 metais 1000,00 Lt: už balandžio mÄn. â 101,86 Lt, gegužÄs mÄn. â 38,11 Lt, rugpjÅ«Äio mÄn. â 297,54, rugsÄjo mÄn. â 131,23 Lt, lapkriÄio mÄn. â 431,26 Lt (b. l. 7). ValstybÄs tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja ValstybÄs tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis ValstybÄs tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybÄs tarnautojams.
ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybÄs tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginÄ alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginÄs algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi ValstybÄs tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrÄžtÄ ValstybÄs tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokÄjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budÄjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Nepriemoka pareiÅ¡kÄjoms yra atsiradusi 2007-2008 metais, kai galiojo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata dÄl priedų ribojimo.
Taigi, nepriemoka susidarÄ pareiÅ¡kÄjų darbdaviui taikant jų taikymo metu galiojanÄias įstatymo nuostatas.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad ValstybÄs tarnybos įstatymo VI skyrius âDarbo užmokestisâ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvÄ galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venÄių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmÄ, kai jiems iÅ¡mokÄtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai âKiekvienas žmogus <...> turi teisÄ <...> gauti teisingÄ apmokÄjimÄ už darbÄ <...>â, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Taigi, tuo buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjų atžvilgiu buvo pritaikytos su Konstitucija nesuderinto įstatymo nuostatos.NagrinÄjamoje byloje kilo ginÄas dÄl už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kÄjoms neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies, kuri susidarÄ dÄl minÄtu laikotarpiu galiojusioje ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2010-06-07 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A662-1735/2010 teismas konstatavo, kad ginÄas dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbÄ ) yra laikytinas tarnybiniu ginÄu.
Taip pat pažymima, jog tinkamu atsakovu tarnybiniuose ginÄuose dÄl pareigÅ«nams neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo laikytina vidaus reikalų statutinÄ Ä¯staiga, kurioje tarnavo pareigÅ«nas ir kuri nagrinÄto ginÄo laikotarpiu visa apimtimi įgyvendino asmens darbdavio funkcijas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2005-12-21 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A1â638/2005 (âAdministracinių teismų praktikaâ Nr. 8, p. 316â329).
NagrinÄjamu atveju, tinkamu atsakovu laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybÄ. TodÄl atmestini atsakovo argumentai, kad Å¡ioje byloje atsakovu turi bÅ«ti laikytina Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, kaip nepagrįsti. Byloje iÅ¡keltas ginÄas, ar pareiÅ¡kÄjos turi teisÄ Ä¯ nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarÄ nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kÄjų kreipimosi į teismÄ .
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, VyriausybÄs aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisÄs aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujanÄiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minÄtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje priimtoje administracinÄje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m.
Å ioje nutartyje teisÄjų kolegija pažymÄjo, kad âsprendimo priÄmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisÄs ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priÄmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginÄijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nÄra galutinai apibrÄžtas â tikrasis teisinis santykis, su neginÄijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisÄmis ir pareigomis, dar nÄra galutinai susiformavÄs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nÄra įgavÄs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisÄs normos (ar tinkamų teisÄs normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nÄra baigta.
Sprendimo įvykdymas (jei teisÄs normos nenumato iÅ¡imÄių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinÄ kvalifikacija yra baigta. TeisinÄ kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priÄmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinÄjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybÄ sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguotiâ.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinÄjamam ginÄui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklÄ, kad âsprendimas dÄl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priÄmimo dienÄ galiojanÄiomis teisÄs normomisâ.
Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavÄs, kad žemesnÄs instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisÄs aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas âValstybÄs žinioseâ, todÄl negalÄjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dÄstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinÄje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimu įvykdymu reikÄtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradÄs galimybÄ Ä¯siterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostÄ iki teisÄs normos, reglamentavusios minÄtus santykius, pripažinimo neteisÄta.
DÄl Å¡ios priežasties teismas laikÄ negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisÄ pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybÄs tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesÄio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.
Å ioje byloje prieinant nurodytÄ iÅ¡vadÄ nebuvo tiriamas skundo padavimo momentas, o buvo aiÅ¡kinamasi, ar asmuo nebuvo praleidÄs termino skundui paduoti. Remiantis aukÅ¡Äiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, laikytina, kad atsakovo sprendimai dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos sumokÄjimo, yra neįvykdyti. NagrinÄdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priÄmimo metu galiojanÄius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.
PriÄmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo ValstybÄs tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dÄl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinÄmis, atsakovas neteko teisÄs jomis remtis. Taigi, argumentai, kad neiÅ¡mokÄtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todÄl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priÄmimo, atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjų reikalavimas priteisti neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio nepriemokÄ yra pagrįstas.PareiÅ¡kÄjos praÅ¡o priteisti iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio dalį, o atsakovas nurodo, kad atsakovu turi bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybÄ.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2010-06-07 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A662-1735/2010 teismas konstatavo, kad ginÄas dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbÄ ) yra laikytinas tarnybiniu ginÄu. Taip pat pažymima, jog tinkamu atsakovu tarnybiniuose ginÄuose dÄl pareigÅ«nams neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo laikytina vidaus reikalų statutinÄ Ä¯staiga, kurioje tarnavo pareigÅ«nas ir kuri nagrinÄto ginÄo laikotarpiu visa apimtimi įgyvendino asmens darbdavio funkcijas.
Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2005-12-21 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A1â638/2005 (âAdministracinių teismų praktikaâ Nr. 8, p. 316â329). NagrinÄjamu atveju, tinkamu atsakovu laikytinas Vilniaus apskrities VPK, o ne Lietuvos valstybÄ. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinÄdamas reikalavimus, susijusius su neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio (jo dalies) priteisimu, ne kartÄ yra konstatavÄs, jog laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokÄtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (2009-01-23 nutartis administracinÄje byloje Nr. A822â790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. A756â859/2009).
Vadovaujantis minÄta nuostata apribojama teismo galimybÄ priteisti darbuotojo, kurio teisÄs ar teisÄti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas termino prasme. Toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais ir yra imperatyvus.Skundas teismui paduotas 2010-05-07 (b. l. 1-2), o L. Å . praÅ¡o priteisti iÅ¡mokas, mokÄtas nuo 2007 m. balandžio mÄn. iki 2008 m. gruodžio mÄn. Vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis skundo L.
Å . reikalavimas priteisti nepriemokÄ už 2007 m. balandžio mÄn. (skaiÄiuojant 3 metus atgal nuo skundo padavimo dienos) pareikÅ¡tas praleidus Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , L. Å . turi teisÄ Ä¯ darbo užmokesÄio dalies nepriemokÄ , susidairiusiÄ nuo 2007 m. gegužÄs mÄn. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senaÄiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Å¡iame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nÄra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų.
Civilinio kodekso 127 straipsnio 1 dalis nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. TeisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Å ios taisyklÄs iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Sužinojimo diena Å¡ioje byloje laikoma sumų paskaiÄiavimo asmeniui diena ir įtraukimo į suvestinį lapelį diena. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-14 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A575-1839/2011, 2011-09-13 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A444-1331/2011, 2011-03-24 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A62-508/2011, 2011-03-24 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A62-510/2011 pasisakÄ, kad Å¡ios kategorijos bylose turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis.
Teismas Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu vadovaujasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pagrindu kaip aukÅ¡tesnÄs instancijos teismo suformuota praktika. PareiÅ¡kÄja L. Å . iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų atnaujinti senaties terminÄ , nenurodÄ. PareiÅ¡kÄja A. S., praÅ¡ydama priteisti susidariusiÄ darbo užmokesÄio dalies nepriemokÄ , kreipÄsi nepraleisdama Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinÄs teisÄs į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ .
Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausanÄios darbo užmokesÄio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybÄ priteisti darbuotojo, kurio teisÄs ar teisÄti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartis administracinÄje byloje Nr. A822â790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. A756â859/2009).
Nepriemokos dydį pagrindžia atsakovo pateiktos pažymos už 2007 m. ir 2008 m. (b. l. 3, 4, 6, 7). Pažymose nurodytos susidariusios nepriemokos sumos neginÄija nei atsakovas, nei pareiÅ¡kÄjos. PareiÅ¡kÄjai L. Å . priteistina suma (125,04+249,04+139,45+ 156,26+25,42+136,72+40,03+237,81+193,77+753,25+61,08+47,23+273,09) 2 438,19 Lt. PareiÅ¡kÄjai A. S. priteistina visa praÅ¡oma suma (33,57+101,86 +38,11+297,54+131,23+431,26) 1 033,57 LtVadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas n u s p r e n d Ä :
SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti L. Å . naudai iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 438,19 Lt (du tÅ«kstanÄiai keturi Å¡imtai trisdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai 19 ct) neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio dalį. Priteisti A. S. naudai iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 033,57 Lt (vienas tÅ«kstantis trisdeÅ¡imt trys litai 57 ct) neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio dalį. Kitoje dalyje pareiÅ¡kÄjos L. Å . skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                                        JÅ«ra Marija StrumskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â