de25f79e-da0c-40cf-9809-13bba955719d · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D

Pranešėja D. Šiugždinytė                                                   Baudž.

byla Nr.1A-48-238/11;

Teisėjas R. KruÅ¡inys                                                          Â

Proceso Nr. 36-1-00193-10;

      Procesinio sprendimo kategorija:    Â

 (S)

                                                                                             2.4.6.3.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. sausio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Ingai

Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajai R. K., gynėjai advokatei Audronei Neniškienei,

nukentėjusiajam I. Å ., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. K. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme

2 (dvejiems) metams, jÄ atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

                                                                n

u s t a t ė:

R. K. pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji  2010-07-05, apie 20 val., R. B. namuose,

esančiuose (duomenys neskelbtini)., lenktiniu peiliu, tyčia dÅ«rė kartÄ I. Å . į krÅ«tinę, padarė durtinę pjautinę žaizdÄ krÅ«tinės

kairėje pusėje su kairio plaučio ir vidinės krÅ«tininės arterijos sužalojimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, hemoraginiu Å¡oku, taip padarė I. Å . sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Apeliaciniu skundu nuteistoji R. K. praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta jos teisė į gynybÄ , nes nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, taip pat ir teisė turėti gynėjÄ , ji apklausta be advokato. Taip pat nurodo, jog teismo posėdyje nedalyvavo gynėjas, kuris bÅ«tų gynęs jos interesus. Apeliantė skunde teigia, jog su nukentėjusiuoju susitaikė, lankė jį ligoninėje, slaugė, jis pretenzijų nuteistajai neturi. Taip pat nurodo, jog prieÅ¡ nuosprendžio paskelbimÄ sudarė sutartį su Valstybine ligonių kasa, kuria įsipareigojo per penkerius metus padengti teismo nuosprendžiu priteistÄ sumÄ už nukentėjusiojo gydymÄ , todėl bÅ«dama įkalinimo įstaigoje, Å¡ios sutarties įvykdyti negalės. Apeliantė teigia, jog teismas neiÅ¡tyrė visų svarbių aplinkybių.

           Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis taip pat prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras neprieÅ¡taravo, kad  apeliacinis skundas bÅ«tų tenkinamas iÅ¡ dalies.

           Nuteistosios

R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

           Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Kolegija pažymi, kad LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus

teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai R. K. pripažino kalta padarius LR BK 135 straipsnio 1 dalyje

numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Â ir skyrė jai bausmę.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK)

305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apeliantės kaltės padarius nusikaltimÄ . Teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimÄ ir jį pateikė nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo

posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir

vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Ä®vertinusi ir iÅ¡tyrusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, todėl nuteistosios skundo argumentas, jog teismas neiÅ¡tyrė visų svarbių aplinkybių, yra ne tik deklaratyvus, nepagrįstas jokiais duomenimis, tačiau ir paneigiamas teismo iÅ¡tirtais ir iÅ¡samiai įvertintais įrodymais.

Nuteistoji R. K. neneigė, jog padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu. Nuteistosios nurodytos aplinkybės apie nusikaltimo padarymo aplinkybes atitinka nukentėjusiojo I. Å . parodymus bei liudytojo R. B. parodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. K. nurodė, jog dÅ«rė peiliu sėdinčiam I. Å . į krÅ«tinę. Nurodė, jog savo kaltę pripažįsta bei nuoÅ¡irdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, jis jai atleido. Nuteistosios R. K. parodymus atitinka ir nukentėjusiojo I. Å . bei liudytojo R. B. parodymai, be to, Å¡ie asmenys savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nei nuteistoji, nei nukentėjusysis negalėjo nurodyti konkrečios priežasties, dėl ko R. K. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį ir jam dÅ«rė peiliu. Teismas pagrįstai nustatė aplinkybes, kad R. K. veikė tyčia, sÄ moningai, ji suprato savo veiksmų pavojingumÄ , kad savo veiksmais gali sužaloti nukentėjusįjį, ir norėjo taip veikti, nors ir nenorėjo padaryti tokio pobÅ«džio sužalojimų, tačiau smogdama į gyvybei pavojingÄ kÅ«no vietÄ , turėjo

suprasti, jog gali kilti sunkaus kūno sužalojimo pasekmės, t. y. R. K. veikė neapibrėžta tyčia. Kolegija konstatuoja, kad kitų

aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindÄ Å¡alinti nuteistosios baudžiamÄ jÄ atsakomybę, byloje nenustatyta. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti nuteistosios, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys (parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto iÅ¡vada, daiktų pateikimo protokolas, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas) patvirtina, jog

R. K., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, po to, kai I. Å . jai palietė kojÄ ir kažkÄ pasakė, dėl to susinervinusi, kartÄ dÅ«rė rankoje laikomu peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinę. Bylos duomenys patvirtina, kad visus įrodymus teismas iÅ¡tyrė tiesiogiai: apklausė kaltinamÄ jÄ , nukentėjusįjį, liudytojÄ , pagarsino bylos duomenis, todėl teismas nepažeidė LR BPK 242 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Esant Å¡ioms aplinkybėms nepagrįstas ir atmestinas nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių. Toks apeliacinio skundo argumentas tik deklaratyvus ir jame nepateikti motyvai Å¡iai aplinkybei patvirtinti.

Nepagrįstas, todėl atmetamas nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme buvo pažeista jos teisė į gynybÄ . Nuteistoji teigia, kad nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos įtariamajai jos teisės, taip pat ir teisė turėti gynėjÄ , buvo apklausiama nedalyvaujant advokatui, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo advokatas, kuris bÅ«tų gynęs nuteistosios interesus. Å ios aplinkybės prieÅ¡tarauja faktiniams bylos duomenims. Byloje

esantis praneÅ¡imas apie įtarimÄ (t. 1, b. l. 51-52) patvirtina, jog R. K. iÅ¡aiÅ¡kintos įtariamojo teisės, numatytos LR BPK 21

straipsnio 3 dalyje, taip pat ir teisė turėti gynėjÄ , jos iÅ¡vardintos, įtariamoji savo ranka patvirtinusi ir pasiraÅ¡iusi, jog įtariamojo teisės jai iÅ¡aiÅ¡kintos. Ä®tariamosios paraÅ¡as, vardas bei pavardė paraÅ¡yti tame pačiame lape, po sakiniu, kuriame nurodytos įtariamosios teisės, todėl nėra pagrindo manyti, jog įtariamoji nebuvo informuota apie jos, kaip įtariamosios, turimas teises, taip pat ir teisę turėti gynėjÄ . Be to, teisės turėti gynėjÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole R. K. savo ranka paraÅ¡iusi, jog jai iÅ¡aiÅ¡kinta,

kad procesinių veiksmų metu ji gali turėti gynėjÄ . Å iÄ aplinkybę R. K. patvirtinusi savo paraÅ¡u (t. 1, b. l. 53). Byloje

esančiame protokole dėl gynėjo atsisakymo R. K. savo ranka paraÅ¡iusi, jog apklausoje gynėjo nepageidauja. Å iÄ aplinkybę ji patvirtino savo paraÅ¡u (t. 1, b. l. 54). AnalogiÅ¡kai įtariamoji gynėjo yra atsisakiusi ir parodymų patikrinimo vietoje metu, tÄ patvirtino savo paraÅ¡u (t. 1, b. l. 57). Byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, jog kaltinamajai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jos teisės, numatytos LR BPK 22 str., 261 str., 6 d., 111 str., 272 straipsnyje, kaltinamoji patvirtino, jog gynėjo neturi, tačiau sutiko bylÄ nagrinėti be gynėjo (t. 1, b. l. 89). Byloje nėra duomenų, jog R.

K. bÅ«tų pareiÅ¡kusi pageidavimÄ turėti gynėjÄ . Å ios aplinkybės paneigia

skundo argumentÄ dėl neužtikrintos teisės į gynybÄ bei patvirtina, jog R. K. teisės bÅ«nant įtariamÄ ja ir kaltinamÄ ja užtikrintos

tinkamai. Esant Å¡ioms aplinkybėms atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl teisės į gynybÄ pažeidimo. Tuo pačiu atmestinas apeliaciniame skunde pateiktas praÅ¡ymas panaikinti nuosprendį.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas tenkinti nuteistosios praÅ¡ymÄ dėl bausmės.  Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padarytos veikos ir nuteistosios pavojingumÄ , skirdamas nuteistajai R. K. bausmę, nepakankamai įvertino LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumÄ , nemotyvavo iÅ¡vados dėl LR BK 62 straipsnio sÄ lygų skirti Å¡velnesnę bausmę nebuvimo. Be to, po nuosprendžio paskelbimo atsirado naujos aplinkybės (dalinis žalos atlyginimas, susitarimas dėl žalos atlyginimo), kurios turi įtakos bausmės skyrimui.

           Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis. Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

           Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. K. padarė tyčinį nusikaltimÄ , teisiama pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebausta, niekur nedirba, gyvena iÅ¡ atsitiktinių darbų, girtauja, tačiau dėl jos elgesio nusiskundimų negauta, tai nuteistosios asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o taip pat nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - R. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad nuteistoji atsiprašė nukentėjusiojo, Å¡is kaltininkei atleido.

Apylinkės teismas konstatavo, jog LR BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, leidžiančių skirti Å¡velnesnę bausmę R. K., nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių reikÅ¡mę spręsdamas dėl nuteistosios pavojingumo ir dėl taikytinos  bausmės, kuri atitiktų teisingumo principÄ , o

taip pat nemotyvavo išvados dėl LR BK 62 straipsnio netaikymo. Nors R. K. nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų

kategorijai, yra tyčinis, baigtas, tačiau, kaip teismas teisingai nustatė, R. K. nenorėjo tokių pasekmių, veikė neapibrėžta tyčia, todėl

laikytina, jog veika buvo spontaniÅ¡ka, o tai iÅ¡ dalies mažina Å¡ios konkrečios veikos pavojingumÄ . Dėl padaryto nusikaltimo R. K. prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, ir Å¡iÄ aplinkybę teismas pagrįstai laikė atsakomybę lengvinančia. Todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes kartu su tomis aplinkybėmis, jog nuteistoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nukentėjusiojo atsiprašė, Å¡is jai atleido, nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pretenzijų nereiÅ¡kė, norėjo bylÄ nutraukti. Be to,

R. K. iÅ¡ karto po sužeidimo stengėsi padėti nukentėjusiajam, laikė užspaudusi kraujuojančiÄ Å¾aizdÄ , siekė iÅ¡vengti sunkių pasekmių, tai rodo mažesnį nuteistosios pavojingumÄ visuomenei. IÅ¡ byloje esančių R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie pagarsinti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, matyti, jog ji ėmėsi priemonių praneÅ¡ti apie padarytÄ veikÄ atitinkamoms tarnyboms, skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, tačiau nepavyko prisiskambinti, abonentas neatsakė. Tuomet tuoj pat, tuo pačiu metu bÅ«nant nuteistajai, apie įvykį tarnybas telefonu informavo kartu buvęs R. B., tam nuteistoji neprieÅ¡taravo ir tuo pačiu R. B. pagalba siekė praneÅ¡ti apie veikÄ ir jos pasekmes reikiamoms tarnyboms, siekė suteikti skubiÄ pagalbÄ nukentėjusiajam. Taigi laikytina, kad bendromis pastangomis su liudytoju nuteistoji  pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ . Å ios aplinkybės apibÅ«dina ne itin didelį nuteistosios pavojingumÄ , parodo, jog savo neteisėtÄ veikÄ nuteistoji vertina adekvačiai, o taip pat patvirtina, jog yra LR BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. R. K. ne tik prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau laikytina, jog pati savo noru pranešė apie savo padarytÄ nusikaltimÄ . Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistoji ėmėsi priemonių atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , sudarė sutartį su civiliniu ieÅ¡kovu dėl žalos atlyginimo ir dalį jos atlygino (t. 1, b. l. 101-103). Nors žala dalinai atlyginta tik po nuosprendžio paskelbimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka,  turi pareigÄ ne tik patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , tačiau turi teisę esant visoms įstatymo numatytoms sÄ lygoms įvertinti papildomai pateiktus duomenis ir skirti Å¡velnesnę bausmę.

           Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . Taigi taikant BK 62 straipsnio 1 dalį reikia nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ : 1) nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ; 2) nuoÅ¡irdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ; 3) visiÅ¡kai ar

iÅ¡ dalies atlygina ar paÅ¡alina padarytÄ turtinę žalÄ . Tam, kad bÅ«tų taikomas BK 62 straipsnis, t. y. paskirta Å¡velnesnė, nei

įstatymo numatyta, bausmė, turi bÅ«ti konstatuotos visos Å¡ios sÄ lygos.

           Kaip jau aptarta anksčiau, R. K. prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, ėmėsi priemonių praneÅ¡ti apie padarytÄ savo veikÄ , be to, iÅ¡ dalies atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ ir susitarė dėl visos žalos atlyginimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra visos LR BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės skirti Å¡velnesnę bausmę. Pažymėtina, jog LR BK 62 straipsnis numato teismui teisę, bet ne pareigÄ skirti Å¡velnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, žymia dalimi mažinančias paties nusikaltimo, o taip pat ir nuteistosios pavojingumÄ , sprendžia, jog Å¡iuo atveju siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei pasiekti bausmės tikslus tikslinga taikyti LR BK 62 straipsnio 1dalį, 3 dalies 3 punktÄ ir  nuteistajai skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantei R. K. skirtina bausmė - laisvės apribojimas maksimaliam įstatymo numatytam terminui – 2 (dvejiems) metams, skiriant įpareigojimus.

Nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

                                                               n

u s p r e n d ė :

Nuteistosios R. K. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti.

           Nuosprendžio dalį, kuria R. K. skirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams, jÄ atliekant pataisos namuose, panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalimi, R. K. skirti bausmę laisvės apribojimÄ Â 2 (dvejiems) metams, įpareigoti nuteistÄ jÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigoti nuteistÄ jÄ per visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu,  laisvės apribojimo bausmės metu per 12 mėnesių neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

  KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

          Â

Kolegijos

pirmininkė teisėja                                                          Danguolė

Šiugždinytė

Teisėjai                                                                                                Â

Valdas Vitunskas

                                                                                                               Â

Jurgis Kiškis