de25a42d-876b-4ba9-bfab-8425a2ffb464 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-326-340/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01040-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB „RUMEKS-NNZ“ apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „RUMEKS-NNZ“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

L. ir trečiajam asmeniui UAB „Libra Vitalis“ dėl komercinės paslapties neteisėtu atskleidimu padarytos žalos atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 646 Eur baudÄ , 14056 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas A.

L. nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. ieÅ¡kovės įmonėje dirbo didmaiÅ¡ių vadybininku, buvo atsakingas už bendravimÄ su ieÅ¡kovės klientais ir tiekėjais, sandorių sudarymÄ , didmaiÅ¡ių užsakymÄ ir jų transportavimo organizavimÄ . 2008 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties priedu Nr. 1 atsakovas įsipareigojo trejus metus po darbo sutarties pasibaigimo saugoti ieÅ¡kovės komercines paslaptis, o Å¡io įsipareigojimo pažeidimo atveju - atlyginti ieÅ¡kovei visus dėl tokio pažeidimo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius bei sumokėti 17 MGL (minimalaus gyvenimo lygių) dydžio baudÄ . 2007 m. gegužės 15 d. atsakovas buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su ieÅ¡kovės įmonėje galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 11.3 punkte yra pateiktas įmonės komercinių paslapčių sÄ raÅ¡as, kuriame, be kitos informacijos, yra nurodyta ir informacija apie ieÅ¡kovės klientus, tarpininkus, pirkėjus, žinios apie komercinius ryÅ¡ius, prekių pirkimo vietas, prekybos partnerius, sutarčių ir susitarimų sÄ lygas, žinios apie kainų ir nuolaidų lygį.

Taip pat, ieÅ¡kovės konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡as buvo pateiktas Priede Nr. 2 prie atsakovo 2008 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties ir atsakovo pasiraÅ¡ytas darbo sutarties sudarymo metu. Å iame sÄ raÅ¡e kaip konfidenciali nurodoma informacija apie klientų ir tiekėjų pavadinimus, adresus, prekių užpirkimo iÅ¡ tiekėjų kainas ir mokėjimo terminus, kainas ir nuolaidas klientams, bendrovės prekių kokybę ir sudėtį. 2011 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kove ir įsidarbino pas trečiÄ jį asmenį UAB „LIBRA VITALIS“. 2012 m. rugsėjo 3 d. paaiÅ¡kėjo, kad atsakovui perėjus dirbti į Å¡iÄ Ä¯monę, ji pradėjo importuoti ir Lietuvoje prekiauti didmaiÅ¡iais, nors iki to laiko tokia ar panaÅ¡ia veikla nesivertė.

Taip pat ieÅ¡kovės ilgametis klientas AB „Anykščių kvarcas“, su kuriuo ieÅ¡kovas bendradarbiavo nuo 1998 metų, nustojo iÅ¡ ieÅ¡kovės užsakinėti didmaiÅ¡ius - paskutinį kartÄ AB „Anykščių kvarcas“ didmaiÅ¡ius iÅ¡ ieÅ¡kovės užsakė 2011 m. birželio mėnesį. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas A. L. neteisėtai atskleidė trečiajam asmeniui UAB „LIBRA VITALIS“ ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ apie didmaiÅ¡ių tiekėjÄ RISHI FIBC SOLUTIONS (tiekėjo kontaktinius duomenis, informacijÄ apie tiekėjo gaminamÄ produkcijÄ ir jos kokybę, taikomas pardavimo kainas, transportavimo ir pristatymo sÄ lygas) ir ieÅ¡kovės buvusį klientÄ AB „Anykščių kvarcas“ (kliento kontaktinius duomenis, žinias apie kliento poreikius, klientui tiekiamų didmaiÅ¡ių specifikacijÄ , taikomas didmaiÅ¡ių pardavimo kainas, didmaiÅ¡ių pardavimo kiekius, pristatymo ir atsiskaitymo sÄ lygas, kliento mokumÄ ir patikimumÄ ), o trečiasis asmuo, pasinaudojęs Å¡ia informacija, ieÅ¡kovės buvusį klientÄ perėmė.

Kadangi didmaiÅ¡iai buvo užsakomi vienÄ kartÄ per metus, ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo pradėjo užsiimti didmaiÅ¡ių importu ir prekyba praėjus metams laiko po atsakovo darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kove, savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovo atskleista informacija galėjo bÅ«ti pasenusi ir nebeaktuali. Dėl aptartų neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė nuostolių, kurie pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovės negautu pelnu iÅ¡ didmaiÅ¡ių pardavimo AB „Anykščių kvarcas“ sandorių 2012-2014 metais.Atsakovas A.

L. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog nesupranta sÄ vokos „komercinė paslaptis“, o pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį nesigilino į Å¡ios sÄ vokos prasmę, matė, jog yra numatytas komercinių paslapčių sÄ raÅ¡as, tačiau tam tikra informacija, pavyzdžiui klientų kontaktai ir pan., negali bÅ«ti priskiriama komercinėms paslaptims. Tikėjosi, jog jam dar bus konkrečiai paaiÅ¡kinta, kokios informacijos negalima atskleisti. 2011 metais jam išėjus iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę ir įsidarbinus trečiojo asmens įmonėje, pastaroji tuo metu dar neužsiėmė pakavimo produktų prekyba, tačiau maždaug po metų laiko ėmė plėsti veiklos sritį, o atsakovo iniciatyva buvo užmegzti santykiai su AB „Anykščių kvarcas“ ir su didmaiÅ¡ių tiekėju RISHI FIBC SOLUTIONS.

Atsakovo teigimu, pasinaudodamas turima informacija apie minėtas įmones, jis pasielgė vadovaudamasis įprasta konkuravimo praktika. Gavus elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės direktoriaus su klausimais, kÄ jis (atsakovas) daro ir ar nori bylinėtis su ieÅ¡kove, atsakovui kilo mintis, jog, galbÅ«t, jis padarė kažkÄ neteisėto, todėl kreipėsi teisinės pagalbos ir jam buvo paaiÅ¡kinta, kad jis konfidencialios informacijos neatskleidė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Rumeks-NNZ“ 2793,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiojo asmens UAB „Libra Vitalis“ naudai; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Rumeks-NNZ“ 5,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2008-09-01 sudarytos darbo sutarties Prieduose įtvirtintas Konfidencialių dalykų sÄ raÅ¡as ir įpareigojimas atsakovui saugoti komercines paslaptis vertintini kaip ieÅ¡kovės protingos pastangos saugoti tam tikrÄ informacijÄ , o atsakovo atstovės argumentai, jog aptariami darbo sutarties priedai neturi teisinės reikÅ¡mės, atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog ieÅ¡kovės saugoma informacija apie klientus ir tiekėjus, o konkrečiai – AB „Anykščių kvarcas“ ir RISHI FIBC SOLUTIONS įmonių pavadinimai, kontaktai, veiklos apraÅ¡ymai, informacija apie tiekėjo gaminamÄ produkcijÄ â€“ nėra laisvai neprieinama informacija, kadangi kiekvienas suinteresuotas asmuo Å¡iÄ informacijÄ gali rasti minėtų įmonių interneto puslapiuose.

Duomenų, jog trečiajam asmeniui pradėjus didmaiÅ¡ių importo ir prekybos veiklÄ , bendra informacija apie įmones AB „Anykščių kvarcas“ ir RISHI FIBC SOLUTIONS nebuvo prieinama internetu ar kitomis priemonėmis, nėra. PaieÅ¡ka pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ vykdoma telefoniniais pokalbiais bei susiraÅ¡inėjant elektroniniais laiÅ¡kais. Taigi, net jei tam tikra suinteresuotus asmenis dominanti informacija nėra skelbiama įmonės interneto puslapyje, jÄ galima sužinoti kitais minėtais bÅ«dais.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovės žinios apie kliento AB „Anykščių kvarcas“ mokumÄ ir patikimumÄ nelaikytinos komercine paslaptimi, kadangi akcinės bendrovės statusÄ turinti įmonė savo akcijomis prekiauja vieÅ¡ai akcijų biržoje, tokia įmonė privalo vieÅ¡ai skelbti savo finansines analizes ir kiekvienas suinteresuotas asmuo turi galimybę susipažinti su jomis susipažinti. Dėl įmonei AB „Anykščių kvarcas“ taikomų didmaiÅ¡ių pardavimo kainų kaip komercinės paslapties atskleidimo teismas pažymėjo, jog tokios informacijos aktualumas ir tikėtina įtaka ieÅ¡kovės konkurencingumo sumažėjimui galima tuo atveju, jei Å¡ia informacija bÅ«tų kuo anksčiau pasinaudota.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas laikotarpyje, už kurį praÅ¡o priteisti nuostolius, t.y. 2012-2014 m., teikė kokius nors bendradarbiavimo pasiÅ«lymus AB „Anykščių kvarcas“, o pastarasis atsisakė bendradarbiauti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismo nuomone, negalima teigti, jog trečiajam asmeniui pradėjus didmaiÅ¡ių prekybos veiklÄ , ieÅ¡kovė prarado klientÄ AB „Anykščių kvarcas“, kadangi Å¡io kliento atstovas nurodė, jog tarp jo (kliento) ir ieÅ¡kovės vis dar vyksta bendradarbiavimas kitų prekių (ne didmaiÅ¡ių) srityje.

Teismas papildomai nurodė, jog įsipareigojimas neatskleisti komercinės paslapties yra tiesiogiai susijęs su įsipareigojimu tam tikrÄ laikÄ nekonkuruoti, kadangi vien komercinės paslapties atskleidimas pats savaime, nesant Å¡ios paslapties panaudojimo konkuruojant, neturėtų neigiamų pasekmių asmens, kurio komercinė paslaptis atskleista, atžvilgiu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai          Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „RUMEKS-NNZ“ praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodė Å¡iuo apeliacinio skundo argumentus:Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės turimos informacijos apie ieÅ¡kovės klientÄ AB „Anykščių kvarcas“ ir tiekėjÄ RISHI FIBC SOLUTIONS nepripažino slapta ir vertinga, suteikiančia konkurencinį pranaÅ¡umÄ . Pasisakydamas dėl Å¡ių dviejų kriterijų (informacijos slaptumo ir jos vertingumo) teismas netinkamai vertino faktus, taikė netinkamas įrodinėjimo taisykles, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėta informacija „nėra laisvai neprieinama informacija, kadangi kiekvienas suinteresuotas asmuo Å¡iÄ informacijÄ galima rasti minėtų įmonių internetiniuose puslapiuose“.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės komercinę paslaptį apie tiekėjÄ ar klientÄ sutapatino vien tik su bendro pobÅ«džio informacija apie klientÄ ar tiekėjÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės turimos žinios apie savo kliento akcinės bendrovės „Anykščių kvarcas" mokumÄ ir patikimumÄ nelaikytinos komercine paslaptimi, kadangi akcinės bendrovės statusÄ turinčios bendrovės savo akcijomis prekiauja vieÅ¡ai akcijų biržoje, tokia bendrovė privalo vieÅ¡ai skelbti savo finansines analizes ir kiekvienas suinteresuotas asmuo turi galimybę su jomis susipažinti.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ignoravo tÄ faktÄ , kad atsakovui pradėjus dirbti pas trečiÄ jį asmenį UAB „Libra vitalis“, pastarasis perėmė tiek ieÅ¡kovo klientÄ akcinę bendrovę „Anykščių kvarcas“, tiek tiekėjÄ R1SHI FIBC SOLUTIONS, ir tiekė IeÅ¡kovo buvusiam klientui iÅ¡ ieÅ¡kovės buvusio tiekėjo tokias pačias (tos pačios specifikacijos) prekes - didmaiÅ¡ius, kuriuos iki tol tiekė ieÅ¡kovė;Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, t.y. neatskleidė ieÅ¡kovės komercinės paslapties trečiajam asmeniui, tačiau Å¡i iÅ¡vada yra nepagrįsta, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas taikė per aukÅ¡tÄ Ä¯rodinėjimo standartÄ , neatitinkantį kasacinio teismo suformuotos praktikos. Sprendime pasisakyta ne dėl visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, o tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bei netiesiogiai dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės kliento praradimo;Pirmosios instancijos teisinas konstatavo, kad įsipareigojimas neatskleisti komercinės paslapties yra tiesiogiai susijęs su įsipareigojimu tam tikrų laikÄ nekonkuruoti. kadangi vien komercinės paslapties atskleidimas pats savaime, nesant Å¡ios paslapties panaudojimo konkuruojant, neturėtų neigiamų pasekmių asmens, kurio komercinė paslaptis atskleista, atžvilgiu.

Nekonkuravimo susitarimuose yra ypač svarbi Å¡alių interesų pusiausvyra, t.y. darbdavio interesas turi bÅ«ti ginamas kuo mažiau suvaržant darbuotojo veiksmus ir jo naudai nustatant sÄ Å¾iningÄ ir teisingÄ kompensacijÄ . Nekonkuravimo susitarimu nustatyta ribojimų apimtis ir kompensacijos dydžio nenumatymas neatitiko proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų bei įtvirtino esminę Å¡alių nelygybę. Tai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad susitarimas prieÅ¡taravo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantis (Civilinio Kodekso 1.80 straipsnis).

Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos faktinio ir teisinio pagrindo, nes byloje nekeliamas reikalavimas dėl nekonkuravimo pažeidimo. Be to, teismas nepagrįstai įsipareigojimÄ neatskleisti komercinės paslapties susiejo su nekonkuravimo įsipareigojimu;Trečiasis asmuo taip ir nepagrindė bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokėtų už advokato teisinę pagalbÄ , todėl UAB „AAA Law“ už teisines paslaugas sumokėtos iÅ¡laidos priteistos nepagrįstai.Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „LIBRA VITALIS“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė Å¡iuos atsikirtimus į apeliacinį skundÄ :Apeliantas, nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad kitokia ginčo Å¡alies nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik asmens nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Be to, apeliaciniame skunde yra nurodomos ir keliamos naujos faktinės aplinkybės, kurios apelianto nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme;Apeliantas neįrodė, kad atsakovas atliko ar atlieka kokius nors neteisėtus veiksmus. Apelianto nurodoma informacija apie vienÄ klientÄ ir vienÄ tiekėjÄ nelaikytina komercine paslaptimi Vien tai, jog darbuotojo darbo sutartyje yra numatyta bendro pobÅ«džio konfidencialumo pareiga, nesuponuoja darbuotojo pareigos saugoti visÄ darbdavio informacijÄ kaip komercinę paslaptį.

Nors ieÅ¡kinys buvo reiÅ¡kiamas tik dėl vieno tiekėjo ir dėl vieno kliento informacijos atskleidimo, apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apelianto komercinę paslaptį sudaro apelianto tiekėjų ir klientų pavadinimai, kontaktai, veiklos apraÅ¡ymai, informacija apie gaminamÄ produkcijÄ ir visa kita informacija: kliento patikimumas, konkretÅ«s tiekėjų ir klientų darbuotojai jų kontaktiniai duomenys, prekių specifikacijos, kokybė, maržos, antkainiai, finansiniai rinkodaros ir strategijos duomenys.

Pastebėtina, kad apeliantas tokiais kriterijais apibÅ«dina visų savo klientų ir tiekėjų informacijos visumÄ , bet ne informacijÄ apie klientÄ AB „Anykščių kvarcas“ ir tiekėjÄ RISHI FIBC SOLUTIONS. Todėl nėra aiÅ¡ku, kurias iÅ¡ Å¡ios informacijos dalių priskirti konkrečiam tiekėjui ar klientui;Kaip teisingai nurodoma sprendime, nėra duomenų, kad informacija apie įmones AB „Anykščių kvarcas“ ir RISHI FIBC SOLUTIONS (jų produkcijÄ , kontaktinius asmenis ir jų kontaktus, poreikius, tiekėjo atveju - taikomas kainas, transportavimo sÄ lygas, siÅ«lomas pakavimo priemones), nebuvo prieinama internetu ar kitais bÅ«dais. negalima laikyti, kad informacija apie AB „Anykščių kvarcas“ finansinius pajėgumus buvo prieinama tik apeliantui, kadangi informacija apie bendrovės finansinius pajėgumus, mokumo galimybes, finansinių srautų pokyčius, investicijas, taikomus areÅ¡tus ir pan. yra prieinama iÅ¡ įvairių Å¡altinių, tiek valstybinių, tiek ir privačių.

AB „Anykščių kvarcas“ yra didelė įmonė, todėl natÅ«ralu, kad vieÅ¡ai prieinamos informacijos apie Å¡iÄ Ä¯monę, jos veiklÄ , investicijas, produktus, gamybos pokyčius, darbuotojus yra daugiau, nei apie smulkesnes įmones;Apeliantas ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė atsakovui reikalavimÄ dėl komercinės paslapties atskleidimu padarytos žalos atlyginimo. Tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas remiantis bendraisiais CK įtvirtintais civilinės atsakomybės atsiradimo ir žalos apskaičiavimo pagrindais.

Pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas tenka ieÅ¡kovui. Neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Apelianto teiginiai grindžiami argumentais, kurie prieÅ¡tarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek ir apelianto procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytai pozicijai. Pavyzdžiui, apeliaciniame skunde, nurodoma, kad atsakovas įsidarbino su konkuruojančioje įmonėje, beveik iÅ¡ karto po to, kai nutraukė darbo santykius su apeliantu.

Tačiau apeliantas, tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir dublike buvo nurodęs, kad trečiasis asmuo nebuvo jo konkurentas ir tik vėliau pradėjo prekiauti didmaiÅ¡iais. Aplinkybę, kad atsakovas įsidarbino ne konkuruojančioje įmonėje patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Apeliantas komercinės paslapties atskleidimÄ Ä¯rodinėja aplinkybe, kad AB „Anykščių kvarcas“ pradėjus tiekti RISHI FIBC SOLUTIONS gaminamus didmaiÅ¡ius klientas smėlį tuose pačiuose didmaiÅ¡iuose galėjo transportuoti 7-12 kartų, kai tuo tarpu kitų gamintojų maiÅ¡uose tik 3-5 kartus ir atsakovas Å¡iÄ informacijÄ atskleidė trečiajam asmeniui.

Apeliantas Å¡io argumento niekada nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teisme ir nepateikė nė vieno Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančio įrodymo;Teismas pagrįstai pasisakė dėl nekonkuravimo susitarimo kaip vieno iÅ¡ ieÅ¡kinio atmetimo pagrindų. Tad nėra pagrindo konstatuoti CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimÄ . Taip pat teismas tinkamai paskirstė Å¡alių rungimosi pareigÄ ir sprendimÄ grindė byloje esančių įrodymų visuma, todėl sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu;Ä® bylÄ pateikti įrodymai pagrindžia tarp atsakovo bei trečiojo asmens ir advokatės esančius atstovavimo pagal pavedimÄ civiliniame procese teisinius santykius.

Taip pat kartu su pirmos instancijos teismui pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo bei trečiojo asmens naudai yra pateiktos advokatės suteiktų paslaugų ataskaitų kopijos, iš kurių matyti, jog su byla susijusias teisines paslaugas teikė būtent advokatė. Pažymėtina, jog pagal teisinių paslaugų sutartį UAB „AAA Law" įsipareigojo, jog atsakovui ir trečiajam asmeniui teisines paslaugas teiks su UAB „AAA Law“ susiję advokatai, advokatų padėjėjai ir teisininkai.

Pabrėžtina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju teisinės paslaugos buvo suteiktos iÅ¡imtinai advokatės A. B., kÄ patvirtina byloje esantys įrodymai (atliktų darbų ataskaita, atstovavimo sutartys, advokatės dalyvavimo teismo posėdžiuose faktas ir t.t.). IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias Å¡alių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 176, 185 str.).

Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.). IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo pagrindžia atsakovo civiline sutartine atsakomybe už informacijos, sudarančios ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, atskleidimÄ (panaudojimÄ ). 2007 m. gegužės 15 d. atsakovas A. L. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su ieÅ¡kovės įmonėje galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 11.3 punkte yra pateiktas įmonės komercinių paslapčių sÄ raÅ¡as, kuriame, be kitos informacijos, yra nurodyta ir informacija apie ieÅ¡kovės klientus, tarpininkus, pirkėjus, žinios apie komercinius ryÅ¡ius, prekių pirkimo vietas, prekybos partnerius, sutarčių ir susitarimų sÄ lygas, žinios apie kainų ir nuolaidų lygį.

Taip pat A. L. darbo sutarties priede Nr. 1 įtvirtintas įsipareigojimas trejus metus po darbo sutarties pasibaigimo saugoti ieÅ¡kovo komercinę paslaptį, o Å¡io įsipareigojimo pažeidimo atveju atlyginti ieÅ¡kovui visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, bei sumokėti baudÄ ; darbo sutarties priede Nr. 2 buvo patvirtintas konfidencialių dalykų sÄ raÅ¡as: 7.6 finansiniai duomenys, apyvartos ir pelnai/nuostoliai; maržos ir antkainiai; paskolų sumos ir palÅ«kanos; 7.7 rinkodaros duomenys: klientų ir tiekėjų pavadinimai, adresai ir sÄ raÅ¡ai; prekių užpirkimo ir tiekėjų kainos ir mokėjimo terminai; kainos ir nuolaidos klientams; bendrovės prekių kokybė ir sudėtis; 7.8 strategijos duomenys: bendrovės plėtros planai ir planuojamos investicijos; planuojami veiksmai rinkose; planuojami nauji gaminiai ir prekės; bendrovės stipriosios ir silpnosios pusės; 7.9 kiti duomenys: bendrovės priemonių, kompiuterių programų ir pan. slapyvardžiai ir kodai.

Nors pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos sÄ vokos tapatinamos, teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas kildina savo reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo darbo sutartyje numatytos pareigos nevieÅ¡inti komercinę paslaptį sudarančios ieÅ¡kovės informacijos.IeÅ¡kovė nurodė ir sutarties pažeidimo faktinę sudėtį - atsakovas A. L. atskleidė trečiajam asmeniui UAB „Libra Vitalis“ ieÅ¡kovės komercinę paslaptį. Komercinės paslapties atskleidimÄ patvirtina tokios bylos aplinkybės: praėjus metams po to, kai atsakovas įsidarbino pas trečiÄ jį asmenį, trečiasis asmuo, kurio pagrindinė veikla buvo prekyba biuro ir leidybos popieriumi, kartonu, ofsetinės, poligrafinės, fleksografinės spaudos, vaizdinės reklamos, fotografijai, spalvų dizainui ir valdymui, siuvykloms skirtomis medžiagomis ir įrangos prekyba, ėmėsi naujos veiklos – pasiÅ«lė ieÅ¡kovės klientui UAB ‚Argolitpa“ įsigyti didmaiÅ¡ių, identiÅ¡kų tiems, kuriuos klientas paprastai perka iÅ¡ ieÅ¡kovo; ieÅ¡kovo kitas ilgametis klientas – AB „Anykščių kvarcas“, su kuriuo ieÅ¡kovas bendradarbiavo nuo 1997 m., netikėtai nustojo užsakinėti didmaiÅ¡ius; 2013 m. gruodžio mėn. paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovo klientÄ perėmė trečiais asmuo, kuris tam tikslui nuolat pateikia užsakymus ieÅ¡kovės tiekėjui RISHI FIBC SOLUTIONS.

IeÅ¡kovas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. L. neteisėtai atskleidė trečiajam asmeniui ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ apie didmaiÅ¡ių tiekėjÄ RISHI FIBC SOLUTIONS (tiekėjo kontaktinius duomenis, informacijÄ apie tiekėjo gaminamÄ produkcijÄ ir jos kokybę, taikomas pardavimo kainas, transportavimo ir pristatymo sÄ lygas ir ieÅ¡kovo buvusį klientÄ AB „Anykščių kvarcas (kliento kontaktinius duomenis, žinias apie kliento poreikius, klientui tiekiamų maišų specifikacijÄ , taikomas didmaiÅ¡ių pardavimo kainas, didmaiÅ¡ių pardavimo kiekius ir atsiskaitymo sÄ lygas, kliento mokumÄ ir patikimumÄ .

Taigi, ieÅ¡kovės vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovės konkrečių tiekėjo ir kliento kontaktinių ir kitų duomenų atskleidimu ir Å¡ių tiekėjo ir kliento perėmimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis su atsakovu nenumato atsakomybės už bendrovės konfidencialios informacijos panaudojimÄ (iÅ¡vieÅ¡inimÄ ), ieÅ¡kovė, nors ir tapatina konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties sÄ vokas, kildina reikalavimÄ iÅ¡ sutartinio įsipareigojimo neatskleisti komercinę paslaptį pažeidimo; konfidencialios informacijos panaudojimo faktu nesiremia, t.y. aplinkybės, susijusios su konfidencialios informacijos galimu atskleidimu, nesudaro ginčo dalyko.

Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. draudžia naudojimÄ , priėmimÄ , perdavimÄ ne bet kokios Å«kio subjektui priklausančios informacijos, bet informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis. Kasacinis teismas 2016-02-05 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai.

Tokiu atveju ji gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, vieÅ¡ai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklÄ , paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bÅ«tent bendrovės valdymo organai nustato informacijÄ , kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Å i teisė apima ir galimybę komerciÅ¡kai vertingÄ informacijÄ apie klientus laikyti komercine paslaptimi, atitinkamai jÄ saugoti. Komercinės paslapties savininkas Å¡iuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu bÅ«du asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis.

Svarbu tai, kad pasirinktas bÅ«das leistų vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktÄ . Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad aplinkybė, ar konkretÅ«s duomenys turi komercinę vertę, gali bÅ«ti įrodinėjimo objektas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nors darbo sutartyje su atsakovu buvo įtvirtintas įsipareigojimas saugoti bendrovės komercinę paslaptį, t.y. kad ieÅ¡kovė tam tikromis priemonėmis ketino apsaugoti informacijÄ apie savo klientus (tiekėjus), tačiau nėra duomenų apie tokios informacijos turinį, patvirtinantį tokios informacijos komercinį vertingumÄ , sudarančių pagrindÄ pagrįstai laikyti tokia informacija ieÅ¡kovės komercine paslaptimi. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nepateikė faktinių duomenų, kad bendrovė kaupė ir turėjo tokios specifinės ir reikÅ¡mingos informacijos apie klientus, tiekėjus, kad jos panaudojimas galėtų pažeisti ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus ir po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo; ieÅ¡kovas nebuvo patvirtinęs komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o, nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų įslaptinusi informacijÄ , suteikusi prijungimo prie slaptos duomenų bazės kodus tik kai kuriems darbuotojams; nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų supažindintas su kokia nors specifine ir komerciÅ¡kai vertinga įslaptinta informacija kitokia forma.

Taigi, darbo tvarkos taisyklių 11.3 punkte pateiktas įmonės komercinių paslapčių sÄ raÅ¡as, kuriame, be kitos informacijos, yra nurodyta ir informacija apie ieÅ¡kovės klientus, tarpininkus, pirkėjus, žinios apie komercinius ryÅ¡ius, prekių pirkimo vietas, prekybos partnerius, sutarčių ir susitarimų sÄ lygas, žinios apie kainų ir nuolaidų lygį neleistų darbuotojui vienareikÅ¡miÅ¡kai suprasti, kokia konkreti informacija apie bendrovės klientus yra komerciÅ¡kai vertinga ir saugotina.

Esant plačiai ir aptakiai apibrėžtam saugotinos informacijos aiÅ¡kinimui atsakovo darbo sutartyje, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai vertino atsakovo atskleistÄ informacijÄ jos komercinės vertės aspektu. Kaip jau buvo paminėta, informacijos komercinė vertė yra fakto klausimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡is faktas turėjo bÅ«ti įrodinėjamas ieÅ¡kovės (CPK 178 str.), tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinyje nurodytos ir galimai atskleistos informacijos komercinio vertingumo. IeÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje Å«kio subjekto kliento sÄ raÅ¡as paprastai priskirtinas informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį, pažymi, kad informacijÄ apie klientus susideda iÅ¡ įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryÅ¡ius, t.y. kokie konkretus kliento poreikiai, koks jų mokumas, patikimumas, finansinė bÅ«klė, kokiomis sÄ lygomis paslaugos teikiamos, už kokiÄ kainÄ tai daroma; be to komercinei paslapčiai priskiriama informacija kokios konkrečios įmonės turi prekių (paslaugų) poreikį, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl prekių (paslaugų) užsakymo ir pan.) Apeliantas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais 2014 m. spalio 27 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-447/2014, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3524/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 317-916/2015 ir kt.

Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kaltina atsakovÄ duomenų apie konkrečius ieÅ¡kovo klientÄ Â (AB „Anykščių kvarcas“) ir ieÅ¡kovo tiekėjÄ (užsienio bendrovė RISHI FIBC SOLUTIONS) atskleidimu; duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atskleidęs kitų ieÅ¡kovo klientų (tiekėjų) duomenis, byloje nėra, ieÅ¡kovas jomis nesiremia, t.y. nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atskleidęs trečiajam asmeniui duomenis apie ieÅ¡kovo klientų (tiekėjų) sÄ raÅ¡Ä .

Kaip jau buvo paminėta ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad kauptų ir saugotų informacijÄ apie konkretaus kliento (AB „Anykščių kvarcas“) individualius poreikius, mokumÄ , patikimumÄ , finansinę bÅ«klę ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad tiek AB „Anykščių kvarcas“, tiek tiekėjo RISHI FIBC SOLUTIONS pavadinimai, adresai bei pagrindiniai kontaktiniai duomenis, kaip ir bendro pobÅ«džio informacija apie jų gaminamÄ produkcijÄ ir kliento (AB „Anykščių kvarcas“) tokios produkcijos poreikį yra vieÅ¡ai skelbiama internete, laisvai prieinama ir negali bÅ«ti laikoma slapta komercine informacija CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme, arba ieÅ¡kovės konfidencialia informacija.

Apeliantas nurodė, kad teismas be pagrindo vertino atsakovo ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus apie ieÅ¡kovės kliento 2013-2015 m. interneto svetaines, nes ieÅ¡kovės teisių pažeidimo metu (2012 m. ) Å¡ių įrodymų dar nebuvo. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieÅ¡kovės tiekėjo ir kliento internetinių svetainių vėlesne redakcija, nereiÅ¡kia, kad svetainės atsirado tik nuo 2013 m.; tokių duomenų, kaip ir duomenų, jog informacijÄ apie tiekėjo parduodamÄ produkcijÄ nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta internete iki 2013 m., bylos nagrinėjimo metu pateikta nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016-02-05 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, pažymėjo, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategorijÄ , taigi komercinės paslaptys yra viena iÅ¡ konfidencialios informacijos rÅ«Å¡ių. <...> Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., vieÅ¡ai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, vieÅ¡ai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.).

Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali bÅ«ti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimÄ , pavieÅ¡inimÄ ar panaudojimÄ nekiltų teisinių padarinių. Dėl iÅ¡dėstyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad informacija apie ieÅ¡kovės partnerystę su klientu AB „Anykščių kvarcas“ ir tiekėju neatitinka ne tik komercinės paslapties, bet ir konfidencialios informacijos apibrėžimo. IeÅ¡kovės teiginys, jog komerciniai pasiÅ«lymai ieÅ¡kovės klientams iÅ¡ kitų Å«kio subjektų negalimi, neteisėti, yra subjektyvus ir varžantys konkurencijos laisvę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog pats didmaiÅ¡ių tiekėjas RISHI FIBC SOLUTIONS slėptų informacijÄ apie jo produkcijos techninės savybes, kokybę, kainas nuo jo prekėmis besidominančių verslo subjektų. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas K. L., AB „Anykščių kvarcas“ technikos direktorius, parodė, kad jam tapus technikos direktoriumi, jis pradėjo ieÅ¡koti alternatyvių didmaiÅ¡ių tiekėjų nuo 2010 m., visiems suinteresuotiems asmenims buvo konkrečiai nurodomos didmaiÅ¡ių specifikacijos.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ir tokios produkcijos, kaip didmaiÅ¡iai, poreikis ir keliami reikalavimai, kitokia su kliento poreikiais susijusi informacija buvo laisvai primenama tiek internete (bendro pobÅ«džio informacija) tiek kitais bÅ«dais (pačiam klientui skleidžiant atitinkamÄ informacijÄ ieÅ¡kant alternatyvius pasiÅ«lymus arba pačiam tiekėjui skleidžiant informacijÄ (reklamuojant) siÅ«lomas prekes, jų kokybę, kitas savybes). Ir bylos nagrinėjimo metu, ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė komercinės paslapties atskleidimÄ Ä¯rodinėjo aplinkybe, kad trečiasis asmuo pasiÅ«lė ieÅ¡kovo klientui iÅ¡ to paties tiekėjo užsakytus didmaiÅ¡ius už nežymiai mažesnę kainÄ ; tai, ieÅ¡kovo manymu, reiÅ¡kia, kad trečiasis asmuo pasinaudojo atsakovo perduota informacija apie ieÅ¡kovo taikomÄ kainÄ ir kitas susijusias su kainodara aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tiesioginio priežastinio ryšio tarp šių dviejų aplinkybių nėra. Esant duomenims, kad pati AB „Anykščių kvarcas“ nuo 2010 m. ieškojo alternatyvių didmaišių tiekėjų, informacija apie šio ūkio subjekto poreikius neturėjo slaptumo ar išskirtinumo požymių. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo pradėjo pardavinėti didmaišius AB „Anykščių kvarcas“ praėjus daugiau nei metams po atsakovo darbo santykių su ieškovu pasibaigimo; byloje nėra duomenų, kad ieškovo kainos nesikeitė ir ieškovo 2011 m. kainos buvo aktualios 2012 m. pabaigoje, atsiradus rinkoje trečiajam asmeniui.

Taigi, pats komercinių santykių su ieÅ¡kovo klientu užmezgimo faktas savaime neįrodo, kad buvo panaudota informacija apie didmaiÅ¡ių perpardavimo kainas ar kokia nors kita komerciÅ¡kai reikÅ¡minga ieÅ¡kovo informacija ( kainų nustatymo metodikos, kainų skaičiuotės, struktÅ«ra ir jos pagrindinių elementų skaičiavimai, žinios apie kainų ir nuolaidų lygį, žinios apie sutartines kainų nuolaidas; (ieÅ¡kovės Darbo tvarkos taisyklės 11.3 punktas)); tam, kad nustatyti mažesnę didmaiÅ¡ių kainÄ , trečiajam asmeniui nereikėjo žinoti, kokiÄ kainÄ siÅ«lo kiti analogiÅ¡kų prekių tiekėjai; mažesnė, nei siÅ«loma ieÅ¡kovės didmaiÅ¡ių kaina galėjo bÅ«ti nustatyta trečiojo asmens ir AB „Anykščių kvarcas“ tiesioginių derybų procese.

Aplinkybė, kad AB „Anykščių kvarcas“ nutraukė bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kove didmaiÅ¡ių tiekimo srityje savaime neįrodo, kad atsakovas neteisėtai panaudojo ieÅ¡kovės įslaptintÄ informacijÄ . Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų sukaupęs unikalios, saugomos informacijos apie šių kliento ir tiekėjo prekių užpirkimo ir tiekėjų kainas ir mokėjimo terminus, prekių kokybę ir sudėtį, taip pat saugomos informacijos apie kliento mokymÄ ir patikimumÄ , kurį suteiktų trečiajam asmeniui pranaÅ¡umo prieÅ¡ konkurentus; taip pat nėra duomenų kad atsakovas bÅ«tų atskleidęs arba panaudojęs tokiÄ ieÅ¡kovo įslaptintÄ ir komerciÅ¡kai vertingÄ informacijÄ .

Apelianto teiginys, kad atsakovas puikiai žinojo, kas AB „Anykščių kvarcas“ ir RISHI FIBC SOLUTIONS priima sprendimus bendradarbiauti su prekių tiekėjais ar klientais, todėl kreipėsi tiesiogiai į juos, neakcentuodamas, kokiÄ Ä¯monę jis atstovauja ir tai garantavo sėkmę, užmezgant dalykinius santykius, pagrįstas prielaida; objektyvių duomenų, kad atsakovas pasinaudojo ieÅ¡kovo įdirbiu, sukaupta komerciÅ¡kai vertinga informacija, byloje nėra.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad ieÅ¡kovei priklausančios konfidencialios informacijos panaudojimo faktÄ Ä¯rodo aplinkybė, jog trečiasis asmuo naudoja specialiai klientui AB „Anykščių kvarcas“ sukurta dizainÄ .

Apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo apie didmaiÅ¡ių dizainÄ galėjo sužinoti tik iÅ¡ atsakovo, taip kad didmaiÅ¡ių dizainas iÅ¡liko panaÅ¡us, reiÅ¡kia, kad atsakovas atskleidė trečiajam asmeniui ieÅ¡kovės komercinę paslaptį. DidmaiÅ¡ių (ar kitokių ieÅ¡kovės parduodamų prekių) dizainas negalėjo bÅ«ti įtrauktas į ieÅ¡kovės komercinių paslapčių sÄ raÅ¡Ä , nes dizainas- tai gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iÅ¡ gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontÅ«rų, spalvų, formos, tekstÅ«ros ir (arba) medžiagos. Teisės į dizainÄ ginamos pagal Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo nuostatas, ieÅ¡kovas tokio reikalavimo nebuvo pareiÅ¡kęs, atitinkamai aplinkybės, susijusios su teisėmis į didmaiÅ¡ių dizainÄ nebuvo nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme; byloje nėra duomenų, ar didmaiÅ¡ių ženklinimas yra įregistruotas kaip dizainas, jeigu įregistruotas, kam priklauso teisės į jį.

Faktas, kad ir ieÅ¡kovės, ir trečiojo asmens parduodamų akcinei bendrovei „Anykščių kvarcas“ didmaiÅ¡ių užraÅ¡ai, jų Å¡riftai liko panaÅ¡Å«s, neįrodo, kad atsakovas panaudojo ieÅ¡kovės slapta komercine informacija; nagrinėjamoje situacijoje pageidavimus apie didmaiÅ¡ių ženklinimo dizainÄ Â suformavo pats prekių užsakovas –AB „Anykščių kvarcas“. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas K. L. parodė, kad spaudas, dedamas ant AB „Anykščių kvarcas“ tiekiamų didmaiÅ¡ių yra pagamintas pagal AB „Anykščių kvarcas“ sukurtÄ maketÄ ; pats užsakovas yra parengęs spaudo, kuriuo ženklinami maiÅ¡ai, maketÄ ir perduoda jį tiekėjams.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Å¡io liudyto parodymus, apeliacinio skundo argumentas atmetamas. Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nesirėmė nekonkuravimo susitarimo pažeidimo faktu; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuose nepagrįstai įsipareigojimÄ neatskleisti komercinės paslapties susiejo su nekonkuravimo įsipareigojimu ir tokiu bÅ«du išėjo už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų, vertino su ieÅ¡kinio pagrindu nesusijusias aplinkybes.

Apeliantas nurodė, kad nedraudė atsakovui konkuruoti, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad konkuruojant galima naudotis apeliantės komercinėmis paslaptimis. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nekonkuravimo susitarimas negalioja, nesudarė pagrindo atmesti ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija su apelianto samprotavimais nesutinka. IeÅ¡kinyje pabrėžiama, kad atsakovas iÅ¡ karto po darbo santykių nutraukimo įsidarbino pas trečiÄ jį asmenį, trečiasis asmuo iki atsakovo įsidarbinimo didmaiÅ¡iais neprekiavo, t.y. nors ieÅ¡kovė tiesiogiai nekonkuravimo susitarimu nesirėmė, bet atsakovo įsidarbinimo aplinkybėmis rėmėsi.

Esant tokioms nagrinėjamos bylos aplinkybėms, teismas turėjo pagrindÄ pasisakyti dėl susitarimo nekonkuruoti teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino šį susitarimÄ negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. veikė ex officio. Kita vertus, ieÅ¡kinys buvo atmestas ne dėl susitarimo nekonkuruoti negaliojimo, bet dėl kitokių teismo nustatytų faktų ir aplinkybių; jeigu vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl susitarimo nekonkuruoti teisinio vertinimo kaip perteklinius, reikia pripažinti, kad jie neturėjo įtakos bylos iÅ¡nagrinėjimo teisiniam rezultatui.

Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra tai, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu yra susijęs tik darbo santykiais ir nėra nei Å¡ios įmonės akcininkas, nei valdymo organu narys. Kliento paieÅ¡ka trečiojo asmens naudai atitinka atsakovo darbines funkcijas. Atsakovo įsidarbinimo pas trečiÄ jį asmenį nebuvo įsteigti ar prisijungti prie konkuruojančio subjekto; reikÅ¡minga yra ir tai, kad daugiau nei metus po įsidarbinimo atsakovas dirbo su kitu veiklos sektoriumi.

Atsakovas yra trečiojo asmens darbuotojas ir byloje nepateikta duomenų, kad jis bÅ«tų prisidėjęs prie trečiojo asmens sprendimų dėl veiklos krypčių ar organizavimo, t.y. ieÅ¡kodamas naujų klientų, pats neturėjo tikslo konkuruoti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, motyvuodama, kad sÄ skaitas už suteiktas teisines paslaugas iÅ¡rašė UAB „AAA Law“, tuo tarpu atsakovÄ ir trečiÄ jį asmenį byloje atstovavo advokatė A.

B., dirbanti advokatų kontoroje AAA Law, todėl neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu UAB „AAA Law“ iÅ¡rašė sÄ skaitas. Apeliantės vertinimu, trečiasis asmuo nepagrindė bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokėtų už advokato teisinę pagalbÄ , tuo tarpu teisinės paslaugos, suteiktos UAB, neprilyginamos bylinėjimosi iÅ¡laidoms už advokato teisinę pagalbÄ . Apeliantės argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo atmetami. Bylos duomenimis, pagal trečiojo asmens ir UAB „AAA Law“ teisinių paslaugų sutartį atsakovui ir trečiajam asmeniui teisines paslaugas įsipareigojo teikti su UAB „AAA Law“ susiję advokatai; nagrinėjamoje byloje teisinės paslaugas teikė advokatė A.

B. atstovavimo sutarties pagrindu. Teisinių paslaugų suteikimo faktÄ patvirtina advokatės suteiktų paslaugų ataskaitų kopijos. Už teisines advokatės paslaugas atsakovas ir trečiasis asmuo sumokėjo UAB „AAA Law“, t.y. realai patyrė atstovavimo iÅ¡laidas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai advokato atstovavimo paslaugos teikiamos per uždarÄ jÄ akcinę bendrovę, Å¡alis turi teisę reikalauti ir jai turi bÅ«ti priteistos advokato atstovavimo iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys) (LAT CBS teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šias iÅ¡laidas bylÄ laimėjusios Å¡alies - trečiojo asmens naudai, CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatų nepažeidė.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.   Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir iÅ¡vadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).Trečiais asmuo patyrė 617,10 Eur atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ).

Atmetus apeliacinį skundÄ , trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ Priteisti trečiajam asmeniui UAB „LIBRA VITALIS“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „RUMEKS-NNZ“ 617,10 Eur iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                       JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                            Andrius Verikas                                                                                                       Tatjana Žukauskienė