de24c6b8-cefe-4f4a-8a46-182cb39d5850 · Marijampolės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-145-876/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42010-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.2 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 24 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Kukienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam G. S., nukentėjusiajai D. V., jos atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalies padarymu. Teismas n u s t a t ė : G. S. 2019 m. spalio 1 d., apie 09 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį Renault Master, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė privalomų laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei važiuodamas atbuline eiga nedavė kelio pėsčiajai S. J., dėl ko jÄ krovininiu automobiliu kliudė ir mirtinai sužalojo.

Å ioje G. S. veikoje yra požymių nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. S. nurodė, kad supranta, dėl ko yra traukiamas atsakomybėn, prisipažįsta kaltu. Ä®vykio aplinkybės buvo tokios, kad pristatė siuntÄ reikiamu adresu, važiavau link sekančio sustojimo, per galinius veidrodėlius nesimatė nieko, o bÅ«tent už galinių durelių buvo moteriÅ¡kė, kuriÄ kliudė. Nematė jokių asmenų aplink nebuvo kitų žmonių. Ä®vykis buvo (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 1 d., tai buvo įprasta diena, nelijo, buvo Å¡viesi diena.

Jis buvo sustojęs gatvėje, nebuvo įsukęs į kiemÄ . Nunešė siuntinį, po to įsėdo į automobilį, atbuline eiga važiavo link pagrindinio kelio. Ä®vykio metu buvo blaivus. Vairavo įmonės automobilį, važiavo darbo reikalais. Po įvykio iÅ¡ karto pribėgo prie moters, pamatė, kad labai blogai yra, skambino ir kvietė pagalbÄ , atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitoji. Kadangi po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be paties kaltinamojo G. S. prisipažinimo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. S. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. Tai įrodyta ir kita bylos medžiaga: 2019 m. spalio 1 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kur nurodoma, kad Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate Å akių rajono policijos komisariate (toliau – Marijampolės AVPK Å akių RPK) gautas praneÅ¡imas, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas G. S. važiuodamas atbuline eiga patrenkė pėsčiÄ jÄ S. J., kuri įvykio metu žuvo. (1 t., b. l. 6); 2019 m. spalio 1 d.

įvykio vietos ir kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais, foto nuotraukos ir schema prie Å¡io protokolo, kur apraÅ¡yta ir nufotografuota įvykio viena, suraÅ¡yti kelio važiuojamosios dalies duomenys, ženklinimo linijos, pėsčiųjų perėja, kelio ženklai, transporto priemonės padėtis po eismo įvykio, kraujo dėmių buvimo vieta, automobilio apgadinimai, iÅ¡ kurių matosi, kad pirminis kontaktas buvo beveik arti automobilio priekinės dalies viduriu (t. 1, b. l. 12-28); 2019 m. spalio 1 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodoma, kad transporto priemonei „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas galinės kairės pusės durelės. Nurodoma, kad apÅ¡vietimo signalų prietaisų bÅ«klės gera, padangų bÅ«klės gera (1 t., b. l. 29-35); 2019 m. spalio 1 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad buvo pateikti automobilio registracijos liudijimas ir draudimo sutarties liudijimas (1 t., b. l. 36-42); 2019 m. spalio 1 d. lavono apžiÅ«ros protokole apraÅ¡ytas žuvusios S. J. lavonas (t. 1, b.l. 42-49); 2019 m. spalio 19 d. daiktų apžiÅ«ros protokole apraÅ¡ytas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 50-60); specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad lavone rasti Å¡ie sužalojimai: muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, nosyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, odos nubrozdijimai ir pavirÅ¡inės muÅ¡tinės žaizdos kaktos kairėje pusėje, antakyje, akies vokuose, skruoste, žande, nosies nugarėlės kairėje pusėje, sparnelyje, lÅ«pų kairėje pusėje, odos nubrozdijimai kairės alkÅ«nės sÄ naryje, plaÅ¡takoje, deÅ¡iniame kirkÅ¡nyje, deÅ¡inės rankos 2-3 pirÅ¡tuose, kairiame kelio sÄ naryje, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inio kelio sÄ naryje, poodinės kraujosruvos kairėje plaÅ¡takoje, krÅ«tinės kairėje pusėje, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5, 6-7-8 (skeveldriniai), 9, kairėje užpakalinėje pažastinėje ir mentės linijose – 4, dvigubas-5, skeveldrinis 6, 7-8-9, dvigubas 10, skeveldrinis 11, ties pat stuburu – 4, 7-8-9-10-11 skeveldriniai, ties pat stuburu deÅ¡inėje pusėje 11, mentės linijoje 12 Å¡onkaulių, skeveldrinis stuburo krÅ«tininės dalies 11 slankstelio su nugaros smegenų sumuÅ¡imu, skeveldrinis deÅ¡inio Å¡launikaulio kaklo, diafizės lūžimai, kraujosrÅ«vos krÅ«tinės kairės pusės, nugaros raumenyse, aortos krÅ«tininės dalies plyÅ¡imas.

Ä®vertinus sužalojimų lokalizacijÄ , kraujosruvų bei lūžimų Å¡onkauliuose, stubure pobÅ«dį, Å¡launikaulio lūžimo pobÅ«dį, slydimo pėdsakus batelių paduose (iÅ¡ilginiai bei kiek įstriži), rÅ«bų pažeidimus, galima teigti, kad S. J. esant vertikalioje ar jai artimoje padėtyje smÅ«gis nemaža jėga transporto priemonės atsikiÅ¡usiomis dalimis ar dalimi buvo suduotas į nugaros kairę pusę – Å¡onÄ , ko pasekoje įvyko daugybiniai skeveldriniai Å¡onkaulių, stuburo krÅ«tininės dalies, deÅ¡inio Å¡launikaulio lūžimai, aortos plyÅ¡imas.

Po gauto smÅ«gio įvyko kÅ«no numetimas ant kelio dangos ir kontaktuojant su ja priekiniais kairiais veido pavirÅ¡iais, rankomis, kelių sÄ nariais, į kÄ nurodo bÅ«dingi odos nubrozdijimai, muÅ¡tinės žaizdos veide su iÅ¡ilginiais nubrozdijimais. Sužalojimai padaryti labai greitai iki mirties. Daugybiniai Å¡onkaulių, Å¡launikaulio, stuburo slankstelio su nugaros smegenų sumuÅ¡imu lūžimai, aortos plyÅ¡imas, sukėlę vidinį nukraujavimÄ Ä¯ krÅ«tinplėvės ertmę, trauminį Å¡okÄ , poodinę emfizemÄ , kvėpavimo funkcijos nepakankamumÄ , atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o Å¡iuo atveju sukėlė mirtį.

Mirtis galėjo įvykti užduotyje, pateiktuose medicinos dokumentuose nurodomu ar jam artimu laiku. Mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo daugybinių skeveldrinių šonkaulių, stuburo krūtininės dalies 11 slankstelio su nugaros smegenų sumušimu, skeveldrinio šlaunikaulio lūžimų, aortos krūtininės dalies plyšimo, kas komplikavosi poodine emfizema, ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, trauminiu šoku. S. J. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b.l. 84-93); 2019 m. liepos 16 d. darbo sutartis, iš kurios matyti, kad įvykio metu G.

S. dirbo (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 128-137); Byloje pateiktas garso įraÅ¡as skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , kuriame girdėti, kaip G. S. kviečia pagalbÄ partrenkus pėsčiÄ jÄ .(1 t., b.l. 150-152); 2019 m. spalio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti G. S. duotų parodymų patikrinimas įvykio vietoje. Protokole nurodoma, kad G. S. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. spalio 1 d. apie 9.50 val. pridavė siuntinį adresu (duomenys neskelbtini), bei paaiÅ¡kino, kad automobilį pastatė prie įvažiavimo į namÄ .

Paėmęs siuntinį iÅ¡ automobilio galo ir perdavė siuntinį klientui. Po to sėdo į autobusiuko vairuotojo vietÄ , pažiÅ«rėjęs per Å¡oninius veidrodėlis pradėjo važiuoti atbuline eiga. Galimybių matyti kliÅ«tis autobusiuko gale, transporto priemonė nėra. Atbuline eiga važiavo (duomenys neskelbtini), pavažiavus tam tikrÄ atstumÄ , iÅ¡girdo garsÄ ir pamatė per veidrodėlį krentančiÄ moterį. IÅ¡lipęs rado autobusiuko gale sužalotÄ moterį. (2 t., b.l. 13-21); Baudžiamojoje byloje buvo pateiktas civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) filialo D.

V. naudai 3732, 70 Eur žalos; bei 8000 Eur neturtinės žalos. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad eismo įvykio metu žuvo civilinės ieÅ¡kovės sesuo, kuriÄ ji palaidojo ir turėjo nemažai su laidotuvėmis susijusių iÅ¡laidų. Seserį laidojo laikydamasi lietuviÅ¡kų tradicijų, su bažnytinėmis apeigomis, jos atminimÄ paminėjo susirinkę po keturių savaičių. Tai lėmė, kad dalies patirtų iÅ¡laidų negali pagrįsti mokėjimo dokumentais. Atsakovas atlygino tik dalį jos patirtų iÅ¡laidų, tai yra nebuvo atlygintos iÅ¡laidos, kurios nebuvo pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais.

Todėl nebuvo atlygintos aukos bažnyčiai, iÅ¡laidos už Å¡arvojimo salę, atsilyginimas giesmininkams, iÅ¡laidų degalams, iÅ¡laidos maisto produktams. Laidodama seserį ji patyrė 1629, 18 Eur iÅ¡laidų, kurios patvirtintos pateiktais dokumentais. Taip pat 520 Eur negali pagrįsti dokumentais, nes sumokėjo 200 Eur aukÄ bažnyčiai, 70 Eur už Å¡arvojimo salę, 250 Eur mokesti giesmininkams. Viso patyrė 2149, 18 Eur iÅ¡laidų. Taip pat ieÅ¡kovei nekyla abejonių, kad ji vasaros pradžioje turės sutvarkyti kapavietę, kuri gali kainuoti apie 3350 Eur, bÅ«simoms metinėms manytina iÅ¡leis apie 350 Eur.

Tad manytina, kad bÅ«sima žala bus 3700 Eur. Atitinkamai jai jau yra atlyginta 2116, 48 Eur žalos, kuriuos atlygino 1116, 48 Eur atsakovas, bei po įvykio 1000 Eur perdavė už kaltininkÄ atsakingas asmuo. Taip pat ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ , nurodoma, kad eismo įvykyje žuvo ieÅ¡kovės vienintelė sesuo, kitų artimųjų neturėjo, todėl jų ryÅ¡ys buvo labai artimas. Dėl sesers žūties ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , jÄ kankina nemiga, dažnai pabunda naktį ir nebegali užmigti.

Dėl patirto streso pablogėjo jos sveikata, tad neturtinės žalos dydį ieÅ¡kovė vertina 10000 Eur. Civilinis atsakovas atlygino 2000 Eur, todėl iÅ¡ civilinio atsakovo priteistina 8000 Eur neturtinės žalos. (2 t. , b.l. 77-81); Atsakovas (duomenys neskelbtini) praneÅ¡ime nurodė, kad jie atsisakė atlyginti iÅ¡laidas, kurios nėra pagrįstos dokumentais, patvirtinančiais, kad žalÄ civilinė ieÅ¡kovė realiai patyrė, taip pat iÅ¡laidas, kurios vadovaujantis formuojama teismų praktika, nėra priskirtinos laidojimo iÅ¡laidoms.

Ieškovė prašo atlyginti išlaidas už maisto produktus, kuriais buvo vaišinami į laidotuves atvykstantys asmenys, už degalus ir pan. Draudiko nuomone, natūralu, jog mirus asmeniui artimieji patiria tam tikrų sunkumų, taip pat ir finansinių, tačiau manytina, jog ne visos išlaidos gali ir turi būti atlyginamos draudimo įmonės. Tuo labiau, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kurios išlaidos priskirtinos laidojimo išlaidoms. Be to, iš reikalaujamos priteisti sumos civilinė ieškovė neminusavo savivaldybės mokamos 304 Eur laidojimo pašalpos.

Taip pat praneÅ¡ime nurodoma, kad ieÅ¡kovės nurodomos kapo tvarkymo iÅ¡laidos kainuos 3350 Eur, Å¡iai dienai Å¡ių iÅ¡laidų dar nėra patyrusi. Kai Å¡io iÅ¡laidos bus patirtos, pateikus tai patvirtinančius dokumentus, iÅ¡laidos bus atlygintos draudiko. Dėl reikalaujamos papildomos neturtinės žalos, draudikas atkreipia dėmesį į teismų formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Taip pat nurodo, kad savaime suprantama, kad ieÅ¡kovę sukrėtė sesers mirtis, ji dėl to iÅ¡gyveno, patyrė nerimÄ ir stresÄ .

Tačiau ieÅ¡kovė ir jos sesuo nelaimės dienÄ buvo suaugę asmenys, gyvenos skirtingose gyvenamosiose vietose, nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė buvo iÅ¡laikoma sesers. (2 t., b.l. 97-98). Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad G. S. vairuodamas transporto priemonę padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl ko žuvo žmogus. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs Å¡iÄ veikÄ , nurodė veikos aplinkybes, pripažino, kad galimai dėl prasto matomumo automobilio gale, kliudė ėjusį asmenį, kuris dėl patirtų sužalojimų mirė.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, kuris įvyko nagrinėjamo įvykio metu, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ir numatytų padarinių. Kaip matyti eismo įvykis įvyko dėl to, kad G. S. nepastebėjo transporto priemonės gale einančio žmogaus ir jį partrenkė, nukentėjęs asmuo žuvo.

Nustatant, ar kaltinamojo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, bÅ«tina nustatyti ar konkrečioje situacijoje jis turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. IÅ¡ bylos duomenų galima daryti iÅ¡vada, kad jei G. S. bÅ«tų buvęs atidesnis ir atsargesnis važiuodamas atbuline eiga, bÅ«tų įsitikinęs, kad nėra paÅ¡alinių asmenų, bÅ«tų iÅ¡vengęs susidÅ«rimo. Taigi, konstatuota, kad G. S. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad G. S. veiksmai buvo sÄ lyga atsirasti BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytoms pasekmėms, tai yra dėl kaltinamojo veiksmais pažeistų kelių eismo taisyklių buvo padarytas eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Inkriminuojant BK 281 straipsnį taip pat bÅ«tina nustatyti ir kaltinamojo kaltę. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus, tai yra gali bÅ«ti padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo.

BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi tokių padarinių iÅ¡vengti. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad Å¡iomis aplinkybėmis jie nekils.

Nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo padaroma tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad G. S. nusikalstamos veikos padarymo kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas, nes kaltinamasis lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi iÅ¡vengti kilusių padarinių. Pasitikėjimas yra lengvabÅ«diÅ¡kas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti keliÄ padarinių atsiradimui.

Ä®vertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad G. S. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, kurios metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, G. S. teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų. Dėl G. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį Kaltinamasis praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio reikalavimus, nes jis pirmÄ kartÄ padarė neatsargų nusikaltimÄ , dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta, nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Prokuroras, nukentėjusysis Å¡iam praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo. Pateiktas R. G. praÅ¡ymas G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimÄ teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, apibÅ«dinančioms nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ :

a) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

b) jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir c) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir d) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. S. teisiamas pirmÄ kartÄ , padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, įvertintina ir tai, kad G. S. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , charakterizuojamas teigiamai, yra dirbantis, neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, civilinis ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies atlygino draudimo bendrovė bei pats kaltinamasis. Å ios aplinkybės patvirtina, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tai yra G. S. pirmÄ kartÄ padarė tyčinį neatsargų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo asmeninės savybės parodo, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl G.

S. gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Baudžiamojoje byloje yra gautas R. G. praÅ¡ymas perduoti G. S. pagal laidavimÄ . Šį praÅ¡ymÄ R. G. patvirtino ir teismo posėdyje. Teismas mano, kad R. G. yra vertas pasitikėjimo asmuo – dirba (duomenys neskelbtini), yra tiesioginis kaltinamojo vadovas, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, neteistas, nebaustas administracine tvarka. Kaip nurodoma praÅ¡yme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jis gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam ir užtikrinti, kad Å¡is nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. G. darys teigiamÄ Ä¯takÄ G. S. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir G. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jį perduodant R. G. atsakomybėn pagal laidavimÄ , ir baudžiamoji byla dėl G. S. veiksmų nutrauktina. Atsižvelgiant į pateiktÄ praÅ¡ymÄ laidavimas skiriamas be užstato bei nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas. Dėl poveikio priemonių taikymo BK 68 straipsnyje nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi Å¡iomis teisėmis jis padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ visais atvejais, kai padaromas 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . G. S. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, po nusikaltimo kaltinamasis iÅ¡gyveno dėl įvykio, pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimas ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė G. S. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina. Dėl civilinių ieškinių Nukentėjusioji D. V. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3732,7 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) filialo (2 t. b. l. 77-87).

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Nukentėjusiosios D. V. civilinis ieÅ¡kinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalį).

Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji nurodė, kad patyrė 5849, 18 Eur žalos, iš kurių 1116,48 Eur atlygino draudikas, 1000 Eur savanoriškai atlygino kaltinamasis, tad likusi neatlyginta turtinės žalos dalis yra 3732, 70 Eur. Prie bylos pridėta atsakovo eksperto išvada, kurioje nurodoma, kad neatlyginamos išlaidos už maisto prekes (121.83 Eur), degalus (58,01 Eur), paminėjimo išlaidos (332,8 Eur), aukos bažnyčiai, giedoriams, kitos nepatvirtintos išlaidos. (2 t., b.l. 89). Teismas nesutinka su atsakovų aiškinimu, jog šios išlaidos nepriteistinos, ar kad jos neatitinka teismų praktikoje nurodomo protingumo kriterijaus.

Atsakovas savo praneÅ¡ime nurodo, kad nebuvo iÅ¡skaičiuota valstybės iÅ¡mokėta iÅ¡moka, tačiau Å¡ios aplinkybės yra netikslios. Byloje yra pridėta (duomenys neskelbtini) laidotuvių namų sÄ skaitÄ faktÅ«ra, kurioje nurodoma, kad 870, 42 Eur iÅ¡laidos buvo padengtos mirimo iÅ¡moka iÅ¡ VSDFV bei vienkartine mirimo parama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės (2 t., b.l. 82). Teismas sutinka, kad pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , turi bÅ«ti atlyginamos tik bÅ«tinos, įprastos, vidutinės iÅ¡laidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų, ir kurias patvirtina ieÅ¡kovų pateikti įrodymai.

PraÅ¡oma priteisti suma privalo bÅ«ti įvertinta palyginant jÄ su paprastai atlyginamomis turėtomis laidojimo bei kapo sutvarkymo iÅ¡laidomis, atsižvelgiant į teismų praktikÄ nustatant tokių priteistinų iÅ¡laidų dydį. Byloje pateikti duomenys, kad per laidotuvių laikotarpį buvo pirkti maisto produktai - 12,05 Eur, 12,74 Eur, 58,28 Eur, 19,96, Eur, viso 103,03 Eur. (2 t., b.l. 83, 85). Teismas laiko, jog Å¡ios iÅ¡laidos atlygintinos, nes nekyla ginčo, jog pagal mÅ«sų Å¡alyje esančias tradicijas į laidotuves atvykę asmenys yra vaiÅ¡inami minimaliomis vaišėmis, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, jog Å¡ios iÅ¡laidos buvo skirtos ne nurodytoms reikmėm, todėl jos priteistinos.

IÅ¡ pateiktų dokumentų nepriteistino iÅ¡laidos, kurios nurodomos 2019 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) kvite dėl 5,16 Eur, nes matyti, kad buvo įsigyta pakabinama spyna, kas nelaikytina susijus su laidotuvių iÅ¡laidoms, taip pat nepriteistinos iÅ¡laidos už augintinių maistÄ . Taip pat teismų praktikoje laikoma, kad transporto iÅ¡laidos laikytinos laidojimo iÅ¡laidomis, todėl atsakovas nepagrįstai jų neatlygino. Kaip matyti ieÅ¡kovė gyvena (duomenys neskelbtini), mirusioji buvo Å¡arvojama (duomenys neskelbtini), o laidotuvės vyko (duomenys neskelbtini), tai yra Å¡ios vietovės nutolusios keliasdeÅ¡imt kilometrų atstumu, tad neabejotina, kad atliekant organizacinius darbus ieÅ¡kovė turėjo važiuoti tarp Å¡ių vietovių.

Tačiau teismas laiko nepagrįstomis iÅ¡laidas pagal 2019 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ kvitÄ , kuriame nurodomos 19,29 Eur iÅ¡laidos kurui. Ant kvito paraÅ¡yta, jog degalai buvo pilami vykstant pas tyrėjÄ , tačiau byloje nėra duomenų, jog Å¡iÄ dienÄ buvo atliekami procesiniai, kuriuose dalyvavo nukentėjusioji (artimiausia data 2019 m. lapkričio 18 d.). Be to, nukentėjusiosios gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas (duomenys neskelbtini), tai yra apie 8 km atstumas į vienÄ pusę.

Å ios aplinkybės parodo, kad ieÅ¡kovė negalėjo 2019 m. lapkričio 8 d. patirti 19,29 Eur iÅ¡laidų kurui. Atsižvelgiant į nurodytÄ iÅ¡ atsakovo priteistinos 38,72 Eur dydžio patirtos transporto iÅ¡laidos, kurios laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Atsakovas neatlygino paminėjimo (keturnedėlio) patirtų iÅ¡laidų, tačiau teismas laiko, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra priteistinos, nes pagal krikščioniÅ¡kas tradicijas, toks paminėjimas yra organizuojamas, atitinkamai atvykstantys asmenys kviečiami gedulingų pietų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos.

IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra 332,80 Eur. Teismas taip pat iÅ¡ dalies sutinka dėl iÅ¡laidų atlyginimo, kurias patyrė dėl aukos bažnyčiai, giedoriams, salė nuomai. Sutiktina, jog bažnyčiai yra skiriamos aukos, už atliktas apeigas. Atitinkami už Å¡ias aukas nėra teikiami iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai, tad 200 Eur auka bažnyčiai priteistina. Tačiau teismas neturi pagrindo priteisti nurodomas iÅ¡laidas už Å¡arvojimo salės nuomÄ (70 Eur) bei giedoriams (250 Eur), nes Å¡ias iÅ¡laidas turi patvirtinti pateikti dokumentai.

Tai yra Å¡arvojimo salė nuoma, asmenų teikiamos giedorių paslaugos, tai yra vykdoma komercinė veikla, kuri turi bÅ«ti grindžiama finansinės apskaitos dokumentais. Kaip matyti iÅ¡ bylos, ieÅ¡kovė sÄ Å¾iningai ir nuosekliai surinko visus galimus iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, todėl nemanytina, jog Å¡ių iÅ¡laidų dokumentai buvo prarasti. Kadangi Å¡ių paslaugų įgijimas nėra patvirtintas finansiniais dokumentais, teismas negali nustatyti, ar Å¡ios paslaugos buvo suteiktos, atitinkamai jei tokios iÅ¡laidos buvo apmokėtos be finansinių dokumentų, ieÅ¡kovė turi prisiimti savo veiksmų pasekmes.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė 3700 Eur bÅ«simų iÅ¡laidų, susijusių su sesers mirties metinių paminėjimu, kapo sutvarkymu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Å¡ias iÅ¡laidas, iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio turinio matyti, kad nurodyta 3700 Eur suma yra preliminari, nėra duomenų, jog realiai bÅ«simos iÅ¡laidos atitiks priteistÄ sumÄ , todėl laikytina, jog dėl ateityje patirtinų iÅ¡laidų ieÅ¡kovė galės kreiptis į draudikÄ dėl jų atlyginimo. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-111-387/2020).

Pagal pateiktus apskaičiavimus Å¡iuo metu nukentėjusioji yra patyrusi realių iÅ¡laidų 1116,48 Eur, kurios jau atlygintos atsakovo, taip pat 103,03 Eur už iÅ¡laidas maistui, 38,72 Eur už iÅ¡laidas transportui, 332,80 Eur už buvusį paminėjimÄ , 200 Eur aukos bažnyčiai, tai yra viso 674,55 Eur, kurias atsakovas atsisakė atlyginti. Taigi bendra atlygintinų iÅ¡laidų suma yra 1791, 03 Eur. IeÅ¡kovė nurodė, kad 1116,48 Eur jai atlygino atsakovas, taip pat kaltinamasis iÅ¡ karto po įvykio jai davė 1000 Eur žalai atlyginti, kuriuos ji panaudojo laidotuvių organizavimui.

Taigi Å¡iai dienai ieÅ¡kovei turtinė žala yra atlyginta visiÅ¡kai. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. CK6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan.

Byloje pateiktas ieÅ¡kinys ir dėl nukentėjusios D. V. patirtos neturtinės žalos, susijusios su sesers netekimu, atlyginimo yra iÅ¡ dalies pagrįstas. Sprendžiant klausimÄ dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl artimo žmogaus netekties, nėra abejonės, jog nukentėjusioji dėl sesers žūties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiosios sesuo buvo garbaus amžiaus, savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ gyvenanti moteris.

Nors D. V. nurodė, jog jÄ ir seserį siejo artimas ryÅ¡ys, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jos gyveno skirtingose gyvenamosiose vietose. Ir nors nukentėjusioji nurodė, kad seserimi dažnai skambindavo viena kitai, tačiau toks bendravimas nelaikytinas itin artimu. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog G. S. padaryta nusikalstama veika, nulėmusi nukentėjusiosios ssers mirtį, buvo padaryta esant neatsargiai kaltės formai, bei į tai, kad dėl eismo įvykio kilimo žuvusiosios kaltės nenustatyta.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 – 25000 Lt (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 – 7240,50 Eur, Nr. 2K-346-511/2016 – 25000 Eur, Nr. 2K-29/2009 – 50000 Lt (14481 Eur), Nr. 2K-377/2009 - 5792 Eur). Dėl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y.

žalos dydį ir jos pasekmes, jÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, neturtinės žalos atlyginimas, praÅ¡omas civiliniame ieÅ¡kinyje, mažinamas ir nustatomas 7000 Eur. Kadangi civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta (duomenys neskelbtini), tad neturtinė žala priteistina iÅ¡ atsakovo.

IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas jau yra atlyginęs 2000 Eur neturtinės žalos dalį, tad priteistina likusi neatlyginta 5000 Eur neturtinės žala. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014).

Nukentėjusioji pateikė duomenis, jog yra sumokėjęs advokatui už atstovavimÄ teisme 600 Eur ir prašė priteisti jai už advokato pagalbÄ teikiant konsultacijas, susipažinimÄ su bylos medžiaga, civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme. Teismui yra pateiktos sutartys, pinigų priėmimo kvitai, kurie yra originalÅ«s, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl jų patikimumo ir todėl jie yra tinkamu įrodymu proceso iÅ¡laidoms pagrįsti, todėl praÅ¡omos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo priteistinos nukentėjusiajam.

Teismas, vadovaudamasis BPK 303-307 straipsniais n u s p r e n d ž i a : G. S. padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduoti jį R. G. pagal laidavimÄ be užstato vieneriems metams ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti G. S., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu jis per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , tai Å¡is sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nukentėjusiosios D. V. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti 5000 Eur (penkių tÅ«kstančių Eur) neatlygintÄ neturtinės žalos dalį iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 302279548, nukentėjusiajai D. V. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo G.

S. 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Eur) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atstovo iÅ¡laidoms apmokėti nukentėjusiajai D. V. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«muose. Teisėja Judita Sungailaitė