2013-10-29 Nr. BB-2012-1-91-1-00532-2010-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-415/2013

Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00532-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.5.

2.2.2.3.3. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. kasacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutarties.

Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 282 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevadelioti vežimo pagrindiniu keliu Lukšiai–Gerdžiūnai–Kriūkai.

J. P. pagal BK 144 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Iš J. P. priteista: M. G. – 4400 Lt, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 8013,36 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartimi J. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

J. P. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 21.15 val., Šakių rajone, Kriūkų seniūnijoje, Žuklijų kaimo ribose, kelio Lukšiai–Gerdžiūnai–Kriūkai 17,3 km, vadeliodamas arklį su vežimu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 73, 75 punktų reikalavimus, t. y. būdamas neblaivus (aparatu „Lion alcometer 500“ 2010 m. rugsėjo 15 d., 0.28 val., nustatytas 1,38 promilės girtumas) tamsiu paros metu vadeliojo arklį su vežimu prie kurio nebuvo pritvirtinti žibintai: priekyje baltos, o gale raudonos spalvos, nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais ir važiavo ne kuo arčiau prie važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o kairiąja kelio Lukšiai–Gerdžiūnai–Kriūkai puse, prieš priešpriešiais artėjantį motorolerį CPI MARS (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą M. G., dėl to su juo susidūrė ir pažeidė transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motorolerio vairuotojas M. G., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistasis J. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba pripažinus jį kaltu, taikyti abipusės – mišriosios kaltės sąlygas.

Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 282 straipsnio 1 dalį, nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismai nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies numatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Kasatorius teigia, kad byloje nėra surinkta neginčijamų jo kaltės įrodymų, nebuvo tiriamos svarbios bylos teisingam išsprendimui eismo įvykio aplinkybės.

Teismas, pasak kasatoriaus, nenustatė, neįrodė ir nepagrindė šių aplinkybių: motorolerio ir vežimo susidūrimo vietos, dėl ko ekspertas netyrė aplinkybės, ar motorolerio vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo; kad nukentėjusysis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, sirgdamas epilepsija, be akinių, net nestabdydamas, būdamas akivaizdžiai neatidus ir nerūpestingas, sugebėjo pastebėti kliūtį vieno metro atstumu, šiurkščiai ignoravo KET, t. y. praktiškai jų nežinodamas, sukėlė eismo įvykį, palindo po nenustatyta transporto priemone (ekspertizės aktas) ir susižalojo arba nugriuvo ant asfalto ištikus priepuoliui ar susižalojo į savo motorolerį arba asfalto dangą.

Teismai neatsakė į eksperto teiginį, kurioje vietoje po vežimu palindo motoroleris, ir ar tai buvo įmanoma; teismai, nepagrindę prokuroro suformuoto kaltinimo, kad neva J. P. važiavo kairiąja kelio puse, priešingai nurodė, kad J. P. galėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą tiktai ties kelio viduriu ir tai tik 30 cm. Kasatoriaus nuomone, toks nepagrįstas kaltinimas, kuris prieštarauja bylos aplinkybėms, akivaizdžai trukdė gintis; kad ant vežimo nebuvo surasta jokių žymių, kurios būdingos eismo įvykiui; kad tyrėjai, prokuroras ir teismas grindė kaltinimą vežime rastomis kažkokio daikto blizgančiomis liekanomis, kurias traktavo kaip veidrodžio šukes, nors jos nebuvo tirtos specialistų; teismas rėmėsi nukentėjusio parodymais, kurie, anot kasatoriaus, prieštarauja bylos medžiagai. Nukentėjusysis teigia, kad jis važiavo savo eismo juostos pakraščiu, tačiau byloje nustatyta, kad motorolerį vairavo ties kelio viduriu.

Pasak kasatoriaus, nukentėjusysis atsimušęs į priekinę vežimo dalį, turėjo nugriūti. Po įvykio, pasak kasatoriaus, nukentėjusysis buvo ištiktas priepuolio, nes visiškai nesiorientavo situacijoje, net nepasitraukė į kelio pakraštį, o sėdėjo ties kelio viduriu, ignoruodamas eismo saugumą. Teismui nepateikta nė vienos nuotraukos su vežime pakinkytu arkliu, nes tik tuomet galima įsitikinti, kad neįmanoma atsimušti į vežimo ratą nesusidūrus su arkliu ir jo nesužalojus. Kasatorius teigia ikiteisminio tyrimo metu dėl to prašęs atlikti eksperimentą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė BPK 256 straipsnio l dalies nuostatas. Pasak kasatoriaus, jam buvo pareikštas įtarimas ir jis buvo kaltinamas tuo, kad važiavo ne kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o kairiąja kelio Lukšiai – Gerdžiūnai – Kriūkai puse, prieš priešpriešiais artėjantį motorolerį, vairuojamą M. G., dėl to su juo susidūrė ir pažeidė transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles. Anot kasatoriaus, prokuroras, formuodamas kaltinimą, nesirėmė bylos faktine medžiaga (įvykio apžiūros protokolu, schema, ekspertizės aktu), o tik neteisingais nukentėjusiojo parodymais. Pirmosios instancijos teisme, kasatoriaus teigimu, prokuroras turėjo pakeisti esmines faktines kaltinimo aplinkybes kitomis, atitinkančiomis tikrovę, t. y., kad J. P. vadeliojo ties kelio viduriu. Toks prokuroro neveikimas, kasatoriaus nuomone, sutrukdė jam gintis nuo nekonkretaus kaltinimo, neatitinkančio objektyvių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas šiuo esminiu klausimu nepasisakė ir taip pažeidė teisę į teisingą teismą. Pasak kasatoriaus, vadeliojimas ties kelio viduriu, nekertant ištisinės linijos, nėra KET pažeidimas.

Kasatorius skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko eksperimentą, kuriame jis nedalyvavo ir nežino jo rezultatų, nors buvo išreiškęs prašymą dalyvauti šiame veiksme. Pasak kasatoriaus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pažeidžiant BPK 290 straipsnio l dalies nuostatas, šio eksperimento rezultatai nebuvo tiriami, todėl jais teismų baigiamieji aktai negalėjo būti grindžiami.

Kasatorius mano, kad teismai padarė neteisingas išvadas, jog eismo įvykis kilo tik dėl jo padarytų KET pažeidimų, ir nepagrįstai pripažino kaltu tik jį vieną, jog M. G. padaryti KET pažeidimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais pavojingais padariniais. Pasak kasatoriaus, iš bylos medžiagos visumos galima spręsti, kad M. G. padaryti KET pažeidimai taip pat buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Kasaciniame skunde teigiama, kad ekspertizės akte, įvykio vietos schemoje, įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad su J. P. vadeliojamu vežimu susidūrimas įvyko M. G. mopedu važiuojant ties kelio viduriu, o ne arčiau kelio važiuojamosios dalies linijos, pažeidžiant KET 129 straipsnio reikalavimus, tokia veika yra nesaugi, nepriimtina ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, nes tomis pačiomis aplinkybėmis, mopedo vairuotojui važiuojant arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kaip to reikalauja KET, susidūrimas su vežimu nebūtų įvykęs (persidengimas tarp transporto priemonių nebuvo didelis – 30 cm, o M. G. nuo važiuojamosios kelio dalies krašto buvo nutolęs daugiau kaip 2,3 m) ir įvykio metu nukentėjusiajam nebūtų sunkiai sutrikdyta sveikata (analogiškai šis klausimas buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-450/2003).

Pasak kasatoriaus, kadangi eksperto netirta veika dėl galimo M. G. KET 134 straipsnio pažeidimo ir priežastinio ryšio su kilusiais padariniais – sunkaus M. G. sveikatos sutrikdymo, galima daryti prielaidą, kad ir šio pažeidimo atveju turėtų būti tiesioginis ryšys tarp veikos ir padarinių, ir tai lėmė eismo įvykio kilimą.

Teismų padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kasatoriaus nuomone, pripažintini esminiais, nes jie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Kasatorius teigia, kad teismo procesas užtruko nepateisinamai ilgai, buvo neobjektyvus ir neteisingas.

Atsiliepimu į nuteistojo J. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai, pasak prokuroro, neabejotinai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, J. P. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 282 straipsnio 1 dalyje, grindžiama surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų kaip visumos įvertinimo pagrindu. Teismai, įvertinę visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai atmetė nuteistojo ir jo gynėjo apsigynimui pateiktas abejones dėl būtinojo priežastinio ryšio tarp nuteistojo padarytų KET pažeidimų (kaip pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti) ir kilusių padarinių. Prokuroras teigia, kad būtent kasatoriaus padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Priešingai nei teigiama skunde, išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo ir būtinojo priežastinio ryšio teismai padarė kruopščiai išanalizavę byloje surinktus įrodymus.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus teiginiai dėl galimo BPK 256 straipsnio 1 dalies pažeidimo yra visiškai nepagrįsti, nes kaltinamajame akte visos svarbios veikos faktinės aplinkybės buvo išdėstytos aiškiai ir veikos aprašymas nesunkino J. P. galimybės gintis.

Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti nuteistojo apeliaciniame skunde, pasisakyta.

Pasak prokuroro, nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad iš esmės buvo pažeistos BPK 290 straipsnio 1 dalies nuostatos. Eksperimentas, kurio duomenis ekspertizei atlikti naudojo ekspertas, buvo atliktas nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Su pateiktu ekspertizės aktu proceso dalyviai susipažino, o su kitais dokumentais nepageidavo susipažinti ir sutiko, kad jie būtų tik išvardijami. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas neprašė paskelbti kokius nors bylos dokumentus ar atlikti įrodymų tyrimą. Todėl kasatoriaus teiginiai, kad jam nieko nebuvo žinoma apie atliktą eksperimentą ir taip buvo pažeista jo teisė gintis, prieštarauja bylos duomenims.

Nuteistojo J. P. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl nuteisimo pagal BK 282 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

Kasatorius mano, kad teismai padarė neteisingas išvadas, jog eismo įvykis kilo tik dėl jo padarytų KET pažeidimų, ir nepagrįstai pripažino kaltu tik jį vieną, jog M. G. padaryti KET pažeidimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais pavojingais padariniais.

Teisėjų kolegija laiko, kad teismai pagrįstai nustatė, jog kasatorius pažeidė KET reikalavimus ir tie pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu ir jo padariniais. Apeliacinės instancijos teismas detaliai atsakė į šį apeliacinio skundo motyvą. O dėl kasatoriaus teiginio, kad priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu yra susiję ir mopedo vairuotojo veiksmai, tai teisėjų kolegija paaiškina, kad įmanomi atvejai, kai eismo įvykio kaltininkais pripažįstami abu eismo dalyviai ir abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai yra būtina pavojingų padarinių kilimo sąlyga. Tokiu atveju, priklausomai nuo kilusių padarinių kiekvienam eismo dalyviui, atsakomybėn (baudžiamojon ar administracinėn) gali būti traukiami abu eismo dalyviai. Taigi esant byloje nustatytai įvykio situacijai, kai J. P. padaryti KET taisyklių pažeidimai buvo pripažinti būtina padarinių kilimo sąlyga, kito eismo dalyvio teisinės atsakomybės klausimo sprendimas neturi įtakos kasatoriaus baudžiamajai atsakomybei už jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir sukeltus padarinius. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 ir 282 straipsnius kyla tik padarius nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymus. Nei J. P., nei jo žmona sužalojimų nepatyrė. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai analizavo šią situaciją priežastinio ryšio aspektu ir konstatavo, jog J. P. veiksmai pažeidžiant KET 14, 73, 75 punktų reikalavimus buvo būtinoji eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga. Teismai nekonstatavo, kad ir nukentėjusysis padarė kokius nors KET pažeidimus, kurie įtakojo eismo įvykį. Jis važiavo 50 km/val. greičiu, t. y. leistino greičio neviršijo, į priešingą eismo juostą neišvažiavo.

Dėl BPK 219 straipsnio taikymo

J. P. kasaciniame skunde teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes byloje surašytas nekonkretus ir neatitinkantis objektyvių bylos aplinkybių kaltinimas.

Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti BPK 219 straipsnyje. Šio straipsnio 3, 4, 5 punktuose nurodyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą <...>, duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį (jo dalį ir punktą), numatantį atsakomybę už padarytą veiką. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad J. P. kasacinio skundo argumentai dėl kaltinamojo akto trūkumų yra nepagrįsti. Baudžiamojoje byloje aprašant nusikalstamą veiką kaltinamajame akte nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 dalyje išvardytos aplinkybės – tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu – inkriminuotos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Nusikalstamos veikos aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo turinį, atspindi veikos sudėties būtinus elementus ir visa, kas reikšminga veikos kvalifikavimui. Apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados motyvuotos nurodant, kokiais įrodymais remiantis ir kodėl konstatuojamos aplinkybės, kurių pagrindu J. P. pripažįstamas kaltu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. P. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės atitinka BK 282 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o J. P. teisė gintis nuo aiškaus ir suprantamo kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis) nebuvo pažeista.

Dėl BPK 197 ir 290 straipsnių taikymo

Kasatoriaus skundo argumentai, kad jis nežino ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikto eksperimento rezultatų, nes pats jame nedalyvavo, nors buvo išreiškęs prašymą dalyvauti šiame veiksme, neatitinka tikrovės. Iš baudžiamojoje byloje esančio Kelių policijos poskyrio tyrėjos A. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012 m. balandžio 23 d. kaltinamajam J. P. buvo pranešta, kada vyks eksperimentas, ir kad jis privalo eksperimentui pristatyti vežimą, tačiau eksperimento atlikimo dieną J. P. pranešė, kad nedalyvaus ir nepateiks eksperimentui reikalingo vežimo, nes tai daryti jam uždraudė jo advokatas. Tai, kad J. P. nedalyvavo eksperimente, šio proceso veiksmo ir gautų rezultatų nedaro niekinių ir neteisėtų, nes BPK 197 straipsnio nuostatos nereikalauja, kad eksperimento metu dalyvautų įtariamasis ar kaltinamasis bei jo gynėjas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad eksperimentas buvo atliktas nepažeidžiant procesinių reikalavimų, todėl nėra pagrindo abejoti eksperimento metu gautų duomenų teisėtumu.

Taip pat nepagrįstas J. P. kasacinio skundo teiginys, kad teismai, pažeisdami BPK 290 straipsnio l dalies nuostatas, netyrė eksperimento rezultatų, todėl jais negalėjo būti grindžiami teismų baigiamieji aktai. Kaip matyti iš Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo, buvo tirti visi įrodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis, tarp jų ir eksperimento medžiaga. BPK 290 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyvai pareiškia, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu. Teisiamojo posėdžio metu visi proceso dalyviai (tarp jų J. P. ir jo gynėjas advokatas J. Gabraitis) pareiškė, kad yra susipažinę su visa bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji būtų skelbiama, todėl dalį bylos įrodymų pirmosios instancijos teismas tyrė supaprastintu dokumentų procesinio apdorojimo būdu. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, nes to nepageidavo proceso dalyviai.

Dėl kitų skundo argumentų

Kasatorius teigia, kad teismo procesas užtruko nepateisinamai ilgai. Bylos nagrinėjimo greitumas priklauso nuo jos sudėtingumo, pareigūnų darbo, kitų objektyvių aplinkybių. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas tęsėsi apie devynis mėnesius, per kuriuos buvo apklausti liudytojai, atlikti kiti proceso veiksmai: įvykio vietos, transporto priemonės, medinio arklinio vežimo ir motorolerio apžiūros, surinkti M. G. sveikatos būklę patvirtinanatys medicininiai dokumentai, atliktas objektų tyrimas, kurio metu pateikta specialisto išvada dėl M. G. padaryto sveikatos sutrikdymo masto ir kt. Pažymėtina, kad J. P. advokatas ikiteisminio tyrimo metu teikė prašymą Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokurorui dėl papildomų procesinių veiksmų atlikimo byloje. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėta vienerius metus keturis mėnesius, per kuriuos reikėjo apklausti daug liudytojų, be to, kaltinamojo gynėjo advokato J. Gabraičio prašymu buvo paskirta ir atlikta kompleksinė transporto trasologinė ir eismo įvykio ekspertizė bei ekspertizei atlikti reikalingas kliūties matomumo eksperimentas įvykio vietoje, todėl baudžiamojoje byloje buvo paskelbta aštuonių mėnesių pertrauka. Taigi bylos proceso pirmosios instancijos teisme trukmė objektyviai pateisinama. Apeliacinis procesas tęsėsi tris mėnesius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesas šioje byloje užtruko gana ilgą laiko tarpą, tačiau bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme laiką didele dalimi įtakojo kaltinamojo ir jo gynėjo prašymai, todėl ši aplinkybė negali turėti įtakos kasatoriaus atsakomybei jos švelninimo prasme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo J. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Dalia Bajerčiūtė

Vytautas Piesliakas