Legislator Case Law & Legislation
de21a643-4e88-4ed7-abc7-c331b1ae3863 AI generated

de21a643-4e88-4ed7-abc7-c331b1ae3863 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number de21a643-4e88-4ed7-abc7-c331b1ae3863
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , atitinkančiÄ Â BK specialioje dalyje numatytÄ veikÄ ; veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo;

Legislator headnote

AI generated

de21a643-4e88-4ed7-abc7-c331b1ae3863 · Vilniaus apygardos teismas: Kita vertus, ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu K. B. serga (duomenys neskelbtini) ir negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti (2 t., b. l. 110), t. y. dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo jÄ reikia priverstinai gydyti. Å iame kontekste pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymÄ galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar vieÅ¡ajam interesui apsaugoti (O. G. prieÅ¡ LatvijÄ , Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieÅ¡ RumunijÄ , Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-513-1121/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52236-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 1.2.14.1.1; 1.2.14.10.1; 2.4.6.6.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei, asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, K.

B. (B.) gynėjui advokatui Vytautui Griežei ir įstatyminei atstovei – motinai Z. S., vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, K. B. gynėjo advokato Vytauto Griežės (toliau – advokatas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria: pripažinta, kad K. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, bÅ«dama nepakaltinama.

K. B. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) bendro stebėjimo sÄ lygomis. Sveikatos priežiÅ«ros įstaiga įpareigota ne rečiau kaip kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi K. B. paskirtos procesinės prievartos priemonės – perkėlimo į specialiÄ Ä¯staigÄ (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) taikymo terminas pratęstas iki priverstinio gydymo pradžios.

Nukentėjusiosios E. R. civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėtais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės 1. K. B., bÅ«dama nepakaltinama, sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: ji, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 22 d. 9.30 val. iki 2018 m. spalio 30 d. 11 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bÅ«dama nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sugadino svetimÄ turtÄ , t. y.

Å¡aldytuvo „LIEBHER“ laidÄ , lentynas (200 Eur vertės), kambario langų užuolaidÄ (7 Eur vertės), virtuvės tapetus (10 Eur vertės), virtuvės ir kambario langų ventiliacines angas (120 Eur vertės), nuo dujų viryklės groteles (25 Eur vertės), lovos čiužinio gobelenÄ (15 Eur vertės), kambario ir koridoriaus sienas (300 Eur vertės), tokiu bÅ«du padarydama E. R. 677 Eur turtinę žalÄ . Å ie K. B. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius sudėties požymius.

2. K. B., bÅ«dama nepakaltinama, pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: ji, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 22 d. 9.30 val. iki 2018 m. spalio 30 d. 11 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bÅ«dama nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ 60 Eur vertės smulkius darbo įrankius (suvedami raktai, atsuktuvai ir pan.), indukcinę plytelę (23 Eur vertės), sudedamÄ lovÄ (96 Eur vertės), grindų ploviklį „WILEDA“ (42 Eur vertės), „DORMEO“ antklodę (60 Eur vertės), „DORMEO“ čiužinį su užvalkalu (100 Eur vertės), unitazo sėdynę (7 Eur vertės), komplektÄ smulkių įrankių (60 Eur vertės), medinę kėdę (35 Eur vertės), kėdę su metaliniu karkasu (30 Eur vertės), lygintuvÄ (12 Eur vertės), 4 raktus nuo buto (26 Eur vertės), staliukÄ su ratukais (28 Eur vertės), tokiu bÅ«du padarydama E. R. 579 Eur turtinę žalÄ .

Å ie K. B. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius sudėties požymius. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu advokatas praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir K. B. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis arba priverčiamųjų medicinos priemonių netaikyti, perduodant jÄ giminaičių arba kitų asmenų globai ar rÅ«pybai nustatant medicininį stebėjimÄ .

4. Pasak advokato, pirmosios instancijos teismo sprendimas K. B. skirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarų stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje yra nepagrįstas ir neteisingas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymÄ , nes neatsižvelgė į psichikos ligomis sergančių asmenų teises reglamentuojančių teisės normų visumÄ .

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 98 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose numatytas priverstinis stacionarinis stebėjimas specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (priverstinis hospitalizavimas) leistinas tik tais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog nepakaltinamu pripažintas asmuo savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Byloje nėra jokių duomenų, kad K. B. savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

Pirmosios instancijos teismas taikė stacionarinį stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje vadovaudamasis ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nors jame nėra jokių iÅ¡vadų, motyvų ar argumentų, kad yra reali grėsmė, jog K. B. savo veiksmais gali padaryti esminę žalÄ savo ar aplinkinių sveikatai arba gyvybei. Ekspertizės akte taip pat nėra nurodyta, kad K. B. serga sunkia psichikos liga, todėl priverstinis asmens hospitalizavimas taikytas nesant įstatyme nustatyto pagrindo.

6. Advokatas akcentuoja, kad ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada dėl gydymo specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje yra rekomendacinio pobÅ«džio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl priverstinio gydymo skyrimo, nevertino realaus K. B. pavojingumo visuomenei. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir yra susijusios su kėsinimusi į svetimÄ turtÄ , o ne į savo ar aplinkinių sveikatÄ arba gyvybę. K. B. veikas padarė prieÅ¡ dvejus metus. Byloje nėra jokių duomenų, kad ir po veikų padarymo ji bÅ«tų dariusi naujas veikas, kurios uždraustos baudžiamojo įstatymo. Taip pat byloje nėra duomenų, jog K. B. praeityje bÅ«tų padariusi kitas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.

7. Atsiliepimų į advokato apeliacinį skundÄ negauta.

8. Teismo posėdžio metu advokatas ir įstatyminė atstovė prašė skundÄ tenkinti ir pakeisti K. B. paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas 9. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ sias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylÄ tik tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

10. Advokatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi K. B. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma paskirti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis arba priverčiamųjų medicinos priemonių netaikyti, perduodant K. B. giminaičių ar kitų asmenų globai arba rÅ«pybai, nustatant medicininį jos stebėjimÄ .

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susipažinusi su bylos medžiaga, patikrinusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė K. B. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarų stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis, todėl skundžiama nutartis keistina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje ir nustatyta, kad K. B., bÅ«dama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, bei jai bÅ«tinas priverstinis gydymas, tačiau tai nėra pagrindas skirti stacionarinį stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

12. Priverčiamosios medicinos priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 straipsnio 1 dalis). Å ių priemonių taikymo tikslas yra iÅ¡gydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jį prižiÅ«rint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustÄ veikÄ padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų.

13. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (paskyrimas) priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas:

1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , atitinkančiÄ Â BK specialioje dalyje numatytÄ veikÄ ;

2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo;

3) veikÄ padaręs asmuo pagal veikos pobÅ«dį ir savo psichinę bÅ«senÄ yra pavojingas visuomenei (BK 98 straipsnis).

14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo K. B. klausimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad asmeniui nustatyta liga yra pažengusi, reikalingas ilgalaikis gydymas, dėl ligos ji yra socialiai pavojinga, K. B. nėra kritiÅ¡ka savo ligos atžvilgiu, todėl tikslinga taikyti stacionarų stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendrojo stebėjimo sÄ lygomis (2 t., b. l. 196). Vilniaus miesto apylinkės teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis iÅ¡imtinai tik (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 105-110) bei šį aktÄ suraÅ¡iusios (duomenys neskelbtini) J. D. duotais paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, neatsižvelgdamas į kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes, dėl ko padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ .

15. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje paskyrimo klausimÄ , yra svarbu įvertinti ir padarytas įstatymo uždraustas veikas bei asmens realų pavojingumÄ visuomenei. Pažymėtina, kad vien ekspertizės aktu padaryta rekomendacinio pobÅ«džio iÅ¡vada savaime nesuponuoja, jog K. B. yra bÅ«tinas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-870/2019, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-529-988/2019).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, bÅ«dama nepakaltinama. Å iose teisės normose įtvirtintų veikų pavojingumas yra įvertintas įstatymo leidėjo ir jos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ä®vertinus uždraustų veikų padarymo aplinkybes, jų pobÅ«dį (veikos buvo nukreiptos ne į kitų asmenų sveikatÄ ar gyvybę, o į turtÄ ), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog K.

B. Å¡iuo konkrečiu atveju kelia didelį pavojų aplinkiniams, aplinkai, sau pačiai ar kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Pažymėtina ir tai, kad K. B. praeityje nebuvo teista ir jos atžvilgiu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (2 t., b. l. 125, 126), ji tik vienÄ kartÄ buvo bausta administracine tvarka už tai, kad važiavo vieÅ¡uoju transportu be bilieto, paskirtÄ baudÄ sumokėjo (2 t., b. l. 124). Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog po 2018 m. spalio 30 d. (past.

– nuo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo momento) K. B. būtų padariusi naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, administracinius nusižengimus ar kitus teisės pažeidimus.

16. Kita vertus, ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu K. B. serga (duomenys neskelbtini) ir negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti (2 t., b. l. 110), t. y. dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo jÄ reikia priverstinai gydyti. Å iame kontekste pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymÄ galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar vieÅ¡ajam interesui apsaugoti (O. G. prieÅ¡ LatvijÄ , Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieÅ¡ RumunijÄ , Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

17. Ä®vertinus tiek K. B. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pavojingumÄ , tiek jos asmenybę, jai diagnozuoto psichikos sutrikimo požymius, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu jai taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – nėra pakankamo pagrindo, nes priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus galima pasiekti taikant Å¡velnesnę priemonę, t. y. ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Å iuo atveju Å¡i priemonė laikoma pakankama, siekiant gydyti K. B. (BK 98 straipsnio 2 dalis, BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartis keičiama nutariant K. B. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

18. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad K. B. pažeidus ambulatorinio stebėjimo sÄ lygas (past. – nevartojant gydytojo paskirtų vaistų, nesilankant gydymo įstaigoje pagal suderintÄ grafikÄ , nevykdant kitų gydančių gydytojų nurodymų ir kt.), jos psichikos sveikatos bÅ«klei pablogėjus ar iÅ¡augus jos pavojingumui priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo sÄ lygos iÅ¡ ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygų gali bÅ«ti pakeistos į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

19. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi (2 t., b. l. 101-102) K. B. paskirtos procesinės prievartos priemonės – perkėlimo į specialiÄ Ä¯staigÄ (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) taikymo terminÄ pratęsti iki priverstinio gydymo pradžios (2 t., b. l. 197). Atsižvelgiant į tai, kad K. B. yra keičiama priverčiamoji medicinos priemonė, Å¡ia nutartimi panaikinama procesinės prievartos priemonė, įpareigojant nedelsiant asmenį paleisti iÅ¡ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu, n u t a r i a : asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, K. B. gynėjo advokato Vytauto Griežės apeliacinį skundÄ tenkinti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį: K. B. paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi K. B. paskirtÄ procesinę prievartos priemonę – atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ir jÄ nedelsiant paleisti iÅ¡ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. LikusiÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Eglė Gruodienė Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Paulius VerÅ¡ekys