2024-12-18 Nr. AB-18398-3-61-3-02362-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-745-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02362-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 30.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Balteva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – ir Taryba) pateikti UAB „Balteva“ išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu, pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą Nr. B-8; 2) įpareigoti Tarybą išviešinti faktą apie UAB „Balteva“ išduotą leidimą, su identifikaciniu numeriu, pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą Nr. B-8 Tarybos internetinėje svetainėje www.regula.lt, skiltyje „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. sausio 20 d. pateikė Tarybai prašymą Nr. B-8 (toliau – ir Prašymas) išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje (toliau – ir Leidimas). Taryba 2023 m. vasario 17 d. raštu Nr. R2-(L)-1386 (toliau – ir Raštas) informavo, kad, kadangi planuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) pakeitimai, tai Bendrovės Prašymas bus nagrinėjamas tik tuomet, kai bus patvirtinti Taisyklių pakeitimai dėl leidimų, susijusių su hibridinėmis elektrinėmis, išdavimo.

2.2. Taryba pagal aktualų teisinį reguliavimą negalėjo atidėti Prašymo nagrinėjimo dėl galimo Taisyklių pakeitimo. Ji turėjo arba per 30 dienų išduoti leidimą pagal Prašymą, arba per 10 darbo dienų pareikalauti papildomos informacijos ar dokumentų, arba per 30 dienų atsisakyti išduoti leidimą pagal Prašymą. Kadangi Taryba Prašymo per įstatyme nustatytus terminus neišnagrinėjo, o taip pat nereikalavo papildomos informacijos ar dokumentų, pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 17 straipsnio 2 dalies nuostatą laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl leidimo pagal Prašymą išdavimo.

2.3. Taryba negrindė savo Rašto tuo, kad Prašymas būtų su trūkumais ar kad Tarybai būtų reikalinga papildoma informacija ar dokumentai. Jei Taryba būtų norėjusi paprašyti papildomos informacijos dėl Prašymo, tai turėjo papildomos informacijos prašyti per EEĮ 16 straipsnio 25 dalyje nustatytą terminą, tačiau to nepadarė.

2.4. Nors pagal EEĮ ir laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl Leidimo pagal Prašymą išdavimo, tačiau, Tarybai neįforminus tokio sprendimo, Bendrovė atsakingoms institucijoms negali įrodyti, kad ji turi Leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. Atitinkamai dėl Tarybos neveikimo Bendrovė negali vykdyti veiklos, kurią ji turi teisę vykdyti pagal EEĮ.

2.5. Nagrinėjamu atveju nėra jokių garantijų, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš tiesų priims Taisyklių pakeitimus dėl leidimų, susijusių su hibridinėmis elektrinėmis, išdavimu. Tarybos Rašte Prašymo nagrinėjimo sąlyga gali neatsirasti ir tai reikštų begalinį Prašymo išnagrinėjimo atidėjimą. Toks Prašymo nagrinėjimas pažeidžia Bendrovės teises. Bendrovė nežino, ar jos Prašymas apskritai bus išnagrinėtas, o jeigu taip – per kiek laiko tai bus padaryta. Prašymo išnagrinėjimo susiejimas su neaiškia sąlyga pažeidžia tiek Bendrovės teisėtus lūkesčius, kildinamus iš EEĮ 16 straipsnio 25 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatų, tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto reikalavimo viešojo administravimo subjektams į prašymus atsakyti aiškiai. Kadangi Raštas neatitinka teisės aktų reikalavimų, juo Prašymo išnagrinėjimas yra nepratęstas, o atidėtas neaiškiam terminui (galimai net neterminuotai), todėl konstatuotinas Tarybos neveikimas nagrinėjant Prašymą.

2.6. Prašymo išnagrinėjimo susiejimas su Taisyklių pakeitimais, kuriais būtų sureglamentuotas leidimų, susijusių su hibridinėmis elektrinėmis, išdavimu, apskritai yra nelogiškas ir nereikalingas. Prašymo pateikimo Tarybai dieną (2023 m. sausio 20 d.) galiojo 2020 m. liepos 10 d. Taisyklių redakcija, todėl Prašymo nagrinėjimui turi būti taikoma būtent ši Taisyklių redakcija. Net jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims nutarimą dėl Taisyklių pakeitimo, tai, vadovaujantis bendruoju teisės principu lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal), naujoji Taisyklių redakcija nagrinėjant Prašymą negalės būti taikoma.

2.7. Raštas negali būti laikomas teisėtu galutiniu atsakymu į Prašymą.

3. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Pareiškėjas pateikė Tarybai Prašymą išduoti Leidimą įrengiant 80 MW galios vėjo elektrinių parko statybai prie pareiškėjo statomos 80 MW įrengtosios galios saulės elektrinės (pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-43), suformuojant 80 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę prie elektros perdavimo tinklo.

4.2. Įstatymų nuostatos, susijusios su hibridinėmis elektrinėmis atsirado 2022 m. birželio 23 d. priėmus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201, 732 straipsniais įstatymą (toliau – ir EEĮ pakeitimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymą (įsigaliojo 2022 m. liepos 8 d. toliau – ir Pakeitimo įstatymas).

4.3. Taisyklės patvirtintos 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir įsigaliojo 2019 m. rugpjūčio 13 d., o aktuali Taisyklių redakcija galioja nuo 2020 m. liepos 10 d., t. y. iki EEĮ pakeitimo įstatymo ir Pakeitimo įstatymo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, aktuali Taisyklių redakcija nereglamentavo leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarkos. Dėl šios priežasties Taryba 2023 m. vasario 17 d. raštu Nr. R2-(L)-1386 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad Prašymas bus išnagrinėtas, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtins Taisyklių pakeitimus, reglamentuojančius leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką.

4.4. Pareiškėjo su akcine bendrove (toliau – ir AB) LITGRID (toliau – ir operatorius, ir LITGRID AB) Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų ketinimų protokolas (toliau – ir Ketinimų protokolas), pasirašomas su gamintoju nesiekiančiu dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, pasirašytas tik dėl saulės šviesos energijos elektrinės, kadangi šio ketinimo protokolo pasirašymo metu galiojusių Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832, redakcija nenustatė ketinimo protokolų dėl hibridinių elektrinių pasirašymo tvarkos.

4.5. Taryba, įgyvendindama Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3E-170 „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtino Sąrašą, nurodant prašymą pateikusio asmens prašyme nurodytos įrengtosios galios dydį, įrengtosios galios dalies dydį, kuriam nebūtų taikomi elektros energijos gamybos apribojimai ir įrengtosios galios dalies dydį, kuriam būtų taikomi elektros energijos gamybos apribojimai. Nurodytame Sąraše pareiškėjas yra pozicijoje Nr. 39, nurodyta įrengtoji galia be apribojimų 20,358 MW ir įrengtoji galia su apribojimais 59,642 MW, tačiau pagal šį sąrašą galia paskirstyta tik saulės elektrinėms.

4.6. Nutarimo 3 punkte nurodyta, kad Sąraše nurodyti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka privalo ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo Sąrašo patvirtinimo dienos kreiptis į elektros tinklų operatorių dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo bei sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo ir pakeistą ketinimų protokolą pateikti Tarybai. Asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nesikreipus į elektros tinklų operatorių dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo bei sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo ir (ar) Tarybai nepateikus pakeisto ketinimų protokolo, Taryba dėl tokio asmens prašymo priima nutarimą dėl atsisakymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus teisės aktų nustatyta tvarka.

4.7. Taryba 2022 m. spalio 26 d. pareiškėjui ir kitiems ūkio subjektams siųstu raštu Nr. R2-(L)-6786 „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškino, kad siekdama kuo operatyviau rasti optimalų sprendimą dėl susidariusios situacijos išduodant leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus saulės elektrinėse, 2022 m. spalio 24 d. patvirtino Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio pagrindu sudaromas Sąrašas. Sąrašo pagrindu ūkio subjektams, atitikusiems EEĮ, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Taisyklėse, Apraše ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus saulės elektrinėse gauti, Tarybos posėdžiui būtų teikiami svarstyti klausimai, susiję su leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus saulės elektrinėse išdavimu.

4.8. Naujas Aprašas buvo patvirtintas Tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 „Dėl LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – ir PETA). Vadovaujantis PETA 6 ir 30 punktais pareiškėjas, prieš kreipdamasi į Tarybą dėl leidimo 80 MW galios vėjo elektrinių parko statybai prie pareiškėjo statomos saulės elektrinės (pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-43), suformuojant 80 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę, turėjo kreiptis į operatorių LITGRID AB dėl sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo, atsižvelgiant į Tarybos 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3E-170 Sąrašu patvirtintas galias (t. y. atsižvelgiant į ribotą tinklo pralaidumą) ir PETA 30 punkte nurodytus apribojimus.

4.9. Jei pareiškėjas kreiptųsi į elektros tinklų operatorių dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo bei sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo ir pakeistą ketinimų protokolą pateiktų Tarybai, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtintų Taisyklių pakeitimus, reglamentuojančius leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką, Taryba išnagrinėtų pareiškėjo Prašymą nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka. Jei pareiškėjas nesikreips į operatorių dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo bei sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo ir pakeistą ketinimų protokolą nepateiks Tarybai, o taip pat kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu nepatvirtins Taisyklių pakeitimus, reglamentuojančius leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką, Taryba negalės išduoti leidimų plėtoti nurodytas elektrines.

4.10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, EEĮ, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu ir Tarybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747, išimtinai tik Taryba gali vertinti asmenų atitikimą EEĮ, Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimams ir išduoti leidimus plėtoti energijos gamybos pajėgumus.

4.11. Pareiškėjas, prašydamas teismo pripažinti, kad remiantis EEĮ 17 straipsnio 2 dalimi pagal pareiškėjo pateiktą Prašymą yra išduotas leidimas ir įpareigoti Tarybą pateikti pareiškėjui išduotą Leidimą, iš esmės prašė, kad teismas atliktų viešojo administravimo subjekto funkcijas, ko pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką teismas daryti negali, be kita ko, tai pažeistų asmenų, kurie kartu su pareiškėju įtraukti į Sąrašą (įvertinus tinklo pralaidumų ribotumą), interesus.

4.12. EEĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga dėl licencijos ar leidimo išdavimo termino netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su kitais asmenimis dėl licencijuojamos ar leidimais reguliuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) ir kai yra prašoma išduoti perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo veiklos licenciją teritorijoje, kurioje jau yra išduota perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo veiklos licencija, ar dėl kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjas apie tai yra informuotas Licencijavimo taisyklėse ar Taisyklėse nustatyta tvarka. Šiuo atveju licencija ar leidimas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas pareiškėjui išduoti licenciją ar leidimą pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų, pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos ar leidimo išdavimo priėmimas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Balteva“ skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2023 m. sausio 20 d. pateikė Tarybai prašymą išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje: vėjo elektrinių parko statyba prie bendrovės statomos 80 MW įrengtosios galios saulės elektrinės (pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-43), suformuojant 80 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę prie elektros perdavimo tinklo.

6.2. Taryba 2023 m. vasario 17 d. raštu Nr. R2-(L)-1386 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ paaiškino pareiškėjui, kad Taryba išduoda leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir kontroliuoja leidimais reguliuojamą veiklą, vadovaudamasi EEĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi ir Taisyklių nuostatomis. Taip pat Rašte nurodyta, kad EEĮ 16 straipsnio 27 dalis numato, kad asmuo gali statyti ar įrengti hibridinę elektrinę ir gaminti elektros energiją tik gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis, kai tokie leidimai nėra reikalingi.

Šie leidimai išduodami, jeigu asmuo atitinka šiame straipsnyje jam nustatytus reikalavimus ir sąlygas, taip pat reikalavimus ir sąlygas dėl leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, kai asmuo stato ar įrengia hibridinę elektrinę, įskaitant energijos kaupimo įrenginius. Išduodamuose leidimuose Tarybos nustatyta tvarka nurodoma hibridinės elektrinės bendra įrengtoji galia, lygi hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių įrengtųjų galių sumai, kiekvienos elektrinės įrengtoji galia ir hibridinės elektrinės prijungimo taške leistina generuoti galia.

Be to, EEĮ 16 straipsnio 12 dalyje yra numatyta, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis asmenims, atitinkantiems šio straipsnio 8 ir 15 dalyse numatytus reikalavimus. EEĮ 16 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 15 ir 151 dalyse nurodytų reikalavimų ir sąlygų taikymo ir įvertinimo tvarka, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos pajėgumų, kuriems plėtoti ar modernizuoti prašoma leidimo, rūšį, taip pat reikalaujamų pateikti dokumentų sąrašas nustatomi Taisyklėse.

Taryba atkreipė dėmesį, kad galiojančiose Taisyklių nuostatose nėra reglamentuota leidimų išdavimo tvarka ir sąlygos asmenims, planuojantiems įsirengti hibridines elektrines. Taip pat papildomai pažymėjo, kad šiuo metu vyksta viešoji konsultacija dėl minėtų Taisyklių projekto pakeitimo priėmimo. Taryba, įvertinusi Prašymą ir pateiktus dokumentus, informavo, kad Prašymas bus nagrinėjamas tuomet, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtins Taisyklių pakeitimus, reglamentuojančius leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Energetikos įstatymo, EEĮ, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatos.

8. Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, kad hibridinės elektrinės apibrėžimas leidžia teigti, kad hibridinė elektrinė yra unikali technologija, leidžianti efektyviau išnaudoti tinklą, todėl saulės elektrinė kartu su kita atsinaujinančius energijos išteklius naudojančia technologija jungiama į tą patį elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tašką, yra neatskiriama hibridinės elektrinės sistemos dalis.

9. Remdamasis EEĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi ir Taisyklių, nuostatomis, kurios nustatė, kad Taryba išduoda leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir kontroliuoja leidimais reguliuojamą veiklą, atsižvelgdamas į tai, kad Prašymo pateikimo metu aktuali Taisyklių redakcija nereglamentavo leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarkos, iš pareiškėjo pateikto Prašymo darydamas išvadą, jog pareiškėjas prašė išduoti Leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, teismas sprendė, kad Taryba pagrįstai 2023 m. vasario 17 d. raštu Nr. R2-(L)-1386 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad Prašymas bus išnagrinėtas, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtins Taisyklių pakeitimus, reglamentuojančius leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką.

10. Atsižvelgęs į Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, Nutarimu patvirtintą Sąrašą, į kurį įtrauktas ir pareiškėjas, Tarybos 2022 m. spalio 26 d. pareiškėjui ir kitiems subjektams pateiktame rašte nurodytą informaciją, PETA nuostatas, įvertinęs, kad byloje pateikto Ketinimų protokolo duomenys patvirtina, jog protokolas pasirašytas tik dėl saulės šviesos energijos elektrinės, teismas konstatavo, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į Tarybą dėl leidimo turėjo kreiptis į operatorių dėl sudaryto Ketinimų protokolo pakeitimo, atsižvelgdamas į Tarybos 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3E-170 Sąrašu patvirtintas galias, t. y. atsižvelgiant į ribotą tinklo pralaidumą ir PETA 30 punkte nurodytus apribojimus. Pareiškėjui pasikreipus į elektros tinklų operatorių dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo bei sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo ir pakeistą ketinimų protokolą pateikus Tarybai, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimu patvirtinus Taisyklių pakeitimus, reglamentuojančius leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką, Taryba išnagrinėtų pareiškėjo prašymą aptartų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Teismas pažymėjo, kad apie leidimų išdavimo aplinkybes, pasikeitus teisiniam reguliavimui, Taryba Raštu informavo pareiškėją, nurodė, kad šiuo metu leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pareiškėjams neišduodami, kadangi planuojami Taisyklių pakeitimai, todėl pareiškėjo Prašymas bus nagrinėjamas tik tuomet, kai bus patvirtinti Taisyklių pakeitimai dėl leidimų, susijusių su hibridinėmis elektrinėmis, išdavimo.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl EEĮ 17 straipsnio 2 dalies taikymo, teismas akcentavo, kad pareiškėjo Prašymas išduoti Leidimą Tarybai pateiktas 2023 m. sausio 20 d., t. y. kai pasikeitė teisinis reguliavimas, todėl Taryba ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems ūkio subjektams, leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, tame tarpe ir hibridinių elektrinių veiklai vykdyti, neturėjo pagrindo išduoti.

13. Teismas pabrėžė, kad Taryba neatsisakė ir neatsisako išduoti Leidimo. Pareiškėjo atitikties EEĮ, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Taisyklėse, Apraše ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti (pareiškėjos atveju ir hibridinės elektrinės veiklai) vertinimas nėra baigtas. Leidimų išdavimo klausimai bus svarstomi Vyriausybei priėmus naujos redakcijos Taisykles, kuriose bus įtrauktos nuostatos dėl leidimų išdavimo vykdyti hibridinių elektrinių veiklą. Teismo vertinimu, neįvertinus pareiškėjo atitikties EEĮ, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Taisyklėse, Apraše ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, vykdant hibridinės elektrinės veiklą, gauti, pažeistų teisės aktų nuostatose įtvirtintus reikalavimus.

14. Teismas konstatavo, kad Taryba veikė savo kompetencijos ribose, veiksmai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo įpareigoti Tarybos pateikti pareiškėjui išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu, pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą Nr. B-8 ir išviešinti faktą apie UAB „Balteva“ išduotą leidimą, su identifikaciniu numeriu, pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą Nr. B-8 Valstybinę energetikos reguliavimo tarybos internetinėje svetainėje www.regula.lt, skiltyje „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Balteva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Tarybą pateikti pareiškėjui išduotą Leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą Nr. B-8 bei įpareigoti Tarybą išviešinti faktą apie pareiškėjui išduotą Leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą Nr. B-8 Tarybos internetinėje svetainėje www.regula.lt skiltyje „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei prie bylos prijungti naujus įrodymus.

16. Apeliaciniame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

16.1. 2023 m. sausio 20 d. Prašymo pateikimo momentu nebuvo jokių teisinių kliūčių išduoti leidimą hibridinei elektrinei, nes teisinis reguliavimas tam buvo pakankamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl teisinio reguliavimo stokos išduoti leidimą pareiškėjui pagal 2023 m. sausio 20 d. Prašymą, nelaukiant Taisyklių pakeitimo bei neatliekant papildomų veiksmų, yra ydingi ir prieštaraujantys teisės aktuose numatytam reguliavimui. Prašymas buvo teikiamas planuojant prie vieno atsinaujinančių išteklių šaltinio jungti kitą atsinaujinančių išteklių šaltinį, taigi pagrindas yra – vėjas, kaip atsinaujinančių išteklių šaltinis. O Prašymo išduoti leidimą teikimo momentu leidimų išdavimo tvarka tiek vėjo elektrinėms, tiek saulės elektrinėms teisės aktuose buvo aiškiai reglamentuota, tai net ir nebuvo ginčijama byloje. Taisyklėse, kuriose Prašymo pateikimo momentu buvo reglamentuojama leidimų išdavimo tvarka, nebuvo diferencijuojamas leidimų išdavimas pagal atsinaujinančių energetikos išteklių šaltinį – nei pagal vėją, nei pagal saulę, nei pagal hibridą. Taigi, akivaizdu, kad Taisyklės buvo bendro pobūdžio, t. y. taikytinos visiems atsinaujinančių išteklių šaltiniams, tiek kartu, tiek atskirai. Kita vertus, Prašymas buvo pateiktas tada, kai jau buvo priimti EEĮ pakeitimo įstatymas bei Pakeitimo įstatymas. Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalis nenumatė atskiro ketinimų protokolo sudarymo ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo. Taigi, turint Ketinimų protokolą vienam atsinaujinančių išteklių šaltiniui (vėjui ar saulei), yra galimybė tokį atsinaujinančių išteklių šaltinį hibridinti.

16.2. Analogiškoje situacijoje Taryba ūkio subjektui leidimą hibridinei elektrinei plėtoti išdavė. Pareiškėjo teikiamas naujas įrodymas patvirtina, kad Taryba 2023 m. liepos 12 d. išdavė leidimą (Nr. L-6331) UAB „Telšių vėjo jėgainės“ atžvilgiu (toliau – ir UAB „Telšių vėjo jėgainės“ leidimas) plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kai vėjo elektrinė yra jungiama prie to paties transformatoriaus, kuris projektuojamas pagal UAB „Telšių vėjo jėgainės“ jau anksčiau pasirašytą 2022 m. liepos 8 d. ketinimų protokolą (Nr. 22KP-41) (toliau – ir UAB „Telšių vėjo jėgainės“ Ketinimų protokolas) saulės elektrinei.

Taigi, Taryba, išduodama UAB „Telšių vėjo jėgainės“ leidimą (200 MW saulės ir 200 MW vėjo), savo veikimu patvirtino, kad tiek teisinės, tiek techninės galimybės išduoti leidimus plėtoti hibridines elektrines pagal jau anksčiau pasirašytus ketinimų protokolus vienam atsinaujinančių išteklių šaltiniui, egzistuoja. Todėl nėra jokio pagrindo tokio leidimo neišduoti ir pareiškėjui. Teismo keliu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023 – pridedamas prie apeliacinio skundo) UAB „Telšių vėjo jėgainės“ išsikovojo, kad LITGRID AB išduotų išankstines prijungimo sąlygas hibridinei elektrinei vystyti.

Vienas argumentų, kodėl civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad išankstinės prijungimo sąlygos hibridinei elektrinei privalo UAB „Telšių vėjo jėgainės“ būti išduotos, buvo toks, kad tokio paties pobūdžio išankstinės prijungimo sąlygos jau yra išduotos ir UAB „Balteva“ atžvilgiu. UAB „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo jėgainės“ yra pateikusios Tarybai identiškus dokumentus, kurie skiriasi tik rezervuotos galios dydžiu. Taigi, faktiškai susiklostė nelygiateisiška situacija – nors išankstinės prijungimo sąlygos UAB „Telšių vėjo jėgainės“ hibridinei elektrinei plėtoti buvo išduotos ir remiantis tuo, jog tokios pačios išankstinės prijungimo sąlygos – teisingai – yra jau išduotos ir pareiškėjui, tačiau būtent pareiškėjas niekaip negali atlikti tolimesnių veiksmų pagal tokias išduotas išankstines prijungimo sąlygas, kadangi Taryba tokių išankstinių prijungimo sąlygų bei jau turimo Ketinimų protokolo nevertina kaip pakankamų leidimo plėtoti hibridinę elektrinę išdavimui.

Iš susiklosčiusios situacijos matyti, kad Taryba veikia pažeisdama tiek VAĮ įtvirtintus principus, tiek ir teismų praktikoje suformuluotus principus. Apeliacinės instancijos teismas turėtų ginčo situaciją spręsti sistemiškai ir užtikrinti ūkio subjektų lygiateisiškumą.

16.3. Taryba, išdavusi pareiškėjui leidimą saulės šviesos energijos elektrinei (2023 m. kovo 31 d. Nr. L-6179), pripažino, kad jokių kliūčių veiklai vykdyti nėra. Ūkio subjektui, siekiančiam plėtoti hibridinę elektrinę, net nereikia turėti leidimo vienam atsinaujinančių išteklių šaltiniui, o užtenka turėti ketinimų protokolą tokiam vienam atsinaujinančių išteklių šaltiniui. Konkrečiu atveju pareiškėjas turi netgi stabilesnį pagrindą veiklai vykdyti – ir Ketinimų protokolą, ir leidimą saulės šviesos energijos elektrinei.

16.4. Byloje nėra pagrindo remtis nei PETA, nei Sąrašu, nes tokiu atveju teisės aktai būtų taikomi pareiškėjui atgal, o tai draudžia konstitucinis teisinės valstybės principas. Taryba Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją informavo apie 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios viršijimą 2022 m. liepos 13 d., t. y. po to, kai pareiškėjui jau buvo išduotas 2022 m. liepos 12 d. Ketinimų protokolas saulės elektrinei, taigi, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas reglamentavimas nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui rezervuoti pajėgumai išnyko, atitinkamai, nesudaro sąlygų teigti, kad pareiškėjui taikytinas Sąrašas. Be kita ko, PETA priimtas dar vėliau nei Sąrašas, todėl taip pat konkrečiu atveju nėra taikytinas.

16.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad Taryba pagrįstai nepriėmė jokio sprendimo dėl 2023 m. sausio 20 d. Prašymo remdamasi EEĮ 17 straipsnio 3 dalimi, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo laukti Taisyklių pakeitimo, todėl, kad laikoma, jog Leidimas pareiškėjui jau yra išduotas.

17. Pareiškėjas UAB „Balteva“, teikdamas procesinį prašymą prijungti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje, pažymi, kadangi jų pateikti anksčiau neturėjo galimybės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pavyzdinę UAB „Telšių vėjo jėgainės“ situaciją patvirtinančių dokumentų anksčiau pateikti negalėjo, nes leidimas UAB „Telšių vėjo jėgainės“ plėtoti hibridines elektrines išduotas 2023 m. liepos 12 d., t. y. tada, kai jau buvo užbaigtas nagrinėjimas byloje (2023 m. birželio 29 d.). Taigi, 2023 m. birželio 29 d. pareiškėjas dar negalėjo žinoti apie aplinkybes, kurios paaiškėjo 2023 m. liepos 12 d. Pareiškėjas nurodo, kad pridedami įrodymai yra itin reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi iš jų galima matyti, (i) kaip panašus teisinis klausimas buvo išspręstas kitoje (civilinėje) byloje; (ii) kaip identiškoje situacijoje praktikoje elgiasi – nelygiateisiškai – Taryba. Pareiškėjo įsitikinimu, teikiami nauji įrodymai taip pat niekaip nepraplečia bylos ribų, kadangi teikiami priedai tik patvirtina pareiškėjo byloje jau dėstytą poziciją, kad Taryba, nepriimdama valiniais veiksmais sprendimo dėl 2023 m. sausio 20 d. Prašymo, elgiasi neteisėtai.

18. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

19.1. Pareiškėjo argumentai, neva patvirtinantys Tarybos neveikimą, įgaliojimų viršijimą, nepagrįstą leidimų išdavimo stabdymą, o taip pat ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, yra paremti išskirtinai EEĮ nuostatomis. Įstatymų nuostatos, susijusios su hibridinėmis elektrinėmis atsirado 2022 m. birželio 23 d. priėmus EEĮ pakeitimo įstatymą ir Pakeitimo įstatymą (įsigaliojusį 2022 m. liepos 8 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Prašymo pateikimo metu (2023 m. sausio 20 d.) galiojusi Taisyklių redakcija nereglamentavo leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarkos, Taryba 2023 m. vasario 17 d. raštu Nr. R2-(L)-1386 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad Prašymas bus išnagrinėtas, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtins Taisyklių pakeitimus, reglamentuojančius leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką.

19.2. Vadovaujantis teisiniu reguliavimu hibridinėms elektrinėms išduodamas vienas (bendras) leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir nors išduodamame leidime nurodomi ir techniniai duomenys apie kiekvieną hibridinę elektrinę sudarančią elektrinę, išduodant leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus hibridinei elektrinei, turi būti vertinamos sąlygos ir reikalavimai numatyti konkrečiai elektros energijos gamybos pajėgumų, kuriems plėtoti ar modernizuoti prašoma leidimo, rūšiai, šiuo atveju – hibridinėms elektrinėms išduodamiems leidimams plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus keliami reikalavimai ir sąlygas. Reikalavimai atskiroms elektros energijos gamybos pajėgumų rūšims (saulės, vėjo ar hibridinėms elektrinėms, kaupimo įrenginiams) nustatomi Taisyklėse, ir Prašymo teikimo metu galiojusi aktuali Taisyklių redakcija nereglamentavo leidimų plėtoti hibridinių elektrinių elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo tvarkos. Vadovaujantis teisiniu reguliavimu hibridinėms elektrinėms išduodamas vienas (bendras) leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir nors išduodamame leidime nurodomi ir techniniai duomenys apie kiekvieną hibridinę elektrinę sudarančią elektrinę, išduodant leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus hibridinei elektrinei, turi būti vertinamos sąlygos ir reikalavimai numatyti konkrečiai elektros energijos gamybos pajėgumų, kuriems plėtoti ar modernizuoti prašoma leidimo, rūšiai, šiuo atveju – hibridinėms elektrinėms išduodamiems leidimams plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus keliami reikalavimai ir sąlygas.

19.3. Leidimas plėtoti pajėgumus yra išduodamas asmeniui ketinančiam statyti (įrengti) naują energetikos objektą (elektrinę), todėl darytina išvada, kad leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus išdavimo momentas (tais atvejais kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos išduodamas) laikytinas riba, nuo kurios asmuo gali pradėti vykdyti aktyvius veiksmus (prijungimo sąlygų gavimas, techninio projekto rengimas ir derinimas ir t.t.) dėl elektrinės statybos. Atsižvelgiant į tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 dalis numato, jog atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai prie veikiančios ar vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę, o nagrinėjamu atveju yra žinoma, kad dėl aplinkybių susijusių su Tarybos veiksmais įgyvendinant Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas (Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW), Prašymo teikimo metu pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus saulės šviesos elektrinės statybai (įrengimui), laikytina, kad Prašymo pateikimo metu pareiškėjas neturėjo nei veikiančios, nei statomos saulės elektrinės, kurią būtų galima hibridinti jungiant vėjo elektrinę. Atitinkamai pareiškėjo nurodyti argumentai, jog „Išankstinių prijungimo sąlygų bei Ketinimų protokolo visiškai užtenka leidimo išdavimui pagal 2023 m. sausio 20 d. Prašymą, nelaukiant Taisyklių pakeitimo bei, atitinkamai, jokių papildomų veiksmų neatliekant“ šiuo atveju laikytini nepagrįstais. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje numatyta išlyga siejama tik su tomis situacijomis, kuomet hibridinė elektrinė įrengiama hibridinant arba jau esamą (veikiančią) leidimą gaminti turinčią elektrinę arba statomą, t. y., turinčia leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinę.

19.4. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl to, kad analogiškoje situacijoje Taryba 2023 m. liepos 12 d. išdavė – UAB „Telšių vėjo jėgainės“ leidimą, yra nepagrįsti, kadangi UAB „Telšių vėjo jėgainės“ leidimo išdavimo faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa su pareiškėjo faktinė situacija. Esminis skirtumas tarp situacijos, kurioje yra pareiškėjas ir UAB „Telšių vėjo jėgainės“, yra tas, kad Taryba UAB „Telšių vėjo jėgainės“ prašymą išduoti leidimą plėtoti hibridinės elektrinės elektros energijos gamybos pajėgumus, gavo 2023 m. birželio 6 d., kuomet: 1) 2023 m. kovo 21 d. įsigaliojusi nauja Taisyklių redakcija, numatė leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus hibridinėms elektrinėms išdavimo tvarką ir sąlygas; 2) UAB „Telšių vėjo jėgainės“ kartu su prašymu pateikė Tarybai visus reikalingus dokumentus dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus hibridinei elektrinei išdavimo; 3) UAB „Telšių vėjo jėgainės“ turėjo 2023 m. balandžio 19 d. leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-6219 išduotą saulės šviesos elektrinei, todėl atitinkamai vadovaujantis tiek, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 dalimi, kadangi statoma saulės šviesos elektrinė buvo hibridinama įrengiant vėjo elektrinę, tiek vadovaujantis EEĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punktu, numatančiu, kad ketinimo protokolas neprivalomas kai, gamintojas keičia elektros energijos gamybos įrenginių įrengtąją galią, kai leistina generuoti galia nekeičiama, UAB „Telšių vėjo jėgainės“ atskiro ketinimų protokolo dėl hibridinės elektrinės, nereikėjo. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023 ginčas buvo kilęs dėl išankstinių prijungimo sąlygų hibridinei elektrinei išdavimo ir šalių pasirašytoje taikos sutartyje buvo išspręstas klausimas dėl tokių sąlygų išdavimo. Iki 2023 m. birželio 6 d. Taryba nebuvo gavusi UAB „Telšių vėjo jėgainės“ kreipimųsi dėl leidimo plėtoti hibridinės elektrinės elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo ir ginčo tarp Tarybos ir šios įmonės dėl tokio leidimo tarp Tarybos nebuvo.

19.5. Pareiškėjo Prašymo pateikimo metu (2023 m. sausio 20 d.) galiojusi Taisyklių redakcija nereglamentavo leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarkos, atitinkamai Taryba neturėjo galimybių įvertinti pareiškėjo Prašymo ir priimti sprendimo dėl prašomo leidimo išdavimo. Šiuo atveju manytina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo taikymo negali būti laikomas pagrįstu, nes kaip jau buvo minėta, pareiškėjo Prašymo pateikimo metu (2023 m. sausio 20 d.) galiojusi Taisyklių redakcija nereglamentavo tvarkos, pagal kurią galėjo būti nagrinėjamas Prašymas išduoti leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus hibridinėms elektrinėms. Pareiškėjo nurodyto lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo taikymas šiuo atveju reikštų, kad Taryba būtų turėjusi priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo viršydama savo kompetenciją ir teisės aktų jai suteiktas įgalinimų ribas.

19.6. Pareiškėjo argumentas, jog vadovaujantis EEĮ 17 straipsnio 2 dalimi, leidimas pareiškėjui jau yra išduotas, nepagrįstas, nes:

1) Galiojusi Taisyklių redakcija nenumatė leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarkos ir dokumentų, kurie turėtų būti pateikiami kartu su tokiu prašymu.

2) Tarybos veiksmai, kuriais esant tokiai situacijai būtų išduotas leidimas pagal Prašymą, ne tik viršytų Tarybos kompetenciją ir teisės aktų jai suteiktas įgalinimų ribas, tačiau ir susiklostytų itin ydinga situacija, kuomet elektros tinklų pralaidumai būtų rezervuoti (užimti), tačiau reali atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra de facto nevyktų.

3) Elektros energetikos sektoriaus veiklos valstybinis valdymas, reguliavimas, priežiūra ir kontrolė grindžiami elektros energijos tiekimo ir elektros energetikos sistemos darbo saugumo ir patikimumo principais. Naujų elektros energijos gamybos pajėgumų atsiradimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra ypač svarbus šių dienų kontekste, kuomet dėl Rusijos Federacijos vykdomų aktyvių karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje, yra išbalansuotos (svyruojančios) elektros energijos ir kitų energijos išteklių kainos. Būtent naujų (vietinių) elektros energijos generacijos šaltinių atsiradimas Lietuvoje yra pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti ne tik stabilią elektros energijos kainą vartotojams, bet ir stabilų, patikimą bei savalaikį elektros energijos tiekimą visiems elektros energijos vartotojams.

4) Vadovaujantis EEĮ 16 straipsnio 15 dalies 6 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad Prašymo pateikimo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje nebuvo numatyta leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarkos ir vertintinų dokumentų sąrašo, Taryba nebūtų galėjusi įvertinti visų reikšmingų aplinkybių dėl tokio leidimo išdavimo, todėl negali būti laikoma, kad Tarybai kilo pareiga priimti teigiamą sprendimą išduoti leidimą, kaip ir šiuo atveju negalima laikyti, kad nepriėmus sprendimo per 30 dienų nuo Prašymo su tokia netinkamai įforminta pažyma gavimo, įstatymo pagrindu yra priimtas teigiamas sprendimas dėl leidimo išdavimo.

5) EEĮ 17 straipsnio 2 dalies nuostatos reiškia, kad pareiškėjai, kurie kreipiasi dėl leidimo gaminti elektros energiją, turi pateikti tinkamai įformintus dokumentus; tik pateikus tokius dokumentus ir Tarybai nepriėmus sprendimo per 30 dienų, turi būti laikoma, kad leidimas išduotas įstatymo pagrindu.

6) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliaciniame skunde cituojamoje nutartyje pateikė išaiškinimą, kad tik tuo atveju, jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti leidimą neatsakoma per EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl leidimo išdavimo.

19.7. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta PETA 199–200 punktuose, vadovaudamasis PETA V skyriuje numatyta tvarka ir sąlygomis, turėjo kreiptis į LITGRID AB pateikdamas prašymą rezervacijai. Pareiškėjui atitikus PETA įtvirtintus reikalavimus ir LITGRID AB įtraukus pareiškėją į registrą ir Sąrašą, pareiškėjas per numatytus terminus (PETA 57 p.) su LITGRID AB turėjo pasirašyti susitarimą. Įvertinus PETA 9 punkte įtvirtintą prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų etapų eiliškumą, darytina išvada, kad leidimo plėtoti elektros pajėgumus išdavimo etapas yra galimas tik įgyvendinus prieš tai nurodytus etapus, t. y. ne tik gavus išankstines prijungimo sąlygas (PETA 9.1 p.), bet ir gavus patvirtinimą apie pralaidumų rezervaciją ir pasirašius susitarimą su LITGRID AB (PETA 9.2–9.3 p.).

19.8. Kadangi pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 27 d. išduotos Išankstinės prijungimo sąlygos, galiojo iki 2023 m. kovo 27 d. ir kartu su Prašymu pareiškėjas nebuvo pateikęs patvirtinimo, apie galimybę prijungti įrenginius, t. y. šiuo atveju susitarimo, Taryba žodžiu kreipėsi į perdavimo tinklų operatorių dėl patvirtinimo apie galimybę prijungti elektros įrenginius prie perdavimo tinklų. Į ką perdavimo tinklo operatorius atsakė, kad nuo 2023 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4830-294/2023 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 380 MW galiai (iš 400 MW toje zonoje) ir tolesni veiksmai dėl leidimų išdavimo / projekto vystymo negalimi. 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 23SD-3866 perdavimo tinklo operatorius LITGRID AB, informavo Tarybą, kad operatorius negali patvirtinti, kad pareiškėjo vėjo elektrinės prijungimui yra rezervuotas elektros perdavimo tinklas. Taip pat operatorius nurodė, kad šiuo metu elektros tinklo perdavimo tinklų zonoje, į kurią patenka pareiškėjų vystomos bei planuojamos elektrinės, iš 200 MW laisvų pralaidumų vėjo elektrinėms prijungti, 180 MW yra rezervuota teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl šioje pralaidumų apimtyje nėra galimas naujų išankstinių prijungimo sąlygų išdavimas, ketinimų protokolų sudarymas bei tinklo pralaidumų rezervavimas. Atsižvelgdama į tai, Taryba 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1225 „Dėl atsisakymo išduoti UAB „Balteva“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“ priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą plėtoti hibridinės elektrinės elektros energijos gamybos pajėgumus, pagal pareiškėjo Prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje pagal pareiškėjo skundą nagrinėjama, ar yra teisinis pagrindas įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą pateikti UAB „Balteva“ išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu, pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą Nr. B-8, taip pat įpareigoti Tarybą išviešinti faktą apie UAB „Balteva“ išduotą leidimą, su identifikaciniu numeriu, pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą Nr. B-8 Tarybos internetinėje svetainėje www.regula.lt, skiltyje „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti jo skundą. Nurodo, jog 2023 m. sausio 20 d. Prašymo pateikimo momentu nebuvo jokių teisinių kliūčių išduoti leidimą hibridinei elektrinei, nes teisinis reguliavimas tam buvo pakankamas, nereikėjo laukti Taisyklių pakeitimo. Prašymas buvo teikiamas planuojant prie vieno atsinaujinančių išteklių šaltinio jungti kitą atsinaujinančių išteklių šaltinį, taigi pagrindas yra – vėjas, kaip atsinaujinančių išteklių šaltinis. O Prašymo išduoti leidimą teikimo momentu leidimų išdavimo tvarka tiek vėjo elektrinėms, tiek saulės elektrinėms teisės aktuose buvo aiškiai reglamentuota, tai net ir nebuvo ginčijama byloje. Taisyklėse, kuriose Prašymo pateikimo momentu buvo reglamentuojama leidimų išdavimo tvarka, nebuvo diferencijuojamas leidimų išdavimas pagal atsinaujinančių energetikos išteklių šaltinį – nei pagal vėją, nei pagal saulę, nei pagal hibridą. Taigi, akivaizdu, kad Taisyklės buvo bendro pobūdžio, t. y. taikytinos visiems atsinaujinančių išteklių šaltiniams, tiek kartu, tiek atskirai. Kita vertus, Prašymas buvo pateiktas tada, kai jau buvo priimti EEĮ pakeitimo įstatymas bei Pakeitimo įstatymas. Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalis nenumatė atskiro ketinimų protokolo sudarymo ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo. Taigi, turint Ketinimų protokolą vienam atsinaujinančių išteklių šaltiniui (vėjui ar saulei), yra galimybė tokį atsinaujinančių išteklių šaltinį hibridinti. Be to, Taryba, išdavusi pareiškėjui leidimą saulės šviesos energijos elektrinei (2023 m. kovo 31 d. Nr. L-6179), pripažino, kad jokių kliūčių veiklai vykdyti nėra. Ūkio subjektui, siekiančiam plėtoti hibridinę elektrinę, net nereikia turėti leidimo vienam atsinaujinančių išteklių šaltiniui, o užtenka turėti ketinimų protokolą tokiam vienam atsinaujinančių išteklių šaltiniui. Konkrečiu atveju pareiškėjas turi netgi stabilesnį pagrindą veiklai vykdyti – ir Ketinimų protokolą, ir leidimą saulės šviesos energijos elektrinei.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas, teikdamas 2023 m. sausio 20 d. prašymą išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, siekė vykdyti vėjo elektrinių parko statybą prie bendrovės statomos 80 MW įrengtosios galios saulės elektrinės (pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-43), suformuojant 80 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę prie elektros perdavimo tinklo. Taigi, pareiškėjas siekė vystyti atsinaujinančių išteklių energetikos veiklą, iš esmės nedidindamas bendros 80 MW elektrinės galios, tačiau ją modifikuodamas iš saulės į hibridinę, kurią sudarytų saulės ir vėjo jėgainės, elektrinę.

24. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos valstybė, siekdama, be kita ko, stabdyti klimato kaitos neigiamus padarinius, yra priėmusi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kurio 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą sąnaudas, energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo ir finansinės paramos stabilumo energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams principus; taip pat skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taip kuriant pridėtinę vertę valstybei ir vartotojui bei užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir energetikos saugumą. Šiuo įstatymu nustatoma bendroji skatinimo vartoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuvos Respublikoje sistema (šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis); pagrindinis šio įstatymo uždavinys – siekti, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 55 procentus ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą (šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis).

25. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutarime, vertindamas, be kita ko, kai kurių Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, jog Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Aiškindamas ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos turinį atsinaujinančių išteklių energetikos srityje, Konstitucinis Teismas šiame savo nutarime konstatavo:

25.1. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama asmens laisve ir teise turėti nuosavybę; ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. (inter alia 2009 m. kovo 27 d., 2011 m. sausio 6 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimai); asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus (inter alia 2014 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimai).

25.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, kai yra būtina ginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat su tam tikrais šios veiklos ribojimais ar draudimais (inter alia 2005 m. gegužės 13 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai); įstatyme nustatytas asmens ūkinės veiklos laisvės draudimas kiekvienu atveju turi būti aiškus, skirtas Konstitucijoje įtvirtintų vertybių (sąžiningos konkurencijos, vartotojų interesų ir kt.) apsaugai (inter alia 2005 m. gegužės 13 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai). Tačiau, pagal Konstituciją, valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokias esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (inter alia 2009 m. balandžio 29 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai). Pagal Konstituciją, riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia 2010 m. vasario 26 d., 2020 m. vasario 18 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai), esančio vienu iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (inter alia 2009 m. gruodžio 11 d., 2020 m. vasario 18 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai).

25.3. Pažymėtina ir tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką (kiekvienas pagal savo kompetenciją) ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti ūkinę veiklą, žinoma, jokiu būdu nepažeisdami Konstitucijos ir įstatymų (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimai); dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo konkrečių santykių šioje srityje reguliavimas negali būti visą laiką vienodas; ūkinės veiklos santykių teisinis reguliavimas gali būti keičiamas ir siekiant užtikrinti viešąjį interesą (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai); keisdama ūkinės veiklos santykių teisinį reguliavimą, valstybė gali keisti ir ūkinės veiklos sąlygas; tačiau tai darydama, ji turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, taip pat ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2005 m. gegužės 13 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai).

25.4. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, be kita ko, yra konstatavęs ir tai, kad nors tam tikri ūkinės veiklos santykiai gali būti reguliuojami tik įstatymais, kiti – Vyriausybės nutarimais, dar kiti – žemesnės galios poįstatyminiais teisės aktais, pagal Konstituciją, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai).

25.5. Paminėtinos šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, atskleidžiančios iš Konstitucijos, inter alia jos 46 straipsnio, kylančius reikalavimus įstatymų leidėjui reguliuojant ūkinę veiklą, be kita ko, ir elektros energetikos sektoriuje:

– ūkinės veiklos reguliavimo pagrindinis kriterijus – bendra tautos gerovė; ūkinės veiklos teisinis reguliavimas nėra savitikslis dalykas, jis yra socialinės inžinerijos priemonė, būdas per teisę siekti tautos gerovės (inter alia 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. birželio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai); valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės (inter alia 2015 m. sausio 15 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimai); Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostata, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių ir kitų valstybės institucijų pareigą, paisant Konstitucijos normų ir principų, atsižvelgiant į tautos ūkio būklę, ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei kintamumą, nustatyti tokį ūkinės veiklos teisinį reguliavimą, kuris tarnautų bendrai tautos gerovei (inter alia 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimai);

– valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, valstybė gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones (inter alia 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimai); energetikos srityje vykdoma ūkinė veikla, inter alia visų vartotojų aprūpinimas energijos ištekliais, yra specifinė ūkinė veikla; jai būdinga, be kita ko, tai, kad ją vykdant tiesiogiai daroma įtaka visam šalies ūkiui (2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. spalio 29 d., 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimai); energetikos sistemos saugumas ir patikimumas yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, kuriuo pateisinamas tam tikras diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas šioje srityje; pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą energetikos srityje taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas energetikos sistemos saugumas ir patikimumas (2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai); Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, reguliuojant ūkinę veiklą derinti įvairias konstitucines vertybes, inter alia saugomas pagal Konstitucijos 54 straipsnį (aplinkos apsaugą) (inter alia 2015 m. kovo 5 d., 2018 m. gegužės 24 d. nutarimai);

– elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra vienas iš svarbiausių valstybinės energetikos politikos prioritetų, o viena iš strateginių iniciatyvų elektros energetikos sektoriuje yra didesnė atsinaujinančių energijos išteklių dalis elektros energijos gamyboje (2015 m. spalio 29 d., 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

25.6. Pažymėtina, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viena iš energetikos srityje vykdomų specifinių ūkinių veiklų, kuriai, atsižvelgiant į jos ypatumus, pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnį, gali būti taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas. Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, užtikrinant įvairių atsinaujinančių energijos išteklių šaltinių naudojimą, padeda sumažinti iškastinio kuro (neatsinaujinančių gamtos išteklių) naudojimą ir šio naudojimo suponuojamą aplinkos taršą ir taip prisideda prie vieno iš Konstitucijos 54 straipsnio kylančių valstybės veiklos tikslų – rūpinimosi aplinkos apsauga – įgyvendinimo, taip pat didina valstybės energetinį nepriklausomumą (mažina priklausomybę nuo energijos importo), taigi padeda užtikrinti viešąjį interesą.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kartu pažymi ir tai, kad elektros energetikos veiklos vystymas, siekiant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyto uždavinio (žr. šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalį), yra susijęs su šios veiklos vystymo intensyvinimu, tačiau kartu pagamintos iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos kiekius turi būti įmanoma priimti į skirstymo ir tiekimo įrenginius. Todėl šiai veiklai reguliuoti įstatymų leidėjas teisinį reguliavimą, kaip minėta, naudoja kaip socialinės inžinerijos priemonę, be kita ko, nustatydamas, jog saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, kuriai esant saulės šviesos elektrinių prijungimas vykdomas be elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų, negali viršyti 2 GW (žr. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalį). Kartu pabrėžtina, kad teisinis reguliavimas yra grindžiamas saulės ir vėjo elektrinių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumu ir juo siekiama, be kita ko, užtikrinti maksimalų perdavimo sistemos pralaidumų išnaudojimą skirtingos rūšies elektros (saulės ir vėjo) generavimui, nes, kai yra saulėta ir elektros energiją efektyviausiai gaminama saulės elektrinių, dėl silpno vėjo, vėjo elektrinės veikia mažu pajėgumu, ir atvirkščiai – esant stipriam vėjui, saulės elektrinių generacija maža (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2-968/2024, šio sprendimo 17 punktą). Šiame kontekste atskirai pastebėtina ir tai, kad saulės ir vėjo elektrinių į tinklus pateikiamos galios nevienalaikiškumas yra pripažintas ir įstatymų leidėjo (žr., pvz., EEĮ 31 str. 22 d. (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), 39 str. 22 d. (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija).

27. Energetikos srityje vykdoma ūkinė veikla, inter alia visų vartotojų aprūpinimas energijos ištekliais, yra specifinė ūkinė veikla; jai būdinga, be kita ko, tai, kad ją vykdant tiesiogiai daroma įtaka visam šalies ūkiui. Būtent todėl elektros energetikos ūkine veikla užsiimti galima tik gavus atitinkamus leidimus, be kita ko, numatytus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, jame numatytomis sąlygomis.

28. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas, teikdamas 2023 m. sausio 20 d. prašymą išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, siekė vykdyti vėjo elektrinių parko statybą prie bendrovės statomos 80 MW įrengtosios galios saulės elektrinės (pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-43), suformuojant 80 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę prie elektros perdavimo tinklo. Taigi, pareiškėjas siekė vystyti atsinaujinančių išteklių energetikos veiklą, iš esmės nedidindamas bendros 80 MW elektrinės galios, tačiau ją modifikuodamas iš saulės į hibridinę, kurią sudarytų saulės ir vėjo jėgainės, elektrinę.

Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas 2023 m. sausio 20 d. prašymą, neturėjo leidimo saulės šviesos energijos elektrinei (jis išduotas 2023 m. kovo 31 d., o jo numeris yra L-6179 (jo galiojimas pratęstas iki 2027 m. gruodžio 31 d. (žr. https://www.vert.lt/Docs/Nutarimai_2024_O3E-634.pdf)); antra vertus, Regionų administraciniame teisme pareiškėjas yra užvedęs administracinę bylą Nr. eI4-853-1161/2024, kurioje jis siekia įrodyti, kad saulės šviesos energijos elektrinei vystyti gavo leidimą dar 2022 m.

– taigi pats pareiškėjas kvestionuoja, ar jis turi leidimą saulės šviesos energijos elektrinei vystyti, ar ne), taigi, pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (2022 m. birželio 23 d. redakcija) 14 straipsnio 10 dalies nuostatos „atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai prie veikiančios ar vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, ir nėra didinama leistina generuoti galia“ prasmę laikytina, kad prašymo pateikimo metu pareiškėjas neturėjo nei veikiančios, nei statomos saulės elektrinės, kurią būtų galima hibridinti jungiant vėjo elektrinę.

Atitinkamai pareiškėjo nurodyti argumentai, jog „Išankstinių prijungimo sąlygų bei Ketinimų protokolo visiškai užtenka leidimo išdavimui pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą, nelaukiant Taisyklių pakeitimo bei, atitinkamai, jokių papildomų veiksmų neatliekant“ šiuo atveju laikytini nepagrįstais. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje numatyta išlyga siejama tik su tomis situacijomis, kuomet hibridinė elektrinė įrengiama hibridinant arba jau esamą (veikiančią) leidimą gaminti turinčią elektrinę, arba statomą, t. y., turinčią leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinę.

Vadinasi, pareiškėjui nebuvo galima išduoti leidimo pagal jo 2023 m. sausio 20 d. prašymą ir laikytina, kad jis nebuvo išduotas pagal EEĮ nuostatas; atitinkamai, pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą pateikti UAB „Balteva“ išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu, pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą Nr. B-8, taip pat įpareigoti Tarybą išviešinti faktą apie UAB „Balteva“ išduotą leidimą, su identifikaciniu numeriu, pagal 2023 m. sausio 20 d. prašymą Nr. B-8 Tarybos internetinėje svetainėje www.regula.lt, skiltyje „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“ nėra teisinio pagrindo tenkinti.

29. Pabrėžtina, kad pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog, Tarybai neatsakius, kokių jai papildomų duomenų trūksta, pareiškėjui pateikus 2023 m. sausio 20 d. prašymą, turėtų būti taikoma EEĮ 17 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti, patikslinti ar pakeisti licenciją ar leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos ar leidimo išdavimo, patikslinimo ar pakeitimo“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, nors Taryba netinkamai atsakė pareiškėjui, jog reikėtų sulaukti Taisyklių pakeitimo (procesiniuose dokumentuose – ir Aprašo pakeitimo), visgi negalima laikyti, kad pareiškėjas pateikė 2023 m. sausio 20 d. prašymą tinkamai, prašydamas hibridinti elektrinę, kai net nebuvo išduotas leidimas saulės šviesos energijos elektrinei vystyti. Todėl EEĮ 17 straipsnio 2 dalies minėta nuostata šiuo atveju netaikoma. Kiti pareiškėjo argumentai nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje administracinėje byloje ji nevertina, esą, išduoto leidimo saulės šviesos energijos elektrinei (jis, esą, išduotas 2023 m. kovo 31 d., o jo numeris yra L-6179), santykio su atsakovo atsiliepime nurodomu Tarybos 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1225 „Dėl atsisakymo išduoti UAB „Balteva“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“. Tai nėra šios bylos dalykas. Be to, šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nedalyvaujančiu asmeniu.

31. Dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Aprašo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms pažymėtina, kad Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašas skirtas nagrinėti prašymus dėl leidimų išdavimo įrengti būtent saulės šviesos energijos elektrines, o šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjamas leidimų išdavimo įrengiant būtent saulės šviesos energijos elektrines teisėtumas. Šioje byloje konstatuota, jog Taryba netinkamai atsakė pareiškėjui, jog reikėtų sulaukti Taisyklių pakeitimo (procesiniuose dokumentuose – ir Aprašo pakeitimo), kartu konstatuojant, jog negalima laikyti, kad pareiškėjas pateikė 2023 m. sausio 20 d. prašymą tinkamai, prašydamas hibridinti elektrinę, kai net nebuvo išduotas leidimas saulės šviesos energijos elektrinei vystyti.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino taikytinų teisės aktų nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

33. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jam nėra priteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Ernestas Spruogis