2021-02-10 Nr. AB-2913-3-61-3-03741-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-31-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03741-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ skundą atsakovui Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. A. 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 10-S-31593(1.46E-10); 2) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. Ž. 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą; 3) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. S. 2020 m. spalio 12 d. nutarimą; 4) įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą pagal pareiškėjo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimą ir priimti procesinį sprendimą, kuris galėtų būti skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio bei pridedamų dokumentų matyti, jog pareiškėjo keliamas ginčas nėra susijęs su viešojo administravimo sritimi, o susijęs su prokurorų veiksmais (neveikimu) dėl ikiteisminio tyrimo ir grindžiamas BPK nuostatomis. Pareiškėjo skundžiami nutarimai yra atsakymai į pareiškėjo prašymus pradėti ikiteisminį tyrimą, skundo argumentai grindžiami aplinkybėmis, kodėl toks ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradedamas.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skundžia Vilniaus apygardos prokuratūros ir Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos raštus, tačiau šie aktai nėra priimti institucijoms veikiant viešojo administravimo srityje, o yra susiję su pareiškėjo pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą. Aplinkybė, kad viename iš raštų nurodyta jo apskundimo tvarka pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), nepaneigia kilusio ginčo pobūdžio ne iš administracinių, o iš baudžiamojo proceso teisinių santykių. Pareiškėjas pareiškimais, į kuriuos gauti ginčijami atsakymai (raštai), nesikreipė į nurodytas institucijas dėl viešojo administravimo teisinių klausimų, o prašė pradėti ikiteisminį tyrimą jo nurodomų duomenų pagrindu. Teismas, nagrinėdamas tokį pareiškėjo skundą ir ginčijamų raštų pagrįstumą, turėtų vertinti, ar pagrįstai nėra pradedamas pareiškėjo prašomas ikiteisminis tyrimas, o tokių ginčų nagrinėjimas administracinio teismo kompetencijai nėra priskirtas.

Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir su tuo susijusius veiksmus reglamentuoja BPK, o administraciniai teismai neturi kompetencijos tirti prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, t. y. tokie reikalavimai nėra priskirti nagrinėti administracinio teismo teisėjams ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2017).

Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, taip pat grąžino sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir mano, jog jo pateiktas skundas priskiriamas administracinių teismų kompetencijai, todėl turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas.

Pareiškėjas sutinka, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, tačiau nagrinėjamu atveju teismas visiškai nepagrįstai, neįsigilinęs į keliamos problemos kompleksišką pobūdį, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pažymi, kad skunde aprašoma dvejopa problema, kuri yra susijusi tiek su teisėsaugos institucijų atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek ir su teisėsaugos institucijų, kaip viešojo administravimo subjektų veiksmais, t. y. skunde keliamas klausimas ar viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai atitinka Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1110 nuostatas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašė ne nutarimą, o paprastą administracinį aktą, pats tai patvirtino nurodydamas ir akto apskundimo tvarką. Skunde pareiškėjas ir kelia klausimą dėl situacijos, kai viešojo administravimo subjektas, faktiškai neišnagrinėjęs (net nepradėjęs nagrinėti) skundo, pateikia visiškai formalų ir nemotyvuotą atsakymą, neatitinkantį nei BPK nei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Be to, atsakymas pateikiamas ne nutarimo forma, kuri suteiktų pareiškėjui teisę jį ginčyti bendrosios kompetencijos teisme BPK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą, susiklosto situacija, kai, iš vienos pusės, pareiškėjui atimta teisė apskųsti Vilniaus apygardos prokuratūros veiksmus Vilniaus apygardos teismui, nes viešojo administravimo subjektas priėmė ne nutarimus, numatydamas galimybę juos apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisako priimti skundą nurodydamas, kad skunde keliama problema yra tik BPK klausimas. Pažymi, kad iš pareiškėjo faktiškai atimama teisė apginti savo pažeistas teises tiek bendrosios kompetencijos, tiek ir administraciniame teisme. Akcentuoja, kad pareiškėjas, be kita ko, prašo įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą pagal pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimą ir priimti procesinį sprendimą, kuris galėtų būti skundžiamas BPK nustatyta tvarka, t. y. prašo įpareigoti kaip viešojo administravimo subjektą apskritai svarstyti pateiktą pareiškimą ir priimti dėl jo procesinį sprendimą BPK nustatyta tvarka.

Akcentuoja, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti.

Šioje situacijoje teismas turėtų įvertinti ar ginčijamuose administraciniuose aktuose yra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi šiuo aspektu prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai nebuvo ištirti.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skunde aprašytą situaciją ir išdėstytą problemą kvalifikavo kaip priskirtiną išimtinai BPK sričiai bei nepagrįstai atsisakė ištirti prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmus, todėl nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti inter alia prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų, t. y. kai ginčas nepriskirtinas nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas: 1) pradėti ikiteisminį tyrimą, remiantis pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis; 2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ištirti, ar L. T. veikose nėra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, požymių ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą; 3) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn L. T. ir/ar kitus kaltus asmenis, tuo atveju, jeigu jų veikose bus nustatyta atitinkamose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normose numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.

Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 10-S-31593(1.46E-10) (toliau – ir rugpjūčio 12 d. raštas), atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimą, nurodė, kad analogiškas pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą iš pareiškėjo buvo gautas 2019 m. gegužės 23 d., dėl kurio Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė neskundžiamą nutartį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. I-133 pavirtintos Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 99 punktu, vyresnysis tyrėjas informavo, kad pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ laikomas kartotiniu ir pakartotinai nenagrinėjamas.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu rugpjūčio 12 d. raštu, 2020 m. rugpjūčio 25 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2020 m. rugsėjo 21 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad iš pareiškėjo 2019 m. gegužės 23 d. buvo gautas pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl kurio Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė neskundžiamą nutartį. Vadovaudamasi Tvarkos 99 punktu, prokurorė informavo pareiškėją, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. skundas laikomas kartotiniu ir pakartotinai nenagrinėjamas.

Pareiškėjas su skundu 2020 m. spalio 1 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos rugpjūčio 12 d. raštą; 2) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2- jo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą; 3) pradėti ikiteisminį tyrimą, remiantis UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis; 4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ištirti L. T. galimai padarytas nusikalstamas veikas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn L. T. ir/ar kitus kaltus asmenis, tuo atveju, jeigu jų veikose bus nustatyta atitinkamose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normose numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. S. 2020 m. spalio 12 d. rašte, atsakydamas į pareiškėjo skundą, nurodė, kad remiantis Tvarkos 50 punktu, prokuratūroje gavus pareiškėjo ar jo teisėto atstovo skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, kuriame nurodytos iš esmės tokios pačios faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės kaip ir anksčiau prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame pareiškėjo skunde, pareiškime ar pranešime, dėl kurio jau priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, toks skundas, pareiškimas ar pranešimas laikomas kartotiniu, naujas nutarimas nepriimamas, o pareiškėjui ar jo atstovui atsakoma Apraše nustatyta tvarka. Įvertinęs pareiškėjo 2019 m. gegužės 23 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimų turinį, prokuroras priėjo prie išvados, kad juose nurodytos iš esmės tokios pačios faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, todėl 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimas pagrįstai laikytinas kartotiniu. Pažymėjo, kad skunde nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigūno 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir prokurorės 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimai yra ne nutarimai, o išaiškinimai, kurie BPK nustatyta tvarka neskundžiami. Paaiškino, kad remiantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 53 punktu, šis atsakymas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgdama į šiuo atveju aktualius Specialiosios teismingumo kolegijos išaiškinimus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo keliamas ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos prokuratūrą, siekė, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo pareiškime nurodytos L. T. galbūt padarytos nusikalstamos veikos.

Pareiškėjo skundas, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjo skundžiami raštai yra atsakymai į pareiškėjo pareiškimą bei skundus pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundžiami raštai priimti institucijoms veikiant ne viešojo administravimo srityje, o ikiteisminio tyrimo srityje, kurio pradėjimą ir su tuo susijusius veiksmus reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad viename iš raštų nurodyta jo apskundimo tvarka pagal ABTĮ, taip pat skundžiamo akto forma (raštas, ne nutarimas), nepaneigia kilusio ginčo pobūdžio, atitinkamai nepakeičia bylos rūšinio teismingumo. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. su pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, o ne dėl atsakovo, vien kaip viešojo administravimo institucijos veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog prašo įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą, kaip viešojo administravimo subjektą, apskritai svarstyti pareiškėjo pareiškimą ir priimti dėl jo procesinį sprendimą BPK nustatyta tvarka, tačiau svarstydama pareiškėjo pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apygardos prokuratūra veikia kaip ikiteisminio tyrimo, o ne viešojo administravimo, institucija.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo teiginiais, kad atsisakius priimti jo skundą administraciniame teisme, jam iš esmės atimta teisė apskųsti Vilniaus apygardos prokuratūros veiksmus, kadangi skundžiama nutartimi jo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra ribojama, priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos rūšinį teismingumą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė