de1ece8f-e145-428c-9854-c19b4d6ba308 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-127-907/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05898-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.6.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. Č., jos atstovei advokatei Dianai Oseckienei,atsakovams R. Č., G. Č.,atsakovo atstovui A. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

Č. ieÅ¡kinį atsakovams R. Č., G. Č. ir kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovė J. Č. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino (108-114 b. l.) ir kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2014-01-31 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas R. Č. pardavė atsakovei G. Č. asmeninėn nuosavybėn 0,0870 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra, pripažinti negaliojančiu 2014-06-13 sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas 20120140039574), pagal kurį atsakovė G.

Č., atstovaujama atsakovo R. Č. pagal įgaliojimÄ , įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,0870 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovo kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai, priteisti ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų R. Č. ir G. Č. bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė J. Č. ieÅ¡kinį (108-114 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. 2016-01-11 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2013-12-26 ji buvo sumuÅ¡ta savo sutuoktinio R.

Č.. Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas. Å iaulių apygardos teismo 2015-05-14 nutartimi R. Č. apeliacinis skundas buvo atmestas, nuosprendis paliktas nepakeistas. Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu jai, kaip nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei, iÅ¡ atsakovo R. Č. buvo priteista 16566,80 Lt (4798,08 Eur) turtinės žalos, 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos ir 2000 Lt (579,24 Eur) procesų iÅ¡laidų - iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. 2015-05-28 ji gavo iÅ¡ teismo vykdomÄ jį dokumentÄ , su kuriuo kreipėsi į antstolę VaivÄ Å imkienę, kuri pasakė, kad atsakovas jokio turto neturi. 2015-05-29 kreipėsi į advokatę ir sužinojo kad jos teisės pažeistos - sužinojo apie jos teises pažeidžiantį sandorį.

Teisme yra nagrinėjama jų santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės civilinė byla, padarius pertraukÄ byloje, 2015-10-20 atsakovas pasakė, kad minėtas turtas yra ne tik perleistas, bet ir apsunkintas, jam taikyta hipoteka. Teismui gavus tai patvirtinančius dokumentus ir su jais susipažinus jos atstovei, apie hipotekos sandorį ji sužinojo tik 2015 m. gruodžio mėnesį. Mano, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl kreipimosi į teismÄ siekiant nuginčyti sandorius nėra praleistas.

Mano, kad ginčijamas sandoris pažeidžia jos, kaip kreditorės teises, nes sandoris buvo sudarytas su motina, kas rodo Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , siekiant iÅ¡vengti nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo, atsakomybės. Atsakovas kito turto neturi, tai buvo vienintelis jo likęs turtas, kas mėnesį iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡komos labai mažos sumos, iki Å¡iol yra iÅ¡ieÅ¡kota tik apie 300 Eur žalos. Ji su sutuoktiniu dairėsi namo 2013 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais, tačiau nematė atsakovės jiems perduotų 130000 Lt, apie tai nieko nežinojo.

Apie hipotekÄ net antstolė nežinojo, jai nepasakė, o ji pati baudžiamojoje byloje nematė. PaaiÅ¡kėjo, kad baudžiamojoje byloje areÅ¡tas buvo uždėtas tik atsakovo piniginėms lėšoms, bet ten tik centai. Niekada neprašė parduoti sodo namelio, apie atsakovo skolas ir įkeitimus nieko nežinojo, jis visada sakė, kad jų neturi. IeÅ¡kovės atstovė advokatė Diana Oseckienė palaikė atstovaujamÄ jÄ , prašė ieÅ¡kinį (108-114 b. l.) tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovų argumentai, jog žalÄ atsakovas privalo atlyginti tik tada, kai ji priteista, nes galioja nekaltumo prezumpcija, atmestini, kaip nepagrįsti, nes CK 6.288 str. numato, jog žala atlyginama nuo jos padarymo dienos.

Å iuo atveju - nuo 2013-12-26, kai buvo padarytas sužalojimas ieÅ¡kovei. Nuo tada atsakovas jau neturėjo teisės disponuoti savo turtu, nes atsirado pareiga atlyginti žalÄ . Abu atsakovai R. Č. ir G. Č. nuo pat 2013-12-26 viskÄ Å¾inojo, atsakovė lankėsi pas ieÅ¡kovę ligoninėje, pagelbėdama sÅ«nui įgijo iÅ¡ jo turtÄ , todėl motina ir sÅ«nus (artimieji giminaičiai), sudarę pirkimo - pardavimo sandorį, laikytini nesÄ Å¾iningais. Turtas realiai nebuvo perėjęs atsakovei, ji ir toliau gyvena bute, o sÅ«nus - name.

Atsakovės turtas buvo įkeistas, paskolÄ paėmė jos sÅ«nus, jis naudos turėjo, o atsakovė jokios naudos neturėjo. Abu žinojo, kad taip pažeis ieÅ¡kovės interesus. Sandoriai sudaryti formaliai siekiant iÅ¡vengti prievolės vykdymo. Atsakovas perleido vienintelį savo turtÄ , gavo apie 28000 Eur paskolÄ , ir iÅ¡ minėtų pinigų nei euro nesumokėjo ieÅ¡kovei. G. Č., įkeisdama turtÄ , dar labiau apsunkino galimybę iÅ¡ieÅ¡koti. Be to, ji niekur nedalyvavo, visur jos vardu pagal įgaliojimÄ veikė sÅ«nus R.

Č., ji tik formaliai visur buvo nurodyta. Nors nekilnojamojo turto registras vieÅ¡as, tačiau informacija nėra taip lengvai gaunama, net ir advokatams. Čia buvo asmeninis R. Č. turtas, negalėjo ieÅ¡kovė kas mėnesį klausinėti, ar jis nėra perleistas. Prokuroras turėjo tuo domėtis, nes baudžiamojoje byloje atsakovo turtas buvo areÅ¡tuotas, nuosprendyje taip pat areÅ¡tas paliktas, tai kokiu pagrindu ieÅ¡kovė turėjo domėtis. IeÅ¡kovė buvo atidi ir rÅ«pestinga, gavusi vykdomÄ jį dokumentÄ iÅ¡ karto kreipėsi į antstolį. 2015-05-29 ieÅ¡kovė gavo vykdomÄ jį dokumentÄ iÅ¡ teismo ir nuvyko pas antstolę, tada ir sužinojo, kad turtas perleistas.

Taip pat teisme civilinėje santuokos nutraukimo byloje buvo padaryta pertrauka, 2015-10-20 atsakovas pertraukos metu pasakė, kad turtas apsunkintas. Tada teismo pagalba buvo išreikalauti dokumentai, 2015-11-18 jie gauti teisme, 2015-12-01 advokatė su jais susipažino, tada informavo apie tai ieškovę, tai sužinojimo apie hipotekos sandorį laikoma 2015-12-01 diena, terminas nepraleistas, ieškinys turi būti tenkinamas. Be to, abu šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekiniai.

Å iai dienai iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kota tik 337 Eur, tai akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip kreditorės interesus, nes atsakovas nemokus. NeaiÅ¡ku, kokia buvo bÅ«tinybė sudaryti sandorį, tai patvirtinančių dokumentų jokių nėra, sutuoktinis mirė 2009 m., tai kokia bÅ«tinybė buvo įforminti sandorį 2014 m. Sandorį sudarė motina su sÅ«numi, preziumuojamas nesÄ Å¾iningumas, prezumpcija nepaneigta. Kredito unijos atstovÄ ir atsakovÄ sieja asmeniniai santykiai, jie gerai pažįstami.

Buvo panaikinta hipoteka atsakovo praÅ¡ymu, perleido turtÄ , po to vėl buvo taikyta hipoteka. Santuokos nutraukimo byloje A. L. advokatavo R. Č., nesutiko su neturtinės žalos atlyginimu. Paskola buvo suteikta asmeniui, kuris jokio turto neturi. Visi R. Č. turėti automobiliai utilizuoti, uždėjus areÅ¡tÄ piniginėms lėšoms, paaiÅ¡kėjo, kad jos tuščios, tai buvo vienintelis turtas. Atsakovas R. Č. su ieÅ¡kiniu (108-114 b. l.) nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (130-137 b. l.). 2016-01-11 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad su sutuoktine J.

Č. jau nuo 2013 m. ieÅ¡kojo naujo bÅ«sto, nes jai sodo namelis netiko. Namas buvo neįrengtas, jo įrengimui 2014 m. paėmė paskolÄ , gautus pinigus panaudojo namo įrengimui. Dar buvo skolingas motinai, broliui, todėl grÄ Å¾ino jiems skolas, pateikti tai patvirtinančių dokumentų negali. 2010 m. buvo sudaręs su kredito unija paskolos sutartį ir paėmęs paskolÄ verslui. Buvo įkeistas tas pats sodo namelis. 2014 m. minėtÄ turtÄ pardavė motinai, atsiskaitė su kredito unija, dar turėjo asmeninių skolų, todėl gautus pinigus panaudojo atsiskaitymui su kreditoriais.

IÅ¡ minėtų pinigų nei lito nedavė ieÅ¡kovei. Apie pirkimo - pardavimo sandorį ieÅ¡kovė jau žinojo dar nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , vėliausiai galėjo sužinoti 2014 m. balandžio mėnesį, o apie hipotekos sandorį ieÅ¡kovės neinformavo, informavo tik teismo posėdžio metu padarius pertraukÄ civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, mano, kad kreiptis į teismÄ ieÅ¡kovė praleido vienerių metų terminÄ , todėl praÅ¡o taikyti senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.

Jis buvo pasiskolinęs pinigų iÅ¡ brolio dėl vaiko, norėjo vaiko, reikėjo lankytis pas gydytojus, tai kainavo, bet kvitų - kiek, kam ir už kÄ mokėjo, nerinko. Dirbtinio apvaisinimo procedÅ«rom nedavė jos tėvai. Pardavęs pastatÄ ir žemės sklypÄ motinai, iÅ¡ jos gavo 130000 Lt, iÅ¡ to davė broliui, motinai, ne, gal jai nieko nedavė, ji jam davė, tiksliai nepamena, ar davė kredito unijai ir kam, kokiÄ sumÄ davė, taip pat neprisimena, tačiau ieÅ¡kovei sumokėti neliko nei lito.

Jis yra kredito unijos pajininkas, kredito unija sutiko, kad jis perleistų turtÄ motinai, panaikino įkeitimÄ . Baudžiamoji byla buvo pradėta pagal kitÄ straipsnį, dėl fizinio skausmo sukėlimo, o ne pagal BK 138 str. Be to, ieÅ¡kovė rašė, jog civilinio ieÅ¡kinio sutuoktiniui nereiÅ¡kia. Negalvojo, kad tokiÄ sumÄ iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteis žalos atlyginimo. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , jis negalėjo su ieÅ¡kove matytis, buvo uždrausta teismo. Nesitikėjo skyrybų, galvojo, kad gyvens toliau ir pirks nekilnojamÄ jį turtÄ .

IeÅ¡kovė civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė tik 2015 m. rugsėjo mėnesį, jau po sandorių sudarymo. Apie hipotekos sandorį ieÅ¡kovę ir jos atstovÄ informavo kažkur 2014 m. spalio mėnesį. To namo norėjo jo motina, paskolos ji neėmė savo vardu, jis ėmė paskolÄ , nes geriau susigaudo, nepagalvojo, kad gali paimti paskolÄ motinos vardu. IÅ¡ kur jo motina gavo 130000 Lt, nežino, mano, kad per tiek metų užsidirbo. Jo motina sodo namelyje gyvena savaitgaliais ir vasarÄ , kitÄ laikÄ gyvena bute.

Nebuvo jokios apgaulės, sodo namelio pardavimÄ buvo iÅ¡ anksto suplanavę. Sutinka, kad turi atlyginti baudžiamojoje byloje iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alÄ , tačiau turto neturi, o lėšų irgi beveik neturi, tegul atskaito iÅ¡ darbo užmokesčio, nesvarbu, kiek metų tai užtruks.Atsakovė G. Č. su ieÅ¡kiniu (108-114 b. l.) nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (130-137 b. l.). 2016-01-11 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji su sutuoktiniu įsigijo sodo pastatÄ ir žemės sklypÄ sÅ«naus vardu, bet jų kontrolėje.

Sutuoktinis sirgo, mirė 2009 m. Ieškovė su atsakovu R. Č. nenorėjo sodo namelyje gyventi, todėl pasakė, kad duos pinigus kito būsto įsigijimui. Juos davė, tačiau sutuoktiniui mirus buvo stresas, nebuvo skubos, todėl turto pirkimo - pardavimo sutarties su sūnumi nepasirašė. Neformino 2013 m. lapkričio mėnesį sutarties, nors pinigai buvo perduoti, 130000 Lt perdavė ieškovei ir atsakovui kito būsto įsigijimui, kodėl taip padarė, paaiškinti negalėjo. 130000 Lt perdavė grynaisiais pinigais, neturi tai patvirtinančių įrodymų.

SÅ«nui iÅ¡davė įgaliojimÄ jos vardu tvarkyti reikalus. IÅ¡ jos duotų pinigų sÅ«nus turėjo broliui skolÄ atiduoti, dar įmonės skolas. Kad sÅ«nus sumušė sutuoktinę, sužinojo kitÄ dienÄ . SÅ«nus įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ , gavo 28000 Eur paskolÄ , kuriÄ panaudojo namo įrengimui: apÅ¡iltino namÄ , langus įstatė. Turėjo pakankamai pinigų, bet reikia senatvei pasilikti. Jiems buvo patogiau paimti paskolÄ . Žinojo ir suprato, kad sÅ«naus Å¡eima ateityje gali iÅ¡irti dėl pradėto ikiteisminio tyrimo.

Buvo atėjusi aplankyti ieškovės ligoninėje iš karto po sumušimo, neprašė neviešinti sumušimo, tik norėjo, kad jie susitaikytų. Ji gyvena bute, vasaras leidžia sodo namelyje.Atsakovo kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ atstovas vadovas A. L. su ieškiniu (108-114 b. l.) nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (130-137 b. l.). 2016-01-11 teismo posėdyje paaiškino, kad kredito unijos visi nariai yra pajininkai, atsakovas taip pat pajininkas, juos sieja tik verslo santykiai.

Jis yra senas kredito unijos klientas, jo mokumu kredito unija negali abejoti. Normali praktika, kai vienas asmuo skolinasi, o kitas įkeičia. Pirkimo - pardavimo sandoris nesusijęs su hipoteka, hipoteka užtikrina paskolos grÄ Å¾inimÄ . Hipoteka buvo taikyta po pusmečio, įvykio susieti kreditorius negalėjo, atsakovas nepasakė, kas įvyko. GalbÅ«t pirkimo - pardavimo sandoris ir buvo sudarytas siekiant iÅ¡vengti prievolės ieÅ¡kovei, tačiau baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija, kaltu asmuo pripažįstamas tik įsiteisėjusiu nuosprendžiu.

Atsakovo kaltė buvo įrodyta žymiai vėliau. IeÅ¡kovė turėjo galimybę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, tada apie jos interesus pažeidžiantį sandorį ji turėjo sužinoti 2014 m. balandžio mėnesį. 2010 m. atsakovas gavo iÅ¡ kredito unijos paskolÄ , kuri visai nesusijusi su 2014 m. duota paskola. 2010 m. imant paskolÄ buvo įkeistas tas pats turtas. 2014 m. vasario mėnesį ji buvo grÄ Å¾inta, grÄ Å¾ino virÅ¡ 8000 Eur atsakovas ir galutinai atsiskaitė su kredito unija.

Po to buvo 3-4 mėnesių pertrauka, kai turtas buvo neįkeistas, po to atsakovė jai perleistÄ turtÄ Ä¯keitė. 2014-03-06 buvo nuimtas įkeitimas, praėjo 3 mėnesiai, kol buvo kitas įkeitimas. Niekas neįrodė, kad kredito unija buvo nesÄ Å¾ininga. Kredito unija davė sutikimÄ Ä¯keistÄ turtÄ perleisti atsakovei, bet kodėl ir kaip viskas vyko, konkretizuoti negali. Ä®tarimų nesukėlė, tai normali praktika. 2014 m. paskola buvo suteikta sodo namelio rekonstrukcijai. Kitur panaudoti pinigų atsakovas negalėjo, nes jie paprastai tikrina, kur iÅ¡leidžiami paskolos pinigai, jeigu kyla abejonių.

Å iuo atveju netikrino. Jeigu bÅ«tų sužinoję, kad pinigai panaudoti ne pagal paskirtį, bÅ«tų nutraukę sutartį ir pradėję iÅ¡ieÅ¡kojimÄ prieÅ¡ terminÄ iÅ¡ įkeisto turto. IeÅ¡kovė galėjo sužinoti apie jos teises pažeidžiančius sandorius anksčiau, nes baudžiamojoje byloje turėjo advokatÄ , jeigu jai kilo įtarimas, ji turėjo domėtis. Ar turtas perleistas, ar ne, turėjo domėtis nuolat. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžio (9-24 b. l.), palikto nepakeisto Å iaulių apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi (25-35 b. l.), matyti, kad J.

Č. 2013-12-26 buvo sumušta savo sutuoktinio R. Č., jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu R. Č. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas. Šiaulių apygardos teismo 2015-05-14 nutartimi R. Č. apeliacinis skundas buvo atmestas, nuosprendis paliktas nepakeistas. Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu ieškovei J. Č., kaip nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei, iš atsakovo R. Č. buvo priteista 16566,80 Lt (4798,08 Eur) turtinės žalos, 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos ir 2000 Lt (579,24 Eur) procesų išlaidų - išlaidų advokato pagalbai apmokėti (24 b. l.).

Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu taip pat paliktas galioti R. Č. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausančias pinigines lėšas 3461,82 Lt sumai, esančias banko sÄ skaitose, iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių patenkinimo. IÅ¡ antstolės Vaivos Å imkienės pažymos (39 b. l.) matyti, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo R. Č. ieÅ¡kovės J. Č. naudai pagal baudžiamojoje byloje iÅ¡duotÄ dokumentÄ iki 2015-06-25, t. y. per mėnesį laiko iÅ¡ atsakovo iÅ¡ 8273,52 Eur sumos buvo iÅ¡ieÅ¡kota tik 3,17 Eur.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (40-43 b. l.) ir 2014-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties (124-128 b. l.) matyti, kad 0,0870 ha ploto žemės sklypas ir pastatas - gyvenamasis namas, esantys Ramunės Sodų 7 - oji g. 39, Šiaulių m., 2014-01-31 pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovo R. Č. buvo perleisti atsakovei G. Č. už 130000 Lt. Minėtam turtui 2010-05-05 buvo įregistruota hipoteka, o 2014-03-06 ji buvo išregistruota. Iš Centrinės hipotekos įstaigos pateikto Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašo (105-107 b. l.) ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (142-144 b. l.) matyti, kad 2014-06-13 buvo įregistruotas sutartinės hipotekos sandoris (identifikavimo kodas 20120140039574), kuriuo buvo įkeistas nekilnojamasis turtas - 0,0870 ha ploto žemės sklypas ir pastatas - gyvenamasis namas, esantys Ramunės Sodų 7 - oji g. 39, Šiaulių m., nuosavybės teise priklausantis atsakovei G.

Č., atstovaujamai atsakovo R. Č. pagal įgaliojimÄ , siekiant užtikrinti atsakovui R. Č. suteiktos 28000 Eur paskolos grÄ Å¾inimÄ . IÅ¡ VÄ® Registrų centro 2015-12-15 pateikto raÅ¡to (123 b. l.) matyti, kad nekilnojamojo turto, esančio Ramunės Sodų 7 - oji g. 39, Å iaulių m., vidutinė rinkos vertė 2015-12-15 dienai yra: 0,0870 ha ploto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 7320 Eur, pastato - gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė - 61400 Eur.IeÅ¡kovė J. Č. ginčija atsakovų R.

Č. ir G. Č. sudarytus sandorius (2014-01-31 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas R. Č. pardavė atsakovei G. Č. asmeninėn nuosavybėn 0,0870 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir 2014-06-13 sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas 20120140039574), pagal kurį atsakovė G. Č., atstovaujama atsakovo R. Č. pagal įgaliojimÄ , įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,0870 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovo kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai) actio Pauliana pagrindu.

Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana – sandorių negaliojimo instituto iÅ¡imtis, nes suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus.

Dėl Å¡io kreditorių teisių apsaugos bÅ«do iÅ¡skirtinumo pastarÄ jį galima taikyti tik esant taikymo sÄ lygų visetui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl ieÅ¡kinio senaties CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu pagal kreditoriaus reikalavimÄ apginti jo teises. Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia Å¡io termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrÄ jÄ senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios Å¡io termino skaičiavimo taisyklės (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013, 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Pagal bendrÄ sias ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo taisykles nustatančio CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

Šios taisyklės išimtis nustato CK ar kiti įstatymai. CK 6.66 straipsnyje, reglamentuojančiame kreditoriaus teisę pareikšti ieškinį (actio Pauliana), nustatyta, kad terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Šia nuostata reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis.

IÅ¡ jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytÄ sandorį ir, antra, informacija, kad Å¡is sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Pagal formuojamÄ teisminę praktikÄ ieÅ¡kinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktÄ , taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises.

Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad bÅ«tų pradėtas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali bÅ«ti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieÅ¡kinio senaties termino.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nurodė, jog apie tai, kad 2014-01-31 pirkimo - pardavimo sandoris pažeidžia jos teises, ji sužinojo 2015-05-29, nes 2015-05-28 ji gavo iÅ¡ teismo vykdomÄ jį dokumentÄ , su kuriuo kreipėsi į antstolę VaivÄ Å imkienę.

Antstolė jÄ informavo, jog 2014-01-31 sandoriu vienintelis atsakovo turtas buvo perleistas, jis Å¡iuo metu jokio turto neturi ir yra nemokus. Tada ji 2015-05-29 kreipėsi į advokatę, kuri iÅ¡aiÅ¡kino, kad minėtas sandoris pažeidžia jos, kaip kreditorės teises ir teisėtus interesus, todėl nuo minėtos datos turi bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas. Apie sutartinės hipotekos sandorį ji sužinojo, kai civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės buvo padaryta pertrauka teismo posėdžio metu susitaikymui. 2015-10-20 atsakovas pertraukos metu pasakė, kad turtas apsunkintas.

Tada teismo pagalba buvo iÅ¡reikalauti dokumentai, 2015-11-18 jie gauti teisme, 2015-12-01 advokatė su jais susipažino, tada informavo apie tai ieÅ¡kovę, taigi sužinojimo apie hipotekos sandorį laikoma 2015-12-01 diena. Mano, kad po sužinojimo apie jos teises pažeidžiančius sandorius į teismÄ su ieÅ¡kiniu ji kreipėsi laiku, vienerių metų kreipimosi į teismÄ termino nepraleido. Atsakovai su tuo nesutinka, mano, kad apie jos teises pažeidžiančius sandorius ieÅ¡kovė galėjo sužinoti 2014 m. balandžio ir spalio mėnesiais, nes į baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai, todėl vienerių metų terminas yra praleistas, jo atnaujinti ieÅ¡kovė nepraÅ¡o, todėl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.

Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė žinojo, kad atsakovui R. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pateikus antstolei vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui, paaiÅ¡kėjo, jog minėto turto nėra, jis perleistas. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-1016-951/2014 (baudžiamoji byla Nr. 1-1016-951/2014, 2 t., 8-13 b. l.) matyti, kad 2014-04-28 baudžiamojoje byloje buvo pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 2014-01-31 buvo perleistas G.

Č.. Su baudžiamosios bylos medžiaga ieÅ¡kovė susipažino, kopijas pasidarė (baudžiamoji byla Nr. 1-1016-951/2014, 2 t., 93-94 b. l.), ji tai pripažino teismo posėdyje, tačiau nurodė, jog į tai neatkreipė dėmesio, paprašė padaryti kai kurių dokumentų kopijas, kurias pateikė advokatui. JÄ baudžiamojoje byloje atstovavo atstovas advokatas, t. y., profesionalus teisininkas. Be to, jos, kaip nukentėjusiosios interesus baudžiamojoje byloje gynė dar ir kitas teisininkas - prokuroras.

IeÅ¡kovė, turėdama byloje atstovÄ - profesionalų teisininkÄ , pagrįstai tikėjosi, jog jos teisės ir teisėti interesai bus tinkamai apginti, tuo labiau, kad ji teisinių žinių neturėjo. IeÅ¡kovė, jeigu ir matė apie turto perleidimÄ , ji galėjo nesuvokti ir, akivaizdu, jog nesuvokė, kad jos teisės jau pažeistos. Tai nesuvokė ir jos atstovas bei prokuroras, kurie turėjo tinkamai apginti nukentėjusio asmens interesus, nes laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikomas tik piniginėms lėšoms, bet ne vieninteliam atsakovo turimam turtui.

Net ir paaiškėjus, jog piniginių lėšų atsakovas neturi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kitam turtui nebuvo taikytas. Be to, net ieškovei pareiškus baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, jos atstovas neprašė padidinti taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo masto, to nereikalavo ir prokuroras, to nepadarė baudžiamojoje byloje ir teismas, nors civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje patenkino gerokai didesnei sumai. Be to, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad nors ieškovė prašė padaryti kai kurių dokumentų kopijas iš baudžiamosios bylos, tačiau nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo kopijos padaryti neprašė (baudžiamoji byla Nr. 1-1016-951/2014, 2 t., 93 b. l.).

Todėl, nors ieÅ¡kovė ar jos atstovas baudžiamojoje byloje 2014 m. balandžio mėnesį galimai žinojo apie pirkimo - pardavimo sandorį, dar nėra pagrindas spręsti, jog ieÅ¡kovė suvokė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos jos teisės, nes visiÅ¡kai įtikinami ieÅ¡kovės ir jos atstovės argumentai, jog ji pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas R. Č. sumokės teismo priteistÄ Å¾alÄ arba jÄ bus galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jam priklausančio turto, kuriam buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris paliktas nuosprendžiu galioti iki civilinių ieÅ¡kinių visiÅ¡ko patenkinimo.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant ir į tai, jog ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo sutuoktiniui, kuris, kaip ir kiekvienas asmuo, padaręs žalos, privalo jÄ atlyginti, nes tai numato įstatymas. Bylos duomenimis nustatyta, jog Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu (9-24 b. l.), paliktu nepakeistu Å iaulių apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi (25-35 b. l.), R. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas, iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteista turtinė ir neturtinė žala.

Teismo nuomone, tik po nuosprendžio įsiteisėjimo ieÅ¡kovė, gavusi vykdomÄ jį dokumentÄ ir kreipusis su juo į antstolę, o po to į advokatę, neturėdama pakankamos patirties ir teisinių žinių, suvokė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos jos teisės, nes ieÅ¡kovė pagrįstai nebegalėjo tikėtis gauti teismo priteistÄ Å¾alÄ . Apie sutartinės hipotekos sandorį ieÅ¡kovė teigė sužinojusi teisme, kai civilinėje santuokos nutraukimo byloje buvo padaryta pertrauka, 2015-10-20 atsakovas pertraukos metu pasakė, kad turtas apsunkintas.

Tada teismo pagalba buvo iÅ¡reikalauti dokumentai, 2015-11-18 jie gauti teisme (104 b. l.), 2015-12-01 advokatė su jais susipažino, tada informavo apie tai ieÅ¡kovę, tai sužinojimo apie hipotekos sandorį laikoma 2015-12-01 diena. Atsakovas R. Č. teismo posėdyje iÅ¡ pradžių patvirtino tas pačias aplinkybes, nurodydamas, jog ieÅ¡kovės apie tai neinformavo, po to nurodė, jog 2014 m. spalio mėnesį apie tai informavo jos atstovÄ baudžiamojoje byloje pertraukos metu, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas remiasi ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, nes jie logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, ir atmeta atsakovo teiginius, kaip neįrodytus ir niekuo nepagrįstus bei nenuoseklius.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovei žinant iÅ¡ karto apie abu sandorius, kaip pažeidžiančius jos teises, abu sandorius pirminiu ieÅ¡kiniu ji bÅ«tų ir ginčijusi, bet kadangi apie sutartinės hipotekos sandorį ji sužinojo žymiai vėliau, tai vėliau jį ir ginčija patikslintu ieÅ¡kiniu. Be to, informavimas ieÅ¡kovės atstovo, nereiÅ¡kia, kad apie minėtÄ sandorį buvo informuota ieÅ¡kovė ir kad tiek ieÅ¡kovė, tiek jos atstovas baudžiamojoje byloje suvokė, jog tai yra ieÅ¡kovės teisių pažeidimas, kuris gali bÅ«ti atkurtas tik civilinio proceso tvarka.

PrieÅ¡ingai byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė buvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, pakankamai domėjosi savo teisėmis ir teisėtais interesais, nieko nelaukdama kreipėsi į antstolę, advokatę, o sužinojusi apie teisių pažeidimÄ ,- į teismÄ . Be to, teismas sutinka su ieÅ¡kovės atstovės argumentais, kad nors VÄ® Registro centro duomenys vieÅ¡i ir informacija apie sandorius buvo iÅ¡vieÅ¡inta, tačiau minėti duomenys gaunami tik atlygintinai, pateikus atitinkamÄ užklausÄ , o duomenys, susiję su asmens asmeniniu turtu, neiÅ¡kėlus su tuo susijusios bylos, kažin ar bÅ«tų teikiami, be to, jie negali bÅ«ti tikrinami nuolat (kas mėnesį ir pan.), nes nebus teikiami.

Nustačius Å¡ias aplinkybes, nagrinėjamoje byloje vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo ir turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2015-05-29 dėl pirkimo - pardavimo sandorio nuginčijimo ir 2015-12-01 dėl sutartinės hipotekos sandorio nuginčijimo. IeÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2015-07-23 ir su patikslintu ieÅ¡kiniu - 2015-12-02, t. y. nedelsdama. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. kada buvo sudarytas pirkimo - pardavimo sandoris – 2014 m. sausio 31 d., kada apie jį sužinojo ar turėjo sužinoti kreditorius – 2014 m. balandžio 28 d., taip pat aplinkybę, kada kreditorius suprato, jog sudarytu skolininko sandoriu kreditoriaus teisės buvo pažeistos, nes skolininkas tapo nemokus – 2015 m. gegužės 29 d., taip pat kada buvo sudarytas sutartinės hipotekos sandoris – 2014 m. birželio 13 d., kada apie jį sužinojo ar turėjo sužinoti kreditorius atsakovo R.

Č. teigimu – 2014 m. spalio mėnesį ir ieškovės teigimu - 2015 m. spalio 20 d., taip pat aplinkybę, kada kreditorius suprato, jog sudarytu skolininko sandoriu kreditoriaus teisės buvo pažeistos, nes žalos išieškojimas iš skolininko tapo dar labiau apsunkintas – 2015 m. gruodžio 1 d., konstatuotina, jog nuo 2015 m. gegužės 29 d. datos skaičiuotinas 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas 2014-01-31 pirkimo - pardavimo sandoriui ginčyti ir nuo 2015 m. gruodžio 1 d. skaičiuotinas 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas 2014-06-13 sutartinės hipotekos sandoriui ginčyti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kreditoriui reikalingas laikas ne tik sužinoti apie konkrečius sandorius, jų sudarymo aplinkybes, bet ir įvertinti Å¡ių sandorių įtakÄ paties kreditoriaus teisėms, akivaizdu, kad CK 6.66 str. 3 d. nustatytas terminas actio Pauliana ieÅ¡kiniui pateikti ieÅ¡kovės nėra praleistas. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės Actio Pauliana institutui taikyti bÅ«tina, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai.

Kreditorius turi pareigÄ Ä¯rodyti byloje, kad jis turi tokiÄ , t. y. neabejotinÄ ir galiojančiÄ , reikalavimo teisę, kad Å¡i egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų (9-24, 25-35 b. l.), Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu atsakovas R. Č. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas.

Šiaulių apygardos teismo 2015-05-14 nutartimi R. Č. apeliacinis skundas buvo atmestas, nuosprendis paliktas nepakeistas. Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu ieškovei J. Č., kaip nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei, iš atsakovo R. Č. buvo priteista 16566,80 Lt (4798,08 Eur) turtinės žalos, 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos ir 2000 Lt (579,24 Eur) procesų išlaidų - išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso – 8273,52 Eur. Byloje ginčo dėl reikalavimo teisės, žalos dydžio nėra, t.y.

Å¡alys patvirtino, kad atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jai buvo padaryta žala, kuri įvertinta pinigais ir priteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsakovas sutinka, jog žalÄ ieÅ¡kovei turi atlyginti, tačiau nežino kada, nes neturi tam lėšų. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį kaip teisių gynimo bÅ«dÄ kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai). Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ .

Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. Prievolės atsiradimo momentÄ lemia juridinio fakto, iÅ¡ kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momento, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iÅ¡ delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalÄ atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimÄ â€“ tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; kt.). Byloje nustatyta, jog atsakovo neteisėtais veiksmais, atliktais 2013-12-26, ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, susijusi su sveikatos sužalojimu.

R. Č. ieškovei padaryta žala (turtinė ir neturtinė) kildinama iš delikto, todėl žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. CK 6.288 straipsnio 1 dalis numato, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi, žalos atlyginimas turi būti mokamas nuo žalos padarymo dienos. Šis principas taikomas tada, kai žala atsiranda iš karto, atlikus neteisėtus veiksmus.

O jeigu nuo neteisėtų veiksmų iki žalos atsiradimo praeina tam tikras laikas, tai žalos atlyginimas mokamas nuo žalos atsiradimo dienos. Komentuojama norma yra bendroji, ji taikoma žalos, padarytos tiek sveikatos sužalojimu, tiek gyvybės atėmimu. Tai paneigia atsakovų argumentus, kad nuo žalos padarymo ieškovei atsakovo neteisėtais veiksmais iki nuosprendžio įsiteisėjimo galiojo nekaltumo prezumpcija ir atsakovas negalėjo tikėtis, kad iš jo bus priteista žala ieškovei, kaip visiškai nepagrįstus.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei atsakovo neteisėtais veiksmais žala buvo padaryta 2013-12-26, tai patvirtina tiek baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, tiek konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl žala turi bÅ«ti atlyginama nuo jos padarymo dienos - 2013-12-26, o ne nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžio pripažinti atsakovÄ kaltu ir iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteisti žalos atlyginimÄ Ä¯siteisėjimas pagal formuojamÄ kasacinę teismo praktikÄ â€“ tai tik kreditorės (ieÅ¡kovės) teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas.

Be to, pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimo momentas negali bÅ«ti skaičiuojamas ir nuo civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kimo momento, nes ieÅ¡kovė baudžiamojoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja nuo pat jos sveikatos sužalojimo, nuo tada ji įgijo reikalavimo teisę atsakovui, taip pat įgijo teisę naudotis įstatymo suteikiama jos reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais. Actio Pauliana kreditorius gali reikÅ¡ti per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

Todėl ieÅ¡kovė galėjo pasirinkti reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį ar jo nereikÅ¡ti, jeigu pasirinko pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį, tai ji galėjo daryti bet kurioje ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo proceso stadijoje iki baigiamųjų kalbų arba kreiptis į teismÄ dėl nuostolių priteisimo civilinio proceso tvarka, t. y. ji bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pareikÅ¡ti atsakovui ieÅ¡kinį, o atsakovas, bÅ«damas atsakingas už žalos padarymÄ ieÅ¡kovei, gali bet kada tikėtis, kad iÅ¡ jo gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota žala (CK 6.263 str. 1 d., 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kokie sužalojimai buvo padaryti ir teismo ekspertų nustatyti ieÅ¡kovei, atsakovas turėjo tikėtis ir numatyti, kad iÅ¡ jo anksčiau ar vėliau bus pareikalauta atlyginti nemažo dydžio žalÄ . Vadinasi, jau nuo 2013-12-26 ieÅ¡kovė atsakovo R. Č. atžvilgiu turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, kaip savarankiÅ¡kÄ actio Pauliana sÄ lygÄ , kylančiÄ iÅ¡ įsiteisėjusio, galiojančio ir neįvykdyto teismo nuosprendžio, pagal kuriÄ atsakovo prievolė ieÅ¡kovei Å¡iai dienai nėra pasibaigusi, t. y. tiek iki ginčijamų sandorių sudarymo, tiek jų sudarymo metu, tiek Å¡iuo metu, nes iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei pagal vykdomÄ jį dokumentÄ yra iÅ¡ieÅ¡kota labai nedidelė suma, ko nepaneigė byloje ir pats atsakovas R.

Č.. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimÄ vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais bÅ«dais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininkÄ .

Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų; arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti.

Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamÄ skolininko turto padėtį su ta, kuri bÅ«tų, jei ginčijamas sandoris nebÅ«tų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet ir visÄ skolininko iki ginčijamo sandorio turėtÄ turtÄ ir turimÄ po jo sudarymo. Sandoris taip pat pažeidžia kreditoriaus teises ir tuo atveju, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (pavyzdžiui, nemokus skolininkas atsiskaito su vienu iÅ¡ kreditorių perleisdamas jam turtÄ už mažesnę sumÄ nei rinkos vertė, taip panaikindamas įsiskolinimÄ konkrečiam kreditoriui, tačiau sumažindamas kitų kreditorių galimybę susigrÄ Å¾inti skolÄ ).

Nustatinėjant actio Pauliana instituto dar vienÄ taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., iÅ¡nuomojo įkeistÄ butÄ , sutartimi nustatė servitutÄ ar uzufruktÄ ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008; kt.). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; kt.). Arba nors skolininkas, perleidęs turtÄ , ir netapo nemokus (pvz., gauna atlyginimÄ , į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas), tačiau gerokai sumažino savo turtÄ ir sudarė realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007; kt.).

Prie tokių atvejų priskirtinas skolininko turto pardavimas už aiÅ¡kiai mažesnę kainÄ , kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali iÅ¡siieÅ¡koti skolos, nes skolininko gautos už parduotÄ turtÄ sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grÄ Å¾inti. Kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos ir kitais bÅ«dais, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali bÅ«ti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau.

Be to, skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus įkeisdamas savo turtÄ kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iÅ¡ įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.192 straipsnis) ar sandoriais prisiimdamas naujų įsipareigojimų, kurių prisiimti neprivalėjo (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2013; 2015 m. sausio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2015; kt.).

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr. 3K-3-167/2012; 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012; kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas R. Č. turėjo transporto priemones, tačiau jos prieÅ¡ sudarant ginčo sandorius buvo sunaikintos ir iÅ¡registruotos. R. Č. gaunamos pajamos nedidelės, todėl iÅ¡ jų ieÅ¡kovės naudai atskaitomos visiÅ¡kai mažos sumos, neatitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ iÅ¡ieÅ¡kant tik iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio, su kuo jis teismo posėdžiu metu sutiko ir nurodė, jog tik toks žalos atlyginimo bÅ«das įmanomas, nes jis kito turto neturi, žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas užtruktų gana ilgai (ne vienerius metus), be to, toks iÅ¡ieÅ¡kojimas pažeistų ieÅ¡kovės teisę gauti žalos atlyginimÄ per įmanomai trumpesnį laikÄ , neatitiktų jos teisėtų interesų ir lÅ«kesčių.

Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ atsakovui R. Č. nuosavybės teise priklausė vienintelis nekilnojamasis turtas, esantis Ramunės Sodų 7-oji g. 39, Å iauliai, kuris 2014-01-31 buvo perleistas jo motinai G. Č., t. y. ginčijamas sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip kreditorės interesus, nes minėtu sandoriu skolininkas (atsakovas) tampa nemokus, nes iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo darbo užmokesčio yra neefektyvus. Kitu ginčijamu sandoriu (2014-06-13 sutartinės hipotekos sandoriu) atsakovas, veikdamas pagal įgaliojimÄ , iÅ¡duotÄ G.

Č., perleistÄ turtÄ Ä¯keičia atsakovui kredito unijai „Žemdirbio gerovė“, t. y., perleistas turtas, o taip pat ir iÅ¡ieÅ¡kojimas dar labiau apsunkinamas, nes kredito unija tampa privilegijuotu kreditoriumi, jo reikalavimas paskolos negrÄ Å¾inimo atveju visa apimtimi bus tenkinamas iÅ¡ įkeisto turto pirmiau nei ieÅ¡kovės ar kitų kreditorių reikalavimai, todėl ir minėtas sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės teises, nes ji, patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus, gali neturėti galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ minėtÄ turtÄ .

Be to, nauju paskolos sandoriu atsakovas prisiėmė naujų įsipareigojimų, kurių prisiimti neprivalėjo, nes turtas buvo renovuojamas ne jo, be to, kaip nurodė atsakovė G. Č., minėto sandorio sudaryti nebuvo poreikio, nes ji pinigų turėjo, bet taip buvo patogiau. Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuriÄ gali nustatyti įstatymas, ir jei Å¡alis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., vieÅ¡ojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004; kt.); skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali bÅ«ti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iÅ¡ sutarties, skolininko vienaÅ¡aliÅ¡ko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimÄ Ä¯keisti turtÄ ), ikisutartinių santykių, vieÅ¡o konkurso ir kitų imperatyvų (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.); tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.); egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, negali bÅ«ti CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste vertinama kaip skolininko pareiga sudaryti kokius nors kitokius sandorius siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui, parduoti savo turtÄ , imti paskolÄ arba kreditoriui perleisti turtÄ ar turtines teises (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigÄ sudaryti sandorį, jÄ turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti Å¡ia pareiga, siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranaÅ¡umÄ tik vienam ar keletui jų. Ä®statymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. PranaÅ¡umo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, tai net ir esant susidėjusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl bÅ«tinumo sudaryti sutartį (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).Byloje nustatyta, kad 0,0870 ha ploto žemės sklypas ir pastatas - gyvenamasis namas, esantys Ramunės Sodų 7 - oji g. 39, Å iaulių m., 2014-01-31 pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovo R. Č. buvo perleisti atsakovei G. Č. už 130000 Lt. 2014-06-13 buvo įregistruotas sutartinės hipotekos sandoris (identifikavimo kodas 20120140039574), kuriuo buvo įkeistas nekilnojamasis turtas - 0,0870 ha ploto žemės sklypas ir pastatas - gyvenamasis namas, esantys Ramunės Sodų 7 - oji g. 39, Å iaulių m., nuosavybės teise priklausantis atsakovei G.

Č., atstovaujamai atsakovo R. Č. pagal įgaliojimÄ , siekiant užtikrinti atsakovui R. Č. suteiktos 28000 Eur paskolos grÄ Å¾inimÄ . Atsakovas R. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog pirkimo – pardavimo sandorį sudaryti reikėjo, nes minėtas nekilnojamasis turtas buvo pirktas jo tėvų dar tėvui esant gyvam, ieÅ¡kovė minėto turto nenorėjo, o jo motina atsakovė G. Č. visada norėjo minėtame sodo namelyje gyventi. Todėl motina jam 2013 m. gal lapkričio mėnesį davė 130000 Lt, kad jis su sutuoktine J.

Č. įsigytų kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , o šį – parduotų jai. IÅ¡ minėtų pinigų jis sumokėjo skolas broliui, motinai, su verslu susijusias skolas. Tačiau nepateikė teismui jokių dokumentų, kad minėtas skolas jis turėjo, kokio dydžio buvo skolos ir kad jos buvo sumokėtos, beje, jis net neįvardino, kokiems asmenims ir kiek buvo skolingas dėl verslo. Pabrėžtina, jog tai gana didelė suma, tačiau nei lito iÅ¡ minėtos sumos jis neatidavė ieÅ¡kovei. Atsakovė G.

Č. patvirtino sÅ«naus duotus paaiÅ¡kinimus, nurodė, jog sodo namelį ir žemės sklypÄ ji įsigijo su savo sutuoktiniu dar jam esant gyvam. TurtÄ užregistravo sÅ«naus vardu. Sutuoktinis mirė 2009 m., buvo dėl to labai sunku emociÅ¡kai, stresas, sutartį sudaryti nebuvo jokios skubos, todėl pinigus 130000 Lt atidavė sÅ«nui kitam bÅ«stui įsigyti, nes J. Č. nenorėjo gyventi sodo namelyje, o pati nusprendė gyventi sodo namelyje. Ji taip pat nurodė, jog iÅ¡ minėtų pinigų sÅ«nus atidavė verslo skolas, skolÄ broliui, tačiau nieko konkretizuoti negalėjo.

IeÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė, jog jie pirkti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ieÅ¡kojo 2013 m. birželio – rugsėjo mėnesiais, tačiau jokių rankpinigių niekam nedavė, 130000 Lt net nematė. Be to, atsakovas jai visada tvirtino, jog jis jokių skolų neturi. Teismas sutinka su ieÅ¡kovės ir jos atstovės argumentais, kad jokios pareigos sudaryti 2014-01-31 pirkimo – pardavimo sandorį nei atsakovas R. Č., nei jo motina neturėjo, nes pinigai už turtÄ buvo perduoti 2013 m. lapkričio mėnesį, atsakovas patvirtino, kad juos gavo.

Beje, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė G. Č. už turtÄ mokėjo jau antrÄ kartÄ : pirmÄ kartÄ , pasak jos, ji turtÄ Ä¯gijo su sutuoktiniu, bet sÅ«naus vardu, antrÄ kartÄ â€“ vėl iÅ¡ sÅ«naus minėtÄ turtÄ nupirko, kas atrodo nelogiÅ¡ka. Nei vienas iÅ¡ atsakovų negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl bÅ«tent nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , praėjus keliems mėnesiams, kai buvo perduoti pinigai atsakovui, reikėjo taip skubiai sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovė nurodė, jog sutarties iÅ¡ karto nesudarė, nes po sutuoktinio mirties buvo stresas ir nebuvo skubos.

Tačiau pati savo žodžius paneigė, nurodydama, kad jos sutuoktinis mirė 2009 m., o pinigai buvo perduoti 2013 m. lapkričio mėnesį, t. y. jau gerokai po sutuoktinio mirties, todėl kalbėti apie stresÄ tiek metų nėra net prasmės. Pinigai buvo perduoti atsakovui dar prieÅ¡ ieÅ¡kovę sumuÅ¡ant, o sutartį sudarė prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, taikant atsakovo atžvilgiu procesines prievartos priemones. Atsakovė iÅ¡ karto po įvykio žinojo apie marčios sumuÅ¡imÄ , tai pripažino ji pati teismo posėdyje, todėl akivaizdu, kad poreikis sudaryti sutartį atsirado siekiant iÅ¡vengti galimos atsakomybės ir žalos atlyginimo, be to, galimai pasikonsultavus su teisininkais.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas buvo skolingas kitiems kreditoriams, iÅ¡skyrus kredito unijÄ , ir kad kas nors iÅ¡ kreditorių pareiÅ¡kė reikalavimus skubiai grÄ Å¾inti skolÄ . Kitu ginčijamu sandoriu perleistas turtas buvo apsunkintas, t. y. nustatyta hipoteka. TurtÄ Ä¯keitė jau nauja turto savininkė atsakovė G. Č., o paskolÄ gavo atsakovas R. Č.. Paskola, jų teigimu, buvo paimta namo renovacijai. Nors namas priklausė jau G. Č. ir minėtÄ turtÄ reikėjo renovuoti, tačiau paskolÄ paėmė atsakovas R.

Č., nors namas jam jau nepriklausė ir pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä jis renovuoti jau neturėjo kÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė G. Č. teismo posėdyje aiÅ¡kiai nurodė, jog ji pinigų turėjo pakankamai, nors jau 130000 Lt buvo atidavusi sÅ«nui grynais už perkamÄ bÅ«stÄ , tačiau renovacijai nusprendė imti paskolÄ , nes, kaip ji nurodė, taip buvo patogiau. Akivaizdu, jog paskolos imti tikrai nereikėjo, tačiau norint dar labiau apsunkinti turtÄ , į kurį galimai gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, galima paimti paskolÄ , nors jos ir nereikia.

Be to, įkeistas didelės vertės turtas, tai teismo posėdyje nurodė ir kredito unijos atstovas, tačiau paskola gauta, palyginus su turto verte, nedidelė. Kur buvo iÅ¡leisti paskolos pinigai, byloje duomenų nėra. Kredito unijos atstovas nurodė, jog paprastai tikrina, kur iÅ¡leidžiami paskolos pinigai, tačiau Å¡iuo atveju pasitikėjo atsakovu, netikrino. Sudarant hipotekos sandorį atsakovas veikė, kaip savo motinos atstovas pagal įgaliojimÄ , taip veikdamas turtÄ Ä¯keitė motinos, bet paskolÄ paėmė savo vardu, nurodydamas, kad nepagalvojo, o be to - motina nesusigaudė tuose reikaluose, kas kelia pagrįstų abejonių jo teiginiais, nes paskolÄ galima buvo paimti motinos vardu, nes ji turto turėjo, ko negalima pasakyti apie atsakovÄ .

Be to, pažymėtina dar ir tai, kad sodo pastate iki Å¡iol gyvena atsakovas R. Č., o bute – jo motina, tai abu patvirtino teismo posėdyje, todėl akivaizdu, jog gyvenimo sÄ lygas gerinasi pats atsakovas, nors turtas ir ne jo, todėl galimai turto perleidimas buvo fiktyvus. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog minėtus sandorius atsakovas R. Č. ir atsakovė G. Č., atstovaujama pagal įgaliojimÄ sÅ«naus R. Č., turėjo pareigÄ sudaryti pagal įstatymÄ , teismo sprendimÄ ar esant kitoms aplinkybėms.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovų argumentÄ , kad jų veiksmai sudarant ginčijamus sandorius atitiko protingo asmens, veikiančio tomis aplinkybėmis, elgesio standartÄ . Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo bei vertindamas atsakovų sudarytus tarpusavio sandorius, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog buvo skolininko pareiga sudaryti minėtus sandorius. Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.

Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas.

Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Tokiu, kaip Å¡ios bylos atveju, kai bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius ginčija ieÅ¡kovo sudarytus atlygintinius sandorius CK 6.66 straipsnio taikymui turi bÅ«ti nustatomas abiejų ginčijamų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , ne kartÄ nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

„Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

Vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).Nors civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys.

Ä®rodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iÅ¡ CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų taikymÄ , sandorį sudariusioms Å¡alims nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant paneigti nesÄ Å¾iningumÄ ir apsiginti nuo ieÅ¡kinio, tenka joms pačioms. Byloje nustatyta, kad J. Č. 2013-12-26 buvo sumuÅ¡ta savo sutuoktinio R. Č., jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu R. Č. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas.

Šiaulių apygardos teismo 2015-05-14 nutartimi R. Č. apeliacinis skundas buvo atmestas, nuosprendis paliktas nepakeistas. Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu ieškovei J. Č., kaip nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei, iš atsakovo R. Č. buvo priteista 16566,80 Lt (4798,08 Eur) turtinės žalos, 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos ir 2000 Lt (579,24 Eur) procesų išlaidų - išlaidų advokato pagalbai apmokėti (24 b. l.). Vykstant teismo procesui 0,0870 ha ploto žemės sklypas ir pastatas - gyvenamasis namas, esantys Ramunės Sodų 7 - oji g. 39, Šiaulių m., 2014-01-31 pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovo R.

Č. buvo perleisti atsakovei G. Č., o 2014-06-13 buvo įregistruotas sutartinės hipotekos sandoris (identifikavimo kodas 20120140039574), kuriuo buvo įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei G. Č. buvo žinoma, jog 2013-12-26 jos sÅ«nus sumušė savo tuo metu dar buvusiÄ sutuoktinę J. Č., kad jai buvo padaryta žala. Ji pati lankė iÅ¡ karto po įvykio ieÅ¡kovę, matė, kaip ji atrodė, kokio sunkumo, kiek galima vizualiai spręsti, buvo padaryti sužalojimai, todėl suvokė, kad anksčiau ar vėliau gali į jos sÅ«nų kreipts dėl žalos atlyginimo.

Taip pat suprato, kad žala padaryta nemaža, todėl, įvertinus Å¡ių laikų medicinos ir plastikos chirurgų paslaugas, nuostoliai gali bÅ«ti taip pat nemaži. Taigi atsakovė sudarė ginčijamÄ pirkimo – pardavimo sandorį su savo sÅ«numi, žinodama, kad vyksta teismo procesas dėl sÅ«naus baudžiamosios atsakomybės, kad bet kuriuo proceso metu gali bÅ«ti pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys ir kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju R. Č. taps ieÅ¡kovės skolininku. Teismas sprendžia, kad atsakovė negalėjo nežinoti, jog ginčijamo sandorio sudarymu jos sÅ«nus taps faktiÅ¡kai nemokus, nes bus perleistas vienintelis jo turimas turtas, o pajamos iÅ¡ darbo santykių jo nedidelės, todėl taip bus pažeista ieÅ¡kovės teisė į reikalavimo patenkinimÄ .

Nagrinėjamos bylos aplinkybės ypatingos tuo, kad skolininkas pagal ginčijamÄ pirkimo - pardavimo sutartį turtÄ perleido savo motinai. Tokiu atveju galioja skolininko nesÄ Å¾iningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Remiantis Å¡ia teisės norma yra pagrindas konstatuoti actio Pauliana ieÅ¡kiniu ginčijamo sandorį sudariusios Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ . Tokiu atveju sandorį su skolininku sudariusiai Å¡aliai tenka įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant paneigti preziumuojamÄ jos nesÄ Å¾iningumÄ ir apsiginti nuo reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio (CPK 178 straipsnis).

Tačiau byloje atsakovai R. Č. ir G. Č. neįrodė, kodėl turėjo sudaryti minėtÄ ginčijamÄ sandorį, kodėl vykstant teisminiam procesui R. Č. perleido ne kuriam kitam kreditoriui, o bÅ«tent savo motinai jam nuosavybės teise priklausiusį vienintelį turtÄ . Atsakovai žinojo, jog sudaromas sandoris ir vienintelio atsakovo turto perleidimas pažeis ieÅ¡kovės interesus ir tai padarė sÄ moningai, siekdami iÅ¡vengti galimo žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ R. Č. ieÅ¡kovės naudai, taip veikė pažeisdami sÄ Å¾iningumo imperatyvÄ , todėl pripažintini nesÄ Å¾iningais.

Kalbant apie svetimo turto hipotekos sandorio ginčijimÄ CK 6.66 straipsnio pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015, pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika dėl svetimo turto hipotekos sandorio atlygintinumo ir hipotekos kreditoriaus sÄ Å¾iningumo nustatymo taikant CK 6.66 straipsnį nėra vienoda. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl svetimo turto hipotekos sandorio atlygintinumo, konstatavo, kad, vertinant svetimo turto hipotekos sandorio atlygintinumÄ , svarbu nustatyti Å¡io sandorio teisinę prigimtį ir atsižvelgti į Å¡io sandorio specifikÄ .

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vertinant svetimo daikto hipotekos sandorio atlygintinumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad hipotekos sandoris yra akcesorinė (Å¡alutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Å ios prievolės akcesoriÅ¡kumas pasireiÅ¡kia per jos priklausomumÄ nuo pagrindinės prievolės sukÅ«rimo, turinio ir pabaigos galiojimo. Hipotekos akcesoriÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad nesant pagrindinės prievolės ir bÅ«tinumo (siekio) užtikrinti jos įvykdymÄ , neatsirastų ir papildomos įkeitimo prievolės. Taip pat neatskiriama nuo pagrindinės prievolės yra svetimo turto hipotekos įkaito davėjo pareiga atsakyti hipoteka įkeistu turtu, nes tik neįvykdęs pagrindinės prievolės kreditorius įgyja teisę iÅ¡ieÅ¡koti skolininko skolÄ ir iÅ¡ trečiojo asmens įkeisto turto.

Daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grÄ Å¾inti skolÄ už skolininkÄ , Å¡iam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jis turi teisę įvykdyti prievolę už skolininkÄ , siekdamas iÅ¡vengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iÅ¡ viešųjų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkÄ , arba gali to ir neatlikti, elgtis pasyviai, tik paklusdamas apribojimams, nustatytiems priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procese įkeistam turtui (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad santykis tarp įkaito davėjo ir hipotekos kreditoriaus nėra savarankiÅ¡kas, o tik iÅ¡vestinis, Å¡io sandorio atlygintinumas negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo pagrindinės prievolės. Ginčijamu hipotekos sandoriu, kuriuo kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ buvo įkeistas atsakovės G. Č. nekilnojamasis turtas, buvo užtikrintas skolininko (atsakovo) R.

Č. prievolių pagal 2014 m. birželio 12 d. paskolos sutartį Nr. 14-00044 (138-141 b. l.) įvykdymas. Pareiga pateikti prievolės užtikrinimo bÅ«dÄ skolininkui (atsakovui) nustatyta Å¡ios sutarties 6.1 punkte. Pagal paskolos sutartį atsakovas R. Č. taip pat įsipareigojo kredito unijai, kaip paskolos davėjui, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ mokant paskolos grÄ Å¾inimo įmokas ir palÅ«kanas, o kredito unija įsipareigojo jam Å¡iÄ paskolÄ suteikti. Taigi atsakovai kredito unija „Žemdirbio gerovė“ ir R.

Č. pagal minėtÄ paskolos sutartį turėjo prieÅ¡prieÅ¡inių turtinio pobÅ«džio pareigų, tai reiÅ¡kia, kad Å¡is sandoris yra atlygintinis. Sudarius svetimo turto hipotekos sandorį, greta pagrindinio skolininko ir kreditoriaus teisinių santykių (Å¡iuo atveju prievolinio pobÅ«džio) susiklosto nauji įkaito davėjo ir kreditoriaus daiktinio pobÅ«džio teisiniai santykiai, kurių vykdymas ir galiojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės, taip pat susiklosto teisiniai santykiai tarp įkaito davėjo ir skolininko.

CK 4.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta atlygintinumo sÄ lyga yra reikÅ¡minga santykiui tarp skolininko ir įkaito davėjo tiek, kiek skolininkas ir įkaito davėjas gali susitarti dėl atlyginimo įkaito davėjui už prievolės vykdymo užtikrinimo suteikimÄ . Toks atlygintinumas nėra bÅ«tina svetimo daikto hipotekos savybė, taip pat jis nėra preziumuojamas. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris tarp hipotekos kreditoriaus ir įkaito davėjo, kurio atlygintinumui vertinti CK 4.181 straipsnio 2 dalies nuostata nėra reikÅ¡minga, nes, kaip minėta, santykio tarp įkaito davėjo ir kreditoriaus atlygintinumÄ nulemia pagrindinės užtikrinimo prievolės teisinis pobÅ«dis ir prigimtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015, įvertinusi tai, kad minėtas pagrindinis sandoris yra atlygintinis, taip pat minėtÄ svetimo daikto hipotekos sandorio specifikÄ (akcesorinė (Å¡alutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole), sprendžia, jog ginčijamas svetimo turto hipotekos sandoris CK 6.66 straipsnio 2 dalies aspektu yra atlygintinis. Kadangi ginčijamas hipotekos sandoris yra atlygintinis, tai, siekiant šį sandorį nuginčyti actio Pauliana pagrindu, kaip vienÄ iÅ¡ bÅ«tinųjų sandorio nuginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu sÄ lygų bÅ«tina nustatyti kredito unijos, kaip sandorio Å¡alies, nesÄ Å¾iningumÄ sudarant šį sandorį.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-06-12 tarp atsakovo kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ ir atsakovo R. Č. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 14-00044, pagal kuriÄ kredito unija suteikė atsakovui R. Č. 28000 Eur paskolÄ (138-141 b. l.). Atsakovo R. Č. prievolių įvykdymas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka, 2014-06-13 hipotekos lakÅ¡tu Nr. 20120140039574 įkeičiant atsakovei G. Č. nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį Ramunės Sodų 7 – oji g. 39, Å iauliai (105-107 b. l.).

Priimdama su kreditavimu susijusius sprendimus kredito unija turi tam tikrÄ diskrecijÄ , kuriÄ Ä¯gyvendindama turi elgtis sÄ Å¾iningai, laikydamasi rÅ«pestingo bankininko standartų. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.

Finansų įstaigos kliento sÄ voka atskleista Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje – tai asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas. Remiantis minėta įstatymo nuostata bÅ«tent atsakovas R. Č. laikytinas kredito unijos (atsakovo) klientu. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad R. Č. ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu (beje, ir teisminio proceso metu) piniginių lėšų banko sÄ skaitose neturėjo, banko sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos, transporto priemonės iÅ¡registruotos jas sunaikinus, darbo užmokestis buvo gaunamas nedidelis, o vienintelis turimas nekilnojamasis turtas 2014-01-31 pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleistas atsakovei G.

Č.. Nurodyti duomenys patvirtina, kad paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas R. Č. buvo faktiÅ¡kai nemokus, tačiau atsakovas kredito unija suteikė atsakovui paskolÄ net ne jo poreikiams tenkinti, o atsakovo motinai priklausančio bÅ«sto renovacijai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jeigu atsakovas kredito unija tinkamai įvertino kliento finansinę bÅ«klę, tai ko jis tikėjosi, kaip ir iÅ¡ kokių pajamų bus grÄ Å¾inama paskola, o gal iÅ¡ karto buvo nuspręsta nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ .

Be to, įkeisto turto vertė vos ne dvigubai virÅ¡ija suteiktos paskolos dydį. Ä®vertinus paskolos atsakovui R. Č. suteikimo aplinkybes, manytina, kad suteikdama atsakovui paskolÄ kredito unija pažeidė kredito įstaigų veiklÄ reglamentuojančias teisės normas ir rÅ«pestingo bankininko standartus, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad suteikiant paskolÄ atsakovui R. Č., jis jau buvo faktiÅ¡kai nemokus, todėl kredito unija, priimdama sprendimÄ dėl paskolos jam suteikimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai.Be to, atsakovo kredito unijos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog jį su atsakovu R.

Č. sieja ilgalaikiai verslo santykiai, R. Č. yra kredito unijos pajininkas ir senas klientas. Tai patvirtino ir R. Č., nors abu neigė, kad sudarant ginčo sandorį buvo žinomos byloje nustatytos aplinkybės. Akivaizdu, jog R. Č. ir A. L. buvo pažįstami ir iki sandorio sudarymo, juos siejo pasitikėjimo santykiai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad artimi su skolininku ginčo sandorius sudariusių asmenų tarpusavio ryÅ¡iai padidina nesÄ Å¾iningumo prieÅ¡ kreditorių tikimybes, nes sudaro sÄ lygas jais susijusių asmenų artimam bendravimui, tarpusavio pasitikėjimui.

Tai sukuria prielaidas tarpusavyje keistis nevieÅ¡intina informacija, tokia kaip asmens finansinė padėtis, kylančios Å¡io pobÅ«džio problemos ir jų sprendimo bÅ«dai. Dėl to faktas, kad ginčo sandorį sudarę asmenys, susiję artimais ryÅ¡iais, neatitinkančiais nurodytų CK 6.67 straipsnio 1 punkte, gali bÅ«ti vertinamas ne kaip pagrindas preziumuoti ginčo sandorius sudariusių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , bet kaip vienas sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo požymių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2015 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015; kt.).

Nustatyta, kad G. Č. 2014-06-11 iÅ¡davė sÅ«nui įgaliojimÄ disponuoti įgytu turtu. Pagal bylos duomenis R. Č. vienintelis turimas turtas 2014-01-31 gana skubotai parduotas, nors jam buvo taikyta hipoteka pagal 2010 m. kredito unijos R. Č. suteiktÄ paskolÄ , tačiau kreditoriui leidus tai padaryti, kol turtas dar nebuvo areÅ¡tuotas baudžiamojoje byloje. Atsiskaičius su kredito unija pagal 2010 m. paskolos sutartį, hipoteka 2014-03-06 minėtam turtui buvo panaikinta, tačiau 2014-06-12 suteikus paskolÄ nuo 2014-06-13 vėl taikyta, tik jau esant kitam turto savininkui.

Paskola suteikta vėl atsakovui R. Č., tačiau jau ne verslo tikslais, kaip kad buvo anksčiau, bet jam nepriklausančio namo renovacijai. Paskola buvo suteikta nemaža – 28000 Eur. Kas už minėtus pinigus buvo atlikta, duomenų byloje nėra, tačiau ieÅ¡kovei nei iÅ¡ Å¡ios paskolos, nei iÅ¡ pirkimo – pardavimo sutartimi gautų 130000 Lt neteko nei euro, nors tai didelė pinigų suma. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kredito unijos atstovas nurodė, jog paprastai yra tikrinama, kur iÅ¡leidžiami paskolos pinigai, prieÅ¡ingu atveju nutraukiama paskolos sutartis ir pradedamas iÅ¡ieÅ¡kojimas prieÅ¡ terminÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju tikrinama nebuvo, nes kredito unijÄ su atsakovu R. Č. siejo abipusis pasitikėjimas, kas taip pat rodo kreditoriaus nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. Vertinant atsakovės G. Č., kaip hipotekos sandorio Å¡alies, sÄ Å¾iningumÄ kredito unijos atžvilgiu, pažymėtinas tas ypatumas, kad asmenys, įkeičiantys turtÄ už finansų įstaigos klientÄ , nėra finansinių paslaugų gavėjai, taigi nėra finansų įstaigos klientai, todėl jiems netaikytinos Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatos.

Dėl to atsakovas kredito unija, prieÅ¡ sudarant ginčijamÄ hipotekos sandorį, neturėjo pareigos įvertinti atsakovės G. Č. galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus taip, kaip tokiÄ pareigÄ jis turėjo savo kliento atžvilgiu. Atsižvelgdama į tai, konstatuotina, kad atsakovas R. Č. nebuvo sÄ Å¾iningas ieÅ¡kovės atžvilgiu, nes, siekdamas iÅ¡vengti prievolės įvykdymo, perleido turtÄ savo motinai, o po to atstovaudamas savo motinÄ pagal įgaliojimÄ , turtÄ Ä¯keitė, žinojo ir suprato, kad pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip kreditorės teises, ir to siekė; kad atsakovė G.

Č. nebuvo sÄ Å¾ininga turto įgijėja ir įkaito davėja, įsigydama sÅ«naus R. Č. vienintelį turimÄ turtÄ , nesiekė tapti Å¡io turto tikrÄ ja savininke, iÅ¡ esmės sandorį sudarė dėl to, kad tikrasis turto savininkas liktų R. Č., bet iÅ¡vengtų žalos atlyginimo, o vėliau turtÄ dar apsunkino, suteikdama pirmenybę iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ hipotekos kreditoriui, ir turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises; kad atsakovas kredito unija „Žemdirbio gerovė“ taip pat nebuvo sÄ Å¾ininga, nes kredito unijÄ su atsakovu R.

Č. dar iki ginčo sandorių sudarymo siejo pasitikėjimo santykiai, kas padidina nesÄ Å¾iningumo prieÅ¡ ieÅ¡kovę tikimybę, sudaro sÄ lygas bei prielaidas keistis tarpusavyje nevieÅ¡intina informacija, suteikė paskolÄ faktiÅ¡kai pajamų neturinčiam klientui ir sudarė hipotekos sandorį, tuo dar labiau apsunkindamas ieÅ¡kovei priteistos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tai suprato ir to siekė, taip pažeisdama ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teises. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sÄ lygos taikyti actio Pauliana institutÄ (CK 6.66 str.).

R. Č. ir G. Č. bei G. Č., atstovaujama pagal įgaliojimÄ R. Č., ir kredito unija „Žemdirbio gerovė“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, kuriuo buvo perleistas ir įkeistas vienintelis R. Č. turimas turtas, Å¡ie sandoriai pažeidė ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teises, ginčijamų sandorių Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes žinojo, kad pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teises ir interesus, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkinamas, ginčijami sandoriai pripažįstami negaliojančiais bei taikoma restitucija.

Dėl restitucijos taikymo Kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti, kreditoriaus reikalavimÄ nukreipiant į perduotÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ , jo vertę ar lėšas (tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti) (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistÄ turtÄ , nebÅ«tų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2015 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015; kt.).

Patenkinus actio Pauliana ieÅ¡kinį ir pritaikius restitucijÄ , turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas šį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-543/2007; 2010 m. sausio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.).Bylos duomenimis, ginčijama 2014 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi R.

Č. perleido atsakovei G. Č. nuosavybės teisę į žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ , esančius Ramunės Sodų 7 – oji g. 39, Å iauliai. Å iaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu (9-24 b. l.), paliktu nepakeistu Å iaulių apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi (25-35 b. l.), ieÅ¡kovei J. Č., kaip nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei, iÅ¡ atsakovo R. Č. priteista 16566,80 Lt (4798,08 Eur) turtinės žalos, 10000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos ir 2000 Lt (579,24 Eur) procesų iÅ¡laidų - iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, viso – 8273,52 Eur, skolos iÅ¡ieÅ¡kota 337 Eur (ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, 39 b. l.).

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovams pareikÅ¡ti pagrįstai, todėl remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, yra pagrindas, nukreipti ieÅ¡kovės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovei perleistÄ turtÄ (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). IÅ¡ atsakovų paaiÅ¡kinimo teismo posėdyje, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (142-144 b. l.) matyti, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei G.

Č.. Kliūčių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ginčo turtÄ nėra. Atsižvelgiant į patenkinto ieÅ¡kovės reikalavimo dydį (8273,52 Eur) ir iÅ¡ieÅ¡kotÄ sumÄ (337 Eur), į tai, kad atsakovas R. Č. dirba ir gauna darbo užmokestį (167-170 b. l.), į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas (167-170 b. l.), į perleisto turto vertę (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė (7320 Eur) truputį mažesnė nei ieÅ¡kovės reikalavimas, o gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė (61400 Eur) gerokai didesnė nei ieÅ¡kovės reikalavimas), atsakovui gera valia nesumokėjus iÅ¡ieÅ¡komos sumos, įvertinus skolos dydžio ir perleisto turto vertės (123 b. l.) santykį, atsižvelgus į hipotekos kreditoriaus interesus, remiantis proporcingumo ir teisingumo principais, bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika Å¡iuo klausimu (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.), tikslinga pripažinti negaliojančia dalį ginčijamų sutarčių ir nukreipti ieÅ¡kovės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų turtÄ (CK 6.66 straipsnio 4 dalis), t. y. į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7320 Eur (2015 m. gruodžio 15 d.), t.y. beveik lygiavertė patenkinto reikalavimo sumai, likusiÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo R.

Č. gaunamų pajamų. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažintina negaliojančia ginčijamų sandorių dalis (dėl žemės sklypo), nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų perleistÄ turtÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pirkimo – pardavimo ir hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. IeÅ¡kinio sumÄ nurodė 7320 Eur ir nuo minėtos sumos sumokėjo žyminį mokestį (220 Eur). Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ actio Pauliana pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir Å¡is ieÅ¡kinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kvalifikavus actio Pauliana ieÅ¡kinį turtiniu, jis žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ kaip turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, jos reikalavimas turtinis, įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę, todėl ginčo pirkimo – pardavimo sutartimi perleidus turtÄ už 130000 Lt (37650,60 Eur), minėta suma turėtų bÅ«ti nurodyta kaip ieÅ¡kinio suma ir nuo minėtos sumos turėtų bÅ«ti skaičiuojamas žyminis mokestis (1042 Eur).

Hipotekos sandorio naikinimas Å¡ioje civilinėje byloje yra iÅ¡vestinis reikalavimas, už jį žyminis mokestis neskaičiuojamas ir nemokamas. Teismas, bÅ«damas kitos teismo sudėties, priėmė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, užskaitė sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio primokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo, ar atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pasikeitus teismo sudėčiai ir išėjus priimti sprendimÄ , paaiÅ¡kėjo, jog civilinėje byloje yra sumokėta per mažai žyminio mokesčio, todėl Å¡is klausimas spręstinas.

Teismas tenkino ieškinį iš dalies, todėl paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 20 procentų reikalavimo), todėl ieškovei solidariai iš atsakovų R. Č. ir G. Č. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė yra sumokėjusi 220 Eur žyminį mokestį (45 b. l.), kuris jai priteistinas solidariai iš atsakovų R. Č. ir G. Č.. Likusios dalies žyminio mokesčio ieškovė nesumokėjo, tačiau atsižvelgus į tai, kad turi būti mokama pakankamai didelė suma, kurios nesumokėjimas neturi užkirsti kelio teisminei gynybai, kad nagrinėjama byla, susijusi su žalos atlyginimu, kilusi iš šeimos teisinių santykių ir dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovo nusikalstamos veikos padarymo, atlyginimo išieškojimo, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, todėl nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovė atleistina, likusi žyminio mokesčio dalis iš ieškovės valstybei nepriteistina (CPK 83 str. 3 d., 96 str. 5 d.).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (177-178 b. l.), todėl ieškovei solidariai iš atsakovų R. Č. ir G. Č. priteistina 170 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovai R. Č. ir G. Č. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (80, 81, 146 b. l.), todėl iš ieškovės solidariai atsakovams R. Č. ir G. Č. priteistina 240 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų (bylinėjimosi iÅ¡laidų) įskaitymÄ , ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų R. Č. ir G. Č. priteistina 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas kredito unija „Žemdirbio gerovė“ atsiliepime nenurodė turėjęs bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat teismo posėdžiuose nebuvo gauti atitinkami atstovo praÅ¡ymai dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai (CPK 98 str. 1 d. ), todėl teismas neturi pagrindo spręsti patirtų iÅ¡laidų priteisimo klausimo.

IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, 2015 m. liepos 28 d. nutartimi (48-49 b. l.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismo sprendimui įsiteisėjus – laikinosios apsaugos priemonės naikintinos pastatui - gyvenamajam namui, o žemės sklypui paliktinos galioti iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).    Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, priėmė įsakymÄ Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimo iÅ¡laidų sumos nustatymo (Žin., 2011, Nr. 134-6373) ir nustatė, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimo iÅ¡laidų suma yra 3 Eur.

Šioje byloje susidarė 8,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurias paskirsčius tarp šalių atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, gaunama suma yra mažesnė, nei teisės aktuose nustatyta suma, todėl valstybei iš šalių nepriteistina, nes išieškojimo išlaidos būtų didesnės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančia 2014-01-31 pirkimo - pardavimo sutarties, pagal kuriÄ atsakovas R. Č. pardavė atsakovei G. Č. asmeninėn nuosavybėn 0,0870 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini),- dalį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, nukreipiant ieÅ¡kovei J. Č. priteisto žalos atlyginimo 8273,52 Eur sumai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ sandoriu perleistÄ turtÄ - žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pripažinti negaliojančiu 2014-06-13 sutartinės hipotekos sandorio (identifikavimo kodas 20120140039574), pagal kurį atsakovė G.

Č., atstovaujama atsakovo R. Č. pagal įgaliojimÄ , įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,0870 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovo kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ naudai,- dalį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iÅ¡ atsakovų R.

Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt eurų, 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidųŠiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ atsakovės G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - 0,0870 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems Ramunės Sodų 7-oji g. 39, Å iaulių m., uždraudžiant juos perleisti tretiesiems asmenims,- palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015 m. liepos 28 d. nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ atsakovės G.

Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Ramunės Sodų 7-oji g. 39, Å iaulių m.Teismo sprendimui įsiteisėjus, palikti galioti 2015 m. liepos 28 d. nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ nekilnojamajam turtui - 0,0870 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Ramunės Sodų 7-oji g. 39, Å iaulių m., uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti,- iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Teismo sprendimui įsiteisėjus, apie priimtÄ sprendimÄ praneÅ¡ti Centrinei hipotekos įstaigai.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                Asta Čebatoriūtė