de1e2c52-7d1d-402e-9237-5ca49c076059 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1480-794/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01653-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.2.13; 2.3.4.4.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) S. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties, kuria tenkintas paÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-305-424/2021 pagal ieÅ¡kovo K.

T. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei iÅ¡laikymo priteisimo ir .pagal ieÅ¡kovės (atsakovės) S. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui K. T. (ieÅ¡kovui) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų padalijimo. Teismas n u s t a t ė : 0 I.

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės vaikui iÅ¡laikymÄ , padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ turtÄ ir kt.

2. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ jÄ tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , numatančiÄ , kad ieÅ¡kovas su vaiku bendrauja kas antrÄ savaitę: porinės metų savaitės ketvirtadienį 18 val. paimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar po užsiėmimų iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ neporinės metų savaitės ketvirtadienį 18 val. Nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 16 d. kai Å¡alys pardėjo gyventi atskirai, pagal tėvų abipusį susitarimÄ vaikas vienÄ savaitė gyvendavo su motinÄ , kitÄ â€“ su tėvu. Å alyje įvedus karantinÄ , atsakovė pradėjo riboti tėvo bendravimÄ su vaiku. Per paskutinius tris mėnesius ieÅ¡kovas turėjo galimybę bendrauti su vaiku tik vienÄ kartÄ . Atsakovė nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ tėvÄ , dėl ko vaikas atsisako susitikti su tėvu, vengia bendrauti telefonu ir pan.

3. Atsakovė su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nesutiko ir nurodė, kad ji nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu ir tokį bendravimÄ skatina, tačiau vaikui Å¡iuo metu yra prasidėjusi paauglystė ir jis pats atsisako bendrauti su tėvu. Nurodė, kad Å¡iuo metu vaikas gyvena su ja ir nustačius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , bÅ«tų kardinaliai pakeistos vaiko gyvenimo sÄ lygos, kas jam sukeltų stresÄ ir nepatogumus vis keičiant gyvenamÄ jÄ vietÄ , kas neigiamai paveiktų sÅ«naus emocinę bÅ«senÄ , bÅ«tų pažeisti jo interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė K. T. laikinÄ jÄ bendravimo su sÅ«numi J. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , t. y. K. T. metų porinės savaitės ketvirtadieniais 18 val. paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar po užsiėmimų iÅ¡ ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ neporinės metų savaitės ketvirtadienį 18 val.

Taip pat teismas nurodė, kad esant bendram tėvų sutarimui tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi Nr. e2-8855-804/2020 laikinoji vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Teismo posėdyje abi Å¡alys pripažino, kad iÅ¡kilus tarpusavio nesutarimas ir abiem nusprendus pagyventi atskirai, abipusiu sutarimu vaikas pakaitomis po savaitę gyvendavo tai pas motinÄ , tai pas tėvÄ , ir tokia situacija Å¡alis tenkino.

6. Teismas taip pat nustatė, kad iÅ¡ Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų ir reiÅ¡kiamų procesinių praÅ¡ymų, Å¡alių nesutarimai nuo geranoriÅ¡ko problemų sprendimo vystosi link didėjančio konflikto, iÅ¡ esmės, visais Å¡ioje byloje nagrinėjamai klausimais. Å alys nesutaria ir konfliktuoja dėl tėvo bendravimo su vaiku. Nesant nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, ir Å¡alims dėl to nesutariant, teismas vertino, kad situacijos neapibrėžtumas ne tik neatitinka vaiko interesų, bet ir sudaro sÄ lygas augti Å¡alių konfliktui ar net manipuliuoti vaiku.

7. Kadangi byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir Å¡alys teismo posėdyje, kad maksimalus tėvo bendravimas su vaiku ar bendravimas su vaiku tėvo gyvenamojoje vietoje keltų grėsmę vaiko saugumui ar kitaip pažeistų vaiko teises, teismas vertino, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti jo bendravimo su sÅ«numi tvarka atitinka tiek vaiko interesus, tiek abiejų tėvų teisių ir pareigų vaikui lygybės principÄ . 1 III. Atskirojo skundo argumentai 8. Atskiruoju skundu atsakovė S. T. praÅ¡o panaikinti 2021 m. kovo 26 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-305-424/2021, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – nustatyti minimaliÄ ieÅ¡kovo K. T. laikinÄ bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu sÅ«numi J. T., atsižvelgiant į Å¡iame atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Teismui nusprendus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto tvarka nepanaikinti ginčo nutarties, apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o panaikinti 2021 m. kovo 26 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-305-424/2021, ir ieÅ¡kovo K. T. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Atsakovės įsitikinimu, teismas, spręsdamas, kokiÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ nustatyti su nepilnamečiu sÅ«numi turi atsižvelgti į tai, kokia bendravimo tvarka labiausiai atitiks nepilnamečio sÅ«naus interesus ir jų nepažeis, atsižvelgti į tėvo ir sÅ«naus tarpusavio ryšį, atsižvelgti į sÅ«naus nuomonę dėl bendravimo su tėvu.

Å ioms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovė teismo prašė iÅ¡klausyti vaiko nuomonę dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, tačiau teismas, nenurodydamas jokių motyvų to nepadarė ir priėmė nepagrįstÄ nutartį, kurioje aukščiau nurodyti itin svarbÅ«s aspektai apskritai nebuvo įvertinti. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad laikotarpis, kuomet Å¡alių nepilnametis sÅ«nus kas savaitę praleisdavo pas kiekvienÄ iÅ¡ tėvų, buvo labai sunkus pačiam vaikui, kuris tapo iÅ¡siblaÅ¡kęs, jautrus ir užsidaręs savyje. 8.2.

Atsakovės teigimu, ginčijama nutartimi teismas iÅ¡ esmės panaikino įsiteisėjusia 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8855-804/2020 nustatytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, t. y. nepilnamečio vaiko J. T. laikinos gyvenamosios vietos nustatymÄ su atsakove S. T., nes ginčijama nutartimi nustatyta laikina ieÅ¡kovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku faktiÅ¡kai apibrėžė tėvų bendravimÄ su vaiku 50/50 principu. Dėl ginčo nutarties priėmimo tapo neįmanomas 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės įgyvendinimas.

Be to, atsakovei nebuvo suteikta teisė tinkamai atsiliepti į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat atsakovei nebuvo suteikta teisė pasiÅ«lyti savo varianto dėl laikinos bendravimo tvarkos tarp vaiko ir tėvo nustatymo. 8.3. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieÅ¡tarauja sÅ«naus bendravimui su tėvu ir skatina sÅ«nų bendrauti su tėvu. Atsakovė nėra nusiteikusi prieÅ¡ nepilnamečio sÅ«naus bendravimÄ su tėvu. BÅ«tent dėl atsakovo negebėjimo bendrauti, tartis, dėl nuolat reiÅ¡kiamų diktatoriÅ¡ko tono reikalavimų ir kilo Å¡is ginčas dėl nepilnamečio sÅ«naus bendravimo su tėvu.

IeÅ¡kovas prie patikslinto ieÅ¡kinio pridėjo filmuotus įraÅ¡us, kuriuose matyti emocijas liejantis Å¡alių nepilnametis sÅ«nus. Prie ieÅ¡kinio taip pat pridėtas garso įraÅ¡as, kuriame girdėti atsakovės emocingas Å¡nekėjimas. Teikiamais vaizdo bei garso įraÅ¡ais ieÅ¡kovas stengiasi sudaryti neigiamÄ Ä¯spÅ«dį apie atsakovę, nurodo, kad atsakovė daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, darydama psichologinį spaudimÄ . Paties ieÅ¡kovo veiksmai rodo, kad ieÅ¡kovas, siekdamas nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo su juo, psichologiÅ¡kai manipuliuoja nepilnamečiu sÅ«numi visiÅ¡kai negalvodamas apie daromÄ Å¾alÄ vaikui.

Teismas, priimdamas ginčo nutartį, Å¡ių aplinkybių apskritai neįvertino. 8.4. IeÅ¡kovo pateiktu praÅ¡ymu dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo buvo siekiama visai kitų tikslų t. y. „paspausti“ atsakovę priimti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ variantÄ ginčui iÅ¡spręsti. Papildomai nurodytina, kad ieÅ¡kovas nerodo jokio geranoriÅ¡kumo vaiko ir atsakovės atžvilgiu, po ginčo nutarties priėmimo ir toliau konfliktuoja, nurodinėja ir veikia faktiÅ¡kai prieÅ¡ nepilnamečio sÅ«naus valiÄ , kas nėra suderinama su prioritetiniais vaiko interesais. 8.5.

Nagrinėjamu atveju teismas, nusprendęs taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėjo atsižvelgti ir į Å¡iuos esminius aspektus:

a) byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tarp ieškovo ir nepilnamečio sūnaus yra susiformavęs ir išlikęs emocinis ryšys, dėl ko, teismui sprendžiant dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, turėjo būti nustatyta minimali laikina ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka iki teismo sprendimo priėmimo;

b) siekiant, jog tarp sūnaus ir ieškovo formuotųsi emocinis ryšys, vaiko ir tėvo bendravimas turi vystytis palaipsniui, taip apsaugant nepilnamečio sūnaus interesus;

c) atsakovės įsitikinimu, geriausiai nepilnamečio sÅ«naus interesus užtikrintų tokia tvarka, kuomet sÅ«nus galėtų bendrauti su tėvu kas antrÄ savaitgalį, pagal grafikÄ Å¡venčių dienomis ir pagal susitarimÄ su sÅ«numi darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui;

d) tėvo ir sūnaus bendravimas turėtų vykti po sūnaus pamokų/papildomos ugdomosios veiklos laiko. Būtent minimali vaiko ir tėvo bendravimo tvarka padėtų palaipsniui atkurti jų tarpusavio ryšį bei užtikrintų nepilnamečio sūnaus interesus ir kartu ieškovo teisę bendrauti su sūnumi.

9. IeÅ¡kovas K. T. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principas jokia apimtimi nebuvo pažeistas, t. y. tiek atsakovė, tiek jos atstovas buvo iÅ¡klausyti ir pateikė savo nuomonę teismo posėdžio metu, kurio metu abi Å¡alys pripažino, kad iÅ¡kilus tarpusavio nesutarimas ir abiem nusprendus pagyventi atskirai, abipusiu sutarimu vaikas pakaitomis po savaitę gyvendavo tai pas motinÄ , tai pas tėvÄ , ir tokia situacija Å¡alis tenkino, kas reiÅ¡kia, jog ir pačiam vaikui tokia tvarka, kuomet jis po savaitę leis su kiekvienu iÅ¡ tėvų yra įprasta.

Atsakovės nurodyti teiginiai, kad Å¡alių vaikas kas savaitę praleisdavo pas kiekvienÄ iÅ¡ tėvų, buvo labai sunkus pačiam vaikui, kuris tapo iÅ¡siblaÅ¡kęs, jautrus ir užsidaręs savyje yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Jau pirmÄ jÄ teismo nutartyje numatytÄ savaitę bendravo su vaiku, bendravimas buvo atviras, Å¡iltas, vaikas buvo be galo iÅ¡siilgęs tėvo, buvimo bei nakvynių pas tėvÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo santykis su vaiku yra itin stiprus, ieÅ¡kovÄ su sÅ«numi sieja glaudus ryÅ¡ys, vaikas yra ypatingai prisirišęs prie ieÅ¡kovo. 9.2.

Vaiko gyvenime ieÅ¡kovas visada dalyvavo labai aktyviai, 4 metus buvo sÅ«naus klasės tėvų komiteto narys, nuolatos bendraudavo su mokytoja vaiko ugdymo klausimais, yra gavęs mokyklos direktorės padėkÄ . IeÅ¡kovas rÅ«pinosi tiek vaiko buitimi, tiek laisvalaikiu, ugdymu. Iki skundžiamos nutarties priėmimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės pusės lygi galimybė rÅ«pintis vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra apribota. 9.3. Nors atsakovė teigia, kad priimant skundžiamÄ nutartį turėjo bÅ«ti privalomai iÅ¡klausyta vaiko nuomonė, tačiau su tokia atsakovės pozicija sutikti nėra pagrindo, nes paminėtos teisinės nuostatos taikytinos teismui nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, todėl Å¡alių vaiko nuomonės dėl praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neiÅ¡klausymas nesudarė kliūčių pirmosios instancijos teismui iÅ¡spręsti šį klausimÄ . 9.4. Pagal galiojantį reguliavimÄ vaiko gyvenamoji vieta gali bÅ«ti nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis), tačiau toks reguliavimas jokiu bÅ«du neriboja teismo nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, pagal kuriÄ vaikas praleistų pusę savo laiko, o pagal kasacinio teismo praktikÄ , bendravimo tvarkos modelis kiekvienam iÅ¡ tėvų bendraujant su vaiku kas savaitę, yra galima. 9.5.

Atsakovė siekdama susikurti teisinius svertus vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu riboja atsakovo bendravimÄ su vaiku: iki Å¡iol siekė mažinti vaiko ryšį su tėvu ir užsitikrinti vaiko palankumÄ bei lojalumÄ sau tokiu bÅ«du formuodama sÅ«nui tėvo atstÅ«mimo sindromÄ . IeÅ¡kovas pateiktu praÅ¡ymu siekė ne tik reikalavimų pagal savo ieÅ¡kinį užtikrinimo, bet ir ryÅ¡io su vaiku iÅ¡saugojimo bei situacijos, kuomet kažkuri viena iÅ¡ Å¡alių įgis teisinius svertus bylos reikalavimų apimtyje jai nuolatos ir didžiÄ ja dalimi leidžiant laikÄ su vaiku, eliminavimo.

Bylos nagrinėjimas užtruks, tuo tarpu jeigu vaikas leis po lygiai laiko tiek su tėvu, tiek su motina, tokiu bÅ«du tik iÅ¡sigrynins tikroji vaiko valia bei jos pagrindimas kas liečia vienÄ esminių byloje pareikÅ¡tų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų 13. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujų raÅ¡ytinių įrodymų – susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kovu bei atsakovės kreipimasis į VTAT.

14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Å iuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobÅ«dį ir jo iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formÄ bei tvarkÄ , taip pat siekiant teisingai iÅ¡spręsti šį klausimÄ ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. IeÅ¡kovui Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo iÅ¡siųsti kartu su atsakovės atskiruoju skundu ieÅ¡kovui susipažinti ir kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsiliepimo į atsakovės atskirÄ jį skundÄ , jis su raÅ¡ytiniais įrodymais susipažino ir dėl jų pasisakė.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo 16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui.

Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimÄ su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad aptartos įstatymo nuostatos yra aktualios ir sprendžiant klausimÄ dėl laikinos vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Taigi laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

17. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8855-804/2020 laikinoji vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (atsakove). Taip pat nustatyta, kad iÅ¡kilus Å¡alių tarpusavio nesutarimas ir abiem nusprendus pagyventi atskirai, abipusiu sutarimu vaikas pakaitomis po savaitę gyvendavo tai pas motinÄ (atsakovę), tai pas tėvÄ (ieÅ¡kovÄ ), ir tokia situacija Å¡alis tenkino, tačiau Å¡iuo metu tarp Å¡alių didėja nesutarimai ne tik iÅ¡ esmės dėl visų ieÅ¡kinio reikalavimų bet ir ginče dėl vaiko.

18. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo nagrinėjamas dalyvaujant Å¡alims ir jų atstovams, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2021 m. kovo 26 d., 10.00 val., atidedant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimÄ ir paskelbimÄ 2021 m. kovo 26 d. 16.00 val. Vadinasi, skundžiama nutartis buvo priimta, iÅ¡klausius byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę ir įvertinus pateiktus dokumentus, siekiant apsaugoti Å¡alių vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog jai nebuvo suteikta teisė tinkamai atsiliepti į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat atsakovei nebuvo suteikta teisė pasiÅ«lyti savo varianto dėl laikinos bendravimo tvarkos tarp vaiko ir tėvo nustatymo yra atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

19. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra iÅ¡sprendžiamas ginčas iÅ¡ esmės, jų paskirtis laikinai sureguliuoti ginčo situacijÄ . Vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiÅ¡kai ir harmoningai raidai. Todėl turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryÅ¡ius su skyrium gyvenančiu vienu iÅ¡ tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko interesų patenkinimÄ turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi.

Tai reiÅ¡kia, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

20. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Å ias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus.

Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinÄ ja apsaugos priemone, kaip jau aukščiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebÅ«tų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

21. Pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas, neiÅ¡klausius Å¡alių nepilnamečio vaiko nuomonės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo atsakovės teiginiu, nes paminėtos teisinės nuostatos taikytinos teismui nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kaip aukščiau minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, todėl Å¡alių nepilnamečio vaiko nuomonės dėl praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neiÅ¡klausymas nesudarė kliūčių pirmosios instancijos teismui iÅ¡spręsti šį klausimÄ . Dėl Å¡ios priežasties atsakovės argumentai dėl Å¡ioje proceso stadijoje bÅ«tino nepilnamečio vaiko nuomonės iÅ¡klausymo yra atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiÅ¡kų Å¡eimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliÅ«tis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotÄ Ä¯ geriausius vaiko interesus, turi praeiti Å¡iek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryÅ¡ių su vaiku atkÅ«rimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų;

Å¡ioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu, todėl nustatant bendravimo tvarkÄ siekiama tik sudaryti sÄ lygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaikÄ , jiems susitikti ir bendrauti.

23. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo prašė nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelį, kai Å¡alys gyvena su vaiku ir juo rÅ«pinasi po savaitę. Atsakovės teigimu, teismas tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , iÅ¡ esmės panaikino įsiteisėjusiÄ 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8855-804/2020 nustatytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, t. y. vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymÄ su atsakove. Dėl ginčo nutarties priėmimo tapo neįmanomas 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės įgyvendinimas.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius laikinÄ vaiko gyvenamajai vietai su motina, turi bÅ«ti nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Nors vaiko gyvenamoji vieta gali bÅ«ti nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, jog toks reguliavimas jokiu bÅ«du neriboja teismo nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, pagal kuriÄ vaikas praleistų pusę savo laiko. Be to, kasacinio teismo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendravimo tvarkos modelis kiekvienam iÅ¡ tėvų bendraujant su vaiku kas savaitę, yra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

Dėl Å¡ios priežasties atsakovės argumentai, jog teismas skundžiama nutartimi panaikino 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8855-804/2020 nustatytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, t. y. vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymÄ su atsakove yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Pažymėtina, jog tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

26. Nors atsakovės teigimu, bÅ«tent minimali vaiko ir tėvo bendravimo tvarka padėtų palaipsniui atkurti jų tarpusavio ryšį bei užtikrintų nepilnamečio sÅ«naus interesus ir kartu ieÅ¡kovo teisę bendrauti su sÅ«numi, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005;

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieÅ¡ San MarinÄ (peticijos Nr. 32250/08). Kadangi byloje 2021 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu abi Å¡alys pripažino, kad iÅ¡kilus tarpusavio nesutarimas ir abiem nusprendus pagyventi atskirai, abipusiu sutarimu vaikas pas kiekvienÄ iÅ¡ tėvų gyvendavo pakaitomis po savaitę, ir tokia situacija Å¡alis tenkino, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikui tokia tvarka jau buvo įprasta ir nesant byloje duomenų, kad maksimalus tėvo bendravimas su vaiku ar bendravimas su vaiku tėvo gyvenamojoje vietoje keltų grėsmę vaiko saugumui, vaikui bÅ«tų nepriimtinas ar kitaip pažeistų vaiko teises (CPK 178 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti jo bendravimo su sÅ«numi tvarka atitinka tiek vaiko interesus, tiek abiejų tėvų teisių ir pareigų vaikui lygybės principÄ .

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinÄ bendravimo tvarkÄ , tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobÅ«džio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

29. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, arba vertintini bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, todėl dėl jų teismas iÅ¡samiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 30. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį paliktÄ nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas