de1ddb8d-d68f-409f-ba4b-b86ada4adbee · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1172-302/2015                            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01271-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.; 73.2.5.5.; 121.; 121.18.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 4 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R.

R., ir n u s t a t ė:             I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti solidariai iÅ¡Â atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 3 344,23 Lt turtinę žalÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011-02-07 Vilniuje, Geležinio Vilko g., prie nuvažiavimo į Ozo g., automobiliui (duomenys neskelbtini) valst Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę buvo sugadintas automobilio priekinis bamperis, ratlankis bei padanga.

Remiantis Vilniaus apskrities VPK KPV 2011-02-15 nutarimu Nr. AV2-795 automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Dėl automobilio sugadinimo padaryta 3 344,23 Lt dydžio žala. Automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 3 716,08 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis.

Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė buvo apdrausta neiÅ¡skaitant jos nusidėvėjimo, ieÅ¡kinio suma paskaičiuota vertinant jos nusidėvėjimÄ , o suma, kuriÄ reikalaujama priteisti, yra 3 344,23 Lt. Geležinio Vilko gatvė, Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė.

UAB „Grinda“ atsakinga už Å¡ios gatvės dangų remontÄ ir priežiÅ«rÄ 2011-01-25 sutarties Nr. A72-50(3.1.36-UK) dėl Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu. Sutarties pagrindu keliÄ prižiÅ«rinti įmonė yra kelio valdytoja bei yra atsakinga dėl kelio trÅ«kumų. Žala padaryta dėl kelio netinkamos bÅ«klės. Transporto priemonės vairuotoja negalėjo laiku pastebėti kliÅ«ties bei nėra atsakinga dėl įvykusios avarijos.

UAB „Grinda“ laikoma faktine kelio valdytoja. UAB „Grinda“ sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu turėjo atlikti minėtos gatvės priežiÅ«rÄ ir remontÄ , o dėl jos neveikimo atsirado minėta žala. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Å¡ių gatvių savininkas, kurio viena iÅ¡ funkcijų yra vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas ir saugaus eismo organizavimas, laikytina bendraatsakoviu. SavarankiÅ¡kas UAB „Grinda“ atsakomybės pagrindas CK 6.263 straipsnis.

Kelio trÅ«kumas laiku nebuvo paÅ¡alintas dėl UAB „Grinda“ netinkamų veiksmų. Vilniaus miesto savivaldybė sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybei, kuri atlieka vieÅ¡ojo administravimo subjekto funkcijas, taikomi padidinto rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, susiję su viešųjų paslaugų teikimo administravimo pobÅ«džiu. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Kadangi UAB „Grinda“ teikia kelių remonto bei priežiÅ«ros paslaugas sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu, praÅ¡oma priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atmesti. Netenkinus ieÅ¡kinio senaties, AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ pasiraÅ¡yta darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50-(3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ (1.1 p.). Sudarydama darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybė vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančiÄ pareigÄ užtikrinti gatvių tinkamÄ bÅ«klę bei priežiÅ«rÄ .

Pagal nurodytÄ sutartį UAB „Grinda“ yra gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja, todėl vadovaujantis CK 6.266 straipsniu privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir(arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo metu, kai įvyko ieÅ¡kinyje nurodyti įvykiai, galiojo nurodyta sutartis ir bÅ«tent UAB „Grinda“ atliko Geležinio Vilko g., Vilniuje, priežiÅ«rÄ , remonto darbus. Sutarties 4.3.2. punkte įtvirtina, kad UAB „Grinda“ savo sÄ skaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlygina nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu skundas atmestinas. Sudaryta darbų atlikimo sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai pasirÅ«pino miesto gatvėmis ir perdavė jas valdyti Å¡ios srities profesionalams. VieÅ¡oji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti. Vertinant automobiliui padarytÄ Å¾alÄ atsakovo atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl atliktų remonto darbų reikalingumas kvestionuotinas. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atlikti remonto darbai buvo bÅ«tini.

IeÅ¡kovas neįrodė automobiliui tariamai padarytos žalos eismo įvykio metu Geležinio Vilko g., Vilniuje. Automobilio pagaminimo metai 2007, eismo įvykio (2011-02-07) metu automobilis buvo eksploatuojamas keturis metus. Pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija KAA Nr. 087458 automobiliui buvo keistos naujos dalys. IeÅ¡kovas nenustatė tariamai eismo įvykio metu sugadintų detalių nusidėvėjimo, todėl nepagrįstai praÅ¡o priteisti tariamai patirtÄ Å¾alÄ už naujas detales. Už sugadintÄ automobilį buvo sumokėtas ir pridėtinės vertės mokestis įmonei, atlikusiai remontÄ bei pardavusiai detales (PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija KAA Nr. 087458).

Sumokėto PVM negalima laikyti nuostoliu, nes automobilio remonto paslaugas teikianti UAB „Krasta auto“ yra juridinis asmuo, privalantis apskaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetÄ . Už prekes ir paslaugas sumokėjo ieÅ¡kovas PVM mokėtojas, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai į žalos dydį įskaičiavo PVM. Nagrinėjamu atveju tariamai patirta žala atsirado dėl vairuotojo neatsargių veiksmų. Automobilio vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nes nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliÅ«ties.

Vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas. IeÅ¡kovo reikalavimas kilęs dėl tariamos žalos padarymo fakto, už kurį atsakingas žalÄ padaręs asmuo, todėl pareikÅ¡tam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovas, kaip ir pats pripažįsta, praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl ieÅ¡kovo neapdairumo ir nerÅ«pestingumo, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senatis turi bÅ«ti taikoma.

IeÅ¡kovas nenurodo svarbių priežasčių dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad į bylÄ pateiktais įrodymais nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado bÅ«tent dėl neva blogai prižiÅ«rimo kelio, atsakovo ar UAB „Grinda“ kaltės. Policijos medžiaga konstatuota, jog automobilio vairuotojas KET nepažeidė, tačiau aplinkybė, kad duobės nebuvo įmanoma pastebėti, nėra nurodyta.

Vien aplinkybė, kad konkreti kelio duobė tuo momentu nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei, kadangi negalima objektyviai reikalauti, jog atsakovai kiekvienu momentu žinotų apie kiekvienÄ savaiminį duobės atsiradimÄ . UAB „Grinda“ apie kelyje buvusiÄ duobę ir automobilio vairuotojo patirtÄ Å¾alÄ sužinojo tik 2014-03-27 gavusi skundÄ , t. y. praėjus daugiau nei 3 metams po autoįvykio.

Analizuojant KET ir kitų normų santykį su automobilio vairuotojo elgesiu, darytina iÅ¡vada, jog toks elgesys neatitiko keliamų reikalavimų, o žala atsirado dėl didelio vairuotojo neatsargumo, todėl pagrindo atsakovams atlyginti padarytÄ Å¾alÄ negali bÅ«ti. Atsakovai nebuvo kviečiami į įvykio vietos apžiÅ«rÄ , nors ieÅ¡kovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikÅ¡ti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl Å¡ių asmenų kaltės atsiradusiai žalai atlyginti, galėjo kviesti atsakovus bei nurodyti vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais bÅ«dais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimÄ .

Atsakovo manymu, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų bÅ«ti pilnai sugadintos visos pateiktoje sÄ skaitoje nurodytos dalys. Priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir pareiÅ¡kėjo patirtų nuostolių, kaip atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lyga, neegzistuoja. Pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog eismo įvykio metu buvo sugadinta tik priekinė automobilio padanga. SÄ skaitoje matyti daug kitų su eismo įvykiu galimai nesusijusių remonto darbų kaip bamperio remontas, dažymas ir t.t.

Šie pažeidimai eismo įvykio metu oficialiai užfiksuoti nebuvo ir vargu, ar jie galėjo atsirasti smulkaus eismo įvykio metu. Jeigu teismas vertintų, jog pagrindo atleisti atsakovų nuo civilinės atsakomybės dėl didelio vairuotojo neatsargumo nėra, atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu. Sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma šios sutarties dalyko (gatvių ir kelių) valdytoju (tuo pačiu ir atsakovu).

Sutartimi UAB „Grinda“ buvo įsipareigojusi vykdyti darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus konkrečiais nustatytais terminais, nurodytais kartu su pateiktu užsakymu (2.3 p.). Tokio užsakymo negavus, negalima teigti, kad UAB „Grinda“ galėtų bÅ«ti atsakinga už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimÄ iki kol yra gaunamas užsakymas tokiÄ duobę užtaisyti. Atsakovas taipp pat nurodė, kad tinkamu atsakovu byloje yra ne UAB „Grinda“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, o tik pastaroji, kuri yra tikroji Vilniaus miesto kelių ir gatvių valdytoja ir už valdymÄ atsako pagal CK 6.266 straipsnio l dalį ir 6.271 straipsnio l dalį.

Atsižvelgiant į dabartinį kelių taisymo technologijų lygį bei konkrečiÄ 2010-2011 metų žiemos hidrometeorologinių oro sÄ lygų specifikÄ , teigtina, jog UAB „Grinda“ negali bÅ«ti atsakinga už vasario mėnesį įvykusios nelaimės žalos atlyginimÄ , nes objektyviai dėl force majeure aplinkybių negalėjo užtikrinti prižiÅ«rimų gatvių bÅ«klės. Be to, ieÅ¡kovas pažeidė CK 1.125 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodyta, jog ieÅ¡kiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas.

Trečiasis asmuo R. R. atsiliepime į ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kovo pozicijÄ ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“ 3 344,23 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-03-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo UAB ,,Grinda“.

IeÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atmetė. Priimdamas sprendimÄ , teismas atnaujino ieÅ¡kovui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris buvo praleistas nežymiai. Teismo vertinimu, tuo metu specialiosios teismingumo kolegijos praktika buvo nenuosekli, o tai leidžia teigti, jog ieÅ¡kinio senatis buvo praleista dėl svarbių priežasčių. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad iÅ¡ pradžių AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , t. y.

į tinkamÄ teismÄ pagal dabartinę praktikÄ , tačiau atsisakius priimti jo reikalavimus, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , kuris vėliau bylÄ perdavė nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Teismas iÅ¡analizavęs byloje esančius duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, CK 6.266 straipsnio 2 dalies prasme valdė UAB „Grinda“, todėl konstatavo, jog tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje yra UAB „Grinda“. Teismas, vertindamas CK 6.6 straipsnio nuostatas, nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybė turi atsakyti kaip solidarÅ«s atsakovai, kadangi nors nagrinėjamu atveju kelio, kaip įrenginio, priežiÅ«ra įstatymu yra priskirta savivaldybei, tačiau Å¡iuo atveju pagal sutartį kelio, kaip objekto valdymas buvo perduotas UAB „Grinda“ žinion.

Teismas nesutiko su atsakovo UAB „Grinda“ aiÅ¡kinimu, jog vien ženklų pastatymas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad jis veikė tinkamai bei neatliko neteisėtų veiksmų. Teismo įsitikinimu, Å¡iuo atveju vertinant užfiksuotus duobės parametrus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas UAB „Grinda“ atliko visus bÅ«tinus veiksmus, susijusius su kelio priežiÅ«ra. Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad įvykio vietoje kaip sugadinimas nurodyta tik padanga, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad ir kiti sugadinimai nebuvo padaryto įvykio metu, nes jiems nustatyti reikalinga detalesnė apžiÅ«ra.

Be to, Å¡iuo atveju įvertintina ir ta aplinkybė, kad eismo įvykis įvyko apie 18.50 val. 2011-02-07, t.y. iÅ¡ esmės tamsiu paros metu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina visÄ ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį, patirtÄ Å¾alÄ patvirtina ieÅ¡kovo pateikti įrodymai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju žalÄ patyręs asmuo yra fizinis asmuo, sÄ skaita faktÅ«ra už atliktus remonto darbus ir detales, pateikta fiziniam asmeniui, todėl nagrinėjamoje situacijoje PVM mokesčio suma nėra minusuojama.

Sumokėtas PVM už automobilio remontÄ ir detalių įsigijimÄ laikytinas nuostoliu, patenkančiu į atlygintinos žalos sumÄ , kadangi PVM negalės bÅ«ti susigrÄ Å¾intas iÅ¡ valstybės. Teismas pažymėjo, jog Å¡iuo atveju, atsakovai nepateikė teismui įrodymų, Å¡alinančių UAB „Grinda“ atsakomybę, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Apeliantas UAB „Grinda“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimo ir praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ bei klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės- ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad apeliantas negali bÅ«ti laikomas atsakingu už atsiradusios žalos atlyginimÄ dėl to, kad vadovaujantis ApraÅ¡o nuostatomis, kelius prižiÅ«rintys asmenys gali bÅ«ti laikomi atsakingais už sukeltÄ Å¾alÄ tik tokiais atvejais, kai pavojingose vietose neįrengia atitinkamų techninių eismo reguliavimo priemonių ir taip pažeidžia ApraÅ¡o nuostatas. Å iuo atveju, nustatytos neginčytinos aplinkybės, jog UAB „Grinda“ įrengė technines eismo reguliavimo priemones, tai yra, pavojingÄ kelio ruoÅ¾Ä pažymėjo įspėjamaisiais ženklais.

Atkreipia dėmesį, kad kartu su ieÅ¡kiniu nebuvo pateiktas nė vienas tiesioginis įrodymas, patvirtinantis UAB „Grinda“ neteisėtus veiksmus. UAB „Grinda“ nebuvo kviečiama į įvykio vietos apžiÅ«rÄ , nors ieÅ¡kovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikÅ¡ti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl Å¡ių asmenų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo, galėjo ir privalėjo kviesti UAB „Grinda“ arba Vilniaus miesto savivaldybės atstovus užfiksuoti įvykio vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais bÅ«dais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimÄ .

Tokiu bÅ«du, atsakovo neteisėti veiksmai Å¡ioje byloje buvo įrodinėjami iÅ¡ esmės remiantis vien tik žalÄ patyrusio asmens, kuris buvo suinteresuotas gauti draudiminę iÅ¡mokÄ , liudijimu. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas beveik nepasisakė dėl apelianto UAB „Grinda“ argumentų vairuotojams keliamų atsargumo reikalavimų atžvilgiu. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje jokiais bÅ«dais nepagrindė, kad automobilio vairuotojas elgėsi apdairiai ir pakankamai atsargiai, be to pirmosios instancijos teismas nesuteikė adekvačios reikÅ¡mės ir tai aplinkybei, kad pavojingas kelio ruožas buvo pažymėtas įspėjamaisiais ženklais.

Pabrėžia, jog eismo įvykio metu UAB „Grinda“ kaip tik ir Å¡alino esamus kelio trÅ«kumus atlikdama kelio remonto darbus, tai yra, atliko teisėtus veiksmus, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmos instancijos teismas. Taip pat, net ir tuo atveju, jeigu teismas bÅ«tų pagrįstai vertinęs, kad pagrindo atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės dėl didelio ieÅ¡kovo neatsargumo nebuvo, apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovui atlygintina žala turėjo bÅ«ti mažinama. IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad atsakovas UAB „Grinda“ atsakingas ir CK 6.263 str. numatytu pagrindu, kadangi atsakovas nesielgė taip, kad kitam asmeniui nebÅ«tų padaryta žala, tai yra laiku nesutvarkė kelio ruožo, bei tinkamai neįspėjo eismo dalyvių apie kelyje esančiÄ kliÅ«tį. IeÅ¡kovas prašė, kad UAB „Grinda“ pateiktų informacijÄ , kada buvo pastatytas greitį ribojantis ir įspėjamasis ženklas, tačiau UAB „Grinda“ Å¡ios informacijos nepateikė. IeÅ¡kovas taip pat pažymi, jog atsakovas neįrodė, kad duobių atsiradimÄ sÄ lygoja tik blogos meteorologinės sÄ lygos, t.y. kad esant nepalankiom meteoroliginėm sÄ lygom duobės atsiranda ir ant kokybiÅ¡kos kelio dangos.

Esant tokiai pavojingai duobei, UAB „Grinda“ kuri yra kelių remonto ir priežiÅ«ros darbų profesionalas, turėjo nedelsiant imtis tinkamų saugumo priemonių. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad vieÅ¡ajame registre nėra informacijos apie kelio valdytojus, todėl eismo įvykio dalyviai nežino, kas prižiÅ«ri keliÄ ir kokiÄ bendrovę reikia informuoti apie kelio trÅ«kumus. Kelių eisme vairuotojų pareigas nustato specialÅ«s norminiai aktai bei įvykus eismo įvykiui vairuotojai turi vadovautis Å¡iais norminiais aktais.

Tai yra vairuotojai apie avarijÄ praneÅ¡a kelių policijai. Nurodo, kad trečiasis asmuo yra drausmingas vairuotojas, kuris draudžiasi AB „Lietuvos draudimas“ daug metų ir Å¡is eismo įvykis buvo pirmas. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pagrįstai atmetė reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybei, todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Atsakovo įsitikinimu teismas sprendime netinkamai įvertino ieÅ¡kovo tariamai patirtÄ Å¾alÄ . Vertinant automobiliui padarytÄ Å¾alÄ nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei UAB „Grinda“ atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atliktų remonto darbų reikalingumas bei tikrumas yra kvestionuotinas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad atlikti remonto darbai automobiliui buvo bÅ«tini. Pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino automobilio vairuotojo neatsargių veiksmų, tai sÄ lygojo sprendimo nepagrįstumÄ .

Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad automobilio vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nes nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliÅ«ties, netgi nebandė jos iÅ¡vengti. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino ieÅ¡kovo pateikto transporto priemonių draudimo liudijimo yra nepatvirtintas draudėjo paraÅ¡u, ieÅ¡kovas nepateikia jokių kitų įrodymų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymo faktÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2011-02-07 Vilniuje, Geležinio vilko g., prie nuvažiavimo į Ozo g., automobiliui (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę buvo sugadintas automobilio priekinis bamperis, ratlankis bei padanga. Automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui R. R.. Vilniaus apskrities VPK KPV 2011-02-15 nutarimu administracinės teisės pažeidimo bylÄ Nr. AV2-795 nutraukė, nustačiusi, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. R. savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi ji negalėjo numatyti, kad važiuojamojoje dalyje bus gili duobė (t. 1 b. l. 9). Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1 b.l. 12). Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo nukentėjusi kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , kaip turto draudikÄ (t. 1 b.l. 14). IeÅ¡kovas, apžiÅ«rėjęs transporto priemonę, nustatė, jog minėto eismo įvykio metu buvo apgadintas ratlankis, padanga bei priekinis bamperis (t. 1 b.l. 19).

Nukentėjusiajam kreipusis dėl minėtos transporto priemonės remonto į UAB „Krasta Auto“, pastarasis už atliktus remonto darbus pateikė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 3 716,08 Lt su PVM sumai (t.1, b. l. 20-21). IÅ¡ minėtos sÄ skaitos ir į bylÄ pateikto žalos įvertinimo akto matyti, kad atstatant minėtos transporto priemonės iki eismo įvykio buvusiÄ bÅ«klę, buvo iÅ¡rinktas-surinktas priekinis bamperis, suremontuotas bei nudažytas, buvo atlikta automobilio ratų geometrijos patikra, priekinės ir galinės aÅ¡ies reguliavimas, automobilis buvo iÅ¡plautas ir iÅ¡valytas salonas, taip pat buvo pakeistas ratlankis, padanga bei atlikti su tuo susiję darbai.

IeÅ¡kovas dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ bei remdamasis trečiojo asmens R. R. praÅ¡ymu, iÅ¡mokėjo UAB „Krasta Auto“ 3 716,08 Lt sumÄ (t. 1 b.l. 14, 16). IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Grinda“ su pretenzija dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atlyginimo regreso tvarka, kaip į atsakingÄ už žalÄ asmenį. Taip pat ieÅ¡kovas kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ su pretenzija dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atlyginimo regreso tvarka, kaip į atsakingÄ už žalÄ asmenį.

IeÅ¡kovui kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog Å¡iuo atveju pareiga atlyginti žalÄ kyla tik atsakovui UAB „Grinda“. Apeliantas UAB „Grinda“ pateikęs apeliacinį skundÄ jį grindžia Å¡iais motyvais:

1) vadovaujantis Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo nuostatomis, kelius prižiūrintys asmenys gali būti laikomi atsakingais tik tuo atveju, jei pavojingose vietose neįrengia atitinkamų techninių eismo reguliavimo priemonių ir taip pažeidžia aprašo nuostatas. Nurodo, kad apeliantas buvo įrengęs technines eismo reguliavimo priemones;

2) apeliantas UAB „Grinda“ nebuvo kviečiamas į įvykio vietos apžiÅ«rÄ ;

3) žalos atsiradimui turėjo įtakos automobilio vairuotojo neatsargÅ«s veiksmai, vairuotojas pažeidė KET reikalavimus.Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio trÅ«kumo, atlyginimo. ŽalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali bÅ«ti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas.

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta.

Tai reiÅ¡kia, kad esant registracijos duomenims vieÅ¡ajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymÄ yra pavieÅ¡inęs – įrodinėjimo pareiga tenka vieÅ¡ajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui.

Å ios nuostatos nepaÅ¡alina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas.Byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. sausio 25 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Å iaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ (sutarties 1.1 punktas, t. 1 b.l.54-56).

Atsižvelgiant į nurodytas Darbų atlikimo sutarties nuostatas bei remiantis kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, atsakovas UAB „Grinda“ pripažintinas gatvės-Geležinio vilko, Vilniuje, valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, kuriam prievolinės teisės (Darbų atlikimo sutarties) pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti objektÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad CK 6.266 str. 1 d. prasme kelio trÅ«kumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trÅ«kumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiÅ«ros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Å ioje byloje nustatyta, kad žala atsirado transporto priemonei (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusiÄ duobę, kuri remiantis administracinės bylos medžiaga buvo apie 15 cm gylio, jos dydis- 1,50 m x 0,55 m. Minėto įvykio metu taip pat nukentėjo ir kitas automobilis S. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Y. M.. Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o nuostatomis ir teigia, jog kelias buvo paženklintas greitį ribojančiais bei įspėjamaisiais ženklais, todėl kelio valdytojo pareigos ir atsakomybės, nėra.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kas jau buvo minėta ir aukščiau, jog kelio valdytojo atsakomybę reglamentuoja Civilinio kodekso 6.266 str., kuris numato, jog kelio valdytojas atsako be kaltės ir yra tik dvi sÄ lygos, atleidžiančios kelio valdytojÄ nuo atsakomybės, t.y. jei žala padaryta dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens neteisėtų veiksmų. Todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, apelianto paminėtas ApraÅ¡as negali apriboti įstatymais reglamentuotos kelio valdytojo atsakomybės. Å iuo atveju pažymėtina ir tai, jog apeliantas teigdamas, kad kelias buvo paženklintas įspėjamaisiais ženklais, tokių duomenų teismui nepateikė, t.y.

į bylÄ nebuvo pateikti duomenys kada UAB „Grinda“ pradėjo remonto darbus, kiek laiko jie tęsėsi, taip pat ar tokios pavojingos kelio duobės paženklinimas atitiko atliekamų remonto darbų reikalavimus. Byloje nėra ginčo, jog kelias buvo paženklintas, tačiau kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK patrulio 2011-02-07 tarnybinio praneÅ¡imo, įspėjamieji ženklai buvo pastatyti 70 m atstumu iki duobės, o tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra didelis atstumas, įspėti vairuotojus apie gana didelio dydžio kelio duobę, todėl akivaizdu, jog vairuotojai negali laiku pastebėti bei suprasti duobės pavojingumo, ypač jei važiuoja tamsiu paros metu ir duobė yra užlieta vandeniu (kaip atsitiko nagrinėjamu atveju), kadangi jie nemato realaus duobės gylio.

Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytojo atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu, t.y. atsakomybė be kaltės. AiÅ¡kindamas aptariamos normos reglamentavimÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Tai reiÅ¡kia, kad minėtai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Taigi kelio dangos defekto – duobės, atsiradimo priežastis ar priežastys (oro sÄ lygos, natÅ«ralus susidėvėjimas ir/ar kiti veiksniai) neturi reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui.

Apelianto UAB „Grinda“ atsakomybė kyla vien dėl to, kad jis, vykdydamas gatvės dangos priežiÅ«rÄ ir remontÄ , neužtikrino tokios gatvės dangos bÅ«klės, kuri reikalinga gatvės įprastam naudojimui.IÅ¡ byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-02-15 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ matyti, kad 2011-02-07 apie 18.50 val.- 19.30 val. Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės pareigÅ«nai gavo praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį Geležinio vilko g., prie nuvažiavimo į Ozo g., Vilniuje.

Atvykę į įvykio vietÄ pareigÅ«nai rado apgadintus automobilius (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. R. ir S. A., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Y. M.. Vairuotoja R. R. raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad važiavo Geležinio Vilko g., ties nuvažiavimu nuo Ozo g., nedavažiavus viaduko 50 metrų; važiavo pirma kelio juosta, tamsiu paros metu, buvo įjungtos artimos Å¡viesos, važiuojamoji kelio danga buvo Å¡lapia, pastebėjusi kelio ženklus „40“ ir „pavojingas ruožas“ sumažino greitį, o pavažiavus į priekį, priekinis deÅ¡inis ratas atsitrenkė į duobę.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent dėl atsakovo UAB „Grinda“, kaip ginčo gatvės valdytojo, veiksmų buvo padaryta žala, t. y. apgadintas automobilis. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pagrindo tokiai pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai nepritarti. Pakartotinai pažymėtina, kad galiojančiame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-02-15 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, aiÅ¡kiai konstatuota, jog vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, duobės laiku pastebėti negalėjo.

Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju apeliantas neįrodė, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ bei įsitikinti, ar kelyje nėra kliūčių, vairavo itin neapdairiai ir neatsakingai, o vien apelianto samprotavimais dėl to, jog vairuotojas galimai buvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie niekur nėra užfiksuoti, ir pažeidęs bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , remtis negali (CPK 178 str.).

UAB „Grinda“ taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253, 6.282 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo elgesiu eismo įvykio metu ir atsakovo UAB „Grinda“ neteisėtais veiksmais (neveikimo), todėl pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju apgadintos transporto priemonės valdytojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, kadangi jis negalėjo numatyti, kad važiuojamoje kelio dalyje bus didelė duobė, jo kaltė dėl kilusio eismo įvykio neįrodyta, todėl, konstatuotina, kad byloje įrodytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti.Pirmos instancijos teismas priteisė visÄ ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ Å¾alÄ , t.y. 3 344,23 Lt, kadangi sprendė, jog visi ieÅ¡kovo nurodyti transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su minėtu eismo įvykiu. Tokį savo sprendimÄ pirmos instancijos teismas padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Atsakovui UAB „Grinda“ nepateikus jokių įrodymų, kurie suteiktų objektyvų pagrindÄ abejonėms dėl transporto priemonės sugadinimų kilmės arba kurie patvirtintų, jog minėti automobilio sugadinimai tikrai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmos instancijos įrodymų vertinimu nagrinėjamu atveju.

Byloje nenustačius aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad automobilio vairuotojo veiksmai (neveikimas) padėjo žalai atsirasti, konstatuotina, jog apelianto argumentai dėl atlygintos žalos dydžio sumažinimo taip pat yra teisiÅ¡kai nepagrįsti (CK 6.271 str.).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus dėl to, jog apeliantas UAB „Grinda“ nebuvo kviečiamas į įvykio vietos apžiÅ«rÄ ir sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepimo pozicija, kad eismo įvykio dalyviai nežino, kas prižiÅ«ri keliÄ ir kokiÄ bendrovę reikia informuoti apie kelio trÅ«kumus.

Kelių eisme vairuotojų pareigas nustato specialÅ«s norminiai aktai, todėl įvykus eismo įvykiui vairuotojai turi vadovautis Å¡iais norminiais aktais ir apie įvykusį eismo įvykį praneÅ¡ti kelių policijai. Kaip teisingai nurodo AB „Lietuvos draudimas“ informacija apie kelius prižiÅ«rinčias įmones žinoma Vilniaus miesto savivaldybei, kuri teikia informacijÄ suinteresuotiems asmenims VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė pati neapžiÅ«rinėja avarijos vietų, automobilių sugadinimų bei į visas pretenzijas atsako raÅ¡tu, kad pareiÅ¡kėjas žalos atlyginimo klausimus spręstų su kelius prižiÅ«rinčiomis įmonėmis.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundÄ atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino to, jog ieÅ¡kovo pateiktas transporto priemonių draudimo liudijimas yra nepatvirtintas draudėjo paraÅ¡u, o kitų įrodymų patvirtinančių draudimo sutarties sudarymo faktÄ , ieÅ¡kovas nepateikia. IÅ¡ į bylÄ pateiktos Transporto priemonių draudimo sutarties (liudijimo) matyti, jog ji įsigalioja ir laikoma sudaryta nuo pasiraÅ¡ymo ir/ar sumokėjimo draudimo įmokos (ar jos dalies).

Byloje tarp ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens R. R. nėra ginčo dėl minėtos draudimo sutarties galiojimo ar tai, kad trečiasis asmuo nėra sumokėjęs Å¡alių sulygtos įmokos. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutarties Å¡alys pripažįsta Å¡ios sutarties galiojimÄ , nėra pagrindo remtis atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodoma aplinkybe bei papildomai įrodinėti minėtos sutarties sudarymÄ . Vadovaujantis tuo, kad iÅ¡dėstyta, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų neanalizuoja nagrinėjamo bylos kontekste.

Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėja                                                                                   Romualda Janovičienė