2021-12-08 Nr. AB-26731-3-61-3-02292-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2609-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02292-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, N. J., J. Z.) dėl sprendimo, įsakymo, rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 1T-13-(7.5.) „Dėl T. R. skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus l. e. p. vedėjo 2019 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) kartu su šiuo Įsakymu patvirtintais jo 1 ir 2 priedais; 3) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus l. e. p. vedėjo 2019 m. kovo 20 d. raštą Nr. 48SD-3233-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas), išskyrus jo dalį, kurioje nurodyta, kad yra ištaisytas pašalinamas iš žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) teritorijos žemės plotas – iš 0,0817 ha žemės ploto į 0,0957 ha plotą; 4) įpareigoti NŽT teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo spręsti klausimą dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.), (toliau – ir Žemėtvarkos projektas) patikslinimo dalyje dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 5030), galutinai pasibaigus Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoms administracinėms byloms Nr. eI-2724-1047/2019, Nr. eI-2746-1047/2019 ir Nr. eI-2782-821/2019, kuriose priimti teismo sprendimai turės įtakos žemės sklypo (projektinis Nr. 5030) ribų ir ploto pakeitimui.

2. Atsakovas NŽT ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus rajono skyrius (toliau – ir Skyrius) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. J. atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, taip pat prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad NŽT pareiškėjai tinkamai suprojektavo, tikslino namų valdą bei laikėsi nustatytų projektavimo procedūrų. NŽT, nustatydama naudojamos namų valdos žemės sklypo ribas, pagrįstai įtraukė į jas visus statinius, daržui ir sodui naudojamą žemę. Priimdamas ginčijamą Įsakymą atsakovas veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, namų valdos plotą tikslino atsižvelgdamas į faktines aplinkybes. Skundžiami Sprendimas ir Raštas taip pat yra pagrįsti objektyviais duomenimis, teisiškai argumentuoti, išsamūs ir teisėti, todėl jų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

7. Teismas nurodė, kad apgynus trečiojo suinteresuoto asmens J. Z. teises, ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nustatęs, kad J. Z. kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nesprendė jų priteisimo klausimo, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalimi.

III. 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo J. Z. klausimo, ir priteisti jai iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, neatitinka bylos medžiagos. J. Z. bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti kartu su 2020 m. balandžio 14 d. prašymu dėl dokumentų pateikimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo.

10. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo klausimą dėl apeliacinio skundo spręsti pagal faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), bei į atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus pastebėjimus. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

11. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka, kad klausimas dėl J. Z. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti sprendžiamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kita vertus, apeliaciniame skunde pateiktas J. Z. prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, turėtas bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme, nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme, nes bylinėjimosi išlaidų klausimo pirmosios instancijos teismas iš viso nesprendė.

12. Pareiškėja nurodo, kad įvertinus 2019 m. liepos 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 361 (toliau – ir Sąskaita Nr. 361) ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 367 (toliau – ir Sąskaita Nr. 367), pagal kurias prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, galima prielaida, kad Sąskaita Nr. 367 nėra susijusia su administracine byla Nr. eI3-694-764/2020 (buvęs bylos Nr. eI-4131-764/2019). Sąskaitoje Nr. 367, skirtingai nei Sąskaitoje Nr. 361, nėra nurodytas teismo pavadinimas, teismo jurisdikcija (administracinis teismas ar bendrosios kompetencijos teismas) ir bylos, kurios nagrinėjimui vyko advokatės pasiruošimas bei kurioje turėjo būti atstovaujama, rūšis ir numeris. Be to, Sąskaita Nr. 367 buvo išrašyta anksčiau, nei oficialiai buvo baigtas pasiruošimas nagrinėti bylą. Taigi, neaišku su kokia teismine byla yra susijusi Sąskaita Nr. 367. Administracinėje byloje sprendžiami klausimai nebuvo nauji, advokatė L. G. atstovavo J. Z., kaip trečiajam suinteresuotam asmeniui, 4 administracinėse bylose, kurios buvo nagrinėtos Vilniaus apygardos administraciniame teisme, ir 1 administracinėje byloje, kuri buvo nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Visi su J. Z. atsiliepimais susiję dokumentai yra tie patys, o atsiliepimų argumentai – beveik analogiški. Be to, byloje yra pateiktos tik bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijų kopijos, pirmosios instancijos teismui nepateiktas J. Z. (jos atstovės) prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Z. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dėl ginčo esmės, o prašo pakeisti tik tą teismo sprendimo dalį, kuria teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo J. Z. klausimo, ir priteisti jai iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Pirmiausiai, atsižvelgiant į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens J. Z. prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad apgynus jos teises, ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau klaidingai nustatęs, kad J. Z. nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų, teismas nurodė, kad dėl šios priežasties nesprendžia jų priteisimo klausimo. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas faktiškai ėmėsi nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet jų nepriteisė dėl to, kad byloje nepastebėjo pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje negali būti paneigta trečiojo suinteresuoto asmens teisė dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teikti apeliacinį skundą, o apeliacinės instancijos teismas turi pareigą jį išnagrinėti ir priimti sprendimą (nutartį).

16. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (40 str. 3 d.). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens J. Z. teisės, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

18. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos. Pirmosios instancijos teismui kartu su 2020 m. balandžio 14 d. prašymu dėl dokumentų pateikimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo pateikti šie dokumentai bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti: 2019 m. liepos 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 361 ir 2019 m. liepos 8 d. pinigų priėmimo kvitas 550 Eur sumai, 2019 m. rugpjūčio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 367 ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. pinigų priėmimo kvitas 300 Eur sumai.

20. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018). Priteisiant atitinkamas bylinėjimosi išlaidas teismas turi nustatyti konkrečių išlaidų ryšį su nagrinėta administracine byla.

21. 2019 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 367 nurodytos teisinės paslaugos – „pasiruošimas bylai“ (3 val., 225 Eur) ir „atstovavimas byloje“ (1 val., 75 Eur). Pažymėtina, kad šioje sąskaitoje nėra nurodytas nei bylos numeris, nei jokie kiti konkretūs duomenys, kurie leistų identifikuoti, už atstovavimą kurioje byloje ir pasirengimą kuriai bylai išrašyta minėta sąskaita. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad trečiasis asmuo nepagrindė ir teismas negali nustatyti, ar minėtoje sąskaitoje nurodytos išlaidos susijusios su šia administracine byla ir yra joje būtinos. Šias abejones patvirtina ir tai, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų, minėtos sąskaitos išrašymo metu trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo ir jį atstovavo ta pati advokatė dar keliose administracinėse bylose (pvz., administracinėse bylose Nr. eI-3417-821/2019, Nr. eI-2724-1047/2019). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2019 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 367 nurodytos išlaidos trečiajam suinteresuotam asmeniui nepriteistinos.

22. 2019 m. liepos 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 361 ir 2019 m. liepos 8 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo už atsiliepimo į skundą parengimą patyrė 550 Eur išlaidų advokato pagalbai. Šiuose dokumentuose pateikta informacija yra pakankama nustatant, už kokias teisines paslaugas apeliantė patyrė išlaidas, ir jas pagrindžia.

23. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

24. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo sumokėta 2019 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2019 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1262,7 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į skundą parengimą yra 3 156,75 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į skundą, (550 Eur) neviršija ir yra ženkliai mažesnės už Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl, įvertinus bylos pobūdį, priteistinos iš pareiškėjos.

25. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė sumokėjo 12 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors už apeliacinį skundą turėjo būti sumokėta 11,25 Eur (ABTĮ 35 str. 2 ir 3 d.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą, todėl apeliantės permokėta žyminio mokesčio suma (0,75 Eur) jai grąžintina. Šiuo aspektu pažymėtina, kad permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.). Likusi sumokėto žyminio mokesčio dalis 11,25 Eur apeliantei priteistina iš pareiškėjos.

26. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje netenkinti pareiškėjos materialiniai reikalavimai, teismo sprendimas laikytinas priimtas ne jos naudai, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens J. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti ir priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Z. iš pareiškėjos T. R. 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Z. iš pareiškėjos T. R. 11,25 Eur (vienuolika eurų, dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Z. žyminio mokesčio permoką – 0,75 Eur (septyniasdešimt penkis centus).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė