de1a04ab-c992-4689-bb71-6ac2c4e2c9f4 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-898/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54971-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1; 1.1.5.2; 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Gabijai Alsytei, nuotoliniu būdu dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, nuteistajam L.

M., jo gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui, nukentėjusiajam V. K., jo atstovui advokatui Justui Viliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant L.

M. visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis); pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir jam skirta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir L. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant L. M. visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ L. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 430,19 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo V. K. atstovo advokato J. Viliaus civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir dėl V.

K. atžvilgiu padaryto nusikaltimo jam iÅ¡ L. M. priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo atstovo advokato J. Vilio praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintas iÅ¡ dalies ir V. K. iÅ¡ L. M. priteista 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. L. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 17 d., apie 3.20 val., vieÅ¡oje vietoje prie baro „P“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , pribėgęs už nugaros rankos kumščiu sudavė ne mažiau vieno smÅ«gio nukentėjusiajam V.

K. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam V. K. nosies kaulų lūžį su muÅ¡tine žaizda, linijinį odos nubrozdinimÄ nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose (specialisto iÅ¡vada Nr. G 4160/2018(01)), tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatÄ . Å ie L. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. 2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, dalies įrodymų, tiesiogiai susijusių su nagrinėjama veika ir paneigiančių kaltinimo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , nevertino arba, vadovaudamasis prielaidomis bei iÅ¡ankstiniu nusistatymu, atmetė kaip nepagrįstus. Todėl teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo L.

M. kaltės yra pagrįstos prielaidomis, tokiu bÅ«du pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, padarant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ . 2.2. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino 2018 m. lapkričio 17 d. nukentėjusiojo V. K. parodymų, duotų iÅ¡kart po įvykio, kuriuose jis nurodė, kad pasibaigus muÅ¡tynėms jie ėjo namo (duomenys neskelbtini) pr. Lygiagrečiai jų ėjo mergina su vaikinu iÅ¡ klubo, kilo susistumdymas, kuris peraugo į muÅ¡tynes.

Jis pradėjo muÅ¡tis su vaikinu iÅ¡ klubo, vienas kitam smÅ«giavo kumščiais į įvairias kÅ«no dalis. Per Å¡ias muÅ¡tynes jam buvo suduotas smÅ«gis į nosį, dėl ko iÅ¡ jos pradėjo bėgti kraujas. Po Å¡io konflikto spjovė minėtai merginai į veidÄ . Apelianto teigimu, iÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad nukentėjusiojo parodymai neatitinka įvykių, užfiksuotų vaizdo filmavimo kamera, kadangi vaizdo medžiagoje aiÅ¡kiai matyti, jog V. K. su apeliantu nesimušė, o V. K. pirmas sudavė smÅ«gį jam į veidÄ , vėliau agresyviai jį puolė, tačiau V.

K. sulaikė kitas asmuo su mergina. 2.3. Skunde pažymi, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog V. K. savo nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ apeliantÄ atliko veikdamas grupėje asmenų, o apeliantas traukėsi, vengė konflikto, tačiau teismas nukentėjusiojo parodymų nevertino kritiÅ¡kai. Be to, teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su nukentėjusiojo V. K. nurodytomis aplinkybėmis dėl kaklo skausmo, užfiksuotų 2018 m. lapkričio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4160/2018 (01).

Apeliantas teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog jo veiksmai prieÅ¡ V. K. buvo nukreipti į pastarojo kaklÄ , t. y. po V. K. nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ jį ir J. I., jis, siekdamas sulaikyti besiÅ¡alinantį V. K., stengėsi pagriebti pastarÄ jį, bandydamas pastverti už jo kaklo. IÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, kad jis pribėga iÅ¡ už nugaros ir tuo metu V. K. nusuka veidÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę, o jis, užšokęs ant V. K., nekoordinuotai smÅ«giuoja jam į kaklÄ . Esminė aplinkybė, kurios teismas nevertino yra ta, kad V.

K. pirminės apžiÅ«ros metu buvo diagnozuoti kaklo skausmai. Pats V. K. tvirtino, kad jam skauda kaklÄ . Pabrėžiama ir tai, kad norint sulaužyti nosies kaulus, reikia suduoti itin stiprų ir tikslų smÅ«gį į nosį, o Å¡iuo atveju, apelianto judesiai akivaizdžiai nekoordinuoti ir netikslÅ«s, prieÅ¡ingai nei vaikino su geltona striuke (vaizdo įraÅ¡o 03:20:45 val.), kur matomas užsimojimas ir suduodamas smÅ«gis, po kurio griÅ«na pats vaikinas geltona striuke ir nukentėjusysis V. K. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matosi, kad vaikinas geltona striuke stengėsi suduoti smÅ«gį nuteistajam L.

M., tačiau Å¡is pasitraukė ir smÅ«gis teko V. K. Po Å¡io smÅ«gio V. K. nugriuvo, po to atsikėlęs sunkiai judėjo. 2.4. Pabrėžia, kad apelianto parodymai, jog jis priÅ¡oko prie J. ir vaikinas juoda striuke jam sudavė kumščiu į veidÄ , o apeliantas gindamasis trenkė jam atgal, nepagrįstai iÅ¡imti iÅ¡ konteksto ir panaudoti kaip įrodymas, neva nuteistasis prisipažino smÅ«giavęs V. K., kadangi jo parodymuose nurodytos aplinkybės yra netikslios, neatitinkančios vaizdo kamera užfiksuotų aplinkybių, nulemtos patirto streso, V.

K. suduoto smÅ«gio į galvÄ , po kurio apeliantui buvo susiÅ«tos abi lÅ«pos ir įskilo nosies kaulas. Skunde pažymima, jog apeliantas nenurodė, kad V. K. trenkė bÅ«tent į veidÄ ar nosį. 2.5. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino to, jog nuteistasis atsakomųjų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį ėmėsi tik po to, kai nukentėjusysis trenkė jam į veidÄ , kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis grasino, spjovė J. I. į veidÄ ir jÄ pargriovė ant žemės. Apelianto vertinimu, jo veiksmai buvo adekvatÅ«s susiklosčiusiai konfliktinei situacijai, nes V.

K. agresyvÅ«s veiksmai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis tiek prieÅ¡ jį patį, tiek prieÅ¡ J. I. turėjo įtakos jo sprendimui sulaikyti iÅ¡ nusikaltimo vietos besiÅ¡alinantį V. K. Tiek apeliantas, tiek liudytoja J. I. tvirtino, kad jie norėjo sulaikyti su V. K. buvusius asmenis, tam, kad iÅ¡kviesti policijÄ , nes jau bare V. K. su kitais asmenimis prieÅ¡ J. I. vartojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtÄ . Pažymima, kad apeliantas ir iÅ¡kvietė policijÄ â€“ tai užfiksuota bylos medžiagoje bei nukentėjusiojo V.

K. parodymuose. 2.6. Apelianto teigimu, teismas netinkamai iÅ¡nagrinėjo bÅ«tinosios ginties sÄ lygas, neįvertino nukentėjusiojo V. K. elgesio įtakos nuteistojo atsakomiesiems veiksmams. Po nukentėjusiojo V. K. suduoto smÅ«gio į galvÄ bei J. I. nubloÅ¡kimo ant žemės, apeliantas veikė impulsyviai, bÅ«damas sutrikdytas neteisėto nukentėjusiojo V. K. elgesio, patyręs smegenų sukrėtimÄ , Å¡okÄ . Pažymi, kad apeliantas susiklosčiusia situacija nepasinaudojo kaip pretekstu elgtis chuliganiÅ¡kai, nors teismas dėl jo chuliganiÅ¡kų veiksmų net ir nepasisakė.

Jis neturėjo jokios dingsties ir intencijos sužaloti kitÄ Å¾mogų. Be to, jis negalėjo numatyti jo paties bei J. I. užpuolimo ir nukentėjusiojo agresyvaus elgesio, taigi Å¡iame kontekste nuteistojo elgesio motyvai nebuvo nagrinėjami, nors Å¡ios aplinkybės buvo reikÅ¡mingos nustatant jo subjektyviųjų veikos požymių turinį. 2.7. Skunde nurodoma, kad nuteistojo veiksmai atitiko veikimÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, o padaryti kÅ«no sužalojimai nukentėjusiajam, pagal kÅ«no sužalojimo sunkumo laipsnį yra galimi esant bÅ«tinajai ginčiai.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo smurtas buvo panaudotas ne gynybos, bet puolimo tikslais, kadangi besiginančiojo veiksmai, padarant žalos kitam asmeniui, kai pavojingas kėsinimasis jau buvo atremtas ar pasibaigęs ir besiginantysis tai suprato, gali peraugti į asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , sulaikymÄ (BK 29 straipsnis). Teismas nevertino to, kad nukentėjusysis V. K. po panaudoto fizinio ir psichologinio smurto prieÅ¡ apeliantÄ ir J. I., bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ nusikaltimo vietos, todėl apeliantas panaudojo fizinę jėgÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmens sulaikymui. 2.8.

Pažymima, kad nukentėjusysis pirmas, be jokios priežasties, sudavė smÅ«gį nuteistajam į veidÄ , po to grasino jam, spjovė J. I. į veidÄ , panaudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , todėl tokiais savo veiksmais akivaizdžiai pasielgė nusikalstamai. IÅ¡ byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vados Nr. G 4160/2018 (01) matyti, kad nukentėjusiajam V. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas patvirtina, kad sulaikydamas nusikaltimÄ padariusį V.

K., nuteistasis net jei ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai Å¡iuo atveju sukėlė proporcingÄ , įstatymo leidžiamÄ Å¾alÄ . Skunde pabrėžiama, jog nuteistasis naudojo fizinę jėgÄ ne kerÅ¡taudamas ir ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tačiau siekdamas sulaikyti iÅ¡ nusikaltimo vietos besiÅ¡alinantį V. K., o užkirtęs keliÄ V. K. pasiÅ¡alinti, fizinės jėgos naudojimÄ iÅ¡ karto nutraukė. Todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla L.

M. atžvilgiu nutrauktina. 2.9. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo atmestÄ nuteistojo gynėjo versijÄ , kad antro konflikto metu, po to, kai nuteistasis pargriovė nukentėjusįjį ant Å¡aligatvio, nukentėjusiajam smÅ«gį sudavė asmuo geltona striuke, patvirtina vaizdo įraÅ¡as. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tÄ epizodÄ : teismas įvertino epizodÄ , užfiksuotÄ vaizdo įraÅ¡o 03:20:37 val., kai vaikinas geltona striuke priÅ¡okęs sudavė smÅ«gį nuteistajam L.

M. į pakaušį, tačiau, jis (L. M.) apibÅ«dino situacijÄ užfiksuotÄ 03:20:45 val. epizode, kai matomas vaikino geltona striuke užsimojimas, suduodamas smÅ«gis, po kurio griÅ«na pats vaikinas geltona striuke ir nukentėjusysis V. K. BÅ«tent tuo momentu, nepataikydamas L. M., vaikinas geltona striuke sudavė V. K. Tai patvirtina, kad V. K. tuo metu ir buvo suduotas stiprus ir tiesus smÅ«gis iÅ¡ kairės pusės, kurį sudavė vaikinas geltona striuke ir po kurio nugriuvo ir V. K., ir pats vaikinas geltona striuke. 2.10.

Skunde pažymima, kad teismas nevertino ir kitos esminės aplinkybės, kuriÄ teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir pats V. K., t. y. kad pajutęs smÅ«gį į nosį jis nugriuvo, po to atsistojo, svirduliavo, susilenkė. BÅ«tent tokios V. K. nurodytos aplinkybės yra užfiksuotos vaizdo įraÅ¡e ne po kontakto su L. M., bet nuo 03:20:49 val. iki 03:21:03 val. Å iame laikotarpyje vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matyti, kad bÅ«tent po vaikino geltona striuke suduoto smÅ«gio V. K. nugriuvo, o atsistojęs svirduliavo, sunkiai vaikščiojo ir susilenkė, kas paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad smÅ«gį į nosį V.

K. sudavė būtent L. M. 2.11. Vertinant nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėties požymius skunde nurodoma, jog L. M. pats buvo puolamas kelių asmenų ir nukentėjusiojo V. K., todėl jokio įžūlaus elgesio, grasinimų, piktybiško tyčiojimosi arba vandališkų veiksmų, kuriais būtų demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, nuteistasis L. M. neatliko.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo V. K. atstovas advokatas J. Vilys praÅ¡o atmesti nuteistojo L. M. apeliacinį skundÄ ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendį nepakeistÄ . 3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus įrodymus, buvo iÅ¡naudotos visos galimos įrodinėjimo priemonės, o teismo nuosprendyje motyvuotai nurodyta, kodėl kaltinimas laikomas pagrįstu ir kodėl gynybos pozicija laikoma prieÅ¡taringa byloje surinktiems įrodymams. 3.2.

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, detaliai aptarė kiekvienÄ gynybos pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ ir jÄ vertino lygindamas su kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas nurodė, jog nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau Å¡i jo užimta pozicija, iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme, nepasitvirtino, kÄ iÅ¡ dalies nulėmė ir paties nuteistojo nenuoseklÅ«s parodymai, todėl teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistojo parodymų, dėl esminės Å¡ios bylos aplinkybės, nenuoseklumas sudaro pagrindÄ teismui kritiÅ¡kai vertinti jo parodymus. 3.3.

Pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas gynybos versijÄ dėl bÅ«tinosios ginties paneigė iÅ¡samiai byloje iÅ¡analizavęs ir nuosprendyje aptaręs visus byloje esančius duomenis. Teismo iÅ¡vada padaryta įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumÄ , iÅ¡klausius visų byloje apklaustų liudytojų parodymus, taip pat įvertinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vaizdo įraÅ¡o medžiagÄ , protokolus, specialisto iÅ¡vadas. Nukentėjusiojo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog buvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikaltimo padarymo metu L. M. ir V. K. konfliktavo, konflikte taip pat dalyvavo kiti asmenys, t. y. konfliktÄ sukėlusi kaltinamojo draugė J. I., kiti kartu su V. K. buvę asmenys. Be to, visi asmenys konflikto metu buvo iÅ¡gėrę, ikiteisminio tyrimo metu ir apklausti teisme Å¡io fakto neneigė. 3.4. Atsiliepime pabrėžiama, kad pagal teismų praktikÄ muÅ¡tynėms bÅ«dinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų, jų metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla.

Todėl, esant nustatytoms įvykio aplinkybėms, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistasis gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi. Nustačius, kad nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti vertintini kaip bÅ«tinoji gintis, nelieka pagrindo teigti, jog nuteistasis atliko nukentėjusiojo sulaikymo veiksmus.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės veikos aplinkybės yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu, nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirtos teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės, tačiau iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tokiu bÅ«du padarant neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendis Å¡ioje dalyje yra keistinas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių veikos aplinkybių.

6. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas ir tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, dalies įrodymų, tiesiogiai susijusių su nagrinėjama veika ir paneigiančių kaltinimo pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ , nevertino arba vadovaudamasis prielaidomis bei iÅ¡ankstiniu nusistatymu atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Todėl teismas privalo teismo baigiamÄ jį aktÄ suraÅ¡yti taip, kad iÅ¡ jo turinio bÅ«tų aiÅ¡ku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai paÅ¡alinti tam tikrų abejonių dėl reikÅ¡mingų aplinkybių nepavyksta, turi bÅ«ti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra iÅ¡naudotos ir kad iÅ¡vados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sugretinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, t. y. nuteistojo L. M., nukentėjusiojo V. K., liudytojų J. I., E. M. parodymus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 4160/2018 (01), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11K-4 (20), Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. pG 1248/2020 (01), byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä bei jo apžiÅ«ros protokolÄ , juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad nuteistasis L.

M., pribėgęs už nugaros, rankos kumščiu sudavė ne mažiau vieno smÅ«gio nukentėjusiajam V. K. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam V. K. nosies kaulų lūžį su muÅ¡tine žaizda, linijinį odos nubrozdinimÄ nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose. Kaltinime nurodytoms aplinkybėms – jog nuteistasis sudavė nemažiau dviejų smÅ«gių nukentėjusiajam, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniajame dilbyje, odos nubrozdinimÄ su poodine kraujosruva kairiajame dilbyje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje blauzdoje, kairėje Å¡launyje – nesant galimybių paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones, neginčijamai nepasitvirtinus, teismas jas paÅ¡alino, pabrėždamas, kad tokių aplinkybių paÅ¡alinimas neturi esminės reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad, nors nuteistasis L. M. neigia, jog rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. K. į veido sritį, keldamas savo įvykio versijÄ , jog siekė pastarÄ jį sulaikyti, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad nuteistasis pasivijo nueinantį nukentėjusįjį ir, bÅ«damas jam už nugaros, kaire ranka sudavė nukentėjusiajam bÅ«tent į kairės pusės veido sritį. Nurodytos aplinkybės, prieÅ¡inai nei teigiama apeliaciniame skunde, įrodytos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, susiejant juos į vientisÄ loginę grandinę.

10. Å ios bylos kontekste pastebėtina tai, jog nagrinėjamu atveju yra aktualÅ«s abu įvykio naktį kilę konfliktai, kuriuose iÅ¡ esmės dalyvavo tie patys asmenys. Pastarieji yra svarbÅ«s ne tik nustatant nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo aplinkybes, bet ir atskleidžiant nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ pusę, t. y. nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus. Ä®vertinus nuteistojo L. M., nukentėjusiojo V. K., liudytojų J. I., E. M. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, juos sugretinus tarpusavyje, konstatuotina, jog iÅ¡ pradžių konfliktas tarp minėtų proceso dalyvių ir dviejų nenustatytų asmenų kilo bare „P“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po to Å¡is konfliktas tęsėsi lauke.

11. Nuteistasis L. M. paaiÅ¡kino, kad bare prie liudytojos J. I. priekabiavo E. M., todėl jis bandė su juo „iÅ¡siaiÅ¡kinti“, po ko klubo darbuotoja iÅ¡kvietė apsaugÄ ir paprašė iÅ¡eiti nuteistojo ir jie išėjo į lauko terasÄ , tačiau jo draugė J. I. užeidavo į baro vidų. Å i papasakojo, kad vienas vaikinas pradėjo konfliktuoti su barmene, o ji pastarÄ jÄ apgynė. Vėliau jo draugė nurodė, kad klube esantys vaikinai toliau prie jos kabinėjasi. Tuo metu tie vaikinai stovėjo lauke, tarp jų kilo žodinis konfliktas, po ko nukentėjusysis V.

K. J. I. spjovė į veidÄ ir trenkė, o mergina nukentėjusįjį pastÅ«mė. Tuo metu E. M. prispaudė jo merginÄ prie sienos. Tai pamatęs nuteistasis nubėgo prie jos ir bandė jį patraukti. Tuo metu paÅ¡aliniai žmonės pradėjo juos skirti ir konfliktas baigėsi. Pastarojo parodymus patvirtino liudytoja J. I., patikslindama, jog bare prie jos kabinėjosi V. K. draugas, dėl ko tarp asmens su geltona striuke ir L. M. kilo konfliktas ir baro administratorė pasakė nuteistajam iÅ¡eiti. Užsidarius barui visi išėjo į laukÄ , kur minėtas vaikinas vėl pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti, prasidėjo žodinis konfliktas, po ko V.

K. jai spjovė į veidÄ , o ji trenkė V. K., pastarasis jai trenkė į veidÄ . J. I. nustÅ«mė nukentėjusįjį, pastarasis parkrito, o nukentėjusiojo draugas E. M. jÄ sugriebė ir prirėmė prie sienos. Tuo metu L. M., pribėgęs prie jos, atitraukė E. M. Esmines pirminio konflikto aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis V. K., tačiau nurodė, kad „P“ bare vienas iÅ¡ nepažįstamų vaikinų konfliktavo su J. I., kuri jam trenkė antausį, po ko kilo konfliktas tarp jų ir J.

I. bei L. M., pastarÄ jį iÅ¡varė iÅ¡ baro. Išėjus į laukÄ , jis J. I. buvo nustumtas, atsitrenkė į laiptus. Tarp jų kilo muÅ¡tynės, kuriuose dalyvavo jis, E. M., J. I. bei L. M. Liudytojas E. M. patvirtino, jog klube J. I. sudavė prie jų stalo sėdinčiam vaikinui antausį, nurodydama, jog jis nepagarbiai bendravo su padavėja. V. K. pastarajai nurodė iÅ¡eiti, kilo žodinis konfliktas, po ko, jiems iÅ¡einant, prie klubo, J. I. pastÅ«mė nukentėjusįjį ant laiptų, pastarasis nukrito ant alkÅ«nių.

12. Å ių aplinkybių kontekste nustačius, kad aptartam konfliktui pasibaigus jame dalyvavusios pusės iÅ¡siskirstė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog aplinkybės, kas buvo Å¡io konflikto iniciatoriumi nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, tačiau konstatuotina, jog Å¡is konfliktas svarbus tiek vertinant nuteistajam inkriminuotus specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus – poodinę kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje, odos nubrozdinimÄ su poodine kraujosruva kairiajame dilbyje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje blauzdoje, kairėje Å¡launyje, kurie nagrinėjamu atveju, galėjo bÅ«ti sukelti aptarto konflikto metu nukentėjusiajam nukritus ant laiptų, kÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir nurodyti asmenų parodymai, tiek ir apibÅ«dinant nukentėjusiojo ir nuteistojo ryÅ¡ius nagrinėjamoje byloje, t. y. pastarosios aplinkybės suponuoja pagrįsta iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamos bylos dalyvius (siaurÄ ja prasme) nagrinėjamo įvykio – antrojo konflikto metu siejo konfliktiniai santykiai, kilę dar prieÅ¡ nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ .

13. Analizuojant tiriamo įvykio – nuteistajam antrojo konflikto (tęsinio lauke) metu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bei vertinant apeliaciniame skunde ginčijamÄ apklaustų asmenų parodymų patikimumÄ , jų nuoseklumÄ , atsižvelgtina į byloje iÅ¡ karto po įvykio surinktus pirmuosius duomenis, pastaruosius gretinant su kitais – vėlesniais byloje esančiais duomenimis. Nuteistasis L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kompanija, su kuria buvo kilęs konfliktas, jam su J.

I. einant link stotelės, pradėjo stumdyti jį su J. I., grasinti, kad juos sumuÅ¡. V. K. pastÅ«mė J. I., pastaroji nukrito, dėl ko nuteistasis pribėgo prie J. I., o V. K. jam sudavė kumščiu į veidÄ , jis gindamasis trenkė V. K. atgal (t. 1, b. l. 121). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis L. M. nurodė iÅ¡ esmės kitokias įvykio aplinkybes, paneigdamas smÅ«gio sudavimo faktÄ , iÅ¡keldamas versijÄ , jog nukentėjusiajam sudavė nenustatytas asmuo su geltona striuke. Pastarasis parodė, jog kol (duomenys neskelbtini) pr. jie bendravo su pora, kuri matė įvykį lauke prie klubo, ir sprendė, ar kviesti policijÄ , pro juos ėjo V.

K. su kitais asmenimis ir J. I., kuriÄ jis bandė laikyti už rankos Å¡alia savęs, siekdama juos sulaikyti, užstojo keliÄ pirmam einančiajam. V. K., E. M. ir žmogus geltona striuke pradėjo juos įžeidinėti, grasinti. V. K. nuteistÄ jį pastÅ«mė, priėjęs trenkė į lÅ«pÄ , bandė jį įbauginti, eidamas pro Å¡alį, spjovė jo merginai į veidÄ , pastÅ«mė ant žemės ir bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Pamatęs gulinčiÄ merginÄ ir nueinantį V. K., jis pribėgo jam iÅ¡ nugaros ir bandė nukentėjusįjį sulaikyti ranka už kuprinės, kita ranka už striukės. Nukentėjusysis nukrito, nes nuteistasis visu svoriu jį užgriuvo.

Nukentėjusysis, atsikėlęs kartu su asmeniu geltona striuke bandė, jį (nuteistÄ jį) pulti, tačiau asmuo su geltona striuke užsimojęs pataikė V. K. ir jie abu nukrito ant žemės.

14. Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie ėjo namo (duomenys neskelbtini) pr. lygiagrečiai jų ėjo mergina su vaikinu iÅ¡ klubo. Tarp jų kilo konfliktas, jis pradėjo muÅ¡tis su vaikinu iÅ¡ klubo, vienas kitam smÅ«giavo kumščiais į įvairias kÅ«no dalis. Jam buvo suduotas smÅ«gis į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Kas sudavė šį smÅ«gį pasakyti negali, nes nuo kitų smÅ«gių buvo apsvaigęs. Po Å¡io konflikto jis spjovė merginai iÅ¡ klubo į veidÄ (t. 1, b. l. 52).

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis iÅ¡ esmės paneigė savo parodymus dėl kilusių muÅ¡tinių, patvirtindamas, jog pirmas sudavė smÅ«gį L. M. Nukentėjusysis nurodė, jog J. I. agresyviai užstojo keliÄ , o L. M. jį prilaikė korpusu, todėl jis atstÅ«mė nuteistÄ jį, pastarasis pradėjo jį įžeidinėti, todėl sudavė jam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , po ko J. I. pribėgo prie jo ir mažiausiai du kartus trenkė į veidÄ . Jis merginÄ nustÅ«mė ir pastaroji nugriuvo.

Eidamas toliau, iÅ¡ nugaros, jam pasisukus, sulaukė smÅ«gio į kairę veido pusę. Jam aptemo sÄ monė, nesuprato, kas vyksta, po smÅ«gio susilenkė.

15. Liudytoja J. I., apklausiama dėl analizuojamo įvykio aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jiems su nuteistuoju einat link stotelės sutiko vaikinus ir merginas, kurie sakė, kad reikia kviesti policijos pareigÅ«nus dėl tų vaikinų veiksmų (aptarto pirminio įvykio klube), bet L. M. atsisakė, nurodydamas, kad jiems nereikia problemų ir jie atsiskyrė, po ko sutiko tuos pačius vaikinus, su kuriais vyko konfliktas prie baro. Tuo metu V. K. vėl jai spjovė į veidÄ ir jÄ pastÅ«mė, po ko, trys vaikinai puolė muÅ¡ti L.

M. (t. 1, b. l. 106-107). Ä®vykio liudytoja J. I. apklausiama pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės patvirtino nuteistojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, paneigdama aplinkybę, jog nuteistasis atsisakė kviesti policijos pareigÅ«nus, bei tai, kad nuteistasis buvo užpultas trijų vaikinų. Liudytoja patvirtino, kad jie norėjo iÅ¡kviesti policijÄ , tuo metu einančiam V. K. su draugais pasakė, kad jie palauktų, nes jie kvies policijÄ , pabandė jiems užstoti keliÄ . Vaikinas iÅ¡ tos kompanijos, jÄ bandė įkalbėti nekviesti policijos.

Tuo metu ėjęs pro Å¡onÄ V. K. jai spjovė į veidÄ . Ji V. K. sudavė antausį, jis jÄ nustÅ«mė. Atsistojusi pamatė, kad asmuo su geltona striuke ir V. K. ketino sumuÅ¡ti L. M., pribėgo link V. K., sugriebė jį už kuprinės, norėdama atitraukti. Matė kaip asmuo su geltona striuke bandė užsimoti L. M. ir galimai pataikė V. K., po ko jie abu nukrito. Po to, kai vaikinas su geltona striuke ir V. K. krito, pastarasis dar kartÄ jai spjovė į veidÄ . Dėl tiriamų įvykio aplinkybių liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pr. netoli minėto naktinio klubo prie jų priėjo minėta mergina ir jos draugas, įvyko konfliktas tarp V.

K. ir minėtos merginos (t. 1, b. l. 34, 68-70). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme patikslino, kad einant (duomenys neskelbtini) pr. J. I. „priÅ¡oko“ prie V. K., jÄ norėjo sulaikyti, patraukė jÄ prie savęs. Buvo nusisukęs nugara, bet matė, jog nuteistasis pradėjo judėti link nukentėjusiojo. Atsisukęs pamatė, kad V. K. suklupęs. Matė, kad jo veidas buvo kraujuotas. Nurodė, jog arčiausiai nukentėjusiojo buvo L. M., po ko pribėgo J. I., kuriÄ nukentėjusysis apspjovė.

16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų asmenų parodymų nenuoseklumÄ , nulemtÄ pastarųjų tiesioginiu suinteresuotumu (jų draugystės ryÅ¡iais), taip pat ir akivaizdžiu pastarųjų proceso dalyvių susipažinimu su byloje surinktais duomenimis, kÄ iliustruoja tiek vėlesnių nurodomų aplinkybių detalumas, kuris nebuvo bÅ«dingas pirmiesiems parodymams, tiek iÅ¡ esmės ir jų pačių parodymai (liudytoja J. I. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog vaizdo įraÅ¡Ä Å¾iÅ«rėjo su advokatu), taip pat įvertinusi Å¡ių asmenų parodymų neiÅ¡samumÄ , Å¡iais parodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkrečius Å¡ių asmenų veiksmus, pagrįstai vadovavosi byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u, peržiÅ«rėtu teisiamajame posėdyje bei jo apžiÅ«ros protokolu ir pateikta specialisto iÅ¡vada.

17. IÅ¡ byloje esančio 2018 m. lapkričio 11 d. vaizdo įraÅ¡o, jo apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 93-95), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados (t. 2, b. l. 91–92), matyti, jog liudytoja J. I., kuriÄ bandė sulaikyti Å¡alia buvęs L. M., korpusu užstoja praeinančiam asmeniui keliÄ ir eidama Å¡alia korpusu pastarÄ jį stumia, kuris paÅ¡okdamas praeina pro J. I., po ko Å¡ie toliau bendrauja. Remiantis nuteistojo L. M. ir J. I. parodymais tokiu bÅ«du buvo siekiama juos sulaikyti, norint iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus dėl anksčiau kilusio incidento, tačiau pastarųjų parodymus sugretinus su nuteistojo veiksmais, kuriais pastarasis siekė sulaikyti liudytojÄ J.

I., bei pastarosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog L. M. neketino kviesti policijos pareigÅ«nų, nurodydamas, kad jiems nereikia problemų, akivaizdu, jog nagrinėjamo įvykio iniciatorė buvo bÅ«tent liudytoja J. I., nuteistajam iÅ¡ esmės vengiant nagrinėjamo konflikto. Tuo metu nuteistasis ir nukentėjusysis eina lygiagrečiai, iÅ¡ paskos J. I., L. M. užstoja keliÄ nukentėjusiajam V. K., kuris rankomis nustumia nuteistÄ jį, po ko pastarieji įsiremia vienas į kitÄ korpusais, o Å¡alia esantys asmenys – nenustatyti vaikinas ir mergina, bando juos iÅ¡skirti, tačiau nukentėjusysis V.

K. deÅ¡ine ranka suduoda nuteistajam į veido sritį. Å ios aplinkybės neginčija ir nukentėjusysis, teigdamas, jog sudavė nuteistajam, nes pastarasis pradėjo jį įžeidinėti. PastarÄ jÄ patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pG 1248/2020 (01), kurioje L. M. buvo nustatyti sužalojimai (2 t., b. l. 107–109). Å iame kontekste pastebėtina tai, jog nuteistajam L. M. sukeltų sužalojimų mastas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismui teisminio nagrinėjimo metu pateiktos konsultacinės iÅ¡vados neturi lemiamos reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisėtumui ar pagrįstumui.

18. Toliau vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog po nukentėjusiojo suduoto smÅ«gio, nuteistasis ir nukentėjusysis stovi vienas prieÅ¡ais kitÄ , nenustatyti asmenys bando juos iÅ¡skirti. Po ko kilęs incidentas nutrÅ«ksta – nukentėjusysis V. K. pasisuka ir nueina nuo nuteistojo, tačiau jam einant keliÄ užstoja liudytoja J. I., o nukentėjusysis staigiu judesiu pasilenkia link liudytojos veido, po ko pastaroji deÅ¡ine ranka suduoda nukentėjusiajam smÅ«gį į veido sritį, tuo metu nuteistasis eina iÅ¡ paskos ir mato įvykio aplinkybes.

Sugretinus Å¡iÄ vaizdo įraÅ¡e užfiksuota aplinkybę su L. M. parodymais, jog V. K., eidamas pro Å¡alį, spjovė jo merginai į veidÄ bei liudytojos J. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, jog tuo metu V. K. jai spjovė į veidÄ , konstatuotina, jog vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas V. K. staigus judesys link liudytojos veido buvo pastarojo spjÅ«vis liudytojai J. I. į veido sritį, po ko pastaroji deÅ¡ine ranka sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į veido sritį (liudytojos teigimu, sudavė antausį).

Po suduoto smÅ«gio, nukentėjusysis, stumdamas J. I., jÄ pargriauna ant Å¡aligatvio ir eina link (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tės, o nuteistasis pakėlęs nenustatytÄ objektÄ nuo žemės (nuteistasis nurodė, jog tai buvo iÅ¡kritusi piniginė), pastebėjęs, jog J. I. nukrito, pribėga nukentėjusiajam už nugaros ir kaire ranka, pastarajam atsisukus Å¡onu, užsimojęs suduoda nukentėjusiajam į veido sritį, stumdamas jį pargriauna ant Å¡aligatvio, kas paneigia nuteistojo L. M. nurodytÄ aplinkybę, jog V.

K. sudavė atgal gindamasis, ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog jam buvo suduotas smÅ«gis į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas, kÄ patvirtino ir liudytojas E. M., kuris nurodė, jog atsisukęs pamatė, kad V. K. suklupęs, jo veidas buvo kraujuotas, o arčiausiai nukentėjusiojo buvo L. M., po ko pribėgo J. I. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog po suduoto smÅ«gio, pargriovus nukentėjusįjį, nuteistajam nenustatytas asmuo su geltona striuke suduoda smÅ«gį deÅ¡ine ranka, dėl ko nuteistasis L.

M. atsitraukia nuo nukentėjusiojo.

19. Aptartos vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos smÅ«gio sudavimo aplinkybės atitinka Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4160/2018 (01) V. K. nustatytÄ nosies kaulų lūžį su muÅ¡tine žaizda, nosies aÅ¡iai nukrypus į deÅ¡inę, linijiniu odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, jog aptartas smÅ«gio sudavimo mechanizmas, nukentėjusiajam kaire veido puse atsisukus suduodamo smÅ«gio trajektorijos kryptimi, yra dėsningas nuteistajam nustatytam nosies kaulu lūžiui ir pakankamas sukelti nurodytus padarinius, o V.

K. papildomos apžiūros metu nustatyti kaklo skausmai, įvertinus tai, kad nukentėjusiojo kakle išorinių sužalojimų (kraujosruvų, paraudimų), kaklo slankstelių lūžių, panirimų nenustatyta (t. 1 b. l. 74), iliustruoja jam sukeltus padarinius nuo suduoto smūgio į veido sritį. Taigi, aptartų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė nuteistojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jog jis tik pargriovė nukentėjusįjį bandydamas jį sulaikyti viena ranka paimdamas už kuprinės, o kita – už striukės, kadangi pastarieji prieštarauja tiek pirmiesiems pastarojo parodymams, tiek byloje esančiam vaizdo įrašui bei specialisto išvadoje nustatytiems kūno sužalojimams.

Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis pribėgęs nukentėjusiajam už nugaros, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį.

20. Å ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepaneigia ir nuteistojo pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde iÅ¡kelta versija, jog nukentėjusiajam sudavė asmuo geltona striuke, kuris užsimojęs pataikė V. K., dėl ko jie abu nukrito. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ne tÄ nuteistojo ginčijamÄ epizodÄ , kadangi iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino nenustatyto asmens su geltona striuke veiksmus po nuteistojo suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam, po kurio pastarasis pargriaunamas ant Å¡aligatvio, tačiau nuteistasis ginčija vėlesnes vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes, t. y. po tai, kai nuteistajam nenustatytas asmuo su geltona striuke suduoda smÅ«gį deÅ¡ine ranka, dėl ko nuteistasis atsitraukia, o nukentėjusysis atsikelia.

21. Apelianto teigimu, V. K. atsistojęs ir vėl bandė pulti L. M. tuo momentu, nepataikydamas L. M., vaikinas geltona striuke sudavė V. K. stiprų ir tiesų smÅ«gį iÅ¡ kairės pusės, po kurio nugriuvo ir V. K., ir vaikinas geltona striuke. Tačiau pastarojo iÅ¡kelta versija neatitinka vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismui peržiÅ«rėjus byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä nustatyta, jog po to, kai nuteistasis suduoda nukentėjusiajam į veido sritį, pargriauna jį ant Å¡aligatvio, nenustatytas asmuo su geltona striuke suduoda smÅ«gį deÅ¡ine ranka nuteistajam, dėl ko pastarasis atsitraukia ir Å¡ie kartu juda link (duomenys nesklebtini) aikÅ¡tės. Tuo metu, besikeliant nukentėjusiajam, prie jo pribėga liudytoja J.

I. ir sugrėbia nukentėjusįjį, tarp pastarųjų vyksta grumtynės, kÄ iÅ¡ dalies patvirtino ir pati liudytoja teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, jog pribėgo link V. K., sugriebė pastarÄ jį už kuprinės, norėdama jį atitraukti. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog nukentėjusysis, susilenkęs, judėdamas link asmens su geltona striuke, iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ J. I., kuriÄ tuo metu asmuo sugriebia iÅ¡ už nugaros ir laiko iki konflikto pabaigos. Pabrėžtina, jog 03:20:45 val. epizode, kai matomas vaikino geltona striuke užsimojimas, po kurio Å¡is nukrenta, nukentėjusysis tuo metu yra nurodytam asmeniui už nugaros, todėl Å¡is užsimodamas ir nepataikydamas L.

M., negalėjo suduoti nukentėjusiajam V. K. – pastarasis nepateko į Å¡io asmens suduodamo smÅ«gio trajektorijÄ . Svarbu ir tai, kad bÅ«tent V. K., iÅ¡trÅ«kdamas, pastumia asmenį su geltona striuka, dėl ko Å¡is praranda pusiausvyrÄ ir Å¡is nukrenta. Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vaizdo įraÅ¡e neužfiksuota aplinkybė, jog V. K. nukrito kartu su nurodytu asmeniu ? V. K., atsikėlus asmeniui su geltona striuke, kartu eina link nuteistojo, o L. M. atsitraukia nuo pastarųjų, tik po to nukentėjusysis sustoja, susilenkia, kas iÅ¡ esmės atitinka ir nukentėjusiojo V.

K. parodymus, nurodomus apeliaciniame skunde (03:20:49 val. iki 03:21:03 val.), kas paneigia apelianto iÅ¡keltÄ versijÄ , kad smÅ«gį į nosį V. K. sudavė nenustatytas asmuo. Å iuo aspektu svarbu ir tai, jog pastaroji versija buvo iÅ¡kelta tik teisminio nagrinėjimo metu tiek L. M., tiek J. I. susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, be kita ko, remiantis J. I. parodymais vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rėjus su advokatu, todėl aptartų aplinkybių kontekste pastaroji nuteistojo gynybinė versija atmestina kaip nepagrįsta.

22. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sugretinęs byloje esančius įrodymus, be kita ko, paÅ¡alinęs byloje esančius prieÅ¡taravimus, pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis L. M., pribėgęs nukentėjusiajam iÅ¡ už nugaros, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam V. K. nosies kaulų lūžį su muÅ¡tine žaizda, linijinį odos nubrozdinimÄ nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose. Dėl bylos perdavimo prokurorui, bylų iÅ¡skyrimo.

23. Nagrinėjamu atveju dėl tiriamo įvykio pagal V. K. pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nuteistojo L. M. atžvilgiu, pagal L. M. pareiÅ¡kimÄ pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis byla buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, bylos Nr. 1-214-827/2021, Å¡iuo metu byla perduota Vilniaus apygardos teismui). Nuteistojo L. M. gynėjo teigimu, aptartas bylų iÅ¡skyrimas trukdo bylos iÅ¡tyrimo iÅ¡samumui.

Nagrinėjamu aspektu pastebėtina, jog įprastai byla negali būti išskirta dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėjama dėl kitų, jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui (BPK 254 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju nurodomi proceso dalyvių veiksmai yra nutrūkę laike ir gali būti vertinami atsietai, be to, būtent aptartų asmenų skirtingas procesinis statusas nulėmė tai, jog baudžiamoji byla yra išskirta, kas iš esmės savaime nekliudo teismui tirti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir kartu nepažeidžia kaltinamųjų teisių.

Svarbu tai, jog nagrinėjamoje byloje buvo tiesiogiai apklausti visi tiriamame įvykyje dalyvavę asmenys, teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡tirti kiti byloje esantys duomenys ir nustatytos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės nuo nagrinėjamo asmenų konflikto pradžios. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog apelianto gynėjo ginčijama aplinkybė sutrukdė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

24. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Taigi, bÅ«tinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. Nurodytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs nusikalstamos veikos aplinkybes, lakoniÅ¡kai konstatavo, jog jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad kaltinamasis L. M. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu vartojo smurtÄ nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tačiau iÅ¡ aptartos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neaiÅ¡ku, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė nuteistojo chuliganiÅ¡kos paskatos.

Pastebėtina, jog teismų praktikoje smurto veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje ir net ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018).

26. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistÄ jį ir nukentėjusįjį nagrinėjamo įvykio – antrojo konflikto metu, siejo konfliktiniai santykiai, kilę dar prieÅ¡ nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ , t. y. dėl ankstesnio tarp proceso dalyvių konflikto, įvykusio prie baro, po ko jame dalyvavusios pusės iÅ¡siskirstė. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog antrÄ jį konfliktÄ eskalavo bÅ«tent nuteistojo draugė liudytoja J. I., korpusu užstodama praeinančiam asmeniui keliÄ , nuteistasis bandė sulaikyti nukentėjusiÄ jÄ ir tik po to tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas – nukentėjusysis V.

K., nuteistajam užstojant keliÄ , šį nustÅ«mė ir deÅ¡ine ranka sudavė į veido sritį, o juos bandė iÅ¡skirti Å¡alia esantys asmenys. Svarbu tai, jog Å¡iuo atveju nuteistasis iÅ¡ esmės neeskalavo konflikto – pastumtas atsitraukė, po suduotų smÅ«gių, pastaruosius iÅ¡skyrus, jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko – incidentas nutrÅ«ko. Nukentėjusysis V. K. nuėjo liudytojos J. I. link. J. I. užstojus keliÄ nukentėjusiajam, o Å¡iam spjovus liudytojai į veidÄ , J.

I. dešine ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, dėl ko buvo nustumta ir parversta ant žemės nukentėjusiojo. Šias aplinkybes matė iš paskos einantis nuteistasis L. M. ir tik pamatęs, jog jo draugė – liudytoja J. I., yra parversta nukentėjusiojo, šis nukentėjusiajam, iš esmės nutraukus bet kokius veiksmus, puolė jį iš nugaros, suduodamas smūgį į veido sritį. Aptartas iš esmės viso konflikto metu pasyvaus pobūdžio nuteistojo elgesys, be kita ko, ir jo atžvilgiu naudojamo smurto atveju, jo draugės atžvilgiu atlikti veiksmai, nesuteikia pagrindo teigti, kad nuteistasis L.

M. sudavė nukentėjusiajam dėl to, jog norėjo pademonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams, dėl mažareikÅ¡mės dingsties ar esant kitoms chuliganiÅ¡koms paskatoms. PrieÅ¡ingai, minėtos aplinkybės liudija tai, kad smurtas buvo panaudotas dėl asmeninių priežasčių, esant konfliktinei situacija, t. y. pastarojo nusikalstamus ketinimus iÅ¡ esmės lėmė konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys – kerÅ¡tas, pyktis dėl nukentėjusiojo veiksmų, taigi kaltininkas fizinį smurtÄ naudojo dėl kilusio konflikto su nukentėjusiuoju, kerÅ¡ydamas Å¡iam dėl jo amoralių poelgių.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog dėl L. M. rankos kumščiu suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam buvo padarytas nosies kaulų lūžis su muÅ¡tine žaizda, linijinis odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, konstatuoja, kad pagal nustatytÄ Ä¯vykio eigÄ nuteistojo veiksmuose, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nėra chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. nėra bÅ«tinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto subjektyviojo požymio.

Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neteisingai kvalifikuodamas nuteistojo veikÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas – aptarta nuteistojo veika perkvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, atitinkamai Å¡velninant nuteistajam paskirtÄ bausmę (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį.

28. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. M. veiksmus įvertino kaip atliktus vieÅ¡oje vietoje – Vilniaus miesto centre, (duomenys neskelbtini), kuri yra vieÅ¡ai prieinama, į jÄ be jokių kliūčių gali patekti žmonės, be to, kaip pagrįstai nurodomo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nepaisant nakties meto, vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti praeiviai. Taigi, nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta laikytina vieÅ¡a vieta BK 284 straipsnio prasme.

30. BK 284 straipsnyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) piktybinis tyčiojimasis;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nagrinėjamu atveju nuteistojo atliktas veiksmas – vieno smÅ«gio sudavimas nukentėjusiajam V. K. į veido sritį, sukeliant nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo kvalifikuotas kaip įžūlus elgesys. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Atsižvelgiant į tai, jog teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, o nesant aiÅ¡kios priežasties net ir ne žmonių minioje reiÅ¡kia įžūlius veiksmus ir nepagarbÄ aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011), teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo veiksmai, atlikti net ir dėl asmeninių motyvų, nagrinėjamu atveju atitinka įžūlaus elgesio požymį.

31. Nepaisant to, aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pats savaime smurto panaudojimas vieÅ¡ojoje vietoje nereiÅ¡kia BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju tiek iÅ¡ kaltinamojo akto, apraÅ¡ant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, darant iÅ¡vadas dėl veikos teisinio vertinimo, matyti, jog nėra nustatyta, kuo pasireiÅ¡kė realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, t. y. nenurodyti veikos padariniai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog L. M. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu vartojo smurtÄ nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, kas sukėlė padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Taigi teismas tik formaliai konstatavo bÅ«tinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio bÅ«vimÄ tinkamai neatskleisdamas, kaip konkrečiai tokių padarinių buvimas pasireiÅ¡kė Å¡ioje situacijoje.

33. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo L. M. veika pasireiÅ¡kė vieno smÅ«gio sudavimu, sukėlusiu nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl nuteistojo veiksmų aplinkiniai asmenys buvo Å¡okiruoti ar pažeminti, kilo sumaiÅ¡tis, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų (įmonių) veikla ir kt. PrieÅ¡ingai, veiksmai buvo nukreipti tik prieÅ¡ nukentėjusįjį, kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , jis nepadarė, be to, aptartas konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vyko neilgÄ laiko tarpÄ ir bÅ«tent nuteistasis iÅ¡kvietė specialiÄ sias tarnybas dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto.

Nustatytų aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais aplinkybes, atskleidžiančias visus bÅ«tinuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog nuteistojo elgesiu buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, o sukeltas sveikatos sutrikdymas nėra pakankamas konstatuoti buvus realiai sutrikdytÄ visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl BK 284 straipsnio taikymo naikintinas ir L. M. iÅ¡teisintinas jam nepadarius Å¡ios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių.

34. Skunde teigiama, jog L. M. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, kai V. K. pirmas panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ jį ir J. I., o po V. K. panaudoto fizinio smurto L. M. veiksmai iÅ¡ bÅ«tinosios ginties peraugo į asmens, padariusio nusikalstamas veikas, sulaikymÄ .

35. Norint taikyti BK 28 straipsnio (BÅ«tinoji gintis) nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios minėtame straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.??? Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ .??? Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

36. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis L. M. sudavė nukentėjusiajam į veido sritį ir stumdamas jį pargriovė ant Å¡aligatvio pastarajam jau einant link (duomenys nesklebtini) aikÅ¡tės, nutraukus savo veiksmus J. I. atžvilgiu, t. y. bÅ«tent nuteistasis pribėgo nukentėjusiajam iÅ¡ už nugaros ir kaire ranka, pastarajam atsisukus Å¡onu, užsimojęs sudavė į veido sritį. Taigi, nuteistojo fizinio smurto panaudojimo metu jokio tiesioginio pavojaus nei nuteistajam, nei jo draugei nebuvo, tokiu bÅ«du nagrinėjamu atveju nuteistojo panaudoto smurto metu nukentėjusiojo veiksmai neatitiko nei kėsinimosi pavojingumo, nei akivaizdumo – pastarasis iÅ¡ esmės buvo nutrÅ«kęs, todėl nuteistojo smurtas pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip panaudotas ne gynybos, bet bÅ«tent puolimo tikslais, todėl susiklosčiusioje situacijoje nuteistajam nekilo teisė į bÅ«tinÄ jį gintį.

37. BK 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam iÅ¡vengti sulaikymo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ arba sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jeigu nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Taigi, pagal BK 29 straipsnį atsakomybę už atitinkamus BK nurodytus padarinius Å¡alinanti aplinkybė yra tada, kai nustatoma, kad:

1) sulaikančiojo pagrįstu įsitikinimu, yra sulaikomas asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 2) toks asmuo aktyviai bando iÅ¡vengti sulaikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-546-511/2015).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje iÅ¡vardintos sÄ lygos nenustatytos. Visų pirma pastebėtina, jog objektyviai pasireiÅ¡kiantys nuteistojo veiksmai – nukentėjusįjį puolant iÅ¡ nugaros, suduodant rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, iÅ¡ esmės nesuteikia pagrindo teigti, jog Å¡ie veiksmai buvo atlikti siekiant sulaikyti asmenį, be to, smurtiniai veiksmai buvo atlikti nukentėjusiajam iÅ¡ esmės nesiprieÅ¡inant, t. y. nevengiant sulaikymo, kas akivaizdžiai neatitinka žalos padarymo teisėtumo sÄ lygos – asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , aktyvus bandymo iÅ¡vengti sulaikymo.

Taigi nuteistojo padaryto nusikaltimo aplinkybės – nusikaltimo padarymo bÅ«das, sužalojimų vieta, kaltininkÄ ir nukentėjusįjį siejęs santykis, suteikia pagrindo teigti, jog nuteistasis smÅ«giuodamas nukentėjusiajam į galvos sritį suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatÄ , t. y. numatė galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams, ir, siekdamas atkerÅ¡yti, t. y. veikiamas negatyvių paskatų, nedetalizuodamas padarinių, vienodai norėjo bÅ«tent bet kokio nukentėjusiojo sveikatos masto sutrikdymo.

Todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti ir BK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų. Dėl nuteistajam skirtinos bausmės.

39. Perkvalifikavus nuteistojo veikÄ Ä¯ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė.

40. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ , laisvės atėmimÄ iki trejų metų. Skirdama bausmę už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad L. M. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , nusikaltimas baigtas, byloje nenustatyta nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad L. M. neteistas (2 t., b. l. 4), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 5), konflikto metu patyrė fizinį smurtÄ .

41. Ä®vertindama aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, be kita ko, atsižvelgdama į tai, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog L. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, nustatytinas artimas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, L. M. skirtinas įpareigojimai: laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dėl praÅ¡ymo priteisti proceso iÅ¡laidas.

42. Nukentėjusiojo V. K. atstovas advokatas J. Vilys pateikė praÅ¡ymÄ nukentėjusiajam atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su advokato pagalba – atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Kartu su praÅ¡ymu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 847 Eur sumokėjimÄ advokatui už jo suteiktas paslaugas.

43. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

44. Å i baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris yra tenkinamas iÅ¡ dalies, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusysis turi teisę į turėtų procesinių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nukentėjusiojo proceso iÅ¡laidas sudaro pastarojo atstovavimas Vilniaus apygardos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktas įrodymų tyrimas, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ realiai įvyko du teisiamieji posėdžiai, kuriame dalyvavo ir nukentėjusiojo atstovas, į tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde buvo keliami analogiÅ¡ki klausimai, kurie buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, bei tai, kad nukentėjusiojo atstovas jo interesus gynė ir pirmosios instancijos teisme, taigi, jam gerai buvo žinomos bylos aplinkybės, o baudžiamoji byla nėra didelės apimties, teisėjų kolegija, remdamasi protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma, susijusi su patirtomis iÅ¡laidomis advokato pagalbai apmokėti, nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 400 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo L. M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį:

L. M. pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalį, pakeisti: L. M. veikÄ perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais (redakcija galiojusi veikos padarymo metu), L.

M. paskirti įpareigojimus: laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ L. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo jį vykdančioje institucijoje dienos. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ nuteistojo L. M. nukentėjusiajam V.

K. 400 Eur išlaidų, partirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė