2022-01-19 Nr. AB-2356-3-62-3-02652-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-48-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02652-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamentui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. Č. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Kauno klientų aptarnavimo departamento priteisti 2 213,85 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja skunde, be kita ko, paaiškino, kad siekdama gauti daugiau pajamų nei socialinė pašalpa ji nusprendė įgyti siuvėjos profesiją ir su Užimtumo tarnyba 2021 m. rugsėjo 6 d. pasirašė dvišalę sutartį, o 2021 m. rusėjo 7 d. – sutartį su profesinio rengimo centru. Prasidėjus pareiškėjos formaliajam mokymui, ji profesijos mokytojos buvo įspėta, kad gali tekti mokytis nuotoliniu būdu (buvo pasiūlyta susikurti grupę socialiniame tinke, nurodyta, kaip bus siunčiama mokomoji medžiaga ir pan.). Tačiau pareiškėja Užimtumo tarnybos tarpininkei buvo sakiusi, kad ji neturi galimybės mokytis nuotoliniu būdu – namuose atjungta elektra, neveikia internetas, viešose vietose dėl nesaugaus ryšio pareiškėja faktiškai neturėjo galimybės pasinaudoti internetu mokymosi ir kitais būtinais tikslais. Taigi užsiėmimus profesinio rengimo centre ji galėjo lankyti tik keletą dienų.

Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo informuota, kad į profesinio rengimo centrą ji galės patekti tik su galimybių pasu. Tačiau paaiškėjo, kad ji nemokamai išsitirti dėl Covid-19, kad galėtų gauti Galimybių pasą, neturi teisės, o mokamai atlikti tyrimą pareiškėjai, gaunančiai 153 Eur pašalpą, yra neįmanoma. Užimtumo tarnyba nurodė, kad pareiškėjos išlaidos tyrimams nebus kompensuojamos, tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, jos turėjo būti kompensuojamos pagal dvišalės sutarties 4.3 punktą. Pareiškėja susisiekė su profesinio rengimo centru, profesijos mokytoją informavo, jog jokių savo nebuvimą užsiėmimuose pateisinančių dokumentų nepristatys, o lauks, kol galimybių paso reikalavimas bus atšauktas. Pareiškėja buvo informuota, jog profesinio rengimo centras turi teisę nutraukti sutartį su mokiniu, jeigu jis nelanko užsiėmimų.

Pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 23 d. paskambino Užimtumo tarnybos specialistė ir pranešė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. (atgaline data) pareiškėjai buvo panaikintas bedarbio statusas. Netekus bedarbio statuso, pareiškėja neteko teisės gauti socialinę pašalpą. Skunde pareiškėja pažymėjo, kad ji kreipėsi į Užimtumo tarnybos specialistę, kad jai būtų atsiųstas sprendimas, kuriuo jai panaikintas bedarbio statusas, tačiau jokio dokumento, kurį galėtų pridėti prie savo skundo, ji taip ir negavo. Pareiškėjos teigimu, dokumentus, susijusius su dvišalės sutarties nutraukimu ir bedarbio statuso panaikinimu, teismui pateiks atsakovas.

Pareiškėja išdėstė argumentus, susijusius su Užimtumo tarnybos įsipareigojimais pagal dvišalę sutartį, skiepais, asmens neliečiamumu. Dėl jai nežinomo Užimtumo tarnybos sprendimo ji neteko pašalpos, neturės teisės dėl jos kreiptis pusę metų, negaus kompensacijos, turės mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, t. y. patirs apie 1 600 Eur nuostolių. Pareiškėja gavo Užimtumo tarnybos pretenziją, kuria prašoma atlyginti 113,85 Eur už jos 4 dienų mokymą profesinio rengimo centre.

Pareiškėja tvirtino, kad jai atlygintini ir moraliniai nuostoliai – 500 Eur. Dėl nežinomo turinio Užimtumo tarnybos sprendimo ji patyrė stresą, sveikatos pablogėjimą, juto nuolatinę baimę ir įtampą, kadangi neteko nemokamo gydymo.

Kadangi pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2021 m. lapkričio 8 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad, kaip teigė pareiškėja skunde, ji 2021 m. rugsėjo 7 d. pasirašė sutartį su Profesinio rengimo centru, tačiau šios sutarties teismui nepateikė, todėl nurodė, kad ši sutartis pridėtina prie skundo, taip pat ir dokumentas, patvirtinantis, jog pareiškėjai buvo panaikintas bedarbio statusas, t. y. Užimtumo tarnybos sprendimas dėl bedarbio statuso panaikinimo pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo 2 213,85 Eur ir turtinę, ir neturtinę žalą, kurią kildino iš neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau, teismo vertinimu, prašomų priteisti sumų nenurodė, pateikė tik hipotetinius apskaičiavimus, todėl reikalavimas turi būti patikslintinas, įvardinant konkrečią priteistinos turtinės ir neturtinės žalos sumą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.429 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas nurodė, kad pareiškėja, siekdama prisiteisti turtinę žalą, privalo įrodyti, kad realiai patyrė nuostolių dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. Prie skundo pareiškėja nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jos turtinė padėtis, nepaaiškino ir negrindė, kodėl prašo priteisti turtinę žalą, todėl pasiūlė pareiškėjai pateikti turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus.

Teismas iš kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatė, jog Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Marijampolės skyrius 2021 m. rugsėjo 30 d. parengė pretenziją „Dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, grąžinimo ir sutarties nutraukimo“, kurioje nurodė Užimtumo tarnybos nuostolių sumą, kuri buvo patirta organizuojant A. Č. profesinį mokymą pagal A. Č. ir Užimtumo tarnybos 2021 m. rugsėjo 6 d. sudarytą Dvišalę sutartį Nr. URS(19.2)-3377; suformulavo prašymą 113,85 Eur nuostolių sumą grąžinti Užimtumo tarnybai ir pasiūlymą susitarti dėl skolos grąžinimo grafiko; išaiškino, kad jeigu Užimtumo tarnybos patirtos išlaidos nebus grąžintos, jos iš A. Č. bus išieškomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 15 dalimi.

Teismas sprendė, kad tarp Užimtumo tarnybos ir fizinio asmens yra kilęs ginčas dėl Užimtumo tarnybos nuostolių, patirtų organizuojant bedarbio profesinį mokymą pagal dvišalę sutartį, atlyginimo. Įvertinęs Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje, 14 ir 15 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad bedarbiui, kaip dvišalės sutarties dalyviui, gera valia neatlyginus Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 14 dalyje nurodytų su profesiniu mokymu susijusių išlaidų, kilusio ginčo nagrinėjamas persikelia į bendrosios kompetencijos teismą pagal Užimtumo tarnybos paduotą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytos formos procesinį dokumentą. Teismas nurodė, kad pareiškėja, atsižvelgdama į išdėstytą, turi tikslinti reikalavimą dėl turinės žalos atlyginimo arba atsisakyti tokio reikalavimo.

Teismas nurodė visas būtinąsias viešosios civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygas ir pažymėjo, kad teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantys asmenys aiškiai formuluoja savo reikalavimus ir tų reikalavimų pagrindimą. Teismas pareiškėjai pasiūlė nurodyti, jog pareiškėja tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, juntamas reputacijos pablogėjimas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, taip pat siūlytina pateikti įrodymus neturtinės žalos pasireiškimo aplinkybėms pagrįsti bei nurodyti, kada konkrečiai jai buvo pasireiškę sveikatos sutrikimai dėl netinkamų atstovo veiksmų, ar kreipėsi į gydytojus, ar buvo skiriami medikamentai ar pan.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Pažymėjęs, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, ir vadovaudamasis išdėstytu, teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti ir pasiūlė pareiškėjai pateikti naują skundą. Nutartyje buvo išaiškinta, kad nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas pareiškėjui.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjos skundą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos A. Č. skundas atsakovui Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamentui dėl 2 213,85 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsniu, teismas pažymėjo, jog suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, t. y. paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus.

Nustatęs, kad 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2021 m. lapkričio 22 d., tačiau pareiškėja nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, teismas konstatavo, kad skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėti jos skundą iš esmės ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pareiškėja, reaguodama į pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartyje nustatytą trūkumą, kad turi būti pateiktas Užimtumo tarnybos sprendimas, kuriuo panaikintas bedarbio statusas pareiškėjai, pažymi, kad skunde buvo nurodžiusi, jog šio sprendimo jai Užimtumo tarnyba nepateikė ir jis išreikalautinas iš atsakovo.

Nors pirmosios instancijos teismas nurodė neįvykdomą reikalavimą įrodyti patirtą turtinę žalą, pateikti praradimus patvirtinančius įrodymus, pareiškėja pabrėžia, kad skunde buvo nurodžiusi aplinkybes, jog panaikinus bedarbio statusą ji neturės teisės kreiptis dėl socialinės pašalpos. Jos banko sąskaitos likutis yra neigiamas, kadangi pareiškėja nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pati privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pareiškėja nurodo, kad sutarties su profesinio rengimo centru kopijos nepadarė dėl lėšų trūkumo, tačiau, jos įsitikinimu, ji šios sutarties nuostatų nepažeidė.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartyje nustatytus trūkumus buvo neįmanoma pašalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėja neįvykdė 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties.

Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir, kaip galima suprasti iš atskirojo skundo, laikosi pozicijos, kad teismo nustatytus trūkumus buvo neįmanoma pašalinti, o teismas jos skundą turėjo priimti nagrinėti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-97-261/2018; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-736-520/2019).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja reikalavo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (skundo dalykas), kurią kildino iš galbūt neteisėtų Užimtumo tarnybos struktūrinio padalinio veiksmų, panaikinus bedarbio statusą (skundo pagrindas). Pareiškėjos prašomos priteisti atlygintinos žalos (turtinės ir neturtinės) sumos yra detalizuotos, taip pat nurodytos aplinkybės, kaip, pareiškėjos nuomone, pasireiškė ir turtinė, ir neturtinė žala.

Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjai šiuos trūkumus – pateikti pasirašytos sutarties su profesinio rengimo centru kopiją, Užimtumo tarnybos sprendimo, kuriuo panaikintas bedarbio statusas pareiškėjai, kopiją, detalizuoti prašomos priteisti turtinės ir neturinės žalos sumas, pateikti turtinę žalą (turtinius praradimus) pagrindžiančius įrodymus, patikslinti arba atsisakyti reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kadangi ginčas, susijęs su Užimtumo tarnybos patirtų išlaidų atlyginimu, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Užimtumo įstatymo 37 str. 15 d.). Teismas taip pat nurodė pareiškėjai pateikti įrodymus neturtinės žalos pasireiškimo aplinkybėms pagrįsti bei pasiūlė pateikti naują skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šios straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Įvertinusi skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo bei skundžiamos nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo pobūdį, skundo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Priešingai suformuotai teismų praktikai, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje vertino įrodymų pakankamumą.

Šiuo atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis yra be pakankamų motyvų. Teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė tų skundo trūkumų, kurie, jo vertinimu, sudaro esmines kliūtis jį priimti, tuo paneigiant pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė