AS-442-404-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS442-404/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00517-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) neveikimą dėl 2012 m. sausio 26 d. sprendimo jam nepateikimo ir įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą pašalinti šį pažeidimą, atsiunčiant jam priimtą sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė.

2012 m. balandžio 23 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino, motyvuodamas tuo, jog, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, negalima spręsti, kad atsakovas išvadą dėl profesinės ligos pareiškėjui išsiuntė ne vykdydamas jam teisės aktuose nustatytą pareigą, o dėl pareiškėjo inicijuoto teisminio proceso. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 3 dalis netaikytina.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovas išvadą pareiškėjui išsiuntė prieš gaudamas pareiškėjo skundo nuorašą, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas savo pareigą įvykdė ne dėl pradėto teisminio proceso.

Atsakovas atsiliepimu su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka.

Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo skundo nuorašą gavo 2012 m. vasario 27 d., o išvadą surašė 2012 m. vasario 24 d., t. y. dar neturint informacijos apie pareiškėjo pateiktą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Nagrinėjamu atveju nesutariama dėl to, ar atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą. Dėl to kyla klausimas, ar pareiškėjas turi ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas dėl ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, yra pasisakęs, kad, vadovaujantis šia teisės norma, pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeisdamas pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, ir dėl to pareiškėjas turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS23-621/2008). Pažymėtina, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Ši nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-519/2009, 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010).

Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies taikymo taisykles, sprendžiant pareiškėjo patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, būtina įvertinti, ar skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, t. y. išsiuntė išvadą.

Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37, (toliau – ir Nuostatai) 27 punktas numato, kad Komisijai priėmus sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, Komisijos pirmininkas surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir per 7 dienas išsiunčia po vieną šios išvados egzempliorių Valstybinei darbo inspekcijai, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai, darbdaviui, pareiškėjui (jo atstovui) ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjęs asmuo apdraustas. Apie nepatvirtintą profesinės ligos diagnozę Komisijos pirmininkas informuoja darbdavį, pareiškėją (jo atstovą).

Iš byloje pateiktos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad Išvada dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)-76 buvo surašyta 2012 m. vasario 24 d. (b. l. 44-50) bei 2012 m. vasario 27 d. išsiųsta pareiškėjui, t. y. nepraleidus Nuostatų 27 punkte įtvirtinto 7 dienų termino. Pažymėtina, kad, vertinant pagal spaudą ant voko, atsakovas pareiškėjo skundo nuorašą gavo 2012 m. vasario 25 d., t. y. ne darbo dieną (šeštadienį), o Viliaus apygardos administracinio teismo siunčiamas lydraštis pareiškėjo administracijoje užregistruotas 2012 m. vasario 27 d. (pirmadienį). Tai suponuoja išvadą, jog atsakovas su pareiškėjo skundu susipažino 2012 m. vasario 27 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nevengė priimti išvados dėl pareiškėjo profesinės ligos, ją priėmė dar nežinodamas apie pareiškėjo inicijuotą teisminį procesą bei, nepraleisdamas Nuostatuose įtvirtintų terminų, apie priimtą išvadą informavo pareiškėją. Tai, jog išvada dėl pareiškėjo profesinės ligos išsiųsta tą pačią dieną, kaip ir atsakovo administracijoje buvo gautas pareiškėjo skundo nuorašas, nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad atsakovas, vadovaujantis Nuostatais, minėtą išvadą privalėjo išsiųsti iki 2012 m kovo 2 d. ir šios savo pareigos nepažeidė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas, 2012 m. vasario 27 d. išsiųsdamas išvadą pareiškėjui, atliko jo kompetencijai pagal galiojančius teisės aktus priskirtinus veiksmus, o pareiškėjo skundo padavimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nenulėmė tokio atsakovo elgesio, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teisingai taikė ir aiškino ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatą, todėl su pirmosios instancijos teismo nutartimi teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde dėstomais motyvais pagrindo naikinti nėra ir ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė