de15ce75-1668-40cf-adbf-c3bd0cc6b8a3 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                     Nuorašas Pranešejas V. Kursevicius                                          Civiline byla Nr. 2S-195-210/2011 Teisejas A. Martinavicius                                            Proceso Nr. 2-07-3-08548-2010-0     Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1, 129.4(S)ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 21 d.Šiauliai Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešejo Vytauto Kurseviciaus, kolegijos teiseju Danutes Burbulienes ir Birutes Simonaitienes,teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal antstolio Arturo Bložes atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarties civilineje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikytas nepaduotu pareiškejo antstolio Arturo Bložes pareiškimas del vykdymo išlaidu priteisimo iš skolininko S. M..

             Teiseju kolegija, išnagrinejusi skunda, n u s t a t e :              Ginco esme Antstolis Arturas Blože kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma pareiškimu, prašydamas CPK 611 straipsnio pagrindu priteisti iš skolininko S. M. 378,96 Lt vykdymo išlaidu. Šiauliu miesto apylinkes teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustate antstoliui Arturui Bložei termina iki 2011 m. sausio 3 d. pašalinti nutartyje nurodytus trukumus – pateikti patvarkyma apie vykdomosios bylos užbaigima.Šiauliu miesto apylinkes teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi antstolio Arturo Bložes pareiškima del vykdymo išlaidu priteisimo laike nepaduotu ir gražino ji padavusiam asmeniui.

Teismas nurode, kad antstolis teismo ipareigojimu neivykde, pareiškimo trukumu nepašalino, todel pareiškima laike nepaduotu ir gražino ji antstoliui Arturui Bložei.              Atskirojo skundo argumentu esme Atskiruoju skundu antstolis Arturas Blože prašo Šiauliu miesto apylinkes teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarti panaikinti ir išspresti klausima iš esmes – priteisti iš skolininko S. M. 378,96 Lt vykdymo išlaidu. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarti, nesivadovavo naujausia Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu teiseju kolegija 2010 vasario 8 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-40/2010 konstatavo, kad nauja vykdomoji byla del vykdymo išlaidu neužvedama. Pažymi, kad teismas nurodydamas antstoliui pateikti patvarkyma del vykdomosios bylos užbaigimo ir taip ipareigodamas veliau, jau užbaigtoje vykdomojoje byloje neturint vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus, ipareigoja ji atlikti tokius veiksmus, kuriais antstolis viršytu jam suteiktu igaliojimu ribas. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolio pareiškimas del vykdymo išlaidu priteisimo laikytas nepaduotu ir gražintas ji padavusiam asmeniui, laikytina pagrista ir teiseta.

Šis klausimas nagrinejamas vadovaujantis apelianto antstolio A. Bložes atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nera absoliuciu skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 320, 338 str.). Del antstolio teises kreiptis i teisma vykdymo išlaidu priteisimo klausimu Šioje byloje kilo teises aiškinimo ir taikymo klausimai susije su vykdomosios bylos užbaigimo momentu ir antstolio teise kreiptis i teisma del vykdymo išlaidu. Teiseju kolegija pažymi, kad Aukšciausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinedamas analogiškos problematikos byla aptare Klaipedos apygardos teismo praktika išieškant antstolio turetas vykdymo išlaidas ir konstatavo, kad Klaipedos apygardos teismas veliausiai išnagrinetose bylose laikesi nuostatos, jog vykdymo procesa reglamentuojanciuose teises aktuose nenustatyta antstolio teises prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko kreiptis i kita antstoli del ju išieškojimo, todel tokiose situacijose antstolis neturi teisinio pagrindo kreiptis i teisma del vykdymo išlaidu priteisimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilineje byloje antstolis G.

J. v. M. C. individuali imone, bylos Nr. 3K-3-40/2010). Šioje nutartyje taip pat pažymeta, kad atskiro žemesnes instancijos teismo (teismu) formuojama ar suformuota praktika nepaneigia Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teises ja suformuoti nauja, patikslinti ar ja pripažinti teisinga. Kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 3 str. 1 d. itvirtintais teisingumo ir protingumo principais, konstatavo, kad antstolis, nesikreipdamas i kita antstoli, turi teise už istatymu nustatytu vykdomuju dokumentu vykdyma teismo nutartimi nustatyta atlygi išieškoti iš skolininko lešu, taciau tokios teises neturi, kai atlygi tenka išsiieškoti iš skolininko kito turto (ne piniginiu lešu).

Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad už sprendimo vykdyma antstolis turi teise gauti atlyginima, ir ši jo teise negali buti paneigta, nes darbas yra atlygintinas (Konstitucijos 48 str. 1 d.; Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsejo 20 d. sprendimas, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas; CPK 609-611 str.; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilineje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistine imone „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilineje byloje antstolis A.

S. v. UAB „ Edana“, AB „Vakaru laivu gamykla“, bylos Nr. 3K-7-5/2007; kt.). CPK 609 str. 1 d. nustatyta, kad atlygis antstoliui už istatymu nustatytu vykdomuju dokumentu vykdyma priskiriamas prie vykdymo išlaidu. Pagal CPK 610 str. 1 dali vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 str. 1 d. nustatyta, kad del vykdymo išlaidu išieškojimo antstolis nusiuncia skolininkui raštiška siulyma, kuriame nurodo išlaidu dydi ir pasiulo per nustatyta termina ta suma pervesti i antstolio depozitine saskaita.

Jeigu skolininkas šiu sumu neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaiciuotas išieškotinas sumas, kreipiasi i antstolio buvimo vietos apylinkes teisma, prašydamas tas sumas priteisti. Taigi dar karta konstatuotina, kad antstolio pareiškimas del vykdymo išlaidu priteisimo teisme nagrinejamas vykdomojoje byloje CPK 593 str. nustatyta tvarka. Pagal Sprendimu vykdymo instrukcijos, kuri yra suderinta su CPK normomis, reglamentuojanciomis vykdymo procesa, 49 p., antstolis, užbaigdamas vykdomaja byla, privalo išspresti vykdymo išlaidu išieškojimo ir prisiteisimo klausimus.

Šioje byloje Šiauliu miesto apylinkes teismas, atsisakydamas priimti antstolio pareiškima nurode, formalu pagrinda, kad vykdomojoje byloje nera irodymu apie tai, kad vykdomoji byla yra užbaigta, taciau nedetalizavo kokiu gi irodymu byloje truksta, tik nurode, kad vykdomoji byla užbaigiama antstolio motyvuotu patvarkymu, taigi iš to galima suprasti, kad truko tik antstolio patvarkymo apie bylos užbaigima, o nesant tokio patvarkymo antstoliui neatsiranda ir teise kreiptis i teisma del vykdymo išlaidu priteisimo. Taciau toks teismo požiuris ir reikalavimas yra ne tik formalus, bet ir pažeidžiantis teises aktu reikalavimus.

CPK 632 str. reglamentuota, kada laikoma, kad vykdomoji byla yra baigta. Tai atvejai, kai: visiškai ivykdomas vykdomasis dokumentas; CPK 631 str. pagrindu gražinus vykdomaji dokumenta išieškotojui; nutraukus vykdomaja byla;persiuntus vykdomaja byla vykdyti kitam antstoliui;vykdomaji dokumenta išsiuntus išskaitoms daryti;persiuntus vykdomaji dokumenta i bankroto byla.Iš to seka, kad ne antstolio patvarkymas lemia (tokio procesinio veiksmo privalomumo CPK 631 str. netgi nenumato) ir leidžia konstatuoti vykdomosios bylos užbaigtumo momenta ir teise antstoliui kreiptis del vykdymo išlaidu priteisimo, bet antstolio veiksmai vykdomoje byloje, atlikti vykdant vykdomaji dokumenta.

Todel teismas, nepasitikedamas teismo antstoliu, kuris kreipiasi del vykdymo išlaidu, konstatuodamas veiksmu, numatytu CPK 631 str. atlikima, turetu patikrinti jam pateikta vykdomaja byla ir tik tuomet spresti ar atsirado antstoliui pagrindas kreiptis i teisma del vykdymo išlaidu priteisimo. Kartu pažymetina, kad patvarkymas apie vykdomosios bylos užbaigima, šiuo atveju, užkirstu antstoliui galimybe išieškoti vykdymo išlaidas toje pacioje vykdomoje byloje, nes po jo antstolis toje pat vykdomojoje byloje negaletu atlikti jokiu veiksmu, taigi ir ieškoti vykdymo išlaidu.

Tokia išvada darytina ivertinus aukšciau išdestyta teisini vykdymo išlaidu išieškojimo reglamentavima, kuris duoda kolegijai pagrindo išvadai, kad del vykdymo išlaidu nauja vykdomoji byla neužvedama. Grižtant prie antstolio teises kreiptis i teisma su vykdymu susijusiu išlaidu klausimu, paminetinas ir lingvistinis termino „užbaigdamas“ aiškinimas. Šiuo terminu istatymo leidejas, nenukrypdamas nuo lietuviu kalbos taisykliu nurode, kad „užbaigdamas vykdomaja byla“ (kaip etc. eidamas, griudamas, mirdamas, užbaigdamas ir pan. - pusdalyvio forma, kuri reiškia - tuo paciu metu,- kai vykdomoji byla baigiama), t. y. tuo paciu metu, antstolis dar atlieka tam tikrus veiksmus – šiuo atveju kreipiasi i teisma del vykdymo išlaidu.

Tai reiškia, kad patvarkymas del vykdomosios bylos užbaigimo neprisiteisus vykdymo išlaidu butu priešlaikinis. Del precedento. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakes, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi buti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojancius su esamais, bet paisant jau itvirtintu ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismu praktikai ir garantuojant jurisprudencijos testinuma. Konstitucinis Teismas pabreže, kad jau esami aukštesnes instancijos bendrosios kompetencijos teismu sukurti precedentai atitinkamu kategoriju bylose susaisto ne tik žemesnes instancijos teismus, priimancius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukurusius aukštesnes instancijos teismus.

Teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti koreguojama ir nauji teismo precedentai tu kategoriju bylose gali buti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai butina. Lietuvos civilinio proceso teise inter alia yra grindžiama proceso vientisumo ir eiliškumo principu. Šis principas reikalauja, kad procesiniai veiksmai butu suderinami vienas su kitu, butu logiški, nuoseklus ir atliekami laikantis tam tikros istatyme nustatytos tvarkos ir sekos. Konstitucijoje ir istatymuose itvirtintas teismu kompetenciju atskyrimas reikalauja, kad teismai, jei kitaip nenumatyta istatyme ar neišplaukia iš Konstitucijos, atliktu tik savo kompetencijai priskirtas funkcijas, nesikištu i kitu teismu veikla, neatlikinetu kitu teismu funkciju ir juolab nekonkuruotu su kitais teismais.

Teismu kompetencijos apsauga nuo kitu teismu kišimosi i ju veikla yra pažymima ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismu istatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad apylinkes teismas yra pirmoji instancija civilinems byloms, istatymu priskirtoms jo kompetencijai. Šio istatymo 23 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra vienintelis kasacines instancijos teismas isiteisejusiems bendrosios kompetencijos teismu sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir isakymams peržiureti.

Aukšciausiasis Teismas formuoja vienoda bendrosios kompetencijos teismu praktika aiškinant ir taikant istatymus bei kitus teises aktus.Teiseju kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai susiduriama su precedento konkurencija, turi buti vadovaujamasi veliausiu Lietuvos Aukšciausiojo Teismo sukurtu precedentu, nagrinejamu atveju, - Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje antstolis G. J. v. M. C. individuali imone, bylos Nr. 3K-3-40/2010, sukurtu precedentu.

Teiseju kolegija pažymi, kad už sprendimo vykdyma antstolis turi teise gauti atlyginima, ir ši jo teise negali buti paneigta formaliais pagrindais, sudarant nepagristas kliutis ginti savo pažeista teise. Teismu viena iš funkciju tokias kliutis šalinti teisingai, protingai ir išmintingai aiškinant ir taikant teises normas. Vertinant situacijas, susijusias su vykdymo išlaidu priteisimu, kai vykdomoji byla istatymo (CPK 631 straipsnis) prasme nera užbaigta, primintina Aukšciausiojo teismo praktika, kad išimtinais atvejais vykdymo išlaidos gali buti priteisiamos ir nebaigus vykdomosios bylos.

Pripažintina, kad tokia galimybe formuojama teismu praktika numato, taciau ja turi buti naudojamasi, iš principo, tik išskirtiniais atvejais, tik skolininkui sutikus ar nustacius, kad vykdomuju išlaidu priteisimas nepažeis skolininko turtiniu interesu priverstinio išieškojimo metu, kad nebus pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai.Kolegija, vadovaudamasi išdestytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taike procesines teises normas, todel prieme neteiseta ir nepagrista nutarti, kuri naikintina atskirojo skundo argumentais.

Kadangi apeliacines instancijos teismas išnagrineti bylos iš esmes negali, todel vykdymo išlaidu priteisimo klausimas perduotinas nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teiseju kolegija n u t a r i a : Panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarti ir klausima del vykdymo išlaidu priteisimo iš skolininko S. M. perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Kolegijos pirmininkas                                                                                              Vytautas Kursevicius Teisejai                                                                                                             Danute Burbuliene                                                                                                                          Birute Simonaitiene Nuorašas tikrasTeisejas Vytautas Kursevicius