2020-01-22 Nr. AB-12756-3-61-3-03240-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2408-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03240-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-110 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad teikiant prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo paaiškinęs, jog į Lietuvą atvyko atstovauti (duomenys neskelbtini) kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) jos ginče su „(duomenys neskelbtini)“įmone „(duomenys neskelbtini)“. Susitarimo su minėta įmone pasiekti nepavyko, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ atstovai mano, jog pareiškėjas, susitaręs su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasisavino „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 90 000 JAV dolerių. Dėl šios priežasties, taip pat žinant, koks yra korupcijos lygis (duomenys neskelbtini), pareiškėjas bijo grįžti į savo šalį, kur jam grės neteisėtas baudžiamasis persekiojimas ir įkalinimas. Pareiškėjo manymu, jis gali būti nužudytas (duomenys neskelbtini) kompanijos „ (duomenys neskelbtini)“ atstovų.

3. Departamento išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie jam gresiantį pavojų nepagrįsti faktais, o vien subjektyviomis prielaidomis, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. (duomenys neskelbtini) pagal korupcijos lygį 2018 metais užėmė (duomenys neskelbtini) vietą iš 180 valstybių. Toks aukštas korupcijos lygis sąlygoja, kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu ir žinodamas savo šalies realijas, pagrįstai bijo, jog jam grįžus į šalį bus iškelta sufalsifikuota byla, o grasinimai susidoroti bus realizuoti. Tai, kad Departamentas tyrimo metu negavo duomenų, jog (duomenys neskelbtini) kompanija „(duomenys neskelbtini)“ imtųsi teisėtų arba neteisėtų veiksmų, nukreiptų prieš pareiškėją, savaime nepatvirtina, kad grėsmės nėra. 90 000 JAV dolerių yra pakankamai didelė suma tam, kad minėta kompanija (arba jai atstovaujantys privatūs asmenys) imtųsi veiksmų atgauti pinigus, todėl pareiškėjas pagrįstai bijo susidorojimo.

4. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti klausimą dėl prieglobsčio suteikimo.

5. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Departamento teigimu prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas nurodė, kad jis nenori grįžti į kilmės valstybę, nes (duomenys neskelbtini) jo gyvybei gresia pavojus iš privačių asmenų – (duomenys neskelbtini) (kompanija „(duomenys neskelbtini)“) jį nužudytų arba sumokėtų, kad jis būtų įkalintas 3 metams, nes „(duomenys neskelbtini)“ mano, kad jis sukčiauja ir susitaręs su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasisavino jam patikėtus pinigus.

7. Departamentas, įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją bei nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame Sprendime konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas tariamos grėsmės nesieja su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, vien dėl šios priežasties jo pasakojimas nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Pareiškėjo teiginiai apie grėsmę būti nužudytam arba įkalintam yra hipotetinio pobūdžio bei grindžiami menka ir neapibrėžta tikimybe, todėl nesudaro pagrindo laikyti šią prieglobsčio prašytojo baimę visiškai pagrįsta. Atsižvelgęs į tai, Departamentas darė išvadą, kad nenustatyta faktų, pagrindžiančių pareiškėjo baimę patirti persekiojimą kilmės valstybėje, ir „visiškos pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

8. Sprendime taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje jam grėstų kankinimai, su juo galėtų būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas, ar jis tokiu būdu būtų baudžiamas, ar kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1–2 punktuose. Remiantis Departamento informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Sprendimo išvados deklaratyvios, atsakovas nurodė, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kompanija „(duomenys neskelbtini)“ siekia atgauti iš (duomenys neskelbtini) įmonės sumokėtą 90 000 JAV dolerių avansą, tačiau nebuvo nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ būtų ėmėsi teisinių ir neteisėtų priemonių siekiant atgauti šiuos pinigus. Įvertinus „(duomenys neskelbtini)“ motyvus ir tikslus, konstatuotina, kad pareiškėjo nužudymas ar įkalinimas nėra tinkama bei tikėtina priemonė šiems tikslams pasiekti. Vien tai, jog kompanija „(duomenys neskelbtini)“ siekia atgauti lėšas, automatiškai nesuponuoja prielaidos, jog ji (jos neįvardinti atstovai) gali siekti pareiškėjo mirties ar įkalinimo. Tyrimo metu nerasta informacijos, patvirtinančios, jog „(duomenys neskelbtini)“, siekdama išspręsti finansinį ginčą, praeityje ėmėsi neteisėtų veiksmų fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu, tyrimo metu nenustatyta šios Bendrovės ryšių su (duomenys neskelbtini) arba šaliai strategiškai svarbiais projektais, taip pat ryšių su (duomenys neskelbtini) valdžios remiamais investiciniais projektais, vykdomais (duomenys neskelbtini) šalyse. Nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, jog „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) naudojasi įtaka ir (ar) nebaudžiamumu, o (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai domėjosi pareiškėju, jo ieškojo, siekė sulaikyti. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai apie grėsmę būti nužudytam arba įkalintam yra hipotetinio pobūdžio bei grindžiami menka ir neapibrėžta tikimybe, todėl nesudaro pagrindo laikyti šią pareiškėjo baimę visiškai pagrįsta.

10. Pabėgėlių teisės nuostatos nenumato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, t. y. nustatyta grėsmė privalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tik hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

11. Departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė ir išsamiai aprašė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymo turiniu, pareiškėjo apklausa Departamente ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. priimta išvada Nr. (15/6-9)13PR-110RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Išvada). Teismas pažymėjo, kad šioje išvadoje buvo nurodyta, jog, įvertinus kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą medžiagą, tyrimo metu nustatytus duomenis ir pareiškėjo pateiktą medžiagą, tikėtina, jog po to, kai minėtų bendrovių sutartis buvo neįvykdyta, kompanija „(duomenys neskelbtini)“ pasamdė pareiškėją, jog jis susigrąžintų pinigus iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

14. Byloje buvo nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Departamentas Sprendimu taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

15. Teismas kilusiam ginčui spręsti taikė Įstatymo 86–87 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teismas nurodė, kad šiose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, kurios egzistavimas būtinas pabėgėlio statusui (laikinai apsaugai) gauti.

16. Įvertinęs Departamento surinktus duomenis, teismas konstatavo, jog Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas grėsmės nesieja su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, o vien dėl šios priežasties jo pasakojimas nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nėra persekiojamas valstybės, jos valdžios institucijų ar pareigūnų – Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas mano, kad jį persekioja privati (duomenys neskelbtini) bendrovė, tačiau nenustatyta jokių jos ryšių su pareiškėjo kilmės valstybe ar tai, kad ši bendrovė naudojasi įtaka ir nebaudžiamumu. Teismas sprendė, jog pareiškėjo skundas teismui dėl, skundžiamo Sprendimo neteisėtumo ta apimtimi, kuria nesuteiktas prieglobstis, nepagrįstas.

17. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam turėtų būti suteikiama papildoma apsauga, nes jis dėl piniginės skolos gali būti nužudytas ir/arba jo laisvė gali būti suvaržyta, teismas pritarė Sprendime padarytai išvadai, jog tokia pareiškėjo baimė nepagrįsta – tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnai domėjosi prieglobsčio prašytoju, jo ieškojo, siekė sulaikyti, nenustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18. Teismas konstatavo, kad Departamentas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išanalizavo visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundo jame nurodomais argumentais netenkino.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad prašymą suteikti prieglobstį jis grindė tuo, jog jam gresia baudžiamasis persekiojimas jo kilmes šalyje (duomenys neskelbtini), taip pat privačių asmenų, pasamdytų (duomenys neskelbtini) Respublikos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, persekiojimas. Nuo pat prašymo suteikti prieglobstį pateikimo, taip pat apklausos metu pareiškėjas nuosekliai, išsamiai ir pakankamai tiksliai aprašydavo faktines aplinkybes dėl gresiančio pavojaus jo gyvybei. Pažymėtina, kad atsakovas nenustatė prieštaravimų prašyme ir apklausos metu pateiktose faktinėse aplinkybėse. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju turėjo būti taikomas Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas.

21. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė proceso šalių lygiateisiškumo principo, nes priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi tik vienos šalies – Departamento – pateiktais paaiškinimais ir įrodymais, nesigilino į pareiškėjo pateiktas faktines aplinkybes, o kylančias abejones nevertino palankiai pareiškėjui. Teismas neginčytinai ir besąlygiškai palaikė atsakovą, netinkamai vertino aplinkybes ir jų visumą bei taikė materialiosios teisės normas.

22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Departamentas atsiliepimą grindžia argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir papildo, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus ir įvertinus visus įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. (15/6-9) 12PR-110 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuto ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, o šiam sprendimui įsigaliojus nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

26. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014 ir kt.).

27. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindžia individualaus persekiojimo baime kilmės valstybėje, t. y. jį persekioja (duomenys neskelbtini), kurie grasina jį nužudyti arba įkalinti 3 metams. Teigia, jog į Lietuvos Respubliką atvyko atstovauti (duomenys neskelbtini) kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ jos ginče su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“. Nepavykus pasiekti susitarimo (duomenys neskelbtini) Respublikos kompanijos atstovai mano, kad pareiškėjas susitaręs su (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pasisavino anksčiau minėtos (duomenys neskelbtini) kompanijos pervestus ir jai priklausančius 90 000 JAV dolerių. Būtent dėl šios priežasties, anot pareiškėjo, jam kilmės valstybėje gresia neteisėtas baudžiamasis persekiojimas ir įkalinimas.

29. Atlikęs tyrimą, atsakovas nustatė, jog nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos kompanija „(duomenys neskelbtini)“ būtų ėmusis kokių nors neteisėtų priemonių siekdama atgauti pinigus. Vien ta aplinkybė, jog ši kompanija siekia atgauti pinigus dar nereiškia, jog ji naudos pareiškėjo nurodytas priemones jo atžvilgiu (sieks jį nužudyti arba įkalinti). Nenustatyta, jog minėta kompanija kada nors tokiais atvejais naudojo kokius nors neteisėtus veiksmus fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu. Tai rodo, kad kompanija nėra linkusi imtis neteisėtų veiksmų sprendžiant savo veikloje kilusias problemas. Taip pat nenustatyta jokių kompanijos „ (duomenys neskelbtini)“ ryšių su (duomenys neskelbtini). Atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos kompanija „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi įtaka ir nebaudžiamumu, o pareiškėjo kilmės valstybės pareigūnai juo domėjosi, ieškojo ar siekė sulaikyti.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad (duomenys neskelbtini) persekiojimo (duomenys neskelbtini) nesieja su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl jau vien dėl šios priežasties jis neatitinka pabėgėlio statuso įgijimo kriterijų. Taip pat vertintina, jog pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo pačio subjektyviu situacijos suvokimu bei prielaidomis, kurios visiškai nepagrįstos objektyviais veiksniais ar realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis, jo baimė patirti persekiojimą dėl to, kad jis grįžus į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) būtų nužudytas arba jie inicijuotų jo įkalinimą 3 metams, nelaikytina visiškai pagrįsta ir "visiškai pagrįstos baimės" pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

31. Įstatymo 87 straipsnis numato, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik ir ne tiek dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, su prašytoju tiesiogiai susijusių aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas. Į bylą nepateikti duomenys, galintys būti pagrįstos baimės įrodymais dėl jam kilmės valstybėje gresiančių veiksmų, taip pat nenustatyta tikimybė galimos prievartos grėsmės jį grąžinus į kilmės valstybę ir (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį.

32. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo ar kitais argumentais. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė